Kauno apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM) dalyvaujant ieškovei A. B., jos atstovei bei kartu trečiajam asmeniui A. B. atstovaujančiai advokatei I. B.,

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kauno rajone atstovei R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui A. B. (toliau – atsakovas) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo – A. B., institucija, duodanti byloje išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kauno rajone (toliau – išvadą duodanti institucija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo, trečiojo asmens ir išvadą duodančios institucijos pozicija

Motyvuojamoji dalis

9. Darytina išvada, kad teismo ir šalių procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis), tačiau atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų negauta.

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2024 m. lapkričio 15 d. nutarties pagrindu ieškovė byloje nurodė aplinkybes ir pateikė įrodymus apie nepilnametės dukters A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), lankomą mokyklą, nurodė, nuo kada vaikas ir motina yra išvykę gyventi į (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, ieškinio priėmimo stadijoje rėmėsi 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo, ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.

Bylos duomenys patvirtino, kad ginčas nagrinėtinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, taikant Lietuvos Respublikos materialiąją teisę. Esminiai kriterijai šiai išvadai yra tie, kad visos ginčo šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, ieškovė ir šalių vaikas, nors ir gyvena užsienio valstybėje, tačiau nėra praradusios ryšio su Lietuva, atsakovo (vaiko tėvo) gyvenamoji vieta visada buvo ir iki šiol yra Lietuvoje.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė A. B. ir atsakovas A. B. Tai patvirtina į bylą pateiktas gimimo liudijimas ir jo vertimas.

14. Nepilnametis vaikas nuo gimimo nuolat gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina į bylą pateiktas gimimo liudijimas, kuriame nurodytas adresas (duomenys neskelbtini).

15. Nepilnametė šalių dukra A. B. lanko (duomenys neskelbtini) (koledžą) nuo 2022 metų. Tai patvirtina į bylą pateikta pažyma iš mokymosi įstaigos bei jos vertimas.

16. Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės pareikšto reikalavimo byloje nepateikė.

17. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą praktiką, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-383/2008).

18. Teismas, spręsdamas dėl A. B. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje esančių duomenų visumą:

· pirma, tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra;

· antra, nepilnametė šalių dukra nuo gimimo gyvena kartu su ieškove;

· trečia, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė nesudarytų tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

19. Atsakovas prieštaravimų dėl šio reikalavimo nepateikė.

20. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, jog vaikas nuo gimimo kartu gyvena su ieškove jai įprastoje aplinkoje, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgtina ir vaiko nuomonę, išsakytą ir patvirtintą 2025 m. sausio 8 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini): A. nuo gimimo gyvena su mama (duomenys neskelbtini), pastovioje vietoje, jai patinka ten gyventi, turi atskirą kambarį, yra visi reikalingi baldai, poreikiai patenkinti visapusiškai, mokosi (duomenys neskelbtini), turi pakankamai draugų, santykiai su mama ir su mamos sutuoktiniu yra labai artimi, šilti, o su biologiniu tėvu visiškai nebendrauja ir nepalaiko ryšių nuo 2 metų, kuomet tėvai išsiskyrė. Taigi, vaikas išreiškė norą ir toliau gyventi su mama.

21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti nuolatinę nepilnametės A. B. gyvenamąją vietą su ieškove A. B. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos

24. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis, 3.175 straipsnis).

26. Nors CPK 376 straipsnis numato aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, tačiau teismas klausimą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant turi išspręsti tik tuo atveju, jei išsprendus ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko tėvai dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nesusitarė bendru tėvų susitarimu (CK 3.170 straipsnis, 3.175 straipsnis).

27. Iš byloje esančių duomenų visumos, ieškovės, jos atstovės teiktų paaiškinimų, vaiko išsakytos nuomonės konstatuotina, jog ieškovė nedraudžia ir neriboja atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, tačiau pats atsakovas yra pasyvus, ryšys tarp nepilnamečio vaiko ir atsakovo yra nutrūkęs. Išvadą duodančios institucijos atstovė vykusio posėdžio metu patvirtino, jog A. B. neišreiškė pageidavimo ar noro bendrauti su atsakovu. Priešingai, nurodė, jog jo net galimai neatpažintų, paskutinį kartą jį matė, kai jai buvo 5 metai. Atsižvelgtina ir į tai, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos nustatymo nėra. Byloje nėra ir tokių duomenų, kad ieškovė pažeidžia šalių dukros teisę bendrauti su tėvu, trukdo atsakovui bendrauti su dukra. Ieškovė nurodė, jog jei tik atsakovas išreikš norą, visada bus galima susiekti su dukra.

