Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. A. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21507-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21507-2025 (toliau – ir Nutarimas), M. A. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta galutinė 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, dėl to, kad jis 2025 m. gegužės 7 d. 17.13 val. Kauno miesto sav., Kaunas, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jos vairuoti, kadangi pasibaigus atėmimo laikotarpiui jos nesusigrąžino. Vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje sukdamas į dešinę nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 82.2, 86, 14 punktų reikalavimus.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo priimtas nagrinėti M. A. skundas, kuriame nurodoma, kad dėl posūkio nerodymo Pareiškėjas sutinka padaręs klaidą, bet teisę vairuoti jis turi. Prideda vairuotojo pažymėjimo ir tarptautinių teisių knygutės kopijas. Pareiškėjas nurodo, kad gyvena ne Lietuvoje, gyvenamoji vieta deklaruota ne Lietuvoje. Lietuviškų teisių niekada neturėjo, užsienyje gyvena nuo 17 metų amžiaus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Esant šioms aplinkybėms, šioje byloje nenustatyta, kad skundžiamas nutarimas dalyje dėl ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo būtų neteisėtas ar nepagrįstas.

Šioje byloje nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 4 dalyje, padarymą M. A. buvo paskirta administracinė nuobauda 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė- specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.

Iš Institucijos pateiktų dokumentų matyti, kad 2022 m. gruodžio 29 d. nutarime aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad pareiškėjui M. A., be kita ko, skiriama administracinio poveikio priemonė- specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, taip pat nurodyta, kad: „Pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, ji grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją“.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad jis nežinojo apie anksčiau 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu paskirtą specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kadangi šiuos pareiškėjo teiginius paneigia objektyvi bylos medžiaga – Administracinių nusižengimų registrų duomenys bei Institucijos papildomai pateikti duomenys (DOK-15900), iš kurių matyti, kad 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu M. A. paskirta bauda buvo sumokėta 2023 m. sausio 2 d.

Be to, teismui pateiktas dokumentų siuntimo išrašas patvirtina, kad tiek protokolas, tiek 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimas pareiškėjui buvo išsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus.

Kad šis elektroninio pašto adresas yra pareiškėjo M. A. yra faktiškai naudojamas patvirtina aplinkybė, kad šį adresą jis nurodė skunde teismui, kaip elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidauja gauti procesinius dokumentus. Be to, aplinkybę, kad elektroninis paštas buvo faktiškai naudojamas patvirtina ir paties pareiškėjo M. A. teismo posėdyje duoti paaiškinimai bei papildomai jo pateikti dokumentai. Teismo posėdyje M. A. paaiškino, kad elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), kuris ir dabar yra toks pats, turėjo seniai nuo kokių 2004-2005 m., o jei baudą sumokėjo tai be abejo buvo atėjęs laiškas apie nuobaudos paskyrimą. Papildomai pateiktuose 2021-2022 metų dokumentuose yra nurodytas M. A. elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į teismų praktikos išaiškinimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-1073/2025), vien tai, kad M. A. policijos pateiktuose dokumentuose (protokole, nurodyme, nutarime) nėra detaliai nurodyta tvarka, kaip asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, turi ją susigrąžinti nereiškia, kad ši tvarka M. A. nebuvo žinoma ir jis neturėjo galimybių jos išsiaiškinti bei laikytis. Jis galėjo su teisės aktais reglamentuojančiais teisės vairuoti susigražinimą susipažinti ir atitinkamai savarankiškai ar su teisininko pagalba išsiaiškinti jų turinį.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas M. A. buvo laiku ir tinkamai informuotas bei neabejotinai žinojo apie 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 93 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje (2022 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XIV-1445 redakcija, galiojant nuo 2022 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 (2024 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 1V-659 redakcija) patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus ES teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose tarpžinybiniuose susitarimuose numatytais atvejais.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublika nepripažįsta užsieniečių turimų trečiųjų šalių išduotų vairuotojo pažymėjimų, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024).

Pareiškėjas M. A. šioje byloje tvirtino, kad niekada neturėjo Lietuvoje išduoto vairuotojo pažymėjimo ir kartu su skundu pateikė Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – ir JAV) išduoto vairuotojo pažymėjimo, Šiaurės Kipro Turkų Respublikoje (KKTC) išduoto vairuotojo pažymėjimo bei tarptautinio vairuotojo pažymėjimo kopijas.

Be to, kaip minėta, šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjui M. A. 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir jis apie šią paskirtą administracinio poveikio priemonę buvo tinkamai informuotas.

Šioje byloje M. A. teigė, kad jis Lietuvoje niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti ir niekada neturėjo Lietuvoje išduoto vairuotojo pažymėjimo. Šiuos pareiškėjo teiginius patvirtina išrašai iš registrų, pagal kuriuos duomenų apie pareiškėją Vairuotojų registre nėra.

