Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio investicijos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio investicijos“ ieškinį atsakovei Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. AD1-406 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), numatomų grąžinti piliečiui natūra, duomenų patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypų (duomenys neskelbtini), numatomų grąžinti piliečiui V. K. natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, planus. Minėtu įsakymu žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo siūloma nustatyti Specialiąją sąlygą bei kelio servitutą įvažiuoti į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Taigi Specialioji sąlyga ir kelio servitutas Ginčo sklypui buvo nustatyti nuo pat teisės į Ginčo sklypą atkūrimo piliečiui V. K. momento. Tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-25 buvo patvirtinti meteorologijos ir hidrometeorologijos stočių sąrašas ir reikalavimai, o Klaipėdos meteorologinė stotis, esanti (duomenys neskelbtini), buvo priskirta regioninės reikšmės meteorologinėms stotims, kurioms pagal reikalavimus nustatoma meteorologijos stoties apsaugos zona – 200 m pločio juosta aplink aikštelės ribą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos).

5. Nutarimu buvo patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių 82 punkte nurodyta, kad tokių stočių apsaugos zonoje draudžiama statyti pastatus ar įrenginius, įrengti drėkinimo ir sausinimo sistemas, vykdyti kasybos, montavimo, sprogdinimo darbus, keisti žemės paviršių, sodinti medžius. Taigi Ginčo sklype iš esmės nieko nebuvo galima daryti ir jis galėjo būti naudojamas tik Klaipėdos meteorologinės stoties ir bokšto funkcionavimui bei priežiūrai. Šis griežtas ūkinės veiklos ribojimas nuo 2020 m sausio 1 d. buvo sušvelnintas naujo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ). Aplinkos ministras 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. D1-328 patvirtino Tarnybos pritarimo (derinimo) projektui dėl statinių statybos ar rekonstravimo, įrenginių įrengimo bendrojoje meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zonoje ir pritarimo projektui ar numatomai veiklai vandens matavimo stočių apsaugos zonose išdavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Aprašo 6 punkte nustatyti naujų statinių statybai, įrenginių įrengimui bendrojoje meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zonoje reikalavimai. Po Aprašo patvirtinimo ieškovė kreipėsi į projektuotojų įmonę UAB „Progresyvūs projektai“, kad ši, atsižvelgdama į Aprašo reikalavimus, parengtų projektinius pasiūlymus dėl galimybės maksimaliai užstatyti Ginčo sklypo plotą. Tokie projektiniai pasiūlymai buvo rengiami ir derinami su Tarnyba ilgą laiką, kol buvo suderintas Tarnybai priimtinas variantas. Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta galima Ginčo sklypo užstatymo vieta bei nustatyti galimi maksimalūs užstatymo rodikliai (pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas). Projektinių pasiūlymų 10 lape nurodytoje lentelėje pateikiami kompensacijai apskaičiuoti reikalingi tokius rodikliai kaip antai atskirų Ginčo sklypo dalių užstatymo intensyvumo bei jose statomų pastatų galimas bendras plotas.

6. Pažymėjo, kad palyginus projektiniuose pasiūlymuose nurodytus rodiklius su leidžiamais pagal Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191, (toliau – Bendrasis planas), nesunku nustatyti, kiek ieškovė praranda užstatomo Ginčo sklype pastatais bendro ploto dėl Ginčo sklypui taikomos Specialiosios sąlygos.

7. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta Ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė nurodyta 1 014 000 Eur, tačiau nagrinėjamu atveju būtina vadovautis tam skirtais (vidutinei rinkos vertei skaičiuoti) specialiaisiais duomenimis ir laikytina, jog Ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė yra 1 111 000 Eur. Kadangi Ginčo sklypo plotą, kurį užima kelio servitutai, pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį galima naudoti tik iš dalies, tai Kn lygus 0,5. Tokiu būdu Nk = 0.0160 x 1 111 000 Eur x 0,5, taigi kompensacija už servitutais padarytus nuostolius sudaro 8 888 Eur. Teigė, kad dėl Specialiosios sąlygos taikymo užstatymo intensyvumo rodiklis sumažėja 01 plote nuo leidžiamo 0,4 iki 0,18, o 02 plote – nuo 0,8 iki 0,74. Visa tai lemia, kad 01 plote sumažėja leidžiamas maksimalus bendras komercinės paskirties pastatų plotas nuo 2 118 kv. m iki 930 kv. m, t. y. 1 188 kv. m, o gyvenamos paskirties bendras pastatų plotas – nuo 914 kv. m iki 840 kv. m, t. y. 74 kv. m. Taigi bendras (per abu statybos plotus) pastatų plotas leistinas Ginčo sklype pagal Bendrojo plano sprendinius dėl Specialiosios sąlygos taikymo sumažėja nuo 3 032 kv. m iki 1 770 kv. m, t. y. 1 262 kv. m arba 41,62 proc. Beveik pusės leistino pastatyti pastatų ploto praradimas ieškovei yra didelis nuostolis, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės verslas yra nekilnojamojo turto formavimas ir jo realizavimas arba nuoma.

