- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-14
- Bylos Nr.
- II-46-1130/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00217-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. G. (S. G.), jo atstovui advokatui Rostislavui Polubianko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK) (duomenys neskelbtini) nutarimu S. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 600 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. gegužės 8 d. 12.34 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, neatsižvelgė į kelio dangą, vietovės reljefą, nebuvo pakankamai atidus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į kelio bordiūrą, kurį sugadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus.
Teisme gautas S. G. skundas, kuriuo prašo Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir apelianto atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodė, kad protokole ir nutarime išdėstytos pažeidimų aplinkybės nėra aiškios, įrodymai byloje įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles. Pažymėjo, kad byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, priimant nutarimą jam nebuvo suteikta teisė būti išklausytam, nes kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka. Apeliantas nurodė, kad nagrinėjant bylą ir priimant nutarimą, nebuvo atsižvelgta į byloje esančius esminius pažeidimus, nagrinėjant bylą, o būtent, kad apeliantui nebuvo suteikta teisė būti išklausytam priimant jo atžvilgiu nutarimą ir nesuteikta galimybė turėti atstovą. Taip pat apeliantas pažymi, kad jam nėra suprantami pareigūnų itin skuboti veiksmai po jam protokolo surašymo dėl bylos nagrinėjimo datos nustatymo, taip pat nutarime yra nurodyta, kad byla buvo išnagrinėta viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka, bet protokole nebuvo nurodyta, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pabrėžė, kad apelianto atžvilgiu protokolas buvo surašytas 2021 m. liepos 21 d., 18.30 val., t. y. trečiadienį, ir jame yra nurodyta, kad bylos nagrinėjimas bus 2021 m. liepos 22 d., 13.00 val., t. y. ketvirtadienį, todėl akivaizdu, kad apeliantas fiziškai neturėjo galimybės pasiruošti bylos nagrinėjimui ir pasirūpinti jo interesų atstovavimu nagrinėjant bylą. Nurodė, kad apeliantas dirba, todėl susisiekti su savo darbdaviu 2021 m. liepos 21 d. vakare, kai jam 18.30 val. buvo surašytas protokolas ir pranešti, kad kitą dieną neatvyks į darbą, neturėjo galimybės, todėl 2021 m. liepos 22 d. jis privalėjo būti savo darbo vietoje ir negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime. Taip pat apeliantas pažymi, kad jis nesupranta valstybinės kalbos ir surašant jam protokolą nedalyvavo vertėjas, todėl ne visai suprato protokole nurodyto pažeidimo esmę, protokole yra nurodyta, kad apeliantas su nusižengimu sutinka, bet tai neatitinka tikrovės, nes mano, kad jokių jam inkriminuojamų nusižengimų nepadarė. Apeliantas nesutinka su kaip protokole, taip ir nutarime nurodyta aplinkybe, kad jis vairuodamas transporto priemonę, neatsižvelgė į kelio dangą, vietovės reljefą, nebuvo pakankamai atidus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į kelio bordiūrą, kurį sugadino ir iš įvykio vietos pasitraukė pažeidžiant KET reikalavimus. Apeliantas pažymi, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), daugiau kaip 30 metų, kelio dangą ir vietovės reljefą, esančius kieme prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), žino gerai, nes kieme parkuoja savo automobilį ir taip pat žino, kad kieme visada būna daug žaidžiančių vaikų, todėl atvažiuodamas į kiemą visada vairuoja atsargiai. Apeliantas nesutinka su protokole ir nutarime nurodyta aplinkybe, kad jis atsitrenkė į bordiūrą ir jį sugadino, nes parkuodamas savo automobilį jis neatsitrenkė į bordiūrą, o tik savo automobilio rato padanga galimai įmynė į bordiūrą ir ant bordiūro paliko padangos juodos spalvos žymą, šis bordiūras, kurį jam 2021 m. gegužės 8 d. parodė policijos pareigūnai, kai atvyko į namo kiemą, kaip ir kiti bordiūrai, jau senai buvo suskilęs, apaugęs žole ir samanomis. Paaiškino, kad 2000 m. namo gyventojai nusprendė praplatinti namo kiemą, iš savo bendrų surinktų lėšų įsigijo panaudotus bordiūrus, praplatino kiemą ir sudėjo bordiūrus, šie bordiūrai yra iki šiol ir neturi jokios vertės, nėra užpajamuoti (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, todėl apeliantui nėra aišku, kodėl nutarime yra nurodyta, kad byloje nukentėjo (duomenys neskelbtini) seniūnija, nors seniūnijos atstovas