Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2020-03-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-2689-772/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-18
Bylos Nr.
e2YT-2689-772/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00759-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Jonas Stubrys (pirm.)
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
"Turto bankas", Vlstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius
Kategorijos
  • 3.4.4.19pavadinimo nepavyko patikrinti
El. Civilinė byla Nr. e2YT-2689-772-2020
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00759-2020-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.19.; 3.4.4.20. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 18 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,

nedalyvaujant pareiškėjai R. B. ir jos atstovui adv. Z. B., suinteresuotiems asmenims: 1. P. J., 2. P. J., 3. Z. L., 4. A. M., 5. I. R., 6. M. J., 7. Valstybės įmonė Turto bankas ir 8. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, veikiančios per Šiaulių skyrių ir 9. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM atstovams, gauti visų bylos dalyvių prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: 1. P. J., 2. P. J., 3. Z. L., 4. A. M., 5. I. R., 6. M. J., 7. Valstybės įmonė Turto bankas, 8. Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM, veikianti per Šiaulių skyrių ir 9. Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. B. su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė teismo atnaujinti jai praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarą atsiradusiam palikimui, po tėvo P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Šią aplinkybę patvirtina įrašas Nr. 38, įrašytas Šiaulių rajono savivaldybės Kužių seniūno mirties metrikų knygoje (duomenys neskelbtini).

Mirus pareiškėjos tėvui P. J. liko palikimas turtinė teisė į piniginę kompensaciją už atkurtas nuosavybės teises į žemę (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)bei P. J. daiktinė teisė į žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 07218 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) .

Pareiškėja R. B. po P. J. mirties tapo įstatymine įpėdine (CK 5.1 str., 5.2 str., 5.11 str. 1 d. 1 p.).

Dėl palikimo priėmimo pareiškėja R. B. kreipėsi į Šiaulių rajono 1 - ąjį notarų biurą, kuriam priskirtas paskutinės mirusio P. J. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, tačiau notarė žodžiu paaiškino, kad ji atsisako priimti pareiškimą palikimui priimti dėl to, kad praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti.

Pagal Šiaulių rajono 1 - ojo notarų biuro notaro išduotą liudijimą - Šiaulių rajono 1 -jame notarų biure nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo po P. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Notarė žodžiu patarė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

LR CK 5.57 str. 1 d, nurodyta, kad šio kodekso 5.50 str. nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad yra pagrindas atnaujinti jai terminą palikimui priimti į turtą mirusio P. J.. Šis terminas praleistas tik dėl svarbių ir objektyvių priežasčių.

Pareiškėja pažymi, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., pastarojo vardu jokio registruoto turto ar kitų jo turtinių teisių nebuvo, todėl pareiškėjai nebuvo pagrindo paduoti notarui pareiškimo dėl palikimo, likusio po P. J. mirties, priėmimo. Pareiškėja tik paskutiniu metu sužinojo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. 31S-12-( 14.31,3.) apie tai, kad P. J. atkuriamos nuosavybės teisės į 0,4637 ha žemės atlyginant pinigais. Pareiškėja sužinojusi, kad yra atsiradusi P. J. turtinė teisė į jam priklausančią kompensaciją, ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo, kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Toliau renkant dokumentus, paaiškėjo, kad dar (duomenys neskelbtini) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad P. J. atkuriamos nuosavybės teisės į 0,4463 ha žemės atlyginant pinigais bei VĮ Registrų centre registruota P. J. daiktinė teisė į žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7218 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini)Šiaulių r., pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad visiems žinoma aplinkybė yra tai, kad Lietuvos Respublikoje yra užsitęsęs išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo procesas, todėl pareiškėjos įstatymo nustatymo termino palikimui priimti praleidimas negali būti vertinamas kaip jos apsileidimas ar tinkamas neveikimas, ar savo kaip įpėdinės pareigų neatlikimas. Pažymėtina, kad pareiškėjai R. B. termino atnaujinimas palikimui priimti į turtą mirusio P. J. nesukels jokių neigiamų teisinių pasekmių kitiems asmenims, tačiau atitiks protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos dėl nuosavybės neliečiamumo bei šeimos santykių tęstinumo principus.

Šios aplinkybės įrodomos pridedamais dokumentų, kurių originalus turi pareiškėja, nuorašais, pareiškėjos paaiškinimu. Jei teismas mano, kad Šių įrodymų nepakanka, tuomet pareiškėja pateiks teismui prašymą išklausyti liudytojus, kuriuos į teismo posėdį pasikvies pati pareiškėja,

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad i eismas, nagrinėjantis įpėdinio prašyme atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: l) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018. 47, p. 666-727).