8. Atkreipė dėmesį, kad Specialioji sąlyga Ginčo sklypui buvo nustatyta 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus SNŽSĮ, todėl ieškovė sutinka, kad ji netenka galimybės teigti, jog, SŽNSĮ nustatant Ginčo sklypui Specialiąją sąlyga, buvo pažeista jos konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamumą, nors tai buvo padaryta be ieškovės sutikimo. Kadangi Tarnyba atlieka viešąsias funkcijas (orų pokyčių stebėjimas, meteorologinių duomenų rinkimas, apdorojimas ir pateikimas visuomenei) ir meteorologijos stotis Tarnybos veikloje naudojama kaip priemonė, ieškovės sutikimo Specialiajai sąlygai nustatyti nereikia, tačiau ieškovė turi teisę į kompensaciją, numatytą SŽNSĮ 13 straipsnyje.

9. Nurodė, kad už Ginčo sklypui taikomą Specialiąją sąlygą ir nustatytus servitutus, bendra kompensacijos suma sudaro 1 696 741 Eur. Šią sumą ieškovei turi sumokėti asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios tenkinant viešąjį interesą nustatyta SŽNSĮ nurodyta teritorija, vykdymu bei viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas. Nagrinėjamu atveju būtent dėl Tarnybos atliekamos veiklos Ginčo sklypui buvo nustatyta Specialioji sąlyga ir kelio servitutai, todėl kompensaciją ieškovei privalo sumokėti Tarnyba. Skaičiuojant kompensacijos dydį pagal Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1248 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 339 redakcija) (toliau – Metodika), ji didesnė nei vertas pats Ginčo sklypas. Todėl, ieškovės nuomone, būtų protinga, sąžininga ir teisinga iš Tarnybos priteisti penkis kartus mažesnę sumą nei priklauso pagal apskaičiuotą metodiką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

20.9. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė ir aiškino kasacinio teismo praktiką, suformuotą 2017 m. vasario 2 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017. Kasacinis teismas nesprendė ribojimų griežtėjimo, ar švelnėjimo klausimo, o sprendė, ar naujos teisės normos taikytinos jau galiojantiems servituto teisiniams santykiams. Kasacinio teismo suformuota praktika nagrinėjamai bylai aktuali tuo, kad joje suformuluotas esminis principas – nuosavybės teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl atsiradus naujoms teisės normoms, kuriomis reglamentuojami nauji ar papildomi reikalavimai savininkams, šios teisės normos taikomos neatsižvelgiant į tai, kad naujos teisės normos įsigaliojo jau egzistuojant anksčiau atsiradusiems nuosavybės teisiniams santykiams. Aplinkybė, kad apeliantė įgijo servitutu apsunkintą Ginčo sklypą iki kitokio (naujo) servituto atlygintinumo teisinio reglamentavimo, nereiškia, kad toks servitutas yra neatlygintinis.

21.7. Nagrinėjamu atveju apeliantė tiesiog siekia nesąžiningai praturtėti valstybės sąskaita. Ieškinio tenkinimas lemtų teisei prieštaraujančią situaciją, kai: 1) įgyjamas ir priimamas turtas su visais apribojimais; 2) savininkas daugiau nei 10 metų nereiškia pretenzijų; 3) naujas asmuo įsigyja turtą už kainą su apribojimais; 4) reiškia pretenzijas valstybės institucijai dėl kompensacijos siekdamas nepagrįstai praturtėti. Kitaip tariant, juridinis asmuo mažesne nei rinkos kaina nusiperka apsaugos zona apribotus sklypus, susikuria idėją, kaip norėtų juos vystyti ir tuomet prašo valstybės kompensuoti nuostolius.

