- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-23
- Bylos Nr.
- 1-722-834/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- E. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
- 2.12.2.9Kiti su pagreitintu procesu susiję klausimai
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nuo 2025 m. gegužės 8 d. vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2009 m. rugsėjo 9 d. Trakų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 8 MGL (1 040 Lt) baudą. Bausmė atlikta 2011 m. spalio 12 d.
2) 2013 m. gegužės 17 d. Trakų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 3 mėnesių viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
3) 2013 m. gegužės 27 d. Trakų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 5 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiant prisiartinti prie nukentėjusiosios. 2013 m. rugsėjo 30 d. Trakų r. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, pagal 2013 m. gegužės 27 d. Trakų r. apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. gegužės 17 d. Trakų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 5 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiant prisiartinti prie nukentėjusiosios.
4) 2015 m. kovo 30 d. Trakų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant sumažintą galutinę subendrintą bausmę – 8 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, pagal 2015 m. kovo 30 d. Trakų r. apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. gegužės 27 d. Trakų r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ir uždraudžiant prisiartinti prie nukentėjusiosios.
5) 2016 m. balandžio 25 d. Trakų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant sumažintą galutinę subendrintą bausmę – 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, pagal 2016 m. balandžio 25 d. Trakų r. apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. kovo 30 d. Trakų r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 3 metų laisvės atėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba mokytis arba tęsti darbą ar mokslą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmė atlikta 2019 m. gegužės 21 d., teistumas išnykęs.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. J. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2024 m. liepos 7 d., laikotarpiu nuo 18.47 val. iki 19.04 val., individualaus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kai jam policijos pareigūnai, įtarus, kad jis 18.41 val., būdamas neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) nuo pastato Nr. 2 iki (duomenys neskelbtini) individualaus gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jo motinai D. J. priklausantį 1 570 Eur vertės automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo nustatę neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius – atsisakė neblaivumo tikrinimo alkotesteriu.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėl įvykio nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo, jog dėl jo veiksmų tenka nagrinėti bylą teisme. Nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, todėl visko tiksliai neprisimena. Paaiškino, kad tuo metu išgyveno sunkų gyvenimo etapą – neteko tėvo, prarado darbą, kilo konfliktas su sugyventine, dėl ko buvo stipriai susijaudinęs ir susinervinęs. Tuomet pas mamą išgėrė apie pusę butelio degtinės, nepaisydamas jos prieštaravimų ir bandymų sutrukdyti, sėdo prie vairo bei išvažiavo namo pasiimti daiktų. Vėliau bandė išvengti atsakomybės, sutaręs su mama melagingai teigti, kad būtent ji vairavo transporto priemonę, tačiau susipažinęs su byloje surinktais įrodymais, nusprendė prisipažinti. Kaltinamasis nurodė, kad šiuo metu gyvena su sugyventine ir dviem vaikais, taip pat turi dar vieną vaiką, kuriam taip pat moka išlaikymą. Iš viso vaikų išlaikymui per mėnesį skiria apie 630 eurų. Pragyvenimui turi tik Užimtumo tarnybos paramą ir periodiškai dirba pagalbinius darbus statybose. Pripažino turįs ilgalaikių įsiskolinimų – paskolą automobiliui bei antstolių vykdomąsias bylas nuo pilnametystės. Nurodė, kad kas mėnesį moka apie 200 eurų skoloms padengti. Teisme paaiškino, kad anksčiau yra turėjęs problemų su alkoholiu, tačiau šiuo metu alkoholio nevartoja ir stengiasi keisti gyvenimo būdą. Pažymėjo, kad suprato alkoholio daromą žalą, o po šio įvykio visiškai atsisakė alkoholio. Nurodė, kad dalyvavo psichologo konsultacijose, o prireikus sutiktų dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje. Akcentavo, kad yra darbštus ir turi vairuotojo specialybę, planuoja tęsti darbus statybų srityje arba išvykti dirbti į užsienį. Kaltinamasis pabrėžė, kad stengiasi laikytis įstatymų, o visi ankstesni pažeidimai buvo padaryti būnant neblaiviam. Patikino, kad stengiasi keistis ir daugiau į teismą nebegrįžti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
2024 m. spalio 1 d. kaltinamasis E. J. parodė, kad jis su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį supranta, kaltu neprisipažįsta, nes nevairavo automobilio būdamas neblaivus. Galvos traumų nėra turėjęs, psichiatro, narkologo įskaitoje įrašytas nėra. 2024 m. liepos 7 d. jis (duomenys neskelbtini), savo namuose, susiginčijo su sugyventine ir, susirinkęs savo daiktus, ketino iš namų laikinai išeiti. Iš kiemo išlėkė su automobiliu „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo mamai D. J.. Nuvažiavo pas mamą į (duomenys neskelbtini). Važiavo agresyviai, nes buvo susinervinęs. Dar kartą išvažiavo iki namų savo, dar pasiimti daiktų, nes, kaip sakė, susipyko su sugyventine ir pasakė sugyventinei, kad išeina ir negyvens su ja. Tiki, kad kaimynai girdėjo ginčą, nes jis tikrai susinervinęs rėkauja ir girdisi ne tik kaimynams, bet ir gatvėje. Tuo metu buvo blaivus. Antrą kartą nuvažiavo pas mamą, pas mamą pasiėmė degtinės ir išgėrė. Išgėrė gal pusę butelio. Tada norėjo vėl važiuoti pas sugyventinę, bet mama neleido. Mama pasiėmė raktelius automobilio ir piniginę jo, kad jis negalėtų išvažiuoti. Išprašė mamos, kad jį pas sugyventinę nuvežtų, ir tai mama padarė. Kiek buvo valandų, neprisimins, jam atrodo, kad buvo po pietų, bet koks metas, tiksliai nežino. Mama nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) namo, kur jis gyvena su sugyventine, bet sugyventinės namuose nerado. Sėdėjo šalia mamos automobilyje. Pamena, kad jie prasilenkė su policijos automobiliu, bet policija jų nestabdė. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kiemą, mama nuėjo į kambarį, o jis kieme dar lyg rūkyti ketino, bet, einant namo, po 10-15 sekundžių, į kiemą greitai įvažiavo policijos pareigūnai, moteris ir vyras. Vyras liepė jam stoti, niekur neiti, nes jis ketino eiti į namą paskui mamą. Policijos pareigūnas, pamatęs, kad jis eina į namą, liepė sustoti, liepė neslėpti raktelių automobilio, nors jis jų (raktelių) neturėjo. Į tyrėjos klausimą, ar numetė raktelius ant žolės, atsakė, kad raktelių nenumetė, nes mama juos (raktelius) turėjo, kadangi ji vairavo automobilį, kuriuo jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kiemą. Pareigūnas jam sakė, kad viską matė, kad jis vairavo automobilį. Pasakė, kad rakteliai pas mamą. Pradėjo su pareigūnais ginčytis, dėl to, jo nuomone, policijos pareigūnai išprovokavo konfliktą. Todėl jį išsivežė į Vilnių, kur jam surašė protokolą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Jam dar kieme, namuose, siūlė nusistatyti girtumą, nes, neva, kaltino jį vairavus esant neblaiviam. Jis atsisakė, nes jis nevairavo automobilio „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, automobilį vairavo mama. Todėl jis ir nesutiko su tuo, kad jį kaltina vairavus esant neblaiviam. Jam pas medikus vykti nusistatyti girtumą policijos pareigūnai nepasiūlė, o jam pačiam į galvą neatėjo (1 b. t., b. l. 146–149).
2025 m. balandžio 11 d. kaltinamasis E. J. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kaltės nepripažįsta, parodymus duoti šiuo metu atsisako, parodymus duos teisme (1 b. t., b. l. 174–176).
