Utenos apylinkės teismo nutartis

2020-06-30 · Civilinė byla Nr. A2-2976-1093/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
A2-2976-1093/2020
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00299-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Benetė
Pareiškėjas
J. M.
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
G. D.
Kategorijos
  • 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-2976-1093/2020Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00299-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.3.4.3
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 30 d.MolėtaiUtenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei G. D. dėl ginčytinų žemės sklypų ribų nustatymo ir atsakovės priešieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė J. M. 2020 m. gegužės 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės J. M. ieškinį tenkinti, atsakovės G. D. priešieškinį atmesti. Ieškovė prašo procesą atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių.

2. Ieškovė prašyme nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės J. M. ieškinį atmetė, atsakovės G. D. priešieškinį tenkino. Teismas sprendime konstatavo, kad namų valdos žemės sklypo pirminis planas yra tikslus ir galiojantis žemėtvarkos dokumentas, pagal jį suformuotas ir registre įregistruotas žemės sklypas, leidžiantis nustatyti ginčo ribos taškus. Panevėžio apygardos teismas minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

3. 2012 m. lapkričio 29 d. administracinė komisija prie Molėtų rajono savivaldybės tarybos priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo nutarė skirti J. M. už pažeidimą, įvykdytą laikotarpyje nuo 2012 m. sausio mėn. iki rugsėjo 12 d., administracinę nuobaudą - įspėjimą. Administracinio pažeidimo byloje buvo svarstomi J. M. veiksmai dėl vandentiekio bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tvarkymo. 2020 m. vasario 5 d. ieškovė kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės administraciją dėl administracinio pažeidimo bylos medžiagos gavimo. Susipažinusi su administracinio pažeidimo bylos medžiaga nustatė, kad skundą dėl J. M. veiksmų pateikė G. D., o kartu su skundu pastaroji pateikė ir žemės sklypo planą, kuriuo rėmėsi ir kuriuo įrodinėjo, kad ieškovė savavaldžiavo kasdama vandentiekį. Šis dokumentas J. M. nebuvo pateiktas anksčiau.

4. Žemės sklypo plane yra pažymėtos ginčo žemės sklypo ribos. Šiame plane aiškiai nubrėžtos žemės sklypo ribos, nustatytos pagal R. U. sudarytą namų valdos planą, kurios vėliau matininkų buvo tikslinamos, t. y. nustačius R. U. namų valdos plane pažymėtas ribas, jos buvo mažinamos dėl per didelio žemės sklypo ploto. J. M. tvirtina, kad šiame žemės sklypo plane yra užfiksuotos žemės sklypo ribos, prieštaraujančios G. D. teismui pateiktame žemės sklypo plane užfiksuotoms riboms. Šis dokumentas turi įrodomąją reikšmę sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl žemės sklypų ribų, kadangi, kaip jau ir buvo nurodyta, šiame dokumente aiškiai pažymėtos net kelios žemės sklypo ribos, kurios buvo derinamos, atsižvelgiant į žemės sklypo plotą.

5. Ieškovė pareiškia, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimas pažeidžia jos nuosavybės teisę, kadangi teismo buvo patvirtintos netikslios žemės sklypo ribos, dėl ko šiuo metu yra apribota ieškovės nuosavybės teisė į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismui patvirtinus G. D. pateiktame žemės sklypo plane atžymėtas bendrosios dalinės nuosavybės valdomo žemės sklypo ribas, dalis ieškovės žemės sklypo tapo praktiškai nenaudotina - siaura pakrantės juosta, užliejama vandens, per kurią ieškovė negali patekti į kitą savo žemės sklypo dalį. Ieškovė laiko įrodyta aplinkybę, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimu yra pažeistos jos nuosavybės teisės, apribota teisė valdyti ir naudoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

Šalies argumentai

6. J. M. rašytinį įrodymą gavo 2020 m. vasario 10 d., trijų mėnesių terminas pasibaigia 2020 m. gegužės 11 d. Ji kreipėsi į teismą 2020 m. gegužės 8 d., todėl terminas nėra praleistas. Taip pat nėra praleistas ir penkerių metų terminas, kadangi minėtas sprendimas civilinėje byloje buvo priimtas 2017 m. birželio 27 d., terminas prašymui dėl termino atnaujinimo pasibaigs 2022 m. birželio 27 d. Naujai gautas planas, kuriame žemės sklypo ribos buvo atžymėtos tokios, kokių ir buvo prašiusi ieškovė.