21.15. Apeliantė savo poziciją iš esmės grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017, tačiau skiriasi nagrinėjamos bylos ir bylos, kuria remiasi apeliantė, faktinės aplinkybės, todėl joje pateikti išaiškinimai nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

23. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.

25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti apeliantės ieškinį dėl kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

27. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

28. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų duomenų turinį bei atsižvelgdama į tai, kad atsakovė turėjo galimybę susipažinti su jais, pateikti savo nuomonę dėl jų, nenustačiusi apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nutaria priimti pateiktus naujus įrodymus ir esant poreikiui juos vertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 314 straipsnis).

Dėl kompensacijos už nustatytą Specialiąją sąlygą mokėjimo

32. Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. birželio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, įsigaliojusį (su tam tikromis išimtimis) 2020 m. sausio 1 d. Šiame įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nurodytos teritorijos, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, reglamentuojamas teritorijų nustatymas ir įtvirtintos šiame procese dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos; šio įstatymo tikslas – užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą teritorijose (SŽNSĮ 1 straipsnis).

33. Įstatymas parengtas siekiant, be kita ko, ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus išdėstyti viename įstatyme, aiškiau reglamentuoti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį, taikymą, nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamos teritorijos, o ne specialiosios žemės naudojimo sąlygos kaip atskiro žemės sklypo kadastro duomuo (Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. KT60-N7/2023, 5.2 punktas).

34. SŽNSĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas (toliau – kompensacijos), apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis pastarojo straipsnio 4 dalimi. Kompensacijos išmokamos vieną kartą arba mokamos kiekvienais metais ne ilgiau kaip 3 metus, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip.

35. Pagal SŽNSĮ 13 straipsnio 4 dalį, kompensacijos dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinus žemės sklype ar teritorijoje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančiuose į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą: nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir (ar) galimybės Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą valdyti, naudoti ir (ar) juo disponuoti sumažėjimo, galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, kitus nuostolius. Kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą (turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus), kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis. Tais atvejais, kai kompensacijos apskaičiuojamos teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, individualų turto ir (ar) verslo vertinimą užsako ir už vertinimo darbus sumoka asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas, o kai tokio nėra, – institucija, nustačiusi šią teritoriją.

36. Metodikos 23 punkte nurodyta kompensacijos apskaičiavimo formulė: Kd = Sd x Vk x Kn + Pn (Sd – žemės sklypo (jo dalies), patenkančio į nustatytą SŽNSĮ nurodytą teritoriją, plotas (ha); Vk – žemės sklypo vidutinė rinkos vertė; Kn – apribojimų pasekmių apimtį nurodantis koeficientas; Pn – papildomi nuostoliai).

37. Metodikos, detalizuojančios SŽNSĮ 13 straipsnio nuostatas, 3 punkte nustatyta, kad kompensaciją turi teisę gauti žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas SŽNSĮ nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje SŽNSĮ nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus žemės sklypą, savininkai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį.

38. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas (žr. šios nutarties 33–37 punktus) suponuoja išvadą, kad kompensacija už žemės sklypui nustatytas specialiąsias sąlygas nėra absoliuti, o skirta atlyginti turto savininko patirtus realius praradimus dėl jiems priklausančiame žemės sklype nustatytų specialiųjų sąlygų, kiekvienu atveju juos individualiai įvertinant, laikantis SŽNSĮ nustatytos tvarkos ir sąlygų.

39. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Specialioji sąlyga Ginčo sklypui buvo nustatyta 2005 metais, t. y. iki žemės sklypo įsigijimo privačios nuosavybės teise (1 t., b. l. 28–35). Nurodytu laikotarpiu Specialiosios sąlygos keliami apribojimai buvo nustatyti Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, tačiau jas įgyvendinant, atsirado teisinio reglamentavimo poreikis. Minėta (žr. šios nutarties 33 punktą), kad SŽNSĮ parengtas siekiant, be kita ko, ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus išdėstyti viename įstatyme, aiškiau reglamentuoti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį, taikymą, nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamos teritorijos, o ne specialiosios žemės naudojimo sąlygos kaip atskiro žemės sklypo kadastro duomuo. Įsigaliojus SŽNSĮ atitinkamai pasikeitė specialiosios sąlygos pavadinimas, tačiau taikomi apribojimai ir, jų apimtis iš esmės nepakito. Taigi, tiek pirminis Ginčo sklypo savininkas, tiek ir apeliantė, Ginčo sklypą įsigijo su pritaikytais apribojimais.