2024 m. lapkričio 14 d. liudytoja D. J. parodė, kad ji sutinka duoti parodymus dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas jos sūnus E. J.. 2024 m. vasarą, galimai liepos mėn., tiksliai dienos nepamena, dienos metu, E. J. atvažiavo pas ją į (duomenys neskelbtini). Sakė, kad susipyko su sugyventine ir nori pas ją pernakvoti. Buvo dar su kažkokiais daiktais. Jis naudojasi jos vardu registruotu automobiliu „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ir jis atvažiavo su juo. Tuo metu jis buvo blaivus. Jis buvo susinervinęs. Jos po kokių 10 min. paprašė, kad nuvežtų jį į namus, (duomenys neskelbtini). Pasakė važiuoti jam pačiam. Tada jis pasakė, kad išgėrė iš jo šaldytuvo pasiėmęs degtinės, kuri buvo likusi nuo vyro laidotuvių. Jie išėjo dviese iš buto ir sėdo į „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Tai matė kaimynė T. K., kaip jie išėjo kartu. Ji sėdo už vairo, o E. J.- šalia. Važiavo Semeliškių gatve, po to užsuko į (duomenys neskelbtini), kur prie remontuojamo namo matė policijos ekipažą, kuris stovėjo. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur gyvena sūnus su sugyventine, išlipo abu iš automobilio. Dar prie kiemo vartų buvo paliktas jau seniau jos automobilis „Opel Zafira“, šis automobilis registruotas irgi jos vardu. Atidarius duris, iš namo išbėgo šuo, ji apėjo aplink namą šunį pagauti, nes skundžiasi kaimynai paskui, kad šuo laksto. Ir ateidama į kiemą iš už namo, jau pamatė kieme policiją. Sūnus E. J. kalbėjosi su pareigūnais. E. J. atrodė girtas, nes jam labai nedaug reikia, jis labai mažai vartoja alkoholio. E. J. tą dieną girtas nevairavo. Ji su E. J. nesipyko tą dieną, tarp jų konflikto nebuvo. Pareigūnai klausė apie tai, tai pasakė tik tiek, kad ji pati gali jį dar prilupti. E. J. alkoholiu nepiktnaudžiauja, dirba atsakingą darbą, rūpinasi ja ir savo šeima. Dar pridurs, kad pareigūnų įvažiuojant į kiemą nematė, nes tuo metu buvo už namo. Kur buvo E. J. tuo metu, nematė, galimai įėjęs buvo į namą. Nes, kai jie atvažiavo į kiemą, jis pirmas užėjo į namą, o ji iš paskos. Ir tada tas šuo išbėgo (1 b. t., b. l. 66–67).
2025 m. kovo 4 d. liudytoja D. J. parodė, kad ji turi automobilį „Opel Zafira“, pilkos, sidabrinės spalvos, valstybinio numerio neprisimena. Įvykio dieną, kai jos sūnų E. J. jo namų kieme policija sulaikė, kaip, neva, vairavusį esant neblaiviam, ji buvo pas jį, nes jį parvežė su jo „Volvo“ automobiliu. Iš vakaro E. J. jos „Opel Zafirai“ keitė ratą ir šis jos automobilis buvo pas jį per naktį. Ji nuėjo iš savo namų pas E. J. ir pasiėmė savo „Opel Zafirą"“ ryte, nes važiavo į kapines. Ji neprisimena, kur dar važiavo su savo automobiliu. Galėjo važiuoti ir pas mamą į Medžiolų kaimą, neprisimena, jau senas laikas. Žino, kad sūnus atvažiavo su savo „Volvo“, negali pasakyti kuriuo metu, laiko neprisimena, ir, kai pas ją namuose išgėrė degtinės, apie ką jau pasakojo ankstesnėje apklausoje, ji jį vežė į namus, vairuodama jo „Volvo“, o jis sėdėjo šalia. Tai matė kaimynė T. K.. Kur tuo metu stovėjo jos „Opel Zafira“, nepamena. Šiuo metu jos automobilis yra garaže. Ji šiuo metu parodyti savo automobilio „Opel Zafira“ negali, nes jai šiuo metu yra nedarbingumas dėl stuburo išvaržų, ji sunkiai juda ir į lauką eiti negali, be to, labai sunkiai atsirakina spyna garažo, kuriame stovi automobilis. Dėl to negali tyrėjai jo parodyti (1 b. t., b. l. 72–75).