Todėl šioje byloje vertintina aplinkybė, ar M. A. administracinio nusižengimo padarymo laiku (2022 m. gruodžio 6 d.) buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojais ir ar nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta, bei aplinkybė, ar M. A. įvykio metu (2025 m. gegužės 7 d.) buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir kada jis tapo nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.12 straipsnio 1-2 dalių nuostatas fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Sprendžiant asmens nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, reikšmingi tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs kriterijai. Svarbu ne tik turėti ryšių su konkrečia valstybe, tai yra gyventi joje, turėti šeimą, dirbti, bet lygiai tiek pat svarbus ir asmens apsisprendimas konkrečią valstybę laikyti savo nuolatine, pastovia gyvenamąja vieta, ketinimas joje pasilikti. Tai valstybė, su kuria asmuo turi tvirtesnį (artimesnį, ilgalaikį) subjektyvų ryšį negu su bet kuria kita valstybe, vieta, kurią asmuo laiko pagrindiniu savo interesų centru ir kuri skiriasi nuo vietos, į kurią laikinai pritraukia verslo, atostogų ar kiti reikalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eSK-3-103-916/2024).

Pareiškėjas M. A. teismo posėdyje paaiškino, kad jis gimė Kaune, bet 2002 metais išvyko su tėvais gyventi į JAV, kadangi jo tėvai laimėjo „Žaliąją kortą“. 2011-2020 m. laikotarpiu jis gyveno ir Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – ir JAV), o 2020-2026 metų laikotarpiu jis gyvena trijose valstybėse – Lietuvoje, JAV, Kipre. 2019-2020 metais į Lietuvą gyventi grįžo jo tėvai. Jis pats 2018 metais susilaukė sūnaus, tačiau su vaiko motina kartu negyvena. Teigė, kad į Lietuvą grįžta aplankyti savo tėvus ir sūnų. Pareiškėjas teigė, kad 2022-2025 metais jis 60 procentų laiko praleido Kipre, 5-10 procentų laiko praleido JAV, likusį laiką – Lietuvoje.

Tačiau pareiškėjo teiginius, kad jis nuolat negyvena Lietuvoje paneigia byloje surinkti objektyvūs įrodymai – registrų duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Remiantis Gyventojų registro duomenimis šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. A. yra (duomenys neskelbtini) ir turi 2017 m. balandžio 3 d. išduotą (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelę, galiojančią iki 2027 m. balandžio 3 d. Taip pat pareiškėjas pateikė teismui Šiaurės Kipre 2024 m. liepos 27 d. išduotą leidimą gyventi, kurio galiojimas pasibaigė 2025 m. liepos 27 d.

Remiantis Gyventojų registro duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. deklaravo gyvenamąja vietą (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuva, nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2024 m. lapkričio 18 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuva, nuo 2024 m. lapkričio 19 d. iki 2025 m. sausio 29 d. deklaravo išvykimą į Kiprą, nuo 2025 m. sausio 30 d. iki 2025 m. vasario 10 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuva, nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. gegužės 16 d. deklaravo išvykimą į Kiprą, nuo 2025 m. gegužės 17 d. iki 2025 m. spalio 19 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuva. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad Lietuvoje dažnai keičia gyvenamosios vietos deklaracijas, pagrinde dėl automobilių registracijos.

Iš šių duomenų matyti, kad nors įvykio dieną t. y. 2025 m. gegužės 7 d. pareiškėjas buvo deklaravęs išvykimą į Kiprą, tačiau realiai jis buvo Lietuvoje. Taip pat ilgiausias laikotarpis kuomet M. A. nebuvo Lietuvoje 2025 metais yra 3 mėn. ir 5 d., o per metų laikotarpį iki administracinio nusižengimo užfiksavimo (nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki 2025 m. gegužės 7 d.) iš viso 5 mėnesių laikotarpiui buvo deklaravęs išvykimą į Kiprą, likusį laiką buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje. Duomenų, kad 2022-2025 metų laikotarpiu pareiškėjas būtų deklaravęs išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas, byloje nėra.

Byloje esantys registrų duomenys apie sienos kirtimus patvirtina, kad M. A. 2022-2025 metais išvykdavęs iš Lietuvos 1-3 mėnesių laikotarpiui, nuolat sugrįždavo į Lietuvą.

Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini), kuris buvo pirktas su paskola. 2019-2020 metais į Lietuvą gyventi grįžo jo tėvai, kurie gyvena pareiškėjui priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Šiame bute jis pats apsistoja, kai būna Lietuvoje. Taip pat turi žemės sklypą Lietuvoje, kadangi ketino statyti namą, bet namas nepastatytas.