40. Minėtas aplinkybes (žr. šios nutarties 39 punktą), patvirtina ir apeliantės pateiktas 2024 m. balandžio 29 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija (DOK–5589). Šio išrašo 9.12 papunktyje nurodyta, kad nuo 2005 m. birželio 20 d. iki 2020 m. sausio 2 d. Ginčo sklypui buvo nustatyta Specialioji sąlyga ,,XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos“, kuri 2020 metais buvo išregistruota atsižvelgiant į tai, kad tuo metu įsigaliojo SŽNSĮ. Be to, išrašo 9.3 papunktyje nurodyta, kad nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2023 m. sausio 1 d. Ginčo sklypui buvo nustatyta Specialioji sąlyga – Meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zonos, kuri 2023 metais buvo išregistruota atsižvelgiant į tai, jog buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 1190 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Kaip matyti, išrašo 8.3 punkte nurodyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Ginčo sklypui įregistruota Specialioji sąlyga – Meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zonos, įregistravimo pagrindas SŽNSĮ. Taigi, priešingai nei nurodė apeliantė, Specialioji sąlyga nebuvo 2023 m. sausio 1 d. naujai įregistruota ir, nesuvaržė apeliantės nuosavybės teisių labiau, nei jos buvo suvaržytos iki Ginčo sklypo įsigijimo privačios nuosavybės teise.

41. Be to, įsigaliojus Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, požeminio vandens vandenviečių, meteorologinių stebėjimo aikštelių, vandens matavimo stočių apsaugos zonų plano rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašui, patvirtintam Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-76, atsakovė patikslino Specialiosios sąlygos erdvinius duomenis. Po aprašo įsigaliojimo apribojimai Ginčo sklypui sumažėjo (atsirado bendroji ir specialioji zonos, todėl atitinkamų apribojimų zonose tapo galima statyba). Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas ir tai sudarė prielaidas dalyje Ginčo sklypo vykdyti statybos darbus. Taigi, keičiantis teisiniam reglamentavimui, Ginčo sklypui taikomi apribojimai sušvelnėjo, todėl apeliantės padėtis pagerėjo, o objektyvių duomenų, kad apeliantei atsirado nauji apribojimai, byloje nenustatyta. Apeliantės subjektyvus situacijos vertinimas savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisingumo.

42. Apeliantės argumentai, kad Bendrasis planas šiuo metu gali leisti vykdyti statybos darbus, kurie ribojami apsaugos zona, nesudaro pagrindo aptariamą situaciją vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta šios nutarties 41 punkte, kadangi Specialioji sąlyga buvo nustatyta 2005 metais (1 t., b. l. 26–27), t. y. apribojimai buvo nustatyti iki Bendrojo plano patvirtinimo bei iki Ginčo sklypo įsigijimo privačios nuosavybės teise ir galiojo visą Ginčo sklypo valdymo laikotarpį. Todėl Bendrojo plano priėmimas nesukėlė ir negalėjo sukelti apeliantei teisėtą lūkestį vystyti Ginčo sklypą apsaugos zonoje, o aplinkybė, kad apeliantės padėtis buvo pagerinta ir sudarytos prielaidos Ginčo sklypo dalyje vykdyti statybos darbus, negali būti vertinama kaip jos patirti praradimai ir (ar) nuostoliai.

43. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, prieina prie išvados, kad apeliantė, įsigydama Ginčo sklypą, negalėjo turėti ir neturėjo teisėto lūkesčio jį vystyti, kadangi apribojimai buvo išviešinti ir jai, kaip statybų verslu užsiimančiam subjektui, prieš įsigyjant Ginčo sklypą, neabejotinai buvo ir (ar) turėjo būti žinoma, kokia apimtimi juo bus galima naudotis, o objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad buvo apribota planuota veikla (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai), sumažėjo galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti įregistruotu nekilnojamuoju daiktu, sumažėjo galimybės naudoti Ginčo sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) ir (ar) patyrė kitus praradimus, apeliantė nepateikė. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė realių praradimų (nuostolių) įsigijus Ginčo sklypą. Todėl argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė kompensacijos už Specialiosios sąlygos nustatymą Ginčo sklype, atmestini, kaip nepagrįsti.