2025 m. kovo 4 d. liudytoja T. K. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) name. Jos kaimynė yra D. J., kuri gyvena bute pirmame aukšte, santykiai geri, mandagi moteris, gyvena viena. Pažįsta D. J. sūnų E. J., jis aplanko mamą, pasisveikina, žino, kad jis gyvena su šeima name Vievyje. Apie tiriamą įvykį gali papasakoti, kad ji atsimena, jog vasarą, tikrai datos neprisimena, galėjo būti apie mėnesis laiko po D. J. vyro laidotuvių, ji buvo lauke. Prie namo, kuriame gyvena, rūkė. Ji matė, kad D. J. su sūnumi E. J. atvažiavo su tamsia mašina, lengvąja, ilgas automobilis, jai atrodo, kad jis yra E. J.. D. J. sėdėjo už vairo, E. J. – šalia jos. Ji gerai neprisimena, ar jie išlipo ir nuėjo pas D. J. į namus, ar ne. Neprisimena šio momento. Žino, kad D. J. turi ir vairuoja šviesios spalvos automobilį, markės ir modelio nežino, neskiria ji tų mašinų. Bet tą dieną matė D. J. su ta tamsia, jai atrodo E. J. mašina. Nematė, kad jie ginčytųsi tą dieną, ar būtų kažkokie nesutarimai. Ji apie šitą įvykį nieko nežino, nėra girdėjusi nieko. Su D. J. nėra artimos kaimynės, kad ji jai pasipasakotų (1 b. t., b. l. 84–87).
2024 m. liepos 7 d. – 2024 m. liepos 8 d. policijos pareigūnas liudytojas A. Š. parodė, kad 2024 m. liepos 7 d. apie 18.12 val. patruliuojant su kolege D. D., gautas pranešimas apie galimą smurto atvejį Vievyje. Atvykus į (duomenys neskelbtini), asmenų nerasta. Pranešėja nurodė, kad jos sūnus matė konfliktą, tačiau tikslaus adreso nežinojo. Vėliau prie pareigūnų priėjo mergina (anonimiškai), kuri pranešė, jog (duomenys neskelbtini)vyras sumušė moterį ir neblaivus išvažiavo „Volvo V70“, o dabar jo ieško motina. Pareigūnas per veidrodėlį pastebėjo minėtą automobilį važiuojantį per vidurį kelio. Vairuotojas, pamatęs policijos automobilį, staigiai sustojo, tuomet lėtai pajudėjo ir pravažiavo. Jis buvo vienas, be viršutinių drabužių. Pareigūnai pradėjo jį sekti, „Volvo“ nusuko į kiemą (duomenys neskelbtini), kur sustojo. Iš automobilio išlipo vyras – vėliau nustatyta, kad tai E. J.. Jis atrodė neblaivus, sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, elgesys – agresyvus. Atsisakė tikrintis blaivumą, mėtydamas raktus ir įžeidinėdamas pareigūnus. Vėliau atvyko jo motina D. J., kuri nurodė, kad susipyko su sūnumi, šis galimai išvažiavo neblaivus. Vėliau parodymus keitė. Prašė neatimti sūnui teisių, vengė detalesnio paaiškinimo. E. J., sulaikytas tarnybiniame automobilyje, šaukė motinai, kad nieko nesakytų, vartojo daug necenzūrinių ir grasinančių žodžių pareigūnų atžvilgiu. Automobilis priklauso D. J.. Ji atsisakė pasirašyti pasižadėjimą dėl turto saugojimo, automobilį užrakino ir išvažiavo. E. J. įteiktas šaukimas dėl vairavimo neblaiviam, jis sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS. Vairavimo faktas užfiksuotas tarnybinio automobilio vaizdo kameromis. Sulaikymo laikas – 18.50 val. (1 b. t., b. l. 50–54).