28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nemato būtinybės išeiti už patikslinto ieškinio reikalavimų ribų ir nustatyti nepilnamečio vaiko su atsakovu priverstinę bendravimo tvarką, kadangi, kaip minėta, ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarko nėra, bendrauti kliūčių nėra sudaryta, todėl tokios tvarkos nustatymas neatitiktų nepilnamečio vaiko geriausių interesų.

29. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, šalims nesutariant dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo vaiko auklėjime, šalys galės kreiptis į teismą, prašydamos nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.175 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

31. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams ir pan. Remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

32. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą, atsižvelgiant į Lietuvoje nustatytos minimalios mėnesio algos, atskaičius mokesčius, dydžio sumą,

- po 354,50 Eur už 2024 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius (nuo ieškovės kreipimosi į teismą) bei

- po 388,50 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės A. B. sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

33. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra A. B. nuo gimimo gyvena (duomenys neskelbtini), ten nuo 2022 metų lanko mokymosi įstaigą (duomenys neskelbtini) (koledžą). Duomenų apie vaiko sveikatos sutrikimus ar specialiuosius poreikius byloje nėra.

34. Teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas yra būtinas užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procesą. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina ir tai, kad vaikui reikalingos lavinimo priemonės, pramogos ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

35. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma, skirtina nepilnametės dukros, kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, maistui, aprangai ir avalynei, sveikatos priežiūrai, lavinimui yra reikalingos, kad vaikas visaverčiai augtų, mokytųsi, būtų lavinamas. Dėl to teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodoma išlaikymo suma per mėnesį pagal Lietuvoje nustatytos minimalios mėnesio algos, atskaičius mokesčius, dydį (2024 metais – 709,00 Eur, 2025 metais – 777,00 Eur), iš esmės atitinka vaiko amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės. Be to, atsakovas ieškovės pateiktų reikalavimų neginčijo ir juos paneigiančių įrodymų bei savo siūlomos išlaikymo sumos byloje neteikė.

36. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

37. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

38. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

39. Šioje byloje ieškovė prašo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti priteisti iš atsakovo, atsižvelgiant į Lietuvoje nustatytos minimalios mėnesio algos, atskaičius mokesčius, dydžio sumą, t. y. po 354,50 Eur už 2024 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius (nuo ieškovės kreipimosi į teismą) bei po 388,50 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės.

40. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

41. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo patvirtinusi minimalią mėnesinę algą, atskaičius mokesčius – 709,00 Eur. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, – 777,00 Eur.

42. Kadangi byloje nėra duomenų apie valstybės mokamą išmoką vaikui, orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, 2024 metais sudarytų apie 354,50 Eur (709,00 Eur / 2), o 2025 metais – 388,50 Eur (777,00 Eur / 2). Pabrėžtina, kad ieškovės nurodyta suma, reikalinga dukros išlaikymui, atitinka orientacinio priteisiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, todėl ieškovės nurodomos sumos pagrįstumas neturi būti įrodinėjamas. Teismo vertinimu, prašoma priteisti išlaikymo suma yra protinga ir adekvati, visiškai atitinkanti vaiko A. B. amžių ir realius jos poreikius.

43. Nustačius vaiko poreikius, būtina nustatyti tėvų galimybes užtikrinti šiuos poreikius.

44. Bylos duomenimis, t. y. iš ieškovės žodinių paaiškinimų, ieškovė Lietuvoje registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, Lietuvoje nedirba. Ieškovė į bylą yra pateikusi duomenis apie gaunamas pajamas (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, jog per mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 1 124,76 Eur (gaunama 281,19 Eur išmoka per savaitę). Taip pat ieškovė yra netekusi darbingumo dėl ligos, jai mokama pašalpa sudaro apie 660,00 Eur per mėnesį (gaunama 165,00 Eur per savaitę pašalpa). Taigi, iš viso ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1 784,76 Eur. Kitų išlaikytinų nepilnamečių vaikų neturi.

45. Atsakovas byloje buvo pasyvus, atsiliepimo į ieškinį neteikė, nenurodė, kad jo turtinė padėtis turėtų būti vertinama, sprendžiant dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Duomenų apie kitus išlaikytinus nepilnamečius vaikus atsakovas taip pat nepateikė. Taigi, duomenų apie atsakovo tikrąją turtinę padėtį nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas gera valia prisideda prie dukters išlaikymo.

46. Teismas nurodo, kad šalys yra darbingo amžiaus asmenys, todėl turi galimybę lygiomis dalimis, t. y. už 2024 m. lapkričio ir gruodžio mėnesį po 354,50 Eur per mėnesį, o nuo 2025 m. sausio 1 d. po 388,50 Eur, prisidėti prie dukros išlaikymo. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovės prašomos priteisti vaiko išlaikymo sumos neginčijo.