44. Apeliantės argumentai, susiję su Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. KT60-N7/2023, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra teisiškai reikšmingi, kadangi, viena vertus, nepagrindžia to, kad apeliantė patyrė realius praradimus. Kita vertus, atsakovė atsiliepime į apeliantės patikslintą ieškinį, nesiremia aplinkybe, kad jai nepriklauso kompensacija pagal SŽNSĮ 141 straipsnio 3 dalį, kuri minėtu nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 23 ir 29 straipsniams.

Dėl kompensacijos už servitutų nustatymą Ginčo sklype

45. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo už servitutų nustatymą, nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017), todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodė, kad servitutai apeliantei kelia nepatogumų ne tik dėl to, jog ji negali laisvai naudotis 160 kv. m Ginčo sklypo plotu, patenkančiu po šiais servitutais, bet ir todėl, kad ji praranda privatumą, negalėdama Ginčo sklypo apsitverti, nes visuomenė turi teisę važiuoti ir eiti Ginčo sklypu iki pat jo viduryje esančios meteorologinės stoties ir jos priežiūros centro. Teisėju kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

46. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020).

47. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti, tačiau, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti, teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių atlyginimo priteisimo. Pagrindas mokėti nuostolių dėl servituto nustatymo kompensaciją yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi praradimas, nepatogumų dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi atsiradimas ir kita, įvertinta pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017 36 punktas).

48. Remiantis byloje pateikto 2024 m. balandžio 29 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija duomenimis nustatyta, kad visam Ginčo sklypui Apskrities viršininko 2005 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 13.6-2190 pagrindu buvo įregistruotas kelio servitutas meteorologinei stočiai prižiūrėti ir privažiuoti prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šis įrašas galiojo nuo 2005 m. birželio 20 d. iki 2022 m. birželio 20 d. (išrašo 6.5 papunktis). Apeliantė Ginčo sklypą įsigijo 2021 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Pagal NŽT skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 13VĮ-239-(14.13.2 E) buvusio kelio servituto (nustatyto visam Ginčo sklypo plotui) plotas buvo patikslintas, nustatant du naujus kelio servitutus (teisė važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėsčiųjų taku), kurių plotai 44 kv. m ir 116 kv. m. Įrašai apie patikslintus servitutus galioja nuo 2022 m. birželio 20 d. (išrašo 6.3 ir 6.4 papunkčiai). Pati apeliantė nurodė, kad tai suteikė galimybes Ginčo sklypą naudoti pagal pagrindinę jo paskirtį ir būdus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, todėl apeliantės nuosavybės teisė į Ginčo sklypą tapo mažiau suvaržyta (3 t., b. l. 10).

49. Taigi, aptartų ir byloje nustatytų aplinkybių pagrindu (žr. šios nutarties 48 punktą) teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliantei 2021 m. rugpjūčio 12 d. įsigijus Ginčo sklypą, jame jau buvo nustatytas servitutas. Pažymėtina tai, kad servitutas visam Ginčo sklypui buvo nustatytas nuo pat teisės į sklypą atkūrimo pirminiam Ginčo sklypo savininkui. Todėl, remiantis apeliantės nurodytais argumentais, nėra pagrindo daryti išvadą, kad servitutų nustatymas labiau suvaržė apeliantės galimybę naudotis Ginčo sklypu, nei ji buvo suvaržyta iki jį įsigyjant, juo labiau kad servitutai nustatyti Ginčo sklypo dalyje, kuri patenka į specialią apsaugos zoną, o vien pats servituto nustatymo faktas, jį vertinant aptariamos situacijos kontekste, neįrodo apeliantės realių praradimų ar nuostolių atsiradimo. Priešingai, minėta, Ginčo sklypui taikomi apribojimai sušvelnėjo, apeliantės padėtis pagerėjo (žr. šios nutarties 41, 48 punktus) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

50. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017), kadangi apeliantės nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar apeliantė turi teisę į kompensaciją, kai įsigijo daiktą su esamais apribojimais, kurie švelnėjo, o apeliantės nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas, ar šalis turi teisę į kompensaciją, kai apribojimai turto valdymo laikotarpiu griežtėjo. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 59 punktas).