Atsiliepimas

7. Atsakovė G. D. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame prašo ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškovės nurodyta aplinkybė (2020 m. vasario 10 d. planas) nėra nei nauja, nei turinti esminę reikšmę išnagrinėtam ginčui, todėl nesudaro pagrindo procesui atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Ieškovė 2020 m. vasario 10 d. planą gavo iš Molėtų rajono savivaldybės administracinės komisijos nagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovei buvo surašytas nutarimas ir skirta administracinė nuobauda. Pati ieškovė buvo administracinio teisės pažeidimo bylos (proceso) dalyvis bei turėjo galimybę naudotis visomis įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise susipažinti su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Taigi ieškovė dar 2012 metų lapkritį turėjo visas procesines galimybes susipažinti su minėtos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir sužinoti apie minimą planą. Esant tokioms aplinkybėms kartu su prašymu pateikto plano nėra pagrindo laikyti naujai paaiškėjusią aplinkybe, kurios ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti šios civilinės bylos nagrinėjimo metu.

9. Prašyme atnaujinti procesą ieškovė nepagrindė, kokią reikšmę išnagrinėtai civilinei bylai bei jos baigčiai gali turėti pateikiamas planas. Ieškovės pateiktas planas neįtvirtina jokių naujų, šioje civilinėje byloje nenagrinėtų, aplinkybių ar duomenų ir neturi jokios esminės įtakos ir reikšmės buvusios ginčo situacijos vertinimui bei priimtų teismo procesinių sprendimų pagrįstumui.

10. Ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribų bei joms nustatyti reikšmingų dokumentų klausimai buvo sprendžiami tiek šioje civilinėje byloje, tiek Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Abejuose šiuose procesuose buvo sprendžiama, kokiais pirminiais dokumentais turi būti vadovaujamasi, nustatant žemės sklypo ribas, kurie iš tų dokumentų turi teisinę reikšmę, yra pagrįsti, teisėti, teisingi. Išnagrinėtoje civilinėje byloje, patenkinus atsakovės priešieškinį, buvo patvirtintos žemės sklypo ribos. Abejuose šiuose procesuose pirmosios instancijos teismo sprendimai buvo peržiūrėti apeliacine tvarka, buvo patikrintas tiek faktinių aplinkybių vertinimas, tiek teisės taikymas. Tiek vienoje, tiek kitoje byloje apeliacinės instancijos teismais ieškovės skundus atmetė, pirmosios instancijos teismų sprendimus paliko nepakeistus.

11. Nagrinėjant prašomą atnaujinti civilinę bylą, buvo analizuojami ir sprendžiami įvairūs žemės sklypo ribų aspektai, jas įtvirtinantys dokumentai. Byloje buvo surinkta eilė oficialių (pirminių) dokumentų, pagrindžiančių žemės sklypo konfigūraciją, posūkio taškų koordinates. Reikšdama prašymą atnaujinti procesą, ieškovė nenurodė jokių argumentų, susijusių su pateikto plano esmine reikšme šiai civilinei bylai bei jos baigčiai. Ieškovė nepagrindė, kaip šis planas objektyviai paneigia pirminius žemės sklypo ribų nustatymo dokumentus, kaip jis įtakoja žemės sklypo ribas bei jo plotą.

Šalies argumentai

12. Ieškovė neteisingai teismui nurodė aplinkybes, kadangi nei policijai, nei administracinei komisijai prie Molėtų rajono savivaldybės tarybos atsakovė neteikė minėto plano ir nieko šiuo planu neįrodinėjo. Pati ieškovė plano datą nurodo 2020 m. vasario 10 d. Jeigu tai nėra rašymo apsirikimas, tai liudija, jog šis planas neegzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, kas taip pat paneigia šio plano, kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, teisinę reikšmę. Ieškovės prašyme atnaujinti procesą nurodyta aplinkybė – pateiktas planas, neturi jokios įtakos ir reikšmės bylos nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui. Be to, ši aplinkybė galėjo būti žinoma ieškovei ir anksčiau. Pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nėra, todėl ieškovės prašymas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkinamas.

13. J. M. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė pateikė teismui 2020 m. vasario 10 d. gautą žemės sklypo planą ir tai, jos teigimu, yra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.

14. Proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. instancinės patikros tvarka, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2011).

15. Proceso atnaujinimo paskirtis – esant įstatyme numatytiems pagrindams, patikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumą bei pagrįstumą. Taigi, tai yra speciali įsiteisėjusių teismų sprendimų revizijos forma, galima tik esant šiame skyriuje numatytiems pagrindams (CPK 366 straipsnio 1 dalis) ir atliekama jame nustatyta tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2014).

16. Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus. Pareiškėja teigia, kad nauja aplinkybė jai tapo žinoma 2020 m. vasario 10 d. Prie patikslinto prašymo prideda 2020 m. vasario 5 d. pasirašytą prašymą, kuriuo galimai grindžia aplinkybės sužinojimą (b. l. 20). Minėtu prašymu pareiškėja prašo Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus išduoti jai administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra jokių duomenų ar žymos, kad prašymas buvo gautas Molėtų rajono savivaldybės administracijoje ir jokių duomenų apie minėtos administracinės teisės pažeidimo bylos išdavimą pareiškėjai. Taip pat prideda plano kopiją (b. l. 18).

17. Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovės J. M. ieškinį atmetė, o atsakovės G. D. priešieškinį tenkino (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 96-101). Ieškovė šį sprendimą 2017 m. liepos 28 d. apskundė apeliaciniu skundu, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 149-152). Iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad ieškovė, be savo apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismui 2017 m. spalio 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus bei pridėjo kadastro žemėlapio ištrauką (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 144-148), kuri yra identiška kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktam 2020 m. vasario 10 d. planui (b. l. 18). Panevėžio apygardos teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi atsisakė priimti kadastro žemėlapio ištrauką, kaip per vėlai pateiktą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 151, 29. punktas). Šioje nutartyje apygardos teismas taip pat nurodė, kad aplinkybių, kodėl teikia minėtą ištrauką kartu su rašytiniais paaiškinimais, pareiškėja nenurodė. Taigi šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad J. M. šis planas buvo žinomas dar 2017 m. spalio 12 d., o ne kaip ji teigia - 2020 m. vasario 10 d. Šį dokumentą ieškovė jau bandė teikti į bylą, tačiau jis nebuvo priimtas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (CPK 368 straipsnio 1 dalis), nes apie teismui kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo 2020 m. gegužės 12 d. pateiktą planą, kurį ji nurodo kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, jai buvo žinoma dar 2017 m. spalio 12 d.

18. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-347-915/2015).

19. Ieškovės prašyme aprašytos plano atsiradimo ir jo gavimo aplinkybės paneigia, kad minėtas planas ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinomas. O būtent, ieškovė teigia, kad 2012 m. lapkričio 29 d. Molėtų rajono savivaldybės tarybos komisija priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė skirti jai už pažeidimą, įvykdytą laikotarpyje nuo 2020 m. sausio mėn. iki rugsėjo 12 d., administracinę nuobaudą – įspėjimą. J. M. buvo administracinio teisės pažeidimo bylos dalyvė bei turėjo galimybę naudotis visomis įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir teise susipažinti su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei sužinoti apie minėtą planą dar 2012 m. Kodėl ji kreipėsi dėl minėtos administracinio pažeidimo bylos gavimo tik 2020 m. vasario 5 d., tokių aplinkybių ji teismui nenurodė.

20. J. M. nurodo, kad 2017 m. birželio 27 d. sprendimas pažeidžia jos nuosavybės teisę, kadangi teismo buvo patvirtintos netikslios žemės sklypo ribos, o naujai gautame plane, žemės sklypo ribos buvo atžymėtos tokios, kokių ir buvo prašiusi. Toks J. M. teiginys yra nepagrįstas. Civilinė byla pagal J. M. apeliacinį skundą buvo nagrinėjama ir apeliacine tvarka, kur buvo patikrintas tiek faktinių aplinkybių vertinimas, tiek teisės taikymas, ir, kaip matyti, minėtą planą pareiškėja turėjo galimybę teikti kartu su apeliaciniu skundu, tačiau to nepadarė laiku.

21. Be to, pateiktas planas neįtvirtina jokių naujų, byloje nenagrinėtų aplinkybių ar duomenų, neturi jokios esminės įtakos ir reikšmės buvusios ginčo situacijos vertinimui bei priimto teismo sprendimo pagrįstumui. Civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tenkinus G. D. priešieškinį, buvo patvirtintos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Nagrinėjant bylą, teismas vertino dokumentus, kuriais remiantis turi būti nustatinėjamos žemės sklypo ribos, taip pat teismas patvirtino, kad A. B. tyrinėjimų įmonės parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurioje nustatytos žemės sklypo ribos ir plotas atitinka pirminius ir teisiškai reikšmingus dokumentus. Teismas įvertino ir ieškovės reikalavimą nustatyti žemės sklypo ribas pagal jos pateiktą planą. Taigi J. M. nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kurie turėtų esminės reikšmės išnagrinėtai civilinei bylai bei jos kitokiai baigčiai.

22. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad terminas prašymui atnaujinti procesą yra praleistas (CPK 368 straipsnis), o pareiškėjos nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo nėra (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl nesant abiejų būtinų sąlygų, prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti patenkintas.

23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši iš būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą dokumentų, pagrindžiančių jos turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.

24. Dėl procesinių dokumentų siuntimo valstybė šioje byloje patyrė 5,34 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos valstybei iš pareiškėjos (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 365-370 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos J. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei G. D. dėl ginčytinų žemės sklypų ribų nustatymo ir atsakovės G. D. priešieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo.

Priteisti iš J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,34 Eur (penkis eurus 34 ct) pašto išlaidų valstybei, juos sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank, LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas 5660.

Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.

Teisėja Monika Benetė