Į bylą suinteresuotais asmenimis įtrauktini palikėjo P. J. vaikai: P. J., asmens kodas nežinomas, gim. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tel. (duomenys neskelbtini), P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tel. (duomenys neskelbtini), Z. L., asmens kodas nežinomas, gim. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., tel. (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas nežinomas, gim. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., I. R., asmens kodas nežinomas, gim. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) Akmenės r., mirusios K. J. sūnus M. J., a. k. nežinomas, adresas (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., VĮ Turto bankas, administruojanti valstybės paveldimą turtą, kitų suinteresuotų asmenų nėra.

Sutinkamai su LR CPK 135 str. 1 d. 6 p, pareiškėja informuoja, kad byla bus vedama per advokatą. Pagal LR CPK 576 str. pareiškimas paduodamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams - t. y., teismo kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimas Šiaulių rajono 1 - ajame notaro biure.

Dėl šių aplinkybių ir vadovaudamasi LR CK 1.5 str., 5.50 str., 5.57 str., ir LR CPK 5 str., 42 str., 83 str. 1 d. 14 p., 576 -578 str., teismo pareiškėja teismo prašo:

Tikslu paveldėjimo procedūrų atlikimui, atnaujinti pareiškėjai R. B., a. k, (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių terminą palikimui priimti į turtą tėvo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)Šiaulių r., mirusio (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja savo pareiškimą teismui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Šalies argumentai

Pareiškėja iki teismo posėdžio pateikė prašymą bylą nagrinėti raštinio proceso tvarka, jai ir jos atstovui nedalyvaujant (54 b. l.). Teismas įvertinęs pareiškėjos ir jos atstovo prašyme pateiktą argumentą ir visus bylos duomenis bei kitų bylos nagrinėjime dalyvaujančių asmenų nuomonę, pripažino jį pagrįstu ir nusprendė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo 1. P. J. prieštaravimo dėl pareiškėjos pareiškimo nereiškė ir prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (30 b. l.).

Suinteresuotas asmuo 2. P. J. prieštaravimo dėl pareiškėjos pareiškimo nereiškė ir prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (31 b. l.).

Suinteresuotas asmuo 3. Z. L. prieštaravimo dėl pareiškėjos pareiškimo nereiškė ir prašė teismo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (35 b. l.).

Suinteresuotas asmuo 4. A. M. prieštaravimo dėl pareiškėjos pareiškimo nereiškė, o procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (29 b. l.).

Suinteresuotas asmuo 5. I. R. prieštaravimo dėl pareiškėjos pareiškimo nereiškė ir prašė teismo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (32 b. l.).

Suinteresuotas asmuo 6. M. J. savo nuomonės dėl pareiškėjos pareiškimo nepareiškė, o jam skirti procesiniai dokumentai išsiųsti pareiškėjos nurodytu adresu liko neįteikti (36 b. l.).

Suinteresuotas asmuo 7. VĮ TB prieštaravimo dėl pareiškėjos pareiškimo nereiškė ir prašė teismo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (37-39 b. l.).

Suinteresuotas asmuo 8. NŽT prieštaravimo dėl pareiškėjos pareiškimo nereiškė ir prašė teismo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (50-51 b. l.).

Suinteresuotas asmuo 9. VMI prieštaravimo dėl pareiškėjos pareiškimo nereiškė ir prašė teismo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (43-44 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs suinteresuotų asmenų prašymus, nusprendė toliau bylą nagrinėti jiems ar jų atstovams nedalyvaujant.

Pareiškėjos R. B. pareiškimas tenkinamas visiškai.

Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėja R. B. irgi laikytina įpėdine pagal įstatymą, nes po tėvo P. J. mirties, taip pat įgijo teisę į jo vardu atsiradusį palikimą (5-6 b. l.).

Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjos tėvų sudarytą santuoką nutrūko kuomet mirė jos tėvas (duomenys neskelbtini) (CK 3. 49 str.) (15 b. l.). Tėvo mirties dieną nei pareiškėja, nei jos motina C. J. mirusi 2010-02-03 ar kiti įpėdiniai savo teisių į velionio tėvo vardu atsiradusi palikimą nepareiškė (15 b. l.). Kaip pareiškime nurodė pareiškėja apie tėvo vardu atsiradusį palikimą, jai tapo žinoma tik gavus iš NŽT (duomenys neskelbtini) priimtą sprendimą, kuriuo velionio tėvo vardu yra atkurtos nuosavybės teisės į likusią žemės sklypo dalį, išmokant jam piniginę kompensaciją (8-9 b. l.). Be to minėtas suinteresuotas asmuo dar (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė irgi atkurti nuosavybės teises pareiškėjos velionio tėvo vardu į žemės sklypą nurodytoje vietovėje (10-11 b. l.).

