Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. atstovo advokato Vido Adomaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutarties D. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. Š. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-203-2023 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 2319369XXXX pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 850 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams už tai, kad jis 2023 m. sausio 2 d. 13.55 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – mopedą, nesustabdė jo, kai buvo stabdomas policijos pareigūno, taip pat vairavo mopedą, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir vairuodamas nebuvo užsidėjęs motociklininko šalmo, akių apsaugos. Tokiais savo veiksmais D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. Š. atstovo advokato Vido Adomaičio apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kurios argumentuotos ir logiškai pagrįstos. Teismas itin išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir padarė teisingą, faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. kaltės, be kitų Institucijos nutarime administracinio nusižengimo byloje konstatuotų pažeidimų, padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Esminių procesinių pažeidimų nenustatyta.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. Š. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, be kita ko, vairuodamas transporto priemonę – mopedą, nesustabdė jo, kai buvo stabdomas policijos pareigūno.

7. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir apeliacinio skundo, D. Š. nesutinka su Institucijos nustatyta faktine aplinkybe, kad jis nesustabdė vairuoto mopedo, kai buvo stabdomas policijos pareigūno. Apeliantas D. Š. laikosi pozicijos, kad nematė ir nesuprato, jog policijos pareigūnų yra stabdomas. Apelianto atstovas skunde apygardos teismui teigia, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino ANK 426 straipsnio 5 ir 6 dalies nuostatas, rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais policijos pareigūnų parodymais, kas lėmė visiškai neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą.

8. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, patikrino byloje esančius duomenis ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog surinkti duomenys patvirtina D. Š. kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Vien tai, kad Institucija ir apylinkės teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar jo atstovas, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismo išvados dėl administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. kaltės yra motyvuotos, paremtos labai išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga.

10. Nors apelianto atstovas skunde detaliai analizuoja liudytojų policijos pareigūnų J. G. ir A. J. parodymus, teigdamas, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, o administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. kaltės padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nagrinėjamoje byloje nepatvirtina ir kiti joje esantys įrodymai, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, kad įrodymais byloje gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas. Tokiu būdu, įvertinus skundžiamos nutarties turinį, abejonių pirmosios instancijos teismo išvadomis aukštesniajam teismui nekyla.

11. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Vertinant, ar patrulių panaudotos stabdymo priemonės atitinka aptartą teisinį reguliavimą, svarbu įvertinti ne tik jų formalią atitiktį nurodytoms teisės normoms, bet ir stabdomo asmens suvokimą – kiek tai yra susiję su jo supratimu apie tai, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma.

12. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų (apklausiamas asmuo nebuvo supažindintas su jo teisėmis ir pareigomis (ANK 593 straipsnis)) apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens duotais parodymais, todėl plačiau dėl to nepasisakytina. Vis tik, apelianto D. Š. poziciją – neprieštaravimą – dėl jo padarytų administracinių nusižengimų, o ypač dėl nepaklusimo policijos pareigūno reikalavimui sustoti, patvirtina byloje esantis policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas (administracinio nusižengimo bylos lapas 13). Iš šiame vaizdo įraše užfiksuotų duomenų objektyviai nustatyta, kad pareigūnas eina link kito pareigūno, kuris rankomis sulaikęs laiko asmenį, t. y. D. Š.. Sulaikytas asmuo kalba pridusęs, pareigūnas klausia „ko išsidirbinėji, važiuoji be šalmo, nesustoji“. Paprašo dokumentų, tačiau asmuo jų neturi, nurodo, kad teisę vairuoti transporto priemones turi. Pareigūnams ir sulaikytam asmeniui nuėjus prie tarnybinio automobilio, atliekama asmens apžiūra. Pareigūnas sako „tai pažiūrėsim, jei būtum sustojęs, kaip žmogus, viskas būtų paprasčiau“. Pareigūnui paklausus, kodėl nesustojo stabdomas ir bėgo, sulaikytas asmuo atsako, jog „nežino, važiavo be šalmo, tiesiog“. Patikrinamas asmens blaivumas alkotesteriu, vairuotojas blaivus. Šioje vietoje svarbu pastebėti, kad D. Š. savo kaltę dėl padarytų pažeidimų iš karto po jo sustabdymo pripažino ir administracinio nusižengimo protokole pasirašydamas grafoje „su padarytu pažeidimu sutinku ir gailiuosi“. Apeliantas nenurodė, kad buvo verčiamas pasirašyti protokole ar nesuprato savo parašo reikšmės, todėl tiek Institucija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo pažeidėjo prisipažinimu ir sutikimu netikėti. Taigi nors apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti tiek vaizdo įraše, tiek kiek jo yra pateikta, tiek administracinio nusižengimo protokole parašu išreikštą sutikimą su padarytais nusižengimais, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į bylos duomenų visumą, apeliacinio skundo teiginiai dėl priešingo situacijos vertinimo laikytini deklaratyviais, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens siekiu išvengti administracinės atsakomybės ir jos pasekmių. Tokią išvadą pagrindžia toliau aptariami liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais ir rašytinė bylos medžiaga.

