Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vitatransa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „LO-NAS Trans Group“ ieškinį atsakovui UAB „Vitatransa“ dėl skolos priteisimo, įvykdymo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apylinkės teisme gautas atsakovo UAB „Vitatransa“ prašymas išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo įvykdymą 12 mėnesių. Prašyme atsakovas nurodė, kad dėl šiuo metu susiklosčiusių itin nepalankių objektyvių priežasčių – sunkios atsakovo finansinės padėties – atsakovas negali iš karto sumokėti ieškovui priteistą sumą. Atsakovas pateikė teismui 2018 m. birželio 11 d. parengtą Pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios turinio matyti, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. atsakovo veikla buvo nuostolinga, šiuo metu atsakovas 6 mėnesių laikotarpiu patyrė 2217,12 EUR nuostolių. Atsakovas, remiantis 2017 m. atsakovo turto balansu, neturi nuosavo turto, kurį galėtų realizuoti ir tokiu būdu atsiskaityti su ieškovu. Atsakovo manymu, teismui tenkinus atsakovo prašymą ieškovo teisėti interesai nebus pažeisti, kadangi ieškovui priteistos metinės palūkanos kompensuos piniginių lėšų grąžinimo termino pailginimą.Atsiliepime į prašymą ieškovas nurodė, kad su prašymu nesutinka. Pažymėjo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra pelno siekiantys ir savo rizika veikiantys juridiniai asmenys. Ieškovui taip pat yra svarbu laiku gauti lėšas, kurias vėl galėtų naudoti savo ūkinėje veikloje. Išdėsčius priteistos sumos mokėjimus dar 12 mėnesių, būtų paneigti ieškovo teisėti lūkesčiai ir sandorio šalių lygiateisiškumo principas. Paties ieškovo finansinė padėtis sunki. Dėl neatsiskaitymo ieškovas negali tęsti savo veiklos, nes neturi apyvartinių lėšų. Tam, kad užsiimti pervežimo veikla, apyvartinės lėšos yra būtinos – reikia įsigyti kurą, mokėti komandiruotpinigius vairuotojui. Todėl dėl atsakovo neatsiskaitymo įmonės veikla yra praktiškai sustojusi. Tą patvirtina pridedamas banko sąskaitos išrašas, iš kurios matyti, kad įmonė negali vykdyti veiklos, sąskaita praktiškai tuščia, yra atskaitomi įsiskolinimai. Atsakovo finansinė padėtis nėra sunki. Ieškovo manymu, teikiant 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. ataskaitą, yra manipuliuojama skaičiais: ataskaita nėra oficiali, sudaryta nepilnam (ne metų) mokestiniam laikotarpiui, todėl nuostolis gali būti atsiradęs dėl tam tikrų gautinų pajamų perkėlimo į vėlesnį laikotarpį, taip suformuojant formalius nuostolius tik einamuoju momentu. Ieškovo nuomone, turi būti atsižvelgiama į atsakovo elgesį proceso metu. Nors atsakovas dalies ieškinio netgi neginčijo, ieškovui neginčijamos įsiskolinimo dalies nepadengė, nors jo finansinė būklė tuo metu nebuvo bloga. Be to, atsakovas nuo teismo nuslėpė, kad atsakovo, kaip krovinio pervežėjo civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Tik ieškovo pastangomis iš draudimo brokerio UADBB „Aon Baltic“ buvo gauta informacija, kad atsakovas gavo 3442,69 Eur draudiminę išmoką dėl šio įvykio. Todėl toks atsakovo pasyvumas ir piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis leidžia abejoti jo geranoriškumu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetė.Teismas nurodė, kad atsakovas yra juridinis asmuo, vykdantis komercinę-ūkinę veiklą, priteista skolos suma 6550,00 Eur ir 1556,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, nėra laikytina neproporcingai didele, kuri atsakovui būtų laikoma neįvykdoma, jos neišdėsčius dalimis. Taip pat pateiktais duomenimis nėra įrodyta, kad atsakovo turtinė-finansinė padėtis sunki, nes iš VĮ Registrų Centrui pateiktų 2017 m. finansinių ataskaitų – pelno-nuostolių ataskaitos ir balanso – matyti, kad atsakovas jokių nuostolių neturi, turi didelės vertės trumpalaikio turto. Teismas pažymėjo, jog pateikta pelno (nuostolių) ataskaita laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-05-30 visų pirma yra neoficiali, o antra – ataskaita tik už pirmus 6 mėnesius, todėl iš jos negali teismas spręsti koks yra įmonės pelnas ar nuostoliai visu finansinių metų laikotarpiu. Remiantis viešai skelbiamais duomenimis, atsakovas neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui ar Sodrai.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį ir tenkinti atsakovo UAB „Vitatransa“ prašymą ir išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo įvykdymą 12 mėnesių. Atskirąjį skundą grindžia argumentais: Šiuo metu atsakovo ūkinė-komercinė veikla praktiškai nėra vykdoma, įmonė negauna pajamų iš savo veiklos, per paskutinius 6 mėnesius buvo patirti tik nuostoliai. Ši aplinkybė atsakovo buvo išviešinta pateikiant teismui 2018 m. I pusmečio balansą, kuriame yra patvirtinta, kad 2018 metų I pusmečio veiklos rezultatai yra neigiami. Atsakovas neturi įsiskolinimų SODRAI, kadangi mokesčių nemokėjimas yra vienas iš pagrindų bankroto bylos iškėlimui, todėl atsakovas, siekdamas išvengti bankroto bylos iškėlimo, moka mokesčius už du darbuotojus – direktorių ir buhalterį. Atsakovo 2017 m. balanse nurodyto trumpalaikio turto didžiąją dalį sudarė per metus gautinos sumos, t. y. įsiskolinimai už suteiktas ekspedijavimo paslaugas. Šios piniginės lėšos turėtų būti gautos iš atsakovo skolininkų, tačiau daugelis jų yra nemokūs. Taigi, trumpalaikio turto, kuris įtrauktas į kito trumpalaikio turto apskaitą, realumas nėra absoliutus, tai labiau prognozuojamos gauti lėšos, tačiau jos ne visada gaunamos. Teismas nepagrįstai suteikė didelę įrodomąją reikšmę atsakovo balanse nurodytam kitam trumpalaikiam turtui, tačiau netyrė ir nevertino aplinkybės, kad pagal 2017 m. balanso duomenis atsakovas 2017 m. turėjo 45282, EUR dydžio trumpalaikių įsipareigojimų – per vienerius metus nuo balanso sudarymo atsakovo mokėtinų sumų, t. y. be įsipareigojimų ieškovui, sudarančių 8106,00 EUR sumą, atsakovas turi ir kitų įsipareigojimų 45282,00 EUR sumai. Sprendžiant atsakovo prašymą buvo padarytas procesinis pažeidimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. pranešimu ieškovui buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti. Ieškovas atsiliepimą į atsakovo prašymą pateikė praleidęs nustatytą terminą ir prašė teismo šį terminą pratęsti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 77 str. 1 d. nustatyta, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Ieškovas atsiliepimą į atsakovo prašymą pateikė pasibaigus procesiniam terminui, per kurį turėjo pateikti atsiliepimą, todėl, vadovaujantis CPK 78 str. 1 d. nuostatomis, turėjo nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis ir prašyti teismo atnaujinti praleistą terminą. Tačiau ieškovas šio nepadarė, o teismas priėmė ieškovo atsiliepimą, pažeisdamas CPK 77, 78 str. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti.Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas (ar atidedamas) tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (ar atidėjimo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas (atidėjimas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; kt.).Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindė sunkia turtine padėtimi ir teigė, jog yra pasiryžęs skolą grąžinti per metus. Sunkiai turtinei padėčiai pagrįsti pateikė savo finansinės atskaitomybės dokumentus (įmonės balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą už 2017 m., pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-05-30).Pateikta atsakovo 2018 m. pusmečio pelno (ataskaita) nors ir įrodo, kad atsakovas pirmąjį metų pusmetį dirbo nuostolingai – patyrė 2217,12 EUR nuostolių – tačiau tai nėra pagrindas savaime įsiteisėjusio sprendimo vykdymo išdėstymui. Atsakovas nepateikė duomenų apie jo veikloje generuojamas apyvartines lėšas, išrašų iš banko sąskaitų ir kasos knygos, kurie patvirtintų, kad priteistų sumų sumokėjimas skolos sugrąžinimas iš karto atsakovui būtų itin komplikuotas ir sudėtingas. Be to, kaip minėta, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Pateikti ieškovo rašytiniai įrodymai (išrašai iš banko sąskaitų) įrodo, kad ieškovo turtinė padėtis nėra gera. Ieškovas, kurio naudai priteistos sumos, taip pat yra juridinis asmuo, kaip ir atsakovas, jo veikloje kyla analogiškos išlaidos, todėl nėra pagrindo atsakovui suteikti pranašumą prieš ieškovą. Pažymėtina, jog atsakovo prašymas ir atskirasis skundas iš esmės argumentuojamas vykdomos veiklos stabilumu, nurodant, kad atsakovo skolininkai jam skolingi, o atsakovas privalo mokėti mokesčius valstybei, darbuotojams, todėl šiuo metu negali įvykdyti teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas turimų lėšų panaudojimą suplanavęs kitaip ir dėl to jam gali kilti nepatogumų, nėra pagrindas konstatuoti išimtines aplinkybes. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovas nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Nesant ieškovo sutikimo išdėstyti priteistos sumos įvykdymą, laikytina, jog įvykdymo išdėstymas pažeistų ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Atsakovas taip pat nurodo, kad sprendžiant atsakovo prašymą buvo padarytas procesinis pažeidimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. pranešimu ieškovui buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti. Ieškovo atsiliepimas į atsakovo prašymą buvo pateiktas praleidus nustatytą terminą, kurį buvo prašoma pratęsti. Pasak atsakovo, ieškovas turėjo nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis ir prašyti teismo ne pratęsti, o atnaujinti praleistą terminą. Tačiau ieškovas to nepadarė, o teismas priėmė ieškovo atsiliepimą, pažeisdamas CPK 77, 78 str. reikalavimus. Civilinio proceso įstatymas imperatyviai nustato, jog procesiniai veiksmai atliekami per įstatymo nustatytus ar teismo paskirtus terminus. Išnykus teismo nustatytam ar paskirtam terminui išnyksta teisė atlikti procesinius veiksmus CPK 75 str. 1 d.). CPK 77 str. 1 d. nustatyta, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Taigi pratęsti gali būti tik nepasibaigę procesiniai terminai. Tuo tarpu pasibaigę terminai gali būti teismo atnaujinami. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyvą, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas atsiliepimą pateikė jau pasibaigus terminui, todėl sutiktina su atsakovu, jog turėjo prašyti terminą ne pratęsti, o atnaujinti. Taigi, teismas tenkinti prašymo dėl termino pratęsimo negalėjo, tačiau galėjo savo iniciatyva atnaujinti pratęsimo terminą. Teismas atsiliepimą priėmė rezoliucija neišsprendęs nei termino pratęsimo, nei atnaujinimo klausimo. Tačiau paminėti procesiniai veiksmai nekeičia fakto, kad atsiliepimas buvo priimtas ir tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 328 str.).Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.