47. Įvertinus nurodytas aplinkybes, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. B. už 2024 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius (nuo ieškovės kreipimosi į teismą) priteistina po 354,50 Eur, netaikant indeksacijos, o nuo 2025 m. sausio 1 d. – po 388,50 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė.

48. Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

49. Šalims pranešama, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei), jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

50. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 11 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuotiną nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d. Nurodė, jog atsakovas išlaikymo dukrai neteikė nuo gimimo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už tris metus iki ieškinio pareiškimo, ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, skaičiuojant sumą pagal atitinkamais metais Lietuvoje taikytą minimaliąją mėnesio algą ir laikant, kad atsakovas turėjo mokėti dukrai išlaikyti sumą, lygią 1/2 tokios mėnesio algos.

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

52. Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas rūpinosi vaiko poreikiais, t. y. pirko dukrai reikalingus daiktus ir pan., atsakovas į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, jog byloje atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad laikotarpiu 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d., gyvendamas skyrium nuo nepilnamečio vaiko, teikė jam reguliarų ir pakankamą išlaikymą, ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra tenkinamas, priteisiant iš atsakovo nepilnametei A. B. išlaikymo įsiskolinimą, t. y. 11 000,00 Eur:

- 2021 m. minimali mėnesio alga, atskaičius mokesčius, siekė 468,00 Eur, todėl atsakovas už 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius turėjo skirti dukters išlaikymui viso 468,00 Eur,

- 2022 m. minimali mėnesio alga, atskaičius mokesčius, siekė 533,00 Eur, todėl atsakovas už 2022 m. turėjo skirti dukters išlaikymui viso 3 198,00 Eur (12 mėn. x 533,00 Eur /2),

- 2023 m. minimali mėnesio alga, atskaičius mokesčius, siekė 633,00 Eur, todėl atsakovas už 2023 m. turėjo skirti dukters išlaikymui viso 3 789,00 Eur (12 mėn. x 633,00 Eur/2),

- 2024 m. minimali mėnesio alga, atskaičius mokesčius, siekė 709,00 Eur, todėl atsakovas už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio mėnesio imtinai turėjo skirti dukters išlaikymui viso 3 545,00 Eur (10 mėn. x 709,00 Eur/2) (CK 3.200 straipsnis).

53. Šioje dalyje pažymėtina, kad teismo posėdžio metu teismas teiravosi ieškovės atstovės, ar pateiktuose skaičiavimuose nėra aritmetinių klaidų. Atstovė patvirtino, kad ieškinio reikalavimo suma yra būtent 11 000,00 Eur. Teismas šį reikalavimą tenkina, kartu pažymėdamas, kad visgi skaičiavimo klaida galimai yra padaryta – vietoje 3 798 Eur nurodant 9 Eur mažesnę sumą – 3 789,00 Eur (žr. teismo sprendimo 52 punktą). Tačiau ieškovei ir jos atstovei teismo posėdyje galutinai patikslinus, kad 11 000,00 Eur skolos suma yra galutinė, ši suma ir priteistina iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinio reikalavimus patenkinus, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

55. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl iš atsakovo valstybei priteisiamos šios išlaidos:

- 352,90 Eur žyminis mokestis (104,90 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis (388,50 Eur × 12 mėn. × 3 procentai × 75 procentai);

- 248,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (11 000,00 Eur × 3 procentai × 75 procentai).

56. Taip pat ieškovė už reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą sumokėjo žyminį mokestį, patyrė atstovavimo išlaidų bei išlaidas už vertimo paslaugas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos šios turėtos 2 070,60 Eur išlaidos:

- 110,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo;

- 1 936,00 Eur išlaidos už teikiamas teisines paslaugas ieškovei atstovės advokatės I. B., kurios laikytinos protingomis ir pagrįstomis byloje esančiais įrodymais bei atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2., 8.16, 8.17, 8.19 punktai) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98, 99 straipsniai, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis );

- 24,60 Eur išlaidos už vertimo paslaugas.

57. Teismas šioje byloje turėjo 7,93 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes neviršija nustatytos minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (TAR, 2023-12-20 Nr. 2023-24579).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini),

už 2024 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius po 354,50 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 50 ct), netaikant indeksavimo,

nuo 2025 m. sausio 1 d. – po 388,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11 000,00 Eur (vienuolikos tūkstančių eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.

Priteistų nepilnamečiui vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 070,60 Eur (dviejų tūkstančių septyniasdešimties eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 352,90 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 90 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.