13. Iš 2023 m. sausio 2 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo specialisto J. G. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m. sausio 2 d. jis dirbo radijo šaukiniu „1872“ kartu su 1-ojo poskyrio specialistu A. J., patruliavo nustatytame maršrute Jonavos mieste. Apie 13.55 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo link jų atvažiuojantį mopedą, kurio vairuotojas buvo be motociklininko šalmo. Įjungus raudonos ir mėlynos šviesos signalus, bei garsinį signalą, mopedo vairuotojas juos pamatęs nesustojo, o padidino greitį ir nuvažiavo nepaklusdamas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę link P. Vaičiūno gatvės. Pradėjus persekioti nesustojusį mopedą važiavo iš galo su tarnybiniu automobiliu Škoda Superb, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su įjungtais raudonos ir mėlynos šviesos signalu, bei garsiniu signalu, tačiau vairuotojas į juos nereagavo ir toliau dideliu greičiu važiuodamas bandė išvengti sustabdymo, kartas nuo karto atsisukdamas į juos pasižiūrėti ar vis dar važiuoja jam iš paskos. Iš P. Vaičiūno gatvės vairuotojas pasuko su mopedu į Žalgirio gatvę, kurios gale jis užgeso ir stumdamas mopedą bėgo nuo jų. Apie 14.10 val., sustojus iš automobilio išbėgo kolega A. J. ir bėgdamas paskui jį sugavo pastarąjį ir sustabdė. Kaip vėliau paaiškėjo, mopedą vairavo D. Š., blaivus, vairuoti teisę turėjo. Asmuo paaiškino, kad pamatęs policijos automobilį ir supratęs, kad yra stabdomas, išsigando ir bandė pabėgti, kadangi buvo be šalmo ir transporto priemonė buvo neįregistruota. Asmeniui surašytas AN protokolas ROIK: 2319369XXXX, transporto priemonė nutransportuota į saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Filmuota tarnybiniu automobiliu Škoba Superb, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir body kamera B0F1EC60D7CA (administracinio nusižengimo bylos lapas 6-7).

14. Iš teismo posėdyje liudytojo policijos pareigūno J. G. duotų parodymų nustatyta, kad 2023 m. pradžioje, tikslios datos neprisimena, patruliavo nustatytu maršrutu. Virbalų g. pastebėjo motociklininką, be šalmo, todėl įjungė šviesos ir garso švyturėlius, kad sustabdyti motociklininką, o jis padidino greitį ir nuvažiavo į Vaičiūno g. Pradėjo motociklininką persekioti ir visą laiką buvo su garso ir šviesos signalais į kuriuos motociklininkas nereagavo. Persekiojant motociklininkas atsisukinėjo ir iš to jis suprato, jog motociklininkas supranta, kad jis persekiojamas. Motociklininkas stabdymui nepakluso, įsuko į Žalgirio g. ir motociklininkas iš akiračio dingo, nes tarp jų buvo didelis atstumas. Žalgirio gatvės gale, kairėje pusėje prie paskutinio namo, kieme pamatė tą patį motociklininką, jį atpažino, nes buvo be šalmo. Jis įvažiavo į kiemą, o J. pradėjo vytis motociklininką, motociklininkas stumdamasis kiemais motociklą bandė pasišalinti. Motociklininkas buvo sulaikytas apie 100 metrų nuo to kiemo kur buvo aptiktas. Motociklininkas paaiškino, kad nesustojo, nes išsigando, transporto priemonė neregistruota ir jis važiavo be šalmo. Transporto priemonę nuvežė, surašė protokolą. Pažeidėjo apklausa vyko tarnybiniame automobilyje. Vykstant motociklininko persekiojimui, visame maršrute buvo vidutinio intensyvumo eismas. Stabdyti pažeidėjo skrituliniu stabdymo ženklu nebuvo galimybės.