2025 m. sausio 9 d. policijos pareigūnė liudytoja D. D. parodė, kad 2024 m. liepos 7 d., apie 18.00 val., dirbdama pamainoje su pareigūnu A. Š., gavo pranešimą apie konfliktą Vievyje. Atvykus į (duomenys neskelbtini)., kieme asmenų nepastebėta. Susisiekus su pranešėja, paaiškėjo, kad konfliktą matė jos sūnus, o vėliau prie pareigūnų priėjusi mergina nurodė, kad (duomenys neskelbtini)vyras sumušė moterį ir neblaivus išvažiavo „Volvo V70“ automobiliu (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio dabar ieško motina. Netrukus pastebėjo nurodytą automobilį važiuojantį link jų. Automobilį vairavo vyras be viršutinių drabužių, jis staiga sustojo, vėliau lėtai privažiavo ir apvažiavo policijos automobilį. Pareigūnai pradėjo sekti „Volvo“, kuris pasuko į kiemą (duomenys neskelbtini). Vairuotojas išlipo ir ėjo į namą – buvo tas pats asmuo, kurį matė anksčiau. Nustatyta, kad tai E. J.. Jis atrodė neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas, elgėsi neadekvačiai, atsisakė tikrintis blaivumą bei bendradarbiauti, pareigūnus ignoravo ir įžeidinėjo. Vėliau atvyko jo motina D. J., kuri nurodė, kad susipyko su sūnumi, šis išvažiavo neblaivus, o ji pati jo ieškojo. Bendraudama prašė neatimti iš sūnaus vairuotojo pažymėjimo. Pradžioje atsisakiusi, galiausiai leido apžiūrėti automobilį. Visi procesiniai dokumentai buvo užpildyti, o E. J. dėl įžeidimų pareigūnams pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių (1 b. t., b. l. 57–59)
BIRT ataskaitų žiūryklės, ROIK: 0124000413593, duomenimis 2024 m. liepos 7 d. 18.05 val. I. S. iš mobiliojo ryšio numerio (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos numeriu 112 Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad prieš 5-10 min. matė kieme vyrą, mušantį moterį, kuri garsiai šaukė. Pranešė pravažiuojanti. Vietos adresas (duomenys neskelbtini) (1 b. t., b. l.. 14–17)
2024 m. liepos 7 d. policijos pareigūnės Dianos Dausėnaitės tarnybinio pranešimo dėl ROIK: 0124000413593 duomenimis 2024 m. liepos 7 d. apie 18.12 val. patruliuojant gautas pranešimas apie galimą smurto atvejį Vievyje. Atvykus į nurodytą vietą (duomenys neskelbtini), asmenų nerasta. Pranešėja telefonu paaiškino, kad konfliktą matė jos sūnus, tačiau tikslaus adreso nežino. Vėliau prie pareigūnų priėjusi mergina (anonimiškai) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vyras sumušė moterį ir neblaivus išvažiavo automobiliu „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pareigūnai pastebėjo minėtą automobilį važiuojantį per vidurį kelio, kuris pamatęs pareigūnus staigiai stabdė ir pasuko į kiemą (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo vyras be viršutinių drabužių, vėliau nustatytas kaip E. J.. Jam išlipus, iš burnos sklido alkoholio kvapas, elgsena buvo agresyvi, kalba nerišli. E. J. atsisakė tikrintis blaivumą bei pasirašyti procesiniuose dokumentuose, todėl buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Netrukus atvyko motina D. J., nurodžiusi, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas, smurto nebuvo. Ji taip pat atsisakė pasirašyti pasižadėjimą saugoti automobilį, jį užrakino ir išvažiavo. Sulaikymo metu E. J. elgėsi agresyviai, nuolat įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais bei grasinimais. Jo vairavimas užfiksuotas tarnybinio automobilio vaizdo kameromis. Jam įteiktas šaukimas dėl KET pažeidimo, taip pat jis buvo sulaikytas dėl pareigūnų įžeidimo. Faktinis sulaikymo laikas – 18.50 val. (1 b. t., b. l. 12–13).
2024-07-07 18.41 val. neblaivumo nustatymo akto duomenimis E. J. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Asmuo vengia neblaivumo patikrinimo: įspėtas dėl filmavimo; paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai. E. J. akte nepasirašė, nuo parašo atsisakė (1 b. t., b. l. 43).
2024 m. liepos 7 d. apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas yra juodos spalvos automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme. Namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo, kuriame stovi automobilis, vartai atidaryti, automobilio dešinėje pusėje stovi geltonos spalvos medinis namas. Atidarius automobilio dešinės pusės priekines ir galines duris, automobilyje jokių daiktų nėra. Atidarius automobilio kairės pusės priekines ir galines duris, automobilyje taip pat nėra jokių daiktų. Atidarius automobilio bagažinę, matomi du juodos spalvos lagaminai, maišas su daiktais, rožinės spalvos medžiaginė pakuotė, bei sportiniai batai. Apžiūrėjus automobilį iš išorės, vizualiai matomų apgadinimų nėra. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų įrengta nėra, objektų turinčių reikšmės tyrimui tirti nerasta, įvykio vietoje niekas nepaimta (1 b. t., b. l. 33–42).
AB „Regitra“ duomenimis D. J. vardu, be kita ko, yra registruotas automobilis „Opel Zafira-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 b. t., b. l. 22).
2025 m. balandžio 7 d. daiktų apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas yra automobilis „Opel Zafira-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) namo, lauke. Automobilis yra pilkos spalvos su švelniai žydru atspalviu. Automobilis yra su kabliu (1 b. t., b. l. 111–118)
2025 m. sausio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas yra 2024 m. liepos 7 d. 18.05 val. I. S. pranešimo iš mobiliojo ryšio numerio (duomenys neskelbtini). Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92290255625, skambučio pradžia_ 2024-07-07 18_05_25)". Garso įrašo trukmė 04.32 min. Jame girdima, kad pas kaimynus muštynės, vyras muša moterį, triukšmas. Adresas: Vievis, priešais (duomenys neskelbtini) namą, kitoje kelio pusėje, ne kampinis namas, būtų antras namas, priešpaskutinis namas, ten yra ratų balansavimas. Bendrojo pagalbos centro pareigūnas spėja, kad (duomenys neskelbtini) namas. Vyras moterį mušė prieš 5-10 min., mušė namo kieme (1 b. t., b. l. 119–121).
2024 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas yra Vievio viešojo stebėjimo kameros padaryti vaizdo įrašai, pavadinimais "2024-07-07 18_34_06 (UTC+03_00)", "2024-07-07 18_41_26 (UTC+03_00)":
1) Vaizdo įraše „2024-07-07 18_34_06“ (trukmė 27 sek.) matoma, kaip 2024-07-07, 18.34 val., „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dideliu greičiu įvažiuoja iš Semeliškių g. į (duomenys neskelbtini), prasilenkia su policijos tarnybiniu automobiliu. Vairuotojo veido nesimato, jis galimai be viršutinių drabužių, keleivio vieta ir galinė sėdynė – tuščios.
2) Vaizdo įraše „2024-07-07 18_41_26“ (trukmė 27 sek.) 18.41 val. tas pats automobilis vėl dideliu greičiu įvažiuoja į (duomenys neskelbtini)., sustoja sankryžoje su L. Giros g. prie pilko „Opel Zafira-A“, pastovi 6 sek., tuomet pajuda toliau ir lenkia stovintį policijos automobilį. „Opel Zafira“ važiuoja paskui. Vairuotojas galimai be viršutinių drabužių, keleivio vieta ir galinė sėdynė – tuščios (1 b. t., b. l. 104–109).
2024-10-03 kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas yra policijos pareigūno mobiliosios kūno kameros „Body" padaryti vaizdo įrašai:
1) „PSS-20240707-184218UTC+0300“ (26:44 min.): 18.42 val. policijos pareigūnai įvažiuoja į E. J. kiemą. E. J. be viršutinių drabužių išmeta raktelius į namą ir uždaro duris. Kieme stovi „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prieina D. J., nurodo, kad įvyko žodinis konfliktas. E. J. neigia važiavęs, sakosi buvęs parvežtas motinos, vėliau – draugo. Jis uždaromas į tarnybinį automobilį, atsisako tikrintis blaivumą, elgiasi agresyviai, vartoja necenzūrinius žodžius. 14:55 min. D. J. su rakteliais eina prie „Volvo“.
2) „PSS-20240707-184221UTC+0300“ (18:44 min.): Fiksuojamos tos pačios aplinkybės kaip ir ankstesniame įraše, papildomai matomas kieme esantis šuo tarp dviejų automobilių.
3) „PSS-20240707-191105UTC+0300“ (07:44 min.): D. J. sako, kad policija neturi teisės paimti jos automobilio. Sėdėdama „Volvo V70“ laiko dvejus raktelius.
4) „PSS-20240707-191112UTC+0300“ (13:35 min.): Patvirtina ankstesnio įrašo aplinkybes.
5) „PSS-20240707-192722UTC+0300“ (06:16 min.): E. J. atsisako pasirašyti procesinius dokumentus, policijos pareigūnas fotografuoja automobilį.
6) „PSS-20240707-202607UTC+0300“ (03:57 min.): E. J. toliau vartoja necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu ( 1 b. t., b. l. 95-99).
