- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-12
- Bylos Nr.
- e2-11750-632/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01561-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustinas Mitkus
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- M. K.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui M. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė J. T. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo M. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. K. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę J. T.; 2) priteisti iš atsakovo 2400 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko K. K. gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti , kad atsakovo M. K. bendravimas su sūnumi K. K. yra laisvas, tačiau visais atvejais bendravimo laikas, vieta ir trukmė derinama su ieškove ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatomo bendravimo; 5) priteisti iš atsakovo visas proceso išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad su atsakovu M. K. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus K. K., tačiau dar iki vaiko gimimo šalių tarpusavio bendras ūkis nutrūko ir atsakovas tiek iki vaiko gimimo, tiek jam gimus juo nesirūpino. Ieškovė ne kartą ragino atsakovą rūpintis sūnumi materialiai, skiriant bent minimalų pragyvenimui būtiną išlaikymą, tačiau tai daryti atsakovas nepagrįstai atsisakė ir prie esminių vaiko poreikių neprisideda. Nurodė, kad ieškovė nuo pat gimimo sūnumi rūpinasi viena, atsakovas vaiku nesidomi, nesirūpina jo poreikiais, motinos ryšys su vaiku artimas ir glaudus, todėl prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Pateikė vaikui reikalingo per mėnesį išlaikymo išlaidų paskaičiavimą nurodydama, jog jis siekia apie 570 Eur ir jį sudaro tokios išlaidos: būsto išlaidos ir aptarnavimas – 100 Eur, išlaidos maistui – apie 150 Eur, 70 Eur aprangai, 20 Eur vaistams ir gydymui, 30 Eur vitaminams ir papildams, 100 Eur higienos reikmėms bei buities prekėms, 50 Eur transporto ir priežiūros išlaidos, 50 Eur kitos nenumatytos išlaidos. Pažymi, jog atsakovas sūnui išlaikymo neteikia nuo 2022 m. sausio mėnesio, todėl išlaikymo įsiskolinimas iki ieškinio pateikimo yra 2400 Eur (300 Eur x 8 mėn.). Paaiškina, jog ieškovė nori, kad vaikas turėtų ryšį su tėvu, kad tėvas juo rūpintųsi, todėl neprašo nustatyti griežtos bendravimo tėvo su vaiku tvarkos, tačiau siekiant išvengti galimų konfliktų ir piktnaudžiavimo šia galimybe iš atsakovo pusės, prašo nustatyti, kad atsakovas apie numatomo bendravimo su vaiku laiką suderintų su ieškove.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies, neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, dėl bendravimo tvarkos sąlygų, tačiau nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Nurodo, kad sutinka sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėti po 230 Eur, nesutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimo, nes prieš ieškovei paduodant ieškinį į teismą, teikė sūnui išlaikymą grynais pinigais, prisidėjo pinigais prie vaiko krikštynų šventės, mokėjo už vežimėlį. Nurodo, kad moką kreditą už būstą, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje nurodytais motyvais, patikslino ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, t. y. prašė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 270 Eur kas mėnesį bei priteisti 2000 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Paaiškino, kad atsakovas vaiko išlaikymui pervedė pirmą kartą 200 Eur lapkričio mėnesį, kai suprato, kai padavė į teismą, po to gruodžio 1 d. dar pervedė 200 Eur. Sumokėjo už Krikštynų pietus restorane 300 Eur, tačiau ji pati tam išleido dvigubai didesnę sumą, todėl nelaiko to išlaikymo vaikui. Atsakovas davė 300 Eur grynais pinigais vežimėlio pirkimui, kai dar ji buvo nėščia. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2021 m. kovo mėnesį, kartu pradėjo gyventi po 7 mėnesių jos nuomojamame bute, o vėliau persikėlė į jo butą. Atsakovas tėvystę pripažino. Paaiškino, jog atsakovas jai sakė, kad jo finansinė situacija bloga, žadėjo, kai pagerės persiųsti lėšų. Nurodė, kad atsakovas jai sakė, kad moka kreditą už būstą, turi vaiką iš pirmos santuokos, kuriam reikia mokėti išlaikymą. Ieškovės manymu, atsakovas turi ne vieną automobilį, dirba pavėžėju. Atsakovas dar turi (duomenys neskelbtini) metų dukrą, jai pasakojo, kad dukros išlaikymui žmona yra iš jo prisiteisusi 300 Eur, o jis yra palikęs dukrai butą (duomenys neskelbtini), dėl kurio atsiėmimo dabar vyksta procesas teisme. Dar materialiai padeda seseriai, buvo nupirkęs kelionę į Turkiją. Atsakovas nėra neįgalus, darbingas. Paaiškino, kad su vaiku gyvena pas savo mamą, kuris apšildomas dujomis, prie apšildymo ji prisideda. Jos gaunamos pajamos šiuo metu 800 Eur kas mėnesį. Iki vaiko gimimo dirbo pagal terminuotą sutartį, pajamos buvo 1000 Eur, norėtų grįžti kitų metų rugsėjį į darbą, turi du darbus (duomenys neskelbtini), nes dirbdama vieną darbą neišgyventų. Tačiau jos pareigas naikina ir gali būti pasiūlytos žemesnės pareigos, mažesnis ir atlyginimas. Vaiką maitina mišinėliais, kurie labai brangūs, nes kitiems vaikas yra alergiškas, savaitei su puse išleisdavo 90 Eur tiems mišinėliams. Pažymėjo, kad vaiką išlaikyti jai padeda tėvai, nes savo santaupomis ji neišsiverčia.