Kaip matyti pagal byloje esančius duomenis, turto palikėjui P. J. skirtingu laikotarpiu jau po pastarojo mirties, buvo atkurtos turtinės ar nuosavybės teisės išlikusios nuosavybės teisės pagrindu (16 b. l.). Atkūrus velionio P. J. vardu nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą NŽT (duomenys neskelbtini) sprendimo pagrindu, jos buvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos palikėjo vardu. Turto palikėjas P. J. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau po jo mirties duomenų nei apie velionio palikimo priėmimo faktą vietos notarės biure ar testamentų registre nėra (12 b. l.). Pagal bylos duomenis ir vietos notarų biuro notarės pranešimą nustatyta, kad į pastarąją per įstatymo nustatytą terminą nekreipė nei pareiškėja, nei kiti įpėdiniai (suinteresuoti asmenys) (12-13 b. l.). Vėliau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui į vietos notarę kreipėsi tik pareiškėja, o kiti suinteresuoti asmenys savo valios priimti palikėjo palikimą neišreiškė. Kaip jau teismas yra nurodęs suinteresuoti asmenys jokių pretenzijų pareiškėjai dėl teismui pateikto pareiškimo nereiškė, kas tuo pačiu leidžia daryti išvadą, kad jie į šį palikimą nepretenduoja. Be to ir vietos notarės biure iki šiol nėra užvesta paveldėjimo byla ir nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą į velionio P. J. palikimą (13 b. l.). Pareiškėja R. B. yra velionio P. J. dukra (5-6 b. l.).

Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui.

Kaip teismas jau yra nurodęs P. J. vardu atkurtos turtinės ir nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą viešajame registre įregistruotos skirtingu laiku po palikėjo mirties (8-11, 16 b. l.). Nors palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), tačiau pagal nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, jis mirė būdamas teisėtu jam priklausančios turto ar turtinės teisės savininku (7-11, 16-17 b. l.). Tačiau nė vienas iš potencialių įpėdinių ar jų atstovų, įskaitant ir pareiškėją, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į vietos notaro biurą ir neišreiškė savo valios priimti P. J. palikimą. Pažymėtina, kad pareiškėja ilgą laiką kartu su palikėju ir kitais šeimos nariais negyveno. Todėl pripažintina, kad pareiškėja kaip įpėdinė apie savo teises į atsiradusį velionio tėvo vardu palikimą iš pradžių nieko nežinojo, o vėliau jai taip pat irgi nebuvo žinoma. Apie savo kaip įpėdinės teises į atsiradusį velionio tėvo vardu palikimą jai tapo žinoma, tik po to kai NŽT (duomenys neskelbtini) priėmė spremdimą apie nuosavybės teisių atkūrimą P. J. vardu (8-9 b. l.). Todėl laikytina, kad tik nuo šio momento pareiškėja R. B. buvo tinkamai informuota apie savo teises į velionio tėvo visą palikimą. Atskirai pastebėtina, kad dalis palikėjo palikimo sudėtį sudarančių daiktų viešame registre buvo išviešinta jau irgi po pastarojo mirties (16 - 17 (b. l.). Šios ir kitos ankščiau nurodytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja apie savo paveldėjimo teisę į velionio tėvo vardu atsiradusį palikimą sužinojo pavėluotai po pastarojo mirties ir dėl nepakankamo kiekio informacijos, jos nebuvo tuoj pat realizuotos per įstatymo nustatytą terminą, kreipiantis į vietos notarą paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti. Dėl to visos šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į vietos notarą, atsiradusiam palikimui priimti.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Galiojantis 2000 m. CK nustato, kad pirmiausia, pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai. Pareiškėja būdama mirusio velionio tėvo vaikas (CK 5.11 str. 1 d.1 p.), įgijo teisę paveldėti palikėjo P. J. vardu atsiradusį palikimą.

Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus, bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50 str.). Dėl to pripažintina, kad pareiškėja įgijo paveldėjimo teisę į velioniui tėvui priklausantį visą turtą ar turtinę teisę, apie kurį (ią) ji sužinojo pavėluotai po tėvo mirties. Palikimo atsiradimo dieną pareiškėja kaip įpėdinis įgijo subjektinę paveldėjimo teisę priimti velionio tėvo palikimą.

Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.

Remiantis paminėtu atnaujintinas pareiškėjai R. B. praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), jos mirusio tėvo P. J. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino atnaujinimas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 42 str., 47 str. 5 d., 139 str., 296 str. 1 d. 12 p., 259-270, 576-578 str.,

nutaria:

Atnaujinti pareiškėjai R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po jos tėvo P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šią nutartį priėmusį teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys