- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- e2-1125-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00442-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Simper“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simper“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1783-657/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simper“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Simper“ pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-03-18 sprendimą dėl tiekėjos UAB „Simper“, pirkime dalyvaujančios kartu su ūkio subjektų grupe UAB „Hidroterra“, UAB „TAEM Architektai“, UAB „Provivo“ ir UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“, paraiškos atmetimo ribotame pirkime „Projektavimo paslaugų pirkimas, vykdant pirkimą CVP priemonėmis“ Nr. 169866; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pripažinti tiekėjos ūkio subjektų grupės UAB „Simper“, UAB „Hidroterra“, UAB „TAEM Architektai“, UAB „Provivo“ ir UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“ kvalifikaciją atitinkančią Pirkimo sąlygose keliamus minimalius kvalifikacinius reikalavimus; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos riboto pirkimo „Projektavimo paslaugų pirkimas, vykdant pirkimą CVP priemonėmis“ procedūras iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Pažymėjo, kad šiuo atveju privalu užtikrinti, jog atsakovei vykdant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir viešųjų pirkimų skaidrumo principų, taip išvengiant nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali sudaryti ir realiai pradėti vykdyti sutartį, todėl, pasibaigus pirkimo procedūroms, sprendimas, įpareigojantis atsakovę pratęsti ieškovės pasiūlymo vertinimą, gali būti realiai neįgyvendinamas. Be to, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog sustabdžius šio pirkimo procedūras bus pažeisti kokie nors viešieji interesai, ekonomiškumo ar efektyvumo principai. Priešingai, sustabdžius procedūras bus įmanoma visapusiškai ištirti atsakovės sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, kas užtikrins viešojo intereso ir ekonomiškumo tikslų įgyvendinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė kaip nepagrįstą.
Įvertinęs ieškinio argumentus ir su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė vienos iš esminių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo vertinimu, ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia tik bendro pobūdžio teiginiais, tačiau nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, paneigiančių atsakovės sąžiningumą, keliančių grėsmę galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui, o vien ieškinio padavimas nepateikiant įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Simper“ nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi, atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.
Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:
1. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino grėsmę, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Iš ieškinyje pateiktų aplinkybių akivaizdu, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, o, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
2. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turi būti atsakoma priimant galutinį teismo procesinį sprendimą, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl neva neįrodyto atsakovės nesąžiningumo. Nustačius, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nebuvo galima reikalauti iš ieškovės pagrįsti ieškiniu skundžiamų atsakovės veiksmų nesąžiningumą.
3. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti dėl itin didelės tikimybės, jog pirkimo sutartis bus sudaryta su neteisėtai išrinktu laimėtoju. Tik pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. sustabdžius ginčo pirkimo procedūras iki nagrinėjamoje byloje bus priimtas sprendimas, bus galima įgyvendinti VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą viešųjų pirkimų tikslą – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
1. Ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų laikinų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Atsakovė, eliminavusi iš tolesnių pirkimo procedūrų tiekėjus, kurie neatitiko nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, priešingai nei teigia ieškovė, nepažeidė jokių viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų ir tuo labiau neapribojo konkurencijos, kadangi visiems tiekėjams taikė vienodus Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirojo skundo nagrinėjimas nebetenka savo prasmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pažymėtina, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
Bylos duomenys patvirtina, kad, kilus ginčui dėl perkančiosios organizacijos tam tikrų sprendimų teisėtumo, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jeigu sutartis sudaryta – sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos riboto pirkimo „Projektavimo paslaugų pirkimas, vykdant pirkimą CVP priemonėmis“ procedūras iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Pirmos instancijos teismas tokį ieškovės prašymą atmetė, nurodydamas, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė vienos iš esminių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, jog sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, ginčo dėl ieškinio preliminarus pagrįstumo nagrinėjamu atveju nėra. Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tik tuo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nors pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, grėsmę vertino atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neva nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, paneigiančių atsakovės sąžiningumą bei keliančių grėsmę galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamo klausimo kontekste tikslinga būtų atkreipti dėmesį į tai, kad grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui visiškai išnyko, kai Kauno apygardos teismas bylose pagal kitų ieškovių ieškinius sustabdė atsakovės vykdomo pirkimo procedūras. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ginčo pirkimo procedūros Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1829-273/2016, ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1890-273/2016, kurios ieškovės atskirojo skundo nagrinėjimo dieną yra įsiteisėjusios, buvo sustabdytos ir atsakovė buvo įpareigota nesudaryti sutarties, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti pirkimo sutarties vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad grėsmės, jog ieškovei galimai palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas, nebeliko, o tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
Konstatavus, kad nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai, vertintini kaip nebeturintys teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą pirmos instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.