2025 m. vasario 3 d. tarnybinio pranešimo dėl „Body“ vaizdo įraše "PSS-20240707-184221UTC+0300" užfiksuotų aplinkybių duomenimis, pakartotinai peržiūrėjus vaizdo įrašą "PSS-20240707-184221UTC+0300", nustatyta, kad laikotarpiu nuo vaizdo įrašo 13 s. iki 15 s. yra užfiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys. Vaizdo įraše užfiksuota, kad, policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini)., ir išlipus iš policijos tarnybinio automobilio, priekyje policijos tarnybinio automobilio yra automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo kurio link įėjimo į namą eina E. J. be viršutinių rūbų. Vaizdo įrašo 13-15 s. matyti, kad prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą yra pilkos spalvos automobilis, kurio vairuotojo durelės yra atidarytos ir iš vairuotojo vietos išlipa D. J. (1 b. t., b. l. 100–103).
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Pagal BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jos padarymo faktą. Vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl vairuotojo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą. Vengdamas neblaivumo patikrinimo, asmuo savo sąmoningais veiksmais išreiškia ar neveikimu pademonstruoja savo valią blaivumo nesitikrinti, nors jam pagal teisės aktų nustatytą tvarką buvo suteiktos galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-489/2025).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad kaltinimas E. J. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino, o būtent, kad jis 2024 m. liepos 7 d., laikotarpiu nuo 18.47 val. iki 19.04 val., individualaus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kai jam policijos pareigūnai, įtarus, kad jis 18.41 val., būdamas neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) nuo pastato Nr. 2 iki (duomenys neskelbtini) individualaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vairavo jo motinai D. J. priklausantį 1 570 Eur vertės automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo nustatę neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius – atsisakė neblaivumo tikrinimo alkotesteriu. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pilnai pripažino visas kaltiname nurodytos veikos aplinkybes. Nors nurodė, jog gerai visko neprisimena, buvo išgėręs, įvykis buvo prieš metus. Mirė tėtis, grįžo iš Vokietijos prarado darbą, susipyko su sugyventine, išvažiavęs pas mamą, mamai nepastebėjus ištraukė butelį degtinės ir tada jau nebesuprato, kad daro blogai išvažiavo pasiimti likusių daiktų. Manė, kad išeis apgauti ir taip išvengs atsakomybės. Be kaltinamojo nuoširdaus prisipažinimo teisminio nagrinėjimo metu, jo kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys vaizdo įrašai: 2024-07-07 18:34:06 ir 18:41:26 (UTC+03:00), kuriuose užfiksuotas minėtas automobilis važiuojantis Trakų gatve. Vairuotojas – vienas asmuo, be viršutinių rūbų. Toks apibūdinimas sutampa su tuo, kaip vėliau užfiksuotas E. J. sulaikymo metu. Nė viename iš vaizdo įrašų automobilyje nematyti kitų asmenų, taip pat priekinė keleivio sėdynė ir galinė sėdynė – tuščios. Atvykus policijos pareigūnams į E. J. kiemą (užfiksuota vaizdo įraše „PSS-20240707-184218UTC+0300“), E. J. elgėsi agresyviai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis buvo be viršutinių rūbų ir atitiko asmenį, kuris matytas vairuojantis minėtą automobilį. E. J. atsisakė tikrintis blaivumą alkotesteriu, nors jam buvo išaiškintos visos pasekmės. Papildomai pažymėtina, kad Įvykio vietoje buvusi policijos pareigūnė nurodė, kad E. J. išlipęs iš „Volvo V70“ automobilio (duomenys neskelbtini) kieme buvo akivaizdžiai neblaivus – nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, o elgesys – neadekvatus Jis neklausė teisėtų reikalavimų, priešinosi, elgėsi agresyviai, atsisakė tikrinti neblaivumą(1t.b.l.12). Ši elgsena būdinga neblaiviam asmeniui ir yra vertinama kaip svarbus požymis, patvirtinantis apsvaigimo būseną. Toks atsisakymas kartu su kitais objektyviais duomenimis (elgesys, kvapas, išvaizda, vaizdo įrašai) leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus ir vengdamas neblaivumo patikrinimo veikė tiesiogine tyčia.
Taigi, kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neblaivumo patikrinimo vengimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Nors ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino, nuoširdžiai paaiškino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu neigė kaltę. Tačiau supratęs savo veiksmus prisiėmė visą atsakomybę. Todėl teismo vertinimu yra pagrindas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis E. J. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje teistas, tačiau visi teistumai išnykę, todėl E. J. yra laikomas neteistu (1 el. b. t., el. b. l. 167 – 178), ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailisi. Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, turi vieną galiojantį baustumą. (1 el. b. t., el. b. l. 189 – 196). Tačiau pažymėtina, kad visos baudos sumokėtos. E. J. nuo 2025 m. gegužės 8 d. vykdantis individualią veiklą (1 el. b. t., el. b. l. 186 – 188).