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir atstovas Laimonas Gaubis teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma laikytina realia ir būtina vaiko poreikiams. Atsakovas darbingas, neturi sveikatos problemų, kurios ribotų jo darbingumą ar neleistų gauti lėšų vaikui išlaikyti. Vaikui užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, todėl sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kurios prašo ieškovė, tačiau iš anksto įpareigojant atsakovą pranešti apie ketinimą pasiimti vaiką, kad nekiltų konfliktinių situacijų tarp tėvų, nebūtų pažeidžiamos vaiko teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
6. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė J. T. ir atsakovas M. K. yra nepilnamečio K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovas kartu su ieškove bei sūnumi negyvena, prie sūnaus išlaikymo prisideda minimaliai. J. T. viena auklėja ir prižiūri sūnų, rūpinasi juo.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
7. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str.). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, o atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu nepateikė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Nagrinėjamas ginčas sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.
9. Analizuojant byloje surinktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad nuo gimimo šalių nepilnametis vaikas gyvena su motina, su tėvu niekada negyveno. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovas sūnumi nesirūpina, neteikia jam nuolatinio išlaikymo. Šios bylos eiga atsakovas domėjosi labai paviršutiniškai, procese dalyvavo vangiai, nors ir pateikė atsiliepimą, tačiau jame neišreiškė savo nuomonės dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepilnamečio K. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas (CK 3.174 straipsnis).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
10. Byloje ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nekilo, nes atsakovas dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nuomonės neišsakė, prieštaravimų nepareiškė. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas teismo posėdžio metu dėl pasiūlytos bendravimo tvarkos neprieštaravo, nurodė, jog ji yra tinkama. Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su tėvais ir artimais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jeigu toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Taip pat neginčijama, jog vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, jei tai atitinka vaiko interesus ir dėl to nekyla ginčų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo, atsakovas pozicijos neišreiškė, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, į tai, kad jis turi teisę bendrauti su savo abiem tėvais, manytina, kad ieškovės siūloma vaiko bendravimo su tėvu tvarka vaikui yra priimtina, kita bendravimo tvarka šiai dienai pasiūlyta nėra, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nustatytina ieškovės pasiūlyta tėvo su vaiku bendravimo tvarka, t. y. atsakovo M. K. bendravimas su sūnumi K. K. yra laisvas, tačiau atsakovas apie numatomą bendravimo su vaiku laiką turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš tris dienas iki bendravimo.
Dėl išlaikymo priteisimo
11. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga (nuo 2022-01-01 – 730 Eur). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 270 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Nurodo, kad šiuo metu nepilnamečiu vaiku rūpinasi tik ji, atsakovas išlaikymo neteikia. Ieškovė taip pat nurodo, kad vaikui išlaikyti kas mėnesį yra reikalinga apie 570 Eur suma, t. y. iš kiekvieno iš tėvų po 285 Eur. Atsakovas vaiko poreikių ir jų užtikrinimui reikalingos sumos neginčijo. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, tokia išlaikymo suma nepilnamečiam vaikui yra reali, protinga ir tinkama užtikrinti vaiko poreikius.
13. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis ji šiuo metu nedirba, augina vaiką, jos gaunamos pajamos yra apie 800 Eur kas mėnesį, nekilnojamojo turto neturi, gyvena savo motinai priklausančiame name, tėvai padeda išlaikyti vaiką, kadangi jos santaupų tam neužtektų. Sprendžiant dėl atsakovo turtinės padėties pažymėtina, kad atsakovas, tik sužinojęs apie teisme iškeltą civilinę bylą, pervedė sūnaus išlaikymui lapkričio ir gruodžio mėnesį po 200 Eur, o iki tol nerodė jokių pastangų prisidėti prie sūnui reikalingo išlaikymo teikimo. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka sūnaus išlaikymui mokėti po 230 Eur kas mėnesį, kad moka kreditą už būstą, turi du nepilnamečius vaikus, tačiau teismo nuomone, jis nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad negali teikti sūnui reikalingo išlaikymo dėl objektyvių priežasčių.
14. Teismas pažymi, kad net ir esant sunkiai materialinei padėčiai, vaiko tėvai privalo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris užtikrintų būtinų vaiko poreikių patenkinimą. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad jis turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Sprendžiant dėl šalių sūnui reikalingo išlaikymo dydžio kas mėnesį, kurį turėtų pareigą teikti abu tėvai, įvertinus tai, kad išlaikymas vaikui skirtinas ne tik jo fiziologinių poreikių tenkinimui, tačiau ir jo tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimui. Be to, išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas į ateitį bei įvertinus tai, kad ieškovė šiuo metu negali teikti sūnui didesnio išlaikymo ir gauti didesnių pajamų dėl objektyvių priežasčių, kadangi viena augina nepilnametį vaiką, jai tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaiką, todėl priešingai nei atsakovas, ji prie vaiko išlaikymo prisideda ir kitokia forma. Vertintina, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma laikytina realia ir pagrįsta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkintinas, tuo būdu užtikrinant nepilnamečio šalių sūnaus K. K. teises ir jo teisėtus interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistinas išlaikymas po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos - 2022 m. rugsėjo 19 d. iki vaiko pilnametystės.
15. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
16. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
17. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo
18. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2400 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. sausio mėnesio, skaičiuojant po 300 Eur kas mėnesį iki ieškinio padavimo teismui (300 Eur x 8 mėn.). Atsakovas savo atsiliepime bei ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog per tą laikotarpį atsakovas yra sumokėjęs 400 Eur vaiko išlaikymui ir ieškovė ta suma sumažino išlaikymo įsiskolinimą, prašydama iš atsakovo priteisti 2000 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad per nurodytą laikotarpį išlaikymą sūnui K. K. teikė, išskyrus tą sumą, kurią pripažino ieškovė (CPK 178 str.), todėl iš atsakovo priteistinas 2000 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, t. y. 45 Eur (2000 Eur x 3 proc. x 75 proc.) bei 73 Eur (270 Eur x 12 mėn. x 1 vaikas x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už patenkintus ieškovės turtinius reikalavimus (už išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimą), nuo kurio mokėjimo ieškovė, paduodant teismui ieškinį, atleista, t. y. už abu turtinius reikalavimus – 118 Eur (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai). Šioje byloje valstybė patyrė 17,92 Eur, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Todėl ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos valstybei 17,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys). Ieškovei šioje byloje teikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Į bylą pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 363,33 Eur. Patenkinus ieškinį pilnai, iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistina 363,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
20. Ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo, netenkinti, nes atsakovas lapkričio ir gruodžio mėnesį prisidėjo prie nepilnamečio šalių vaiko išlaikymo, be to, išlaikymo klausimas yra išspręstas šiuo sprendimu, kuris dalyje dėl išlaikymo priteisimo yra vykdomas skubiai, todėl nepilnamečio vaiko teisės ir interesai šiuo atveju nebus pažeisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Paskirti ieškovę J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui K. K. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti nepilnamečio K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimas su nepilnamečiu vaiku K. K. yra laisvas, tačiau visais atvejais bendravimo laikas, vieta ir trukmė derinam su vaiko motina J. T. ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatomo bendravimo.
Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 135,92 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – „bylinėjimosi išlaidos“.
Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 363,33 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtį – „už antrinę teisinę pagalbą“.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisimo, netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.