byloje nurodė, kad bordiūras seniūnijai nepriklauso, jokių pretenzijų niekam neturi. Teigia, kad kadangi Šalčininkų r. PK, atliekant galbūt padaryto administracinio nusižengimo tyrimą, surašė ydingą administracinio nusižengimo protokolą, neatskleidžiant apelianto pareikšto kaltinimo esmės, dėl to apeliantas tiksliai nežino, nuo kokio kaltinimo turi gintis, kaip protokole, taip ir nutarime yra pažymėta pažeidimo esmė, kad apeliantas pažeidė KET reikalavimus, bet nenurodyta kokius būtent KET reikalavimus jis pažeidė, o tai yra esminis proceso teisės pažeidimas. Pabrėžė, kad byloje buvo privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar apeliantas kaltas dėl jo padarymo, ar apeliantas trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Atsiliepimas
Institucija, kurios pareigūnas surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK, atsiliepime nurodė, kad išnagrinėjus byla surinkti įrodymai nepalieka abejonių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas S. G. suvokė, kad padarė eismo įvykį, be to suprato kad į vietą važiuoja policijos pareigūnai, tačiau sąmoningai pasitraukė iš įvykio vietos. Pažymėjo, kad S. G. surašant jam administracinio nusižengimo protokolą prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, be to jo kaltė dėl administracinio nusižengimo visiškai įrodyta kitais įrodymais. Pažymėjo, kad S. G. pozicija pasikeitė tik atstovo pateiktame skunde. Nurodė, kad S. G. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 ¹ straipsnio l dalį, nes buvo nustatytas 2,67 promilių neblaivumas. ikiteisminio tyrimo medžiaga yra perduota į teismą, ikiteisminio tyrimo metu S. G. turėjo gynėją buvo susipažinęs su visa medžiaga, iš anksto žinojo apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą, pasakė, kad vertėjas nereikalingas, protokolo surašymo metu S. G. pats paaiškino įvykio aplinkybės, suprato kokius KET reikalavimus pažeidė, su protokolu susipažino, su nusižengimu pilnai sutiko, gailisi, protokole pasirašė. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2021 m. liepos 21 d. 18.30 val., o 2021 m. liepos 21 d. 18.50 val. S. G. buvo surašytas dar vienas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, su kurio jis susipažino, pateikė paaiškinimą ir pasirašė, nedalyvaujant vertėjui, paskirtą baudą apmokėjo 2021 m. liepos 26 d., tai rodo, kad S. G. moka ir supranta lietuvių kalbą, todėl teiginys, kad jis nesupranta valstybinės kalbos ir surašant jam protokolą ne visai suprato protokole nurodyto pažeidimo esmės, neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad skiriant administracinio nusižengimo nagrinėjimo datą ir laiką, pats S. G. pasisakė, dėl bylos nagrinėjimo datos ir laiko, pagal jo pageidavimą bylos nagrinėjamas buvo paskirtas 2021 m. liepos 22 d. 13.00 val., nors administracinių bylų nagrinėjamas Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK skiriamas 10 val. Nurodė, kad S. G. žadėjo atvykti į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, tačiau neatvyko. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) miestelio vietinės reikšmės kelius bei gatves prižiūri ir administruoja (duomenys neskelbtini), buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas dėl eismo įvykio padarytos žalos nustatymo, todėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūnijai buvo suteiktas nukentėjusiojo statusas. Pabrėžė, kad S. G. kaltė padarius nusižengimus pagrindžiama policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojo paaiškinimu, vaizdo įrašu, S. G. prisipažinimu. Pabrėžė, kad vaizdo įraše nufilmuoti S. G. transporto priemonės ant kelio dangos palikti padangų protektoriaus pėdsakai, kurie veda būtent prie bordiūro su nuskilusiu gabalu, vaizdo įraše gerai matosi, kiemas jokių esančių vaikų ten nesimato, taigi liudytojo parodymai yra aiškūs, nuoseklus, neprieštaringi, išdėstytas aplinkybės sutampa bei papildo vienas kitą ir patvirtina visus duotus parodymus. Atkreipė dėmesį, kad skunde apelianto atstovas nenurodė, kad apeliantą su liudytoju ir policijos pareigūnais jį sieja priešiški santykiai, taigi, apkalbėti jį pastarieji neturėjo jokio tikslo, todėl netikėti policijos pareigūnų ir liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo, tuo tarpu skunde S. G. atstovo pateikti parodymai – tai gynybinė taktika, kuria siekiama išvengti atsakomybės, po eismo įvykio jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl jokio objektyvaus pagrindo netikėti pareigūnų bei liudytojo parodymais ir jais nesiremti nėra.
Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš pat įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę pastebėjo automobilį, kurį pervažiavus kalnelį „užmetė“ ir jis pasuko tiesiai į jo automobilį, bet paskutinį momentą kontakto išvengė. Tuomet atkreipė dėmesį į automobilyje sėdinčius žmones ir sekė veidrodėlyje, kas vyksta, po dešimties metrų jis (liudytojas) sustojo ir žiūrėjo, kas vyksta toliau. Pamatė, kad tas automobilis bandė įsukti į dešinę į kiemą, jam nepavyko, jis stabdė, įvažiavo į pievą, tada pasitaisęs įvažiavo į kiemą, tuomet suprato, kad vairuotojas girtas, todėl pasivijo jį, sustojęs išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti, matė, kad vairuotojas važiuoja toliau ir bando pasukti į dešinę į kiemą, bet nesugebėjo posūkio įveikti, atsitrenkė į bordiūrą. Vairuotojui išlipus jie pradėjo kalbėtis, paskui iškvietė policiją. Tada vairuotojas vėl sėdo už vairo ir pradėjo parkuotis, vėl kliudė bordiūrą. Paskui vairuotojas nuėjo namo, o pats liko laukti policijos. Matė, kad bordiūrai buvo pažeisti, nes akmuo buvo apsimetęs, toje vietoje, kur atsitrenkė, buvo apibraižytas. Kieme vaikų nebuvo. Mano, kad vairuotojas buvo sunkiai neblaivus, nes jautėsi kvapas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė.
Liudytoja L. V. teismo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas pavojingai manevravo. Atvykus į vietą juos su kolega pasitiko liudytojas, kuris parodė vaizdo medžiagą, kaip automobilis važiavo keliu vingiuodamas, įvažiuodamas į kiemą du kartus atsitrenkė į bordiūrą, apgadino savo automobilį ir bordiūrą, iš įvykio vietos išėjo nepranešęs namo. Nustačius automobilio savininką, nuėjo pas jį namo, paklausus ar jis vairavo automobilį, šis prisipažino, kodėl nepranešė policijai, nurodė, kad nesureikšmino įvykio, nepastebėjo. Įvykis buvo įformintas, kadangi vairuotojas vartojo alkoholį po eismo įvykį, buvo iškviestas tyrėjas, kuris dirbo su ikiteisminiu tyrimu, asmuo buvo pristatytas į areštinę. Važiuojant į areštinę asmuo paaiškino, kad važiavo iš kaimo išgėręs, bet kai pamatė, kad ji bando filmuoti, tai pradėjo neigti. Matė bordiūrą.
Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole tiksliai ir teisingai turi būti nurodyti administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, taip pat pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę, t. y., svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3 - 5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą.
Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019). Administracinio nusižengimo esmė ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-6-628/2019).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo protokole užfiksuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai lietuvių kalba, pats administracinio nusižengimo protokolas, o taip pat ir jame nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės surašyti lietuvių kalba, tačiau byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo supranta lietuvių kalbą bei kad jam buvo pasiūlyta naudotis vertėjo paslaugomis, ar kad surašant administracinio nusižengimo protokolą dalyvavo vertėjas, dėl to nėra pagrindo manyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, suprasdamas galimą savo veikos neteisėtumą, suprato visą administracinio nusižengimo protokolo turinį – savo teises ir pareigas, veikos teisinį vertinimą, kas galimai sutrukdė jam gintis nuo pareikšto įtarimo. Paskirti vertėją lietuvių kalbos nemokančiam asmeniui yra būtina, priešingu atveju asmens konstitucinė teisė į gynybą būtų pažeista. Teismo vertinimu, šiuo atveju teisės kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo moka, ir teisės naudotis vertėjo paslaugomis neužtikrinimas laikytinas svarbia priežastimi taisyti administracinio nusižengimo nutarime ir administracinio nusižengimo byloje esančius trūkumus, t. y. pateikti duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo supranta lietuvių kalbą, ar jam buvo pasiūlyta naudotis vertėjo paslaugomis, jei taip, ar asmuo jų atsisakė, ar surašant administracinio nusižengimo protokolą dalyvavo vertėjas. Tuo atveju, jei asmuo nesupranta lietuvių kalbos, institucija privalo administracinio nusižengimo protokolą ir S. G. paaiškinimus surašyti dalyvaujant vertėjui, bei užtikrinti, kad administracinio nusižengimo protokolas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apklausos protokolas būtų išversti į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gimtąją kalbą arba tą kalbą, kurią jis moka.
Pažymėtina, kad teismui nekilo jokių abejonių, jog pareiškėjas visiškai nesupranta lietuvių kalbos. Teismo posėdis vyko dalyvaujant vertėjai ir pareiškėjas visą laiką įdėmiai klausėsi tik vertėjos vertimo, nors dažnais atvejais kitų tautybių Lietuvos Respublikos piliečiai bent dalinai supranta lietuvių kalbą, tačiau šiuo konkrečiu atveju buvo akivaizdu, kad pareiškėjas nesuvokia teisėjo, kuris kalbėjo lietuviškai kalbos. Aplinkybę, kad pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos patvirtino ir liudytojas R. V., kuris iškvietė policijos pareigūnus ir kuris bendravo su pareiškėju. Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu pasakė, kad, nors ir nelabai moka rusų kalbą, su pareiškėju jam teko bendrauti tik rusiškai.
Pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokole, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo esmė, ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo ir kt. Nusižengimo esme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (žr. Kauno apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-566-810/2017). ANK 426 straipsnio 1 dalies, 417 straipsnio 7 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Tai yra svarbu, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis. Nagrinėjamu atveju Institucija administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltina padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei pažeidus KET reikalavimus, tačiau institucija nenurodė konkretaus KET punkto, kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė, dėl to administracinis kaltinimas yra nekonkretus ir netikslus. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, privalo administracinio nusižengimo protokole papildomai nurodyti konkretų KET pažeidimą ar pažeidimus, kuriuos padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
Be to, kaip matyti, administracinėn atsakomybėn S. G. patrauktas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, tačiau administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nėra nurodyta, kokia žala buvo padaryta, byloje nėra duomenų, kad žala buvo šalinama ir nukentėjęs asmuo patyrė pirminiais duomenimis apskaičiuotą žalą – 770,85 Eur (b. l. 33, 35). Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esantis (duomenys neskelbtini) dokumentas „Darbų atlikimo ir paslaugų teikimo darbų užduotis“ neatskleidžia, kokia žala buvo padaryta, nes išlaidos dar nėra patirtos, be to nebuvo nustatinėjama, ar apskritai yra būtinas bortelio keitimas, nes kaip matyti iš į bylą pateiktos nuotraukos (b. l. 17), taip pat skundą padavusio asmens ir liudytojo R. V. parodymų, bortelis buvo tik įbrėžtas, tačiau iš savo vietos dėl per silpno smūgio nebuvo pajudintas, taigi akivaizdu, kad bortelis neprarado savo pagrindinės kaip atitinkamo barjero funkcijos, tačiau galimai pablogėjo estetinė bortelio būklė, tačiau ir tai turėtų būti įvertinta, nes kaip matyti, borteliai yra seni, apaugę samanomis. Byloje nėra duomenų, kad būtų buvę svarstyti kiti bortelio buvusios būklės atstatymo darbai be bortelio pakeitimo arba kad būtų buvęs įvertintas apskritai tokių darbų tikslingumas. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) pateiktas dokumentas, kuriame nurodyti darbai be kita ko apimantys ir asfaltbetonio dangos, šaligatvio dangos ardymą, bortelio keitimą, kurių kaina net 770,85 Eur, negali būti vertinami, kaip vienintelis ir objektyvus eismo įvykio padarinių pašalinimo būdas.
Be to, į bylą turi būti įtraukti suinteresuoti asmenys, kurių turtas buvo sugadintas, ir turi būti užtikrintas jų dalyvavimas procese priimant naują nutarimą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad teismui pateiktas tuščias diskas, kuriame turėjo būti liudytojo filmuotas vaizdo įrašas.
Teismas taip pat pažymi, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant nutarimą, skiriant nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir atsižvelgiant į tai buvo paskirta minimali nuobauda. Tačiau nagrinėjant skundą teisme paaiškėjo, kad asmuo neprisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, todėl ši aplinkybė turi įtakos jam skiriant nuobaudą. Akivaizdu, kad institucija nebūtų skyrusi minimalios baudos, jei asmuo nebūtų prisipažinęs.
Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, skundo padavusio asmens atstovas prašymą susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga institucijai pateikė 2021 m. rugpjūčio 18 d. (b. l. 20, 21, 22), tačiau leidimas suteiktas tik 2021 m. rugpjūčio 26 d. (b. l. 19, 24), taigi, užtruko pernelyg ilgai. Advokatams Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia specialias teises susipažinti su informacija. Ši teisė akivaizdžiai be jokio teisėto pagrindo buvo apsunkinta, todėl tai laikytina taip pat pareiškėjo teisių pažeidimu.
Atsižvelgiant į tai, institucija pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti už kokius konkrečiai veiksmus ir neveikimą jis yra įtariamas padaręs administracinį nusižengimą, pagal kokį teisės aktą, taip pat į tai, kad nebuvo užtikrintas lietuvių kalbos visiškai nemokančio asmens vertimas į jam suprantamą kalbą, į procesinius pažeidimus, susijusius su medžiagos pateikimo advokatui vilkinimu, taip pat į tai, kad nebuvo nustatyta konkretus žalos dydis, nebuvo į procesą įtraukti nukentėję (galimai žalą patyrę) asmenys, taip pat į tai, kad bylos medžiaga yra neišsami, nepateikti vaizdo įrašai, teismas konstatuoja, kad tai yra esminiai administracinio nusižengimo teisenos pažeidimai, dėl kurių institucija negalėjo priimti nutarimo, todėl šis naikintinas, o byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
S. G. (S. G.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.