Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2022 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, – 34 (MGL) 1700 eurų bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemonės 5 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. A. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Parodė, kad 2022 m. kovo 12 d. buvo susipykęs su žmona. Aplankęs žmoną su vaiku, automobilyje, vartojo alkoholį. Važiavo iš (duomenys neskelbtini). Pareigūnai sustabdė prieš parduotuvę „Iki“, (duomenys neskelbtini). Buvo nustatytas girtumas. Savo poelgio negali paaiškinti. Antrą kartą vairavo būdamas neblaivus. Supranta, kad tokiu savo elgesiu kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Automobilis „Mazda 6“ priklauso žmonai, žino, kad jis gali būti konfiskuojamas. Yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones 5 metams.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nesunkaus G. A. sveikatos sutrikdymo

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

2022 m. kovo 24 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro nutarimas, iš kurio matyti, kad skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d., automobiliui „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 177-179; 180).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad T. A.2022 m. kovo 12 d., apie 16.28 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,47 promilės neblaivumas, kas yra daugiau nei 1,51 promilės. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis T. A.savo kaltę pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu „Alcotest 7510” Nr. ARPK-0148, Nr. 1475126, vairavimo faktą patvirtino 2022 m. kovo 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės S. Š.tarnybiniame protokole bei apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

T. A. veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

2022 m. balandžio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos G. M. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo nustatyta, kad 2022 m. balandžio 3 d., apie 05.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus T. A.smurtavo priieš neblaivią sutuoktinę G. A., kuri jautė fizinį skausmą ir patyrė sužalojimus (2 t., b. l. 1-4);

2022 m. balandžio 3 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuo nustatyta, kad 2022 m. balandžio 3 d., apie 05.38 val. prieš G. A. sutuoktinis T. A. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0148 nustatytas 2,91 prom. neblaivumas) smurtavo suduodamas jai su ranka per galvą kelis smūgius, ko pasėkoje kaktoje atsirado patinimas, taip pat sugriebęs galvą išpešė G. A. kuokštą plaukų. Nukentėjusiajai ant dešinės rankos rodomojo piršto buvo pastebėtas įbrėžimas, sužalojimų aplinkybių negalėjo paaiškinti. Nukentėjusiajai buvo suduota ranka į nosį, šalia nosies dešinės kvėpavimo ertmės, matėsi sudžiūvęs kraujas. Namuose, virtuvėje ir svetainėje išmėtyti įvairūs namų apyvokos daiktai, aplinka netvarkinga. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai (2 t., b. l. 17-20);

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo savo sutuoktinei G. A., pareikštas T. A., pasitvirtino.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo T. A. visiškas prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nukentėjusiosios G. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie T. A. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, liudytojos – policijos pareigūnės A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie padarytus nukentėjusiajai sužalojimus veido srityje, apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, specialisto išvada, kuriose užfiksuoti G. A. sužalojimai, ir kiti byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad T. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2022 m. balandžio 3 d., apie 05.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine G. A. metu, tyčia suėmęs nukentėjusiajai G. A. už plaukų ir tempdamas už jų, trankė jos galvą į sieną, po to rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veidą nuo ko ji nugriuvo ant grindų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia užsėdo nukentėjusiajai ant krūtinės ir suėmęs abejomis rankomis jos kaklą jį spaudė, bei sudavė rankomis nenustatytą smūgių skaičių į galvą. Tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai G. A. poodines kraujosruvas kaktoje, kakle, abiejose rankose, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis T. A., atlikdamas smurtinius veiksmus G. A. atžvilgiu, veikė tiesiogine tyčia, nes trankydamas nukentėjusiosios galvą į sieną, kumščiu suduodamas smūgį į veidą, spausdamas kaklą bei suduodamas rankomis nenustatytą smūgių skaičių į galvą, jis suvokė, jog tokiu būdu gali padaryti nukentėjusiajai sužalojimus, sukelti fizinį skausmą, ir to siekė.

Įvertinus kaltinamojo veiksmais sukeltus padarinius (G. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas) ir tai, kad T. A. smurtą vartojo prieš šeimos narį – sutuoktinę, T. A. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis), smurtą kaltinamasis naudojo dėl nepateisinamos priežasties, prieš savo sutuoktinę.

Kaltinamasis praeityje teistas 1 kartą, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 106-114), pas psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė (2 t., b. l. 118, 122), dirba (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 142).

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis dirba - vykdo individualią veiklą, turi gyvenamąją vietą, gailisi padaręs nusikaltimus, kritiškai vertina savo elgesį, sunkių pasekmių nebuvo sukelta, žala nepadaryta, kas mažina nusikalstamos veikos pavojingumą, ir į tai, jog kaltinamasis stengiasi keisti gyvenimo būdą teigiama linkme, jo paties teigimu, nustojo vartoti alkoholį (užsikodavo), lankosi pas psichologą, sutinka gydytis priklausomybę nuo alkoholio, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką paskyrus vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei sankcijos vidurkis, o už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – taip pat laisvės atėmimo bausmę, neviršijančią sankcijos vidurkio.

