- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2-1433-553/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01199-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- N. M., E. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų N. M. ir E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų N. M. ir E. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Nevetas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai N. M. ir E. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nevetas“.
2. Ieškovai nurodė, kad atsakovė yra jų skolininkė, kurios įsiskolinimas pareiškėjams yra 352 812,95 Eur pagal 2012 m. sausio 26 d. kompensacijos sutartį ir 2006 m. sausio 9 d. paskolos sutartį, t. y. 227 621,25 Eur negrąžinta paskolos suma, 68 286,38 Eur pelno palūkanos ir 56 905,32 Eur kompensuojamosios palūkanos. Taip pat 2019 m. gegužės 7 d. Vilniaus darbo ginčų komisija priėmė sprendimus – dėl darbo bylos Nr. APS-36-6710, kuriuo nusprendė išieškoti iš atsakovės UAB „Nevetas“ 12 911,73 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą N. M. ir dėl darbo bylos Nr. APS36-6708, kuriuo nusprendė išieškoti iš atsakovės 10 540,55 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjai E. M..
3. Atsakovė UAB „Nevetas“ savo prievolių iki šiol nėra įvykdžiusi ir susidariusių skolų pareiškėjams nėra sumokėjusi. Remiantis 2019 m. balandžio 5 d. turto arešto aktu, atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, todėl tikėtina, kad atsakovė yra nemoki, nesugebanti tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų savo kreditoriams, todėl yra pagrindas kelti bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Nevetas“ iškėlimo.
5. Teismas nustatė, kad iš pareiškėjų pateiktų dokumentų ir Lietuvos tesimų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad ieškovai 2019 m. birželio 19 d. registruotu laišku išsiuntė pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikė įrodymus, jog 2019 m. rugpjūčio 13 d. registruotu paštu išsiuntė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kopiją adresu: (duomenys neskelbtini). Kadangi remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis atsakovės UAB „Nevetas“ registruotas buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), ieškovams nepateikus duomenų apie tai, kad jie siuntė pranešimą apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės registruotu buveinės adresu, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė priimti analogišką ieškovų pareiškimą (civilinės bylos Nr. eB2-3963-619/2019), tačiau pareiškėjai, neatsižvelgdami į anksčiau priimtą teismo nutartį, pakartotinai teikia pareiškimą su tais pačiais pareiškimo priedais, neištaisę teismo nutartyje nurodytų trūkumų.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad negalima laikyti, jog pareiškėjai tinkamai pasinaudojo išankstine ginčo sprendimo tvarka (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnis), teismas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Atskirojo skundo ir atsisakymo nuo atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovai N. M. ir E. M. atskiruoju skundu prašė teismo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia, kad pirminis pranešimas įmonei yra siunčiamas raštu ir registruotu laišku arba kitais įstatymų nustatytais būdais, tačiau nėra išskirta, kad pranešimas turi būti siunčiamas būtinai registracijos (buveinės) adresu. Tik tada, kai pranešimo pirminiu būdu įteikti įmonei nepavyksta, kreditorius privalo siųsti pakartotinį pranešimą įmonės buveinės adresu.
7.2. Pareiškėjai yra įmonės akcininkai, turintys po 25 proc. UAB „Nevetas“ akcijų, taip pat įmonės darbuotojai, todėl jie žinojo, kad buveinės adresu įmonei jokie laiškai nebus įteikti, kadangi įmonės faktinis adresas yra būtent (duomenys neskelbtini), o įmonėje nėra įgalioto asmens, kuris priimtų korespondenciją buveinės adresu. Būtent dėl tos priežasties ieškovai 2019 m. birželio 28 d. pranešimą apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntė aukščiau nurodytu adresu, o ne buveinės adresu. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjai pakartotinai teikia pareiškimą su tais pačiais pareiškimo priedais, tačiau iš prie pakartotinai teikto pareiškimo pridėto išrašo iš www.post.lt, matyti, kad registruotas laiškas gavėjui buvo įteiktas.
7.3. Civilinėje byloje Nr. e2-23329-996/2019 UAB „Nevetas“ pateikto ieškinio 31 ir 40.1 punktuose pati bendrovė nurodė, kad jos darbuotojų darbovietė yra adresu (duomenys neskelbtini).
7.4. Iš pridedamo 2019 m. rugpjūčio 6 d. elektroninio laiško atsakovės atstovui advokatui L. L. matyti, kad atsakovės atstovas buvo informuotas dar kartą apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Nevetas“ iškėlimo, nurodant, kad įspėjimo terminas yra suėjęs. Elektroninis laiškas patvirtina, kad tarp šalių buvo vykdomos derybos dėl taikos sutarties, tai reiškia, kad atsakovė žinojo, jog ieškovai ketina kelti įmonei bankroto bylą.
7.5. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų 2019 m. birželio 19 d. siųstas pranešimas apie ketinimą atsakovei kelti bankroto bylą buvo įteiktas faktiniu įmonės adresu, apie tai ne kartą buvo kalbėta su atsakovės direktoriumi V. S., todėl ieškovai neturėjo pagrindo netikėti ar abejoti tuo, kad ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas informuoti skolininkę yra įvykdytas. Atsakovei apie procesą buvo žinoma pakankamai ilgai iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui, kad būtų pasiekti ikiteisminio nagrinėjimo tikslai – skolininkei norint ir turint galimybių, atsiskaityti su kreditoriais arba jų reikalavimą ginčyti. Taigi, šiuo atveju darytina išvada, kad pareiškėjai ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą informuoti skolininką yra įvykdę, todėl pagrindo nepriimti pareiškėjų pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Nevetas“ iškėlimo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
8. Ieškovai N. M. ir E. M. 2019 m. spalio 7 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atsisakymą nuo atskirojo skundo, kuriame nurodė, kad formalios priežastys, dėl kurių buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartis ir pateiktas atskirasis skundas, išnyko, todėl atskirąjį skundą pateikę asmenys mano, jog klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Nevetas“ gali būti išspręstas greičiau, pateikiant duomenis pirmosios instancijos teismui, nei priimtinumo klausimas bus išspręstas, nagrinėjant atskirąjį skundą. Pareiškėjai patvirtino, kad jiems yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo teisinės pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Atskirojo skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Kartu toks atsisakymas nuo skundo nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą, nes teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovų N. M. ir E. M. pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo, nenustatė, kad atskirojo skundo atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo pateiktas CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais, ieškovams iš esmės praradus suinteresuotumą skundo išnagrinėjimu. Apeliantai patvirtino, kad jiems yra aiškios ir suprantamos atskirojo skundo atsisakymo teisinės pasekmės (CPK 308 straipsnio 3 dalis).
12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos, būtinos priimti ieškovų atskirojo skundo atsisakymą. Priėmus atskirojo skundo atsisakymą, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 308 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi bei 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Priimti ieškovų N. M. ir E. M. atsisakymą nuo atskirojo skundo.
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, nutraukti.