Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-06-04 · Civilinė byla Nr. N2-231-548/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-04
Bylos Nr.
N2-231-548/2013
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00090-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
A. Ž.
Išvadą teikia
Kaišiadorių
Advokatai
Rita Petručionytė, Joana Sarkelienė
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2-231-548/2013Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00090-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 74.2.4; 77.3; 77.4.3; (S) 77.7; 78.2.1;99.1; 99.3; 99.5; 99.7; 99.11; 113.8;113.9;114; 116.1; 125.1.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 4 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,

dalyvaujant ieškovei A. B., jos atstovei advokatei Joanai Šarkelienei, atsakovui A. Ž., jo atstovei advokatei Rita Petručionytei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. Ž., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-7), prašydama teismo:

1) nustatyti dukros A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini);

2) nustatyti, kad A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su skyrium nuo jo gyvenančiu vaiku dukra A. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini)., turi teisę bendrauti ir dalyvauti jos auklėjime tokia tvarka:

2.1. kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. A. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir dalyvauti jos auklėjime ne A. B. gyvenamojoje vietoje, pasiimdamas dukrą iš A. B. gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į A. B. gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 14.00 val.;

3) priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500,00 (penkis šimtus litų 00 ct) sumą, nuo teismo ieškinio padavimo į teismą 2013 m. sausio 24 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sumą pervedant į A. B. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke bei nustatyti, kad išlaikymui skirtas lėšas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus;

4) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu A. Ž. nuo 2011 metų vasario mėnesio pradėjo gyventi santuokinį gyvenimą, (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. Ž.. Gyvenant kartu atsakovas prisidėjo prie šeimos biudžeto ir skirdavo maistui bei vaiko išlaikymui per mėnesį 200-300 Lt, nes neturėjo pastovaus darbo. Nuo 2012 metų gruodžio mėnesio atsakovas A. Ž. apsigyveno pas tėvus (duomenys neskelbtini). Po išsiskyrimo, dukrą atsakovas aplankė 2012 m. gruodžio 22 d. ir nuo tada visiškai nusišalino nuo dukros išlaikymo, jos auklėjimo. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog dukra dėl sulėtėjusios vystymosi raidos turi specialių poreikių. Mergaitei reikalinga gydytojų priežiūra, masažai, gydomosios mankštos bei priemonės kalbai ir judėjimui lavinti, todėl prašo priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat ieškovė nurodė, jog mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes ji dukra rūpinasi nuo gimimo, jas sieja artimas ir glaudus ryšys. Be to, ieškovė nurodė, jog tikslinga būtų nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nepilnametė dukra A. Ž. gyvena kartu su ja nuo gimimo, todėl tikslinga jos gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Nurodė, jog neprieštarauja, kad atsakovas dalyvaus dukters gyvenime, bendraus su ja, tačiau mano, jog tikslinga būtų nustatyti bendravimo tvarką, nes atsakovas kartais vartoja alkoholį. Ieškovė prašo dukros A. Ž. išlaikymui iš atsakovo priteisti 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl dukros ligos, paaiškino, kad jai reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, pas gydytojus vyksta vidutiniškai 1 kartą per mėnesį. Tokia išvyka į Kaišiadoris kainuoja 10 Lt, į Kauną - 50 Lt mėnesiui. Gegužės mėnesį vaistams išleido apie 100,00 Lt, tačiau neturi tai patvirtinančių dokumentų, pas gydytojus vyksta asmeniniu transportu, nes reikia mergaitei būtina laikytis dienos režimo. Baigė lankyti masažo kursus, taip pat ir logopedo konsultacijas Kaišiadorių vaiko raidos centre, kurias rekomenduojama tęsti namuose, tačiau tam reikalingos priemonės, jas pagal poreikius perka arba skolinasi. Dukrai reikalinga speciali ortopedinė avalynė, kuri gaminama pagal užsakymą ir nėra kompensuojama. Be to, jai reikia pirkti ekologišką maistą. Ieškovė niekur nedirba, registruota darbo biržoje, jos pajamas sudaro 560,00 Lt pašalpa bei 52,00 Lt pašalpa iš Socialinės paramos skyriaus. Prie dukros išlaikymo prisideda ieškovės artimieji. Ieškovės motina, kurios darbo užmokestis yra apie 1000,00 Lt, skiria apie 700-800 Lt per mėnesį. Padeda ir ieškovės močiutė, kuri per mėnesį skiria lėšų proanūkės išlaikymui pagal poreikius. Atsakovas nuo 2012 m. gruodžio 9 d. teikė dukros išlaikymui po 200,00 Lt kas mėnesį, bendrauja retai. Ieškovė savo išlaikymui skiria 200-300 Lt per mėnesį (b. l. 92-93).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Joana Šarkelienė paaiškino, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Atstovė patvirtino ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti visiškai (b. l. 94).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį (b. l. 23-25) nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, kad neprieštarauja dukros gyvenamosios vietos nustatymui su jos motina A. B., kad ieškovės pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nėra išsami, mano, kad turėtų bendrauti su vaiku neribojant laiko. Taip pat nurodė, jog dukros išlaikymui gali skirti kas mėnesį po 250,00 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo posėdžio metu atsakovas A. Ž. paaiškino, jog sutinka su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, neprieštarauja ieškovės pasiūlytam bendravimo tvarkos nustatymui, nors nesutinka su ieškovės teiginiu, kad piktnaudžiauja alkoholiu, nes jis nevartoja alkoholinių gėrimų. Atsakovas paaiškino, jog dukros išlaikymui kas mėnesį skiria 200,00 Lt, visada atvykdamas susitikti su dukra, atveža mergaitei lauktuvių. Jis dirba, darbo užmokestis yra apie 800,00 Lt per mėnesį, todėl negali teikti dukros išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį. Jam išsilaikyti padeda tėvai, todėl šiuo metu jis gali Austėjos išlaikymui skirti tik po 250,00 Lt per mėnesį, tačiau pasikeitus jo materialinei padėčiai, jis teiks didesnį išlaikymą (b. l. 93).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Rita Petručionytė palaikė atsakovo nurodytus argumentus ir aplinkybes. Paaiškino, jog iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji skiria dukros išlaikymui daugiau lėšų negu gauna, nes ją remia artimieji. Atsakovas teikti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio negali, nes jis neturi jokio turto, uždirba apie 800,00 Lt, gyvena ir yra išlaikomas savo tėvų, niekada nebuvo nusišalinęs nuo mergaitės išlaikymo ir auklėjimo. Todėl prašo ieškinį dalyje dėl išlaikymo mažinti ir, atsižvelgiant į atsakovo materialinę padėtį, priteisti dukros Austėjos išlaikymui po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiu nustatymo tenkinti (b. l. 94-95).

Institucija, teikianti išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą (b. l. 32-33), kurioje nurodė, kad A. B. šeima nėra įrašyta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, vaiko nepriežiūros aktų nėra. Ieškovė gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame name, mergaitei sudarytos visos sąlygos augti, vystytis ir ilsėtis. Konfliktų dėl tėvo bendravimo su vaiku nekyla. Nurodo, jog ieškovė paaiškino, kad atsakovas teikia dukrai išlaikymą po 200,00 Lt per mėnesį, neprieštarauja ieškovės A. B. pateiktam ieškiniu (b. l. 72-73). Teismo posėdžio metu institucijos atstovė Loreta Milkevičienė palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes, paaiškino, jog skyrius neprieštarauja ieškiniui (b. l. 94).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 13). Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jos materialinio išlaikymo ir bendravimo tvarkos ir sąlygų nustatymo.

Vienas iš vaikų teisių turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką (Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išsaugant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Ieškovės argumentai, jog gyvenamosios vietos nustatymas yra svarbus ypač paties nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti, t.y., kad būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąją vietą, kad būtų teisinis apibrėžtumas, užkertantis kelią ginčams kilti, su kuriuo iš tėvų nepilnametis vaikas gyvena, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų būtų aišku, kuris iš nepilnamečio vaiko tėvų tiesiogiai atsakingas už kasdieninę ir nuolatinę vaiko priežiūrą, yra visiškai pagrįstas.

Ieškovė prašo teismo, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, t. y. ieškove. Atsakovas iš esmės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neprieštarauja.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis Nr. 3K-3-24/2010). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų ir kitų giminaičių, kiekvieno iš tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas.

Teismas, vadovaudamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad abu tėvai tinkamai vykdo savo pareigas, susijusias su nepilnametės dukros išlaikymu, ir jokių įrodymų apie netinkamą tėvų valdžios panaudojimą nepilnametės dukters atžvilgiu nėra. Sprendžiant klausimą, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta mergaitės gyvenamoji vieta, vertintina, su kuriuo iš tėvų gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, atsižvelgtina į vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos ryšį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nepilnametės A. Ž. gyvenamoji vieta deklaruota su ieškove motina A. B. (b. l. 11, 12). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos išvada (b. l. 32-33) bei 2013 m. vasario 5 d. buities gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. 10 (b. l. 34-35) patvirtina, kad mergaitė kartu su motina gyvena nuo gimimo, jas sieja stiprus emocinis ryšys. Mergaitei sudarytos visos sąlygos augti, vystytis, ilsėtis. Motina didžiausią dalį laiko praleidžia su vaiku, nes šiuo metu yra nepilnametės dukros auginimo atostogose. Tokiu atveju, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir dukros A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis).

Tėvas (motina), su kuriuo vaikai negyvena, privalo teikti jiems išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose – pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo A. Ž. materialinį išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymui skirtą sumą pervedant į ieškovės vardu banke atidarytą sąskaitą, nustatant mergaitės motinai uzufrukto teisę į šias lėšas. Atsakovas A. Ž. atsiliepime ir teismo posėdžio metu prašė prašomą priteisti sumą mažinti iki 250,00 Lt per mėnesį, nurodė, jog negali teikti didesnio išlaikymo dėl savo materialinės padėties.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. gavo 740,56 Lt dydžio mėnesinę išmoką (b. l. 14), iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d. jai buvo mokama 97,50 Lt išmoka vaikui (b. l. 15), šiuo metu yra vaiko auginimo ir priežiūros atostogose, gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame name, duomenų apie privalomai registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą byloje nėra. Iš pateiktos 2013 m. sausio 24 d.darbo sutarties Nr. 621 matyti, kad atsakovas A. Ž. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju, jam mokamas minimalus darbo užmokestis (b. l. 28-30), duomenų apie privalomai registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nepateikė, taip pat nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, šeiminę padėtį, išlaikytinius, todėl konstatuotina, kad atsakovas turi pilną galimybę dirbti ir/ar susirasti tokį darbą, kuris galėtų užtikrinti tiek jo paties pragyvenimo lygį, tiek sąžiningai ir atsakingai vykdyti pareigą užtikrinti tinkamą dukros išlaikymą, jos gyvenimo sąlygas bei pakankamą tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra liepiama ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba nedarbo buvimo faktu. Atsakovas negali piktnaudžiauti savo finansine padėtimi, siekdamas išvengti savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog dukros išlaikymui reikia 1015,00 Lt mėnesiui, teismo posėdžio metu nurodė, kad dukros išlaikymui išleidžia apie 1500,00 Lt per mėnesį. Taip pat, jog mergaitė turi specialių poreikių, dėl to jai reikia skirti papildomas lėšas. Nurodė, jog prie dukters išlaikymo prisideda jos motina ir močiutė, kad atsakovas teikia išlaikymą po 200,00 Lt kas mėnesį. Ieškovė išlaikymo sumai pagrįsti pateikė pažymą, kurioje detaliai nurodė visas išlaidas nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2013 m. balandžio 24 d. (b. l. 78-84), be to, pridėjo dalies išlaidų patvirtinančius kvitus (b. l. 58-77). 2012 m. gruodžio 27 d. išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 16) patvirtina, jog A. Ž. diagnozuota sulėtėjusi fiziologinė raida, mergaitei reikalinga nuolatinė reabilitologo, neurologo, ortopedo priežiūra, taip pat reikalinga logopedo pagalba, gydomosios mankštos ir masažai, speciali avalynė (b. l. 17-19, 55-57). Nors ieškovė išsamiai detalizavo vieno mėnesio išlaikymo išlaidas, teismas mano, kad nėra pagrindo teigti, jog tokios išlaidos reikalingos kiekvieną mėnesį atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo specialius poreikius, todėl atsižvelgdamas į byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumą, vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu, sprendžia, kad dukros A. Ž., (duomenys neskelbtini)., vieno mėnesio poreikius atitiktų 800,00 Lt suma.

Atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros poreikius bei į šalių turtinę padėtį, vadovaujantis proporcingumo principu, teismas laiko, kad atsakovas prie skyrium gyvenančios dukros Austėjos būtų pajėgus prisidėti 400,00 Lt suma, mokama periodinėmis išmokomis per mėnesį, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki dukros pilnametystės.

Ieškovei išaiškintina, kad šis teismo sprendimas neužkerta ieškovei kelio, pasikeitus esamai situacijai, kreiptis į teismą dėl teismo nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis), tuo pačiu tokią teisę turi ir atsakovas, tuo atveju jeigu atsirastų pagrindai, numatyti CK 3.201 straipsnyje.

Atsižvelgiant į tai, ieškinio dalis dėl nepilnametės dukros išlaikymo tenkintina iš dalies, iš atsakovo A. Ž. priteisiant materialinį išlaikymą A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 litų sumą, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki dukros pilnametystės, nustatant ieškovei A. B. uzufrukto teisę į šias lėšas, ir šias lėšas pervedant į ieškovės vardu banke atidarytą sąskaitą.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir jį auklėti (CK 3.170 straipsnis). Tėvų, negyvenančių kartu, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio, kuri turi būti netrukdomai įgyvendinama, o pats bendravimas turi būti nuolatinis ir pastovus (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir sąlygų nustatymo, teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas visiškai.

Pagal CK 3.155 straipsnį abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal jos pasiūlytą grafiką. Atsakovas atsiliepime ir posėdžio metu su tokiu pasiūlymu sutiko. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė atleidžiama nuo tolimesnio ieškinio šioje dalyje įrodinėjimo ir teismas laiko, jog nustačius, kad A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su skyrium nuo jo gyvenančia dukra A. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti ir dalyvauti jos auklėjime tokia tvarka: kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. A. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir dalyvauti jos auklėjime ne A. B. gyvenamojoje vietoje, pasiimdamas dukrą iš A. B. gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į A. B. gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 14 val., tai atitiks nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrins jos bendravimo poreikius (CPK 187 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 268 straipsnio 5 dalis, CK 3.146 – 3.148 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo šalims valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra šimtas procentų (b. l. 9, 26) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnametės dukros A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos motina A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo 2013 m. sausio 24 d. iki dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į A. B. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke.

Paskirti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.

Nustatyti, kad A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su skyrium nuo jo gyvenančia dukra A. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti ir dalyvauti jos auklėjime tokia tvarka:

- kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. A. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir dalyvauti jos auklėjime ne A. B. gyvenamojoje vietoje, pasiimdamas dukrą iš A. B. gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į A. B. gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 14.00 val.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ričardas Juodis