- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- e2-15488-638/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- UAB „Kadabra“
- Advokatai
- Agnė Golubevienė, Mindaugas Vasiliauskas
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovui L. S., jo atstovui advokatui Mindaugui Vasiliauskui, atsakovo UAB „Kadabra“ atstovei advokatei Agnei Golubevienei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui UAB „Kadabra“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslino ieškinį ir prašė: 1) pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo UAB „Kadabra“, į ankstesnį darbą negrąžinti, laikyti, kad darbo sutartis pasibaigė teismo sprendimu nuo jo priėmimo dienos; 2) priteisti dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 3) priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 4) priteisti 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas ( b.l.42-50).
Ieškovas prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad dirbo atsakovo parduotuvėje prekybos centre „Akropolis“ nuo 2014-03-04 pardavėju konsultantu. Tarp šalių buvo sutarta, kad ieškovas dirbs po 20 val. per savaitę. Konkretus darbo laikas buvo nustatomas darbo grafikais, tačiau darbo grafikai buvo nuolat keičiami, parengiami ir paskelbiami pavėluotai, nesilaikant dviejų savaičių termino. Dėl to nuolat kildavo nesutarimai su parduotuvės vadove. Ieškovas ateidavo į darbą pagal grafiką, tačiau paaiškėdavo, kad tą dieną jis neturi dirbti, arba ieškovas neateidavo į darbą, tačiau pagal grafiką jam buvo numatyta dirbti. Apie tai, kad vyko parduotuvės inventorizacija, ieškovas teigias nežinojęs, tą dieną jam buvo suplanuota nedarbo diena. Ieškovas prieštaravo, kad turi dalyvauti planiniame parduotuvės valyme, nes nustatytą valymo dieną jam nebuvo numatytas darbo laikas, o viršvalandžių skirti darbdavys nesiūlė, papildomai apmokėti nesutiko. Ieškovas sužinojo, kad parduotuvėje yra filmuojama, tačiau jam nebuvo apie tai pranešta, todėl ieškovas uždengė kameros objektyvą popieriaus lapu. 2015 m. kovo 5 d. ieškovas atvyko į darbą pagal savo grafiką, tačiau parduotuvės vedėja L. A. jam pasakė, kad jis yra atleistas iš darbo ir liepė pasišalinti iš parduotuvės. Ieškovas dar keletą dienų - iki kovo 9 d. – toliau ėjo į darbą. Jam apie atleidimą iš darbo niekas nepranešė, įsakymo neįteikė. Jis rašė laiškus atsakovo direktoriui prašydamas užtikrinti, kad jam būtų sudarytos sąlygos dirbti. Tik 2015-05-21 iš VSDFV duomenų sužinojo, kad yra atleistas iš darbo kovo 5 d. Todėl prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ginčyti atleidimą iš darbo. Neteisėtas atsakovo direktoriaus elgesys sukėlė stresą ir neigiamus išgyvenimus. Dirbdamas labai stengėsi, todėl dar didesnį pajuto nusivylimą, kai visos pastangos buvo neįvertintos. Mano, kad turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Ieškovo atstovas advokatas Mindaugas Vasiliauskas prašė ieškinį patenkinti, paaiškino iš esmės analogiškai kaip ir ieškovas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė advokatė Agnė Golubevienė prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas dirbo pardavėju konsultantu. Ieškovas nepasirašė jam pateiktų darbo tvarkos taisyklių, kuriose buvo numatyta, kad ieškovas privalo dalyvauti parduotuvės valymo darbuose, inventorizacijose. Ieškovas vėluodavo į darbą arba neatvykdavo nustatytu grafike laiku, todėl atsakovui atsirado teisė atleisti ieškovą iš darbo. Ieškovas žinojo, kad yra atleistas 2015-03-05, tačiau per mėnesį laiko į teismą nesikreipė, todėl praleido ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovas pagal 2014-03-04 darbo sutartį Nr. 132 dirbo UAB „Kadabra“ parduotuvės „Hobbyshop“ pardavėju konsultantu, darbo laikas nustatytas 20 val. per savaitę, atlyginimas 400 Lt bei priedai už rezultatus.
Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovas priimant jį į darbą buvo pasirašytinai supažindintas su jo pareigų instrukcija, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, ar kitais lokaliniais norminiais aktais, apibrėžiančiais darbo pareigas ir darbo atlikimo tvarką. Atsakovas pateikė darbo tvarkos taisykles, patvirtintas atsakovo direktoriaus 2015-02-02 ( b.l. 53-70), tačiau ieškovas šių taisyklių nėra pasirašęs. Ieškovas teismo posėdyje aiškino, kad taisyklių nepasirašė todėl, kad niekas neišaiškino kai kurių taisyklių nuostatų.
Atsakovas pateikė direktoriaus 2015-03-05 įsakymą atleisti ieškovą iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. ( kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos). Tačiau iš VSDFV duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovo atleidimas iš darbo yra užregistruotas 2015-03-04, t.y. diena anksčiau negu kad direktoriaus įsakymas.
Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui 2015-02-23 buvo paskirta drausminė nuobauda už vėlavimą į darbą. Vėliau ieškovui keletą kartų buvo reiškiamos pretenzijos už netinkamą pareigų vykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalgos Nr. 45 (Teismų praktika. 2004, 21) nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas,reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalga Nr. 45. Teismų praktika. 2004, 21teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo drausminės atsakomybės taikymo tvarka teisėtumo, turi tikrinti ir ankstesnės šiam darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau toks tikrinimas yra sąlygotas ieškinio senaties instituto taikymu.
Kadangi ieškovui buvo paskirta nuobauda 2015-02-23, o 2015-03-05 ieškovas jau buvo atleistas iš darbo, tai būtų neracionalu ieškovui atskirai skųsti drausminės nuobaudos paskyrimą darbo ginčų komisijai. Spręstina, kad ieškovui 2015-02-23 paskirtosios drausminės nuobaudos teisėtumas turėtų būti patikrinamas šioje byloje.
Dėl drausminės nuobaudos- pastabos
Nustatyta, kad 2015-02-23 atsakovo direktoriaus įsakymu ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda - pastaba už tai, kad ieškovas 2015 m. vasario 3 d. vėlavo atidaryti parduotuvę „Hobbyshop“ prekybos centre ‚Akropolis“ Kaune. Ieškovas dėl pažeidimo parašė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2015-02-03 jis neatidarė parduotuvės nustatytu laiku, nes „susimaišė grafike“ ( b.l. 91). Iš pateikto 2015 metų vasario mėnesio darbo grafiko matyti, kad ieškovui vasario 3 dieną buvo suplanuota dirbti nuo 10 iki 17 val. ( b.l. 90). Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad ieškovas vasario 3 d. dirbo 3 valandas. Ieškovas nurodė, kad darbo grafikas buvo nuolat keičiamas, todėl jis galėjo nepastebėti paskutinio pakeitimo. Ant atsakovo pateikto 2015 metų vasario mėnesio darbo grafiko nėra pažymėta, kada konkrečiai šis grafikas yra sudarytas ir kada jis pateiktas darbuotojams susipažinti ( b.l. 90), todėl nėra galimybės nustatyti, ar teisingos yra ieškovo nurodytos aplinkybės, kad grafikai būdavo sudaromi ir darbuotojams pateikiami pavėluotai ir nuolat kaitaliojami. Iš atsakovo direktoriaus įsakymo paskirti drausminę nuobaudą taip pat nematyti, kad atsakovo direktorius, prieš skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, aiškinosi grafikų sudarymo ir paskelbimo darbuotojams aplinkybes. Todėl teismas sprendžia, kad drausminė nuobauda pastaba ieškovui buvo paskirta nepilnai išsiaiškinus aplinkybes ir nenustačius ieškovo kaltės. Todėl 2015-02-23 atsakovo direktoriaus įsakymas dėl drausminės nuobaudos ieškovui skyrimo pripažintinas neteisėtu.
Dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo
Nustatyta, kad atsakovo direktoriaus 2015-03-05 įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. ( b.l. 88).
Įsakyme nurodoma, kad ieškovas atleidžiamas iš darbo už tai, kad 2015-01-13 atsisakė dalyvauti parduotuvės inventorizacijoje, 2015-02-27 nedalyvavo planiniame parduotuvės valyme, 2015-03-02 uždengė parduotuvėje esančią filmavimo kamerą ( b.l.88).
DK 240 str. 1 d. nustatyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo ar pažeidimų, o jeigu pastarasis nepateikia pasiaiškinimo, tai drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad iš ieškovo raštu buvo pareikalauta pateikti paaiškinimus. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovas neatvyko į darbą 2015-03-04, todėl pasiaiškinimo iš jo buvo reikalauta telefonu, tačiau ieškovas pasiaiškinimo neteikė ( b.l. 16). Iš atsakovo pateikto 2015 m. kovo mėnesio darbo grafiko matyti, kad ieškovui buvo suplanuota dirbti kovo 4 d. nuo 10 iki 18 val., tačiau nebuvo suplanuota dirbti kovo 5 d. ( b.l.89). Be to, ieškovas pateikė į bylą kitą 2015 m. kovo mėnesio darbo grafiką, gautą elektroniniu paštu iš atsakovo 2015-03-26, kuriame pažymėta, kad kovo 4 d. ieškovas neturėjo dirbti, o kovo 5 d. jam suplanuotas darbas nuo 10 iki 18 val. ( b.l.79). Iš atsakovo pateikto 2015 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad ieškovas dirbo kovo 2 ir 3 dienomis po 8 valandas. Kovo 4 dieną ir 5 dieną ieškovui nėra pažymėta nei darbo laiko, nei pravaikštos. Spręstina, kad atsakovas turėjo galimybę pareikalauti iš ieškovo pasiaiškinimų ir kitomis dienomis, ne tik kovo 4 d., nes pažeidimai buvę padaryti, atsakovo teigimu, sausio 13, vasario 27, kovo 2, tačiau atsakovas pasiaiškinimų nereikalavo, todėl pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką.
Ieškovas buvo nubaustas ir už tai, kad 2015-01-13 nedalyvavo atliekant inventorizaciją. Iš atsakovo pateikto 2015 metų sausio mėnesio darbo grafiko matyti, kad ieškovui sausio 13 diena buvo nedarbo diena. Atsakovas nepateikė jokio dokumento, iš kurio būtų galima spręsti, kad ieškovui buvo pakeistas 2015 m. sausio mėnesio darbo grafikas arba buvo nustatyti viršvalandiniai darbai pagal LR DK 150 str. 2 d. Atsakovo parduotuvės vadovė 2015-02-27 surašė aktą, kuriame teigė, kad ieškovas nedalyvavo inventorizacijoje taip pažeisdamas visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1.4 p. ( b.l. 80). Tačiau nesant duomenų, kad ieškovui apskritai buvo pranešta apie ketinimus atlikti inventorizaciją, nustatytas kitas darbo grafikas, susitarta dėl viršvalandžių, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas pažeidė darbo drausmę, t.y. neatliko darbo pareigų, kurias turėjo atlikti. Be to, pažymėtina, kad drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo. Jeigu inventorizacija vyko 2015-01-13, tai ieškovo nedalyvavimas turėjo paaiškėti tą pačią dieną, vadinasi, terminas drausminei nuobaudai skirti baigėsi 2015-02-13.
Ieškovas buvo nubaustas ir už tai, kad 2015-02-27 nedalyvavo planiniame parduotuvės valyme. Iš atsakovo pateikto 2015-02-23 nurodymo matyti, kad parduotuvės vadovė L. A. nustatė planinio valymo laiką 2015-02-27 8.30 val. ( b.l.81). Iš atsakovo pateikto 2015 m. vasario mėnesio darbo grafiko matyti, kad vasario 27 diena ieškovui buvo nustatyta kaip nedarbo diena. Iš parduotuvės vadovės nurodymo yra neaišku, kokiu pagrindu ieškovas turi atvykti į darbo vietą ir dirbti vasario 27 d. nuo 8.30 val. - ar yra keičiamas jo darbo grafikas, ar nustatomi viršvalandžiai. Teismo posėdyje liudytoja apklausta L. A. negalėjo paaiškinti, kaip būtų buvę fiksuojamos ieškovo dirbtos valandos, jeigu jis būtų atvykęs valyti parduotuvės, šio klausimo parduotuvės vadovė pripažino nesprendusi. Darytina išvada, kad ieškovui nebuvo prievolės dalyvauti parduotuvės valymo darbe, nes tas laikas nebuvo įtrauktas į ieškovo darbo grafiką ir nebuvo susitarimo dėl viršvalandžių. Todėl negalima daryti išvados, kad ieškovas pažeidė darbo drausmę neatvykdamas valyti parduotuvės.
Ieškovas buvo nubaustas ir už tai, kad jis 2015-03-02 uždengė parduotuvėje įsteigtą filmavimo kamerą. Ieškovas pripažino, kad jis uždengė kamerą, nes nebuvo informuotas, kad jo darbo vietoje yra vykdomas vaizdo stebėjimas, todėl laikė, kad yra filmuojamas neteisėtai.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 34 straipsnis nustato, kad duomenų valdytojai turi būti registruojami Asmens duomenų valdytojų valstybės registre. To paties įstatymo 18 straipsnis nustato, kad vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame yra nurodomas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, vaizdo duomenų saugojimo terminas, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygos, šių duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka bei nustatyti kiti reikalavimai teisėtam vaizdo duomenų tvarkymui. Duomenų valdytojas užtikrina, kad vaizdo duomenis tvarkytų tik duomenų valdytojo įgalioti asmenys, kurie turi būti supažindinti su asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir pasirašytinai įsipareigoję jų laikytis. To paties įstatymo 20 str. 3 d. nustato, kad vykdant vaizdo stebėjimą darbo vietoje ir duomenų valdytojo patalpose ar teritorijose, kuriose dirba jo darbuotojai, šie darbuotojai apie tokį jų vaizdo duomenų tvarkymą turi būti pasirašytinai informuojami šio įstatymo nustatyta tvarka.
Iš Valstybinės duomenų inspekcijos tvarkomo Asmens duomenų valdytojų valstybės registro matyti, kad atsakovas nėra registruotas kaip asmens duomenų valdytojas. Atsakovas nepateikė priešingų įrodymų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo įvykdyti minėto Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 ir 20 straipsnių reikalavimai. Todėl spręstina, kad atsakovas neteisėtai vykdė vaizdo stebėjimą parduotuvėje. Esant neteisėtiems paties atsakovo veiksmams, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas, sustabdydamas neteisėtą vaizdo stebėjimą, pasielgė neteisėtai.
Spręstina, kad ieškovas nepadarė darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos jam būtų buvę pagrindas skirti drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo. Todėl atsakovo direktoriaus 2015-03-05 įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažintinas neteisėtu.
Ieškovas neprašė grąžinti jo į darbą. Įvertinant šalių santykius, atsakovo elgesį su darbuotoju, laikytina, kad grąžinimas į darbą yra neįmanomas, darbo sutartis tarp šalių nutrauktina šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Ieškovui priteistinas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Už laikotarpį iki šio teismo sprendimo priėmimo ( 2015-10-22) tai sudaro 161 darbo dieną skaičiuojant po 11,02 euro, iš viso €1774,22 ( priskaityta suma ) ir toliau po 11,02 euro už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Ieškovui priteistina išeitinė išmoka – dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio- €462,84 ( priskaityta suma).
Sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ieškovui iš atsakovo (€235,20, priskaityta suma) vykdytinas skubiai.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Neturtinė žala neteisėtai nutraukus darbo santykius gali būti priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis Nr. 3K-7-2/2008; 2008-07-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008 ir kt.) ir konstatuojama tada, kai neturtinę žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Įvertintina, kad atsakovo veiksmai paskiriant ieškovui drausminę nuobaudą buvo nepagrįsti jokiais įrodymais, atsakovas viso proceso metu negalėjo paaiškinti, kodėl skyrė ieškovui drausminę nuobaudą, nors prieš tai nebuvo konkrečiai nustatyta, kad ieškovas privalo dirbti inventorizacijos metu ar patalpų valymo metu. Atsakovo direktorius nesprendė darbo grafikų sudarymo problemos, nesiekė gauti darbuotojo paaiškinimų dėl pažeidimų, kuriais darbuotoją kaltino. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje darbuotojas patiria stresą, neigiamus išgyvenimus, netikrumo, persekiojimo būseną. Spręstina, kad atsakovas turi sumokėti ieškovui 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Dėl ieškinio senaties
Atsakovas prašė atmesti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovas nesikreipė į teismą per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos, todėl yra praleidęs vieno mėnesio ieškinio senaties terminą nustatytą DK 300 str. 1 d.
Pažymėtina, kad DK 300 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, jis per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo ( dokumento) gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą. Ieškovas teigė, kad 2015-03-05 jam atvykus į darbą parduotuvės vedėja tik pasakė, kad yra atleistas ir liepė važiuoti pas direktorių, kurio kabinetas buvo kitoje miesto vietoje. Ieškovas, jo teigimu, dar ėjo į darbą iki kovo 9 dienos, tačiau į darbą buvo neįleidžiamas. Ieškovas 2015-03-10 dieną rašė elektroninį laišką atsakovo parduotuvės vadovei, savo tiesioginei viršininkei, prašydamas patvirtinimo, kad jis yra atleistas iš darbo ( b.l. 96). Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovui atleidimo iš darbo dieną arba vėliau kokiu nors būdu buvo įteiktas įsakymas dėl atleidimo iš darbo. Todėl nepaneigtas ieškovo teiginys, kad apie atleidimą iš darbo jis sužinojo tik 2015-05-21, gavęs pažymą iš VSDFV duomenų bazės. Ieškovas į teismą kreipėsi 2015-05-25, laikytina, kad vieno mėnesio termino nepraleido.
Ieškinį patenkinus iš dalies (priteista mažesnio dydžio neturtinė žala, negu kad buvo reikalaujama) ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos €900.
Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei – €76. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes yra mažesnės negu 3 eurai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Panaikinti 2015-02-23 UAB „Kadaba“ direktoriaus įsakymą dėl drausminės nuobaudos ieškovui skyrimo.
Panaikinti atsakovo UAB „Kadabra“ direktoriaus 2015-03-05 įsakymą dėl ieškovo L. S. atleidimo iš darbo. Į darbą ieškovo negrąžinti. Laikyti, kad darbo sutartis tarp L. S. ir UAB „Kadabra“ yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo priėmimo dienos.
Priteisti ieškovui L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Kadabra“, įm.k. 300562775, darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-03-05 iki šio teismo sprendimo paskelbimo dienos €1774,22 (tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 22 centus, priskaityta suma) ir toliau po €11,02 ( vienuolika eurų ir 2 centus, priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, išeitinę išmoką €462,84 ( keturis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 84 centus, priskaityta suma); €300 ( tris šimtus eurų neturtinės žalos atlyginimo) ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti €900 ( devynis šimtus eurų).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (€235,20, priskaityta suma) priteisimo ieškovui L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Kadabra“, įm.k. 300562775, vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Kadabra“, įm.k. 300562775, valstybei €76 ( septyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.