51. Atsakovė papildomai prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį reikalavimui priteisti kompensaciją dėl servituto nustatymo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, susijusiais su ieškinio senaties taikymu. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 27 d. gautas pareiškimas dėl proceso šalies pakeitimo (DOK-12679), kuriuo apeliantė pareiškė, jog civilinėje byloje perima ieškovo teises iš M. V. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisų perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad pirminė ieškovė – M. V. į teismą dėl kompensacijos kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 2 d., nors nuosavybės teisę į Ginčo sklypą įgijo 2012 m. spalio 2 d. dovanojimo sutarties pagrindu.

52. Nustatytos aplinkybės (žr. šios nutarties 51 punktą) leidžia daryti išvadą, kad vėliausiai kreiptis į teismą dėl kompensacijos (nuostolių) priteisimo apeliantė turėjo 2015 m. spalio 2 d., tačiau ieškinį pateikė 2018 m. rugpjūčio 2 d., t. y. žymiai praleidusi ieškinio senaties terminą. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu ieškinio senaties terminas galėtų būti skaičiuojamas nuo kitos datos, bei priežasčių, sukliudžiusių jai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą nepažeidžiant ieškinio senaties termino, apeliantė nepateikė, tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Taigi, net ir tuo atveju, jeigu apeliantė įrodytų realius praradimus, būtų pagrindas ieškinį atmesti dėl praleistos ieškinio senaties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme (ne)pagrįstumo

53. Apeliantė nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Teigia, kad teismas nevertino jų dydžio bei tai, kad atsakovės pateiktoje detalizacijoje nurodyti darbai nėra susiję su nagrinėjama civiline byla.

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

55. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkantį šiuo metu galiojančios redakcijos CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą), yra pažymėjęs, kad, ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009, 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-1120/2023, 76 punktas). Taigi, CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1– 9 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 16 punktas).

56. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. kovo 19 d. atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (DOK-3635). Kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovė taip pat pateikė 2023 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), šią sąskaitą detalizuojančią ataskaitą bei AB SEB banko 2023 m. gruodžio 7 d. ir 2023 m. gruodžio 12 d. patvirtinimus apie lėšų įskaitymą. Kaip matyti iš 2023 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) detalizuojančios ataskaitos turinio, atsakovei suteiktos šios paslaugos: 1) 2023 m. lapkričio 23 d. rašytinių paaiškinimų rengimas; 2) 2023 m. lapkričio 24 d. rašytinių paaiškinimų rengimas; 3) 2023 m. lapkričio 27 d. rašytinių paaiškinimų ir rašto dėl projektinių sprendinių atmetimo rengimas; 4) 2023 m. gruodžio 1 d. pasitarimas ir argumentacijos išsiuntimas dėl atsakymo architektui. Bendra suma už suteiktas paslaugas sudaro 2 071,52 Eur.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2023 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) detalizuojančioje ataskaitoje nurodytus darbus, sutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovė nepagrindė jų ryšį su nagrinėjama byla, t. y., nepateikė objektyvių duomenų, įrodančių, kad 2023 m. lapkričio 23–24, 27 d. atsakovė teikė rašytinius paaiškinimus, taip pat tai, kad projektinių sprendinių rengimas, 2023 m. gruodžio 1 d. pasitarimas ir argumentacijos išsiuntimas būtų susiję su nagrinėjama byla (CPK 178 straipsnis). Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

58. Taigi, įvertinusi nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 56–57 punktus), atsižvelgdama į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus (žr. šios nutarties 55 punktą), teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovė nepagrindė, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos susijusios su nagrinėjama byla ir buvo būtinos, todėl nutaria skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2 071,52 Eur bylinėjimosi išlaidų pakeisti, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

59. Apibendrindama nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, ir padarė pagrįstas išvadas dėl reikalavimo priteisti kompensaciją nepagrįstumo. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, todėl teisėjų kolegija nutaria šią skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti ir atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

60. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

61. Apeliantė, atmetus jos apeliacinį skundą, neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 ir 302 straipsniai).

62. Atsakovė Tarnyba byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimas nesprendžiamas.

63. Trečiasis asmuo NŽT byloje nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ar įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir jos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.