16. Nors apeliantas policijos pareigūnų parodymus vertina kaip prieštaraujančius, su tuo sutikti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teisme apklaustų pareigūnų parodymai esminėse detalėse sutampa tiek tarpusavyje, tiek juos lyginant su kita bylos medžiaga. Tai, kad apklausiami pareigūnai kai kurias aplinkybes nurodė netiksliai, įvertinus nuo įvykio praėjusį gana ženklų laiko tarpą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nelaikytina pagrindu jų parodymus vertinti kritiškai. Svarbu ir tai, kad iki komentuojamo įvykio nuteistojo pareigūnai nepažinojo, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas ir apeliacinės instancijos teismo, tokių duomenų nepateikta ir su apeliaciniu skundu, todėl pagrįstai apylinkės teismas rėmėsi pareigūnų parodymais spręsdamas D. Š. kaltės klausimą nagrinėjamoje byloje. Priešingi skundo argumentai laikytini deklaratyviais.

17. Apygardos teismo vertinimu, aptarti liudytojų policijos pareigūnų J. G. ir A. J. parodymai, taip pat rašytinė ir vaizdo medžiaga vienareikšmiškai įrodo, kad 2023 m. sausio 2 d. 13.55 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai pastebėjo link jų atvažiuojantį mopedą, kurio vairuotojas buvo be motociklininko šalmo. Įjungus raudonos ir mėlynos šviesos signalus bei garsinį signalą, juos pamatęs mopedo vairuotojas nesustojo, tačiau padidino greitį ir nuvažiavo nepaklusdamas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Persekiojant nesustojusį pažeidėjo vairuojamą mopedą policijos pareigūnai važiavo tarnybiniu automobiliu iš galo su įjungtais raudonos ir mėlynos šviesos švyturėliais bei garsiniu signalu, tačiau vairuotojas į juos nereagavo ir bandė išvengti sustabdymo, vis atsisukdamas pasižiūrėti ar yra važiuojama paskui jį. Žalgirio gatvės gale užgesęs, pažeidėjas bėgo nuo policijos pareigūnų stumdamas mopedą, kol pareigūnas A. J. bėgdamas paskui pažeidėją sugavo ir sustabdė.

18. Apeliantas ir jo atstovas aplinkybę, kad neužfiksuota, jog policijos pareigūnai apelianto vairuotą transporto priemonę būtų stabdę per garsiakalbį liepiant sustoti ar įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslente su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“, vertina, kad D. Š. vairuoto mopedo stabdymas formaliai neatitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos. Tačiau pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju tai, kad buvo įjungti tarnybinio automobilio švyturėliai (raudonos ir mėlynos šviesos signalai) bei garsinis signalas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, - policijos pareigūnai važiavo su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu iš paskos D. Š. vairuotam mopedui nedideliu atstumu gatve, kuria eismo nebuvo, - visiškai nesudaro jokio objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad D. Š. aiškiai turėjo matyti ir matė (nes apsisuko ir bandė pabėgti nuo link jo artėjančio policijos automobilio), kad jam iš paskos važiuoja policijos tarnybinis automobilis su įjungtais švyturėliais, bei suvokė, jog jo vairuojama transporto priemonė yra stabdoma, todėl privalėjo sustoti. Teismas sprendžia esant reikšminga tai, kad policijos tarnybinio automobilio švyturėliai ir garsinis signalas buvo įjungti tik pamačius keliu važiuojantį D. Š., tuo tarpu kitų transporto priemonių kelyje nebuvo, todėl apeliantas turėjo suprasti, kad šie specialieji signalai yra naudojami jo atžvilgiu. Be to, pamatęs tarnybinį policijos pareigūnų automobilį, apeliantas staiga pakeitė savo važiavimo kryptį, tokiu būdu bandydamas išvengti sustabdymo. Šią išvadą, kaip jau minėta, sustiprina ir tai, kad D. Š. be pastabų ir paaiškinimų pasirašė administracinio nusižengimo protokole, o jo keliama įvykio versija atsirado tik vėliau, po skundžiamo Institucijos nutarimo priėmimo, tai yra susipažinus su paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Apygardos teismas, visų aptartų aplinkybių kontekste, neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog D. Š. buvusioje situacijoje aiškiai suprato, kad policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu įjungę švyturėlius bei garso signalą stabdo jo vairuojamą mopedą. Priešingo vertinimo nelemia ir skundo argumentas, kad apeliantas garsinio policijos automobilio signalo galėjo negirdėti dėl garsiai veikiančio mopedo variklio. D. Š. nesustojus, tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo pagrįstai konstatuota, jog jis nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam bei aiškiai išreikštam – įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švyturėlius bei garsinį signalą – reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tokiais savo veiksmais padarydamas ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už ką jam buvo paskirta nuobauda ir straipsnio dalies sankcijoje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

19. Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ir objektyviai, vadovaudamasis ANK 569 straipsnio nuostatomis, ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, skundo argumentus, byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Nenustačius įrodymų vertinimo klaidų ar kitų pažeidimų, skundžiama Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. atstovo advokato Vido Adomaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.