Taigi, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad E. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei itin gailisi dėl jos padarymo, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas bei turi vieną galiojantį baustumą, tačiau visas jam paskirtas baudas yra sumokėjęs, nusikalstamos veikos padarymo nedirbo, tačiau šiuo metu vykdo individualią veiką, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė bei prižadėjo, kad stengsis daugiau alkoholio nebevartoti, kas parodo, kad išvadas apie savo neteisėtą elgesį padarė, konstatuoja, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirtina švelniausia bausmės rūšis – bauda. UŽ nesunkų nusikaltimą baudos dydis yra nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio ( BK 47 straispnis)
Nagrinėjamu atvejus atsižvelgus į kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi, bet tuo pačiu ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bausmės dydis nustatytinas tik neženkliai viršijantis sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį ir skirtina 75 MGL (3 750 Eur) dydžio piniginė bauda.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis bausmė mažintina vienu trečdaliu ir E. J. skirtina 50 MGL (2 500 Eur) dydžio piniginė bauda.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio nuostatos, numato, jog nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Pagal formuojamą teismų praktiką toks terminas negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų. Teismų praktikoje pasisakyta, kad toks terminas paprastai turi būti netgi bent šiek tiek trumpesnis, kad jam suėjus būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A 245-658/2023). Taigi nustatytinas savanoriško baudos sumokėjimo terminas negali viršyti trejų metų, o pagal aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką turi būti netgi šiek tiek trumpesnis.
Atsižvelgus į skirtinos baudos dydį, į materialinę kaltinamojo padėtį, į tai, kad kartu su bausme kaltinamajam yra skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, teismas nustato paskirtiną baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad E. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise E. J. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus. Toks terminas nustatytinas atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nors ir atsisakė įvykio vietoje tikrintis blaivumą, tačiau iš bylos medžiagos yra matyti, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę buvo akivaizdžiai neblaivus. Kaltinamajam 2025 m. balandžio 11 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.
Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „„Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).
Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis automobilio „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė su PVM 1 570 Eur. (1 b. t., b. l. 35).
Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą asmenį pripažinti kaltu. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019, 2K-107-976/2021). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje aktualus turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019), o BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).
Taigi, teismas konstatuoja, kad siekiant prevencinio pobūdžio, turto konfiskavimas skirtinas bei iš E. J. yra konfiskuotina transporto priemonės – automobilio „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkanti pinigų sumą, t. y. 1 570 Eur.
Pagal BK 72⁵ straipsnį, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Ir iš jo paties paaiškinimų matyti, kad ir ankstesni pažeidimai dėl alkoholio vartojimo. Ir pats kaltinamasis posėdžio metu neneigė tokio programos svarbą, nurodydamas, jeigu tai jam padėtų , tai lankytų tokią programą.
Teismas sprendžia, kad šio pobūdžio įpareigojimas yra tinkama ir proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, padedanti ne tik teigiamai paveikti kaltinamąjį, bet ir mažinti tikimybę, kad jis ateityje darys panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Dalyvavimas tokio pobūdžio programose padės kaltinamajam įgyti žinių apie alkoholio žalą, paskatins atsakingesnį elgesį ir palengvins jo reintegraciją į visuomenę.
Ši priemonė nelaikytina kaltinamojo padėtį sunkinančia aplinkybe ar pertekliniu apribojimu – ji skirta ne bausti, o padėti įveikti galimas priklausomybes ar žalingus įpročius, dėl kurių buvo padaryta nusikalstama veika. Įpareigojimas dalyvauti programose taikomas ne ilgesniam nei įstatyme numatytam dvejų metų laikotarpiui, o jo vykdymas užtikrins veiksmingą prevenciją ir prisidės prie visuomenės saugumo stiprinimo.
Atsižvelgiant į tai, E. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant įvykdyti per 1 ( vienerius ) metus, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
VI. Procesiniai klausimai
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio piniginę baudą
Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis, sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 bei 2 dalimis E. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 11 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, E. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir iš E. J. išieškoti automobilio „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 570 (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt) Eur.
Lėšos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).
Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, E. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 ( vienerius ) metus laiko nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.