Bendrindamas paskirtas bausmes, teismas atsižvelgia, kad T. A. padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą, todėl bausmės bendrinamos taikant dalinio sudėjimo ir apėmimo būdus, pagal BK 63 straipsnio 6 dalies nuostatas – griežčiausia bausmė, paskirta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apima bausmę, paskirtą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir prie šios bausmės pridedama dalis bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Parinkdamas dalinio sudėjimo būdą ir pridėtiną bausmės dalį teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (prisipažino, nuoširdžiai gailisi, dirba).

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, civilinį ieškinį pripažino, dirba, turi gyvenamąją vietą. Kaltinamasis nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, kas rodo, jog kaltinamasis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikų pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto ar rajono ribų, jei tai nesusiję su darbu; kaltinamajam sutinkant, gydytis priklausomybės ligas; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų - alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Nustačius, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, T. A. padarė šeimos nariui – sutuoktinės G. A. atžvilgiu, siekiant pakeisti jo smurtinį elgesį ir užkirsti kelią bet kokiam smurtui ateityje, kartu su bausme jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nustačius, kad T. A. kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, jam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 68 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, T. A. skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą T. A., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jis per vienerius metus du kartus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Pažymėtina, kad svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. T. A. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam buvo baustas ir 2020 m. administracinio nusižengimo byloje jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Spręsdamas dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise, teismas atsižvelgia ir į tai, kad T. A. savo kaltę pripažino ir kritiškai vertina savo veiksmus, deda visas pastangas, kad pakeisti gyvenimo būdą teigiama linkme, jo paties teigimu, nustojo vartoti alkoholį (užsikodavo), lankosi pas psichologą, dirba. Įvertinus visas šias aplinkybes, T. A. uždraudžiama naudotis specialia teise – vairuoti kelių eismo transporto priemones – trejus metus šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo – 2022 m. kovo 17 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis T. A. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę ,,Mazda 6“,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios savininkė yra kaltinamojo sutuoktinė G. A. (1 t., b. l. 167). Minėtas automobilis priklauso kaltinamajam T. A. ir jo sutuoktinei G. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes įgytas santuokos metu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi ar, kad automobilis priklausytų G. A. asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nėra objektyvių įrodymų, kokia automobilio dalis priklauso kiekvienam iš sutuoktinių, o baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės padalinti bendrą sutuoktinių turtą. Atsižvelgiant į tai, bei nesant išimtinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kad nusikaltimo priemonė negalėtų būti konfiskuojama, automobilis ,,Mazda 6“,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas natūra ir perduotas valstybės nuosavybėn (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-241-468/2017).

Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 386,37 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajai G. A. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Civilinis ieškinys yra įrodytas, dydis bei pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, kaltinamojo T. A. civilinio ieškinio pripažinimu, todėl remiantis CK 6.263 straipsniu, BPK 109 straipsniu, tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiosios G. A. sveikatai buvo padaryta T. A. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma 386,37 Eur ir ši suma priteistina iš T. A..

Kaltinamasis šioje byloje nagrinėjamus nusikaltimus padarė, neįsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. baudžiamajam įsakymui, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir visiškai neatlikta bausme – 34 MGL (1 700) eurų dydžio bauda. Ankstesniu nuosprendžiu T. A. paskirtos baudos dydis eurais paliktinas toks, koks buvo apskaičiuotas ankstesnio nuosprendžio priėmimo metu, pagal tuo metu galiojusį bazinį bausmių dydį.

Dėl kitų procesinių klausimų

T. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. A. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, specialiosios teisės sustabdymas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos.

T. A. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 3 d. 06: 30 val. laikinai sulaikytas, ir paleistas 2022 m. balandžio 3 d. 15 val. 45 min. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką (realios bausmės atlikimo atveju) šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, esančios elektroninės laikmenos (CD kompaktiniai diskai), paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, griežčiausia bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, apėmus bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir prie šios bausmės pridėjus dalį bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti T. A. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir iki dabar visiškai neatlikta bausme 34 MGL (1700 eurų) bauda, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti visą neatliktą bausmę pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą ir skirti T. A. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 34 MGL (1700 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti T. A. šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- gydytis priklausomybės ligas, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų).

- neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto ar rajono ribų, jei tai nesusiję su darbu.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, 72² straipsniu, skirti T. A. tris baudžiamojo poveikio priemones:

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

- 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 17 d.;

- konfiskuoti G. A. vardu registruotą automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką (realios bausmės atlikimo atveju) įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. balandžio 3 d. 06.30 val. iki 2022 m. balandžio 3 d. 15.45 val. (1para).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. A. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, specialiosios teisės sustabdymą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

2022 m. kovo 24 prokuroro nutarimu nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokuose Nr. 1, 2, 3, 4 esančias elektronines laikmenas palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).