Pareiškėjas teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad jis vedė 2013 metais, o išsiskyrė 2018 metais, nuo 2013 iki 2018 metų šeima buvo čia Lietuvoje. 2018 metais jam gimė sūnus. Jis su sūnumi gyvai bendrauja 3-4 kartus per savaitę, antradieniais, trečiadieniais pasiima po mokyklos, veža į treniruotes. Kitos šeimos nėra sukūręs.

Remiantis registrų duomenimis šioje byloje nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kurią įvykio dieną vairavo pareiškėjas, registracijos liudijimas yra išduotas Lietuvoje. Taip pat pareiškėjo vardu registruotos dar 8 transporto priemonės Lietuvoje. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad jam patinka senoviniai automobiliai ir juos registruoja bei laiko Lietuvoje. Lietuvoje jo vardu yra registruoti 6 automobiliai, vienas senas autobusiukas, naudojamas prie statybos, 2016 m. Cadillac važinėja tėtis, 2021 Dodge važinėja Pareiškėjas, 1958 Cadillac ir 1960 Lincoln ir 1990 Buick tai yra senovinės mašinos, automobilius mėgstamus laiko Lietuvoje. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Lietuvoje laiko ir naudojasi (suteikia kitiems asmenims naudotis) jo vardu Lietuvoje registruotas transporto priemones.

Iš šių pareiškėjo paaiškinimų ir registro duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvoje nuo 2013 metų yra sukūręs savo šeimą Lietuvoje, 2018 metais jam gimė sūnus, taip pat nuo 2019 metų Lietuvoje gyvena jo tėvai, jis Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, taip pat būstą, kuriame gyvena ir kuriame nuo 2016 metų buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini), Lietuva), Lietuvoje turi ir naudojasi transporto priemonėmis. Visuma šių aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjo asmeniniai ryšiai 2022-2025 metais neabejotinai buvo Lietuvos valstybėje.

Ryšį su Lietuvos valstybe taip pat netiesiogiai patvirtina registrų (ĮKNR, ANR) duomenys apie pareiškėjo atžvilgiu užfiksuotą nusikalstamą veiką ir administracinius nusižengimus 2022-2025 m. laikotarpiu.

Byloje yra pareiškėjo pateikta Šiaurės Kipre išduoto vairuotojo pažymėjimo kopija bei Šiaurės Kipre 2024 m. liepos 27 d. išduoto leidimo gyventi kopija. Tačiau šie dokumentai neįrodo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Šiaurės Kipre jis gyvena 60 procentų laiko.

Pagal teismų praktiką (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-300-348/2024), vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sakyti tiesą neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teismas negali šioje byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti remtis išimtinai pareiškėjo M. A. parodymais apie jo darbinę veiklą užsienio valstybėje, kadangi jokie byloje esantys objektyvūs duomenys nepatvirtina, pareiškėjo teiginių, kad jis Šiaurės Kipre vykdo darbinę veiklą, kad jo pagrindinės pajamo yra iš veiklos Kipre, kad jis Kipre moka mokesčius ar, kad turi nekilnojamojo turto. Kaip minėta, bylą nagrinėjant teisme pareiškėjui buvo sudaryta galimybė atidedant teismo posėdį pateikti teismui visus turimus dokumentus, įrodančius jo ryšius su užsienio valstybe. Tačiau pareiškėjas tokių įrodymų teismui nepateikė. Priešingai, byloje esantys oficialūs registrų duomenys patvirtina pareiškėjo darbinius ryšius su Lietuva.

Byloje esantis SODROS duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad M. A. nuo 2024 m. sausio 9 d. vykdo individualią veiklą Lietuvoje. Prieš tai 2014 m. sausio 17 d. – 2014 m. kovo 3 d. laikotarpiu buvo registruotas darbo biržoje Lietuvoje, nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. dirbo Lietuvoje UAB (duomenys neskelbtini), o laikotarpiais nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2023 m. sausio 13 iki 2023 m. gruodžio 31 d. vykdė individualią veiklą Lietuvoje.

Todėl teismas šioje byloje remiasi oficialiais registrų duomenimis ir laiko, kad šioje byloje nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas M. A. 2022-2025 metais darbo ryšiais buvo susijęs su Lietuva.

M. A. teismui pateikė papildomus dokumentus ir dėl jų davė paaiškinimus 2026 m. kovo 5 d. teismo posėdyje. Iš jo pateiktų dokumentų ir paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas 2022 m. spalio mėn. pervežė savo asmeninius daiktus iš JAV į Lietuvą, 2021 m. vasario mėn. – 2022 m. kovo mėn. jam buvo apskaičiuotos įmokos už įsigyjamus automobilius JAV, 2021 m. gruodžio mėn. – 2022 m. kovo mėn. jam buvo apskaičiuoti mokesčiai už komunalines paslaugas JAV. Pareiškėjo taip pat pateikė teismui skrydžio Čikaga-Varšuva-Vilnius-Varšuva-Čikaga dokumentą.

Teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus kartu su jo paaiškinimais, daro išvadą, kad jie nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 6 d. buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, kadangi visi pateikti dokumentai apima laikotarpį nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2022 m. liepos mėn. Be to, pareiškėjui nuolat gyvenant Lietuvoje taip pat galėjo būti apskaičiuoti mokesčiui už jo valdomo turto komunalines paslaugas JAV, įmokos už įsigyjamus automobilius, jis galėjo pervežti savo asmeninius daiktus į Lietuvą. Priešingai, aplinkybė, kad jis 2022 m. spalio mėn. pervežė savo asmeninius daiktus iš JAV į Lietuvą, tik patvirtina jo įsikūrimą Lietuvoje, taigi jo ryšį su Lietuvos Respublika.

Taigi šioje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas M. A. nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju tapo ne vėliau kaip 2022 metų pradžioje ir buvo nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju iki nusižengimo dienos 2025 m. gegužės 7 d.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikoje motorinę transporto priemonę vairuojantis asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus, vairuoja neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones ANK 424 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024).

Trečiosios šalies pažymėjimo keitimas į išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą nėra paprasta administracinė dokumentų keitimo procedūra, o reiškia realų asmens (užsieniečio) teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų vairuojant motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, patikrinimą (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje nustatyta, kad vairavimo egzaminas – nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas). Dėl to darytina išvada, kad Lietuvos Respublikoje motorinę transporto priemonę vairuojantis asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus, vairuoja neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones ANK 424 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024).

Vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 (2024 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 1V-659 redakcija) patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą.

Be to, kadangi pareiškėjui buvo atimta teisė vairuoti jis, prieš priimdamas sprendimą vairuoti transporto priemonę, turėjo gauti įgalioto pareigūno sprendimą grąžinti jam teisę vairuoti.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio sprendimo negavus, asmuo pripažįstamas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-1073/2025).

Iš byloje esančio AB „Regitra“ 2025 m. spalio 17 d. rašto nustatyta, kad AB „Regitra“ neturi informacijos apie M. A. pabaigtus papildomus mokymus ir prašymus grąžinti teisę vairuoti. Šios aplinkybės pareiškėjas neginčijo.

Todėl įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas ir atsižvelgiant į nurodytus teismų praktikos išaiškinimus, šioje byloje darytina išvada, kad M. A., neabejotinai žinodamas apie anksčiau jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, turėjo pareigą nustatyta tvarka susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta, tačiau šios pareigos neįvykdė be to, jis būdamas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo, turintis trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą, prieš priimdamas sprendimą vairuoti transporto priemonę, turėjo pareigą trečiosios šalies pažymėjimą pakeisti į išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl pareiškėjas skundžiamu nutarimu teisėtai ir pagrįstai buvo pripažinus kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

M. A. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo įrodyta ir nekelia abejonių, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Tačiau, teismo vertinimu, skundžiamame nutarime nepagrįstai buvo nurodyta pareiškėjo M. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte yra numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

Šioje byloje nustatyta, kad M. A. įsiteisėjusiu 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 4 dalyje, paskirtą baudą sumokėjo 2023 m. sausio 2 d. Byloje nėra duomenų, kad M. A. per vienerių metų laikotarpį nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 3 d. būtų padaręs analogiškus administracinius nusižengimus.

Nors iš ANR duomenų matyti, kad M. A. 2024 m. balandžio 9 d. pažeidė ANK 417 straipsnio 1 dalį, kadangi vairuodamas transporto priemonę nesilaikė horizontaliojo kelio ženklinimo, apsisukdamas kirto užbrūkšniuotą nukreipimo salelę, kurią kirsti draudžiama, tačiau šis nusižengimas nesudaro pakartotinumo šioje byloje nagrinėjamiems administraciniams nusižengimams (ANK 417 straipsnio 1 dalyje (sankryžoje sukdamas nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų) bei 424 straipsnio 3 dalyje (vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti), kadangi padarytas ne per laikotarpį 2023 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 3 d. ir yra skirtingo pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimas.

Remiantis teismų praktika (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį Nr. 2AT-35-511/2024) nutarime nepagrįstai konstatuota asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti (pakeisti) nutarimą, bet pirmosios instancijos teismo gali būti pašalinta iš nutarimo. Atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, teismas iš skundžiamo nutarimo šalina nurodytą pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Pašalinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę laikytina, kad šioje byloje nenustatyta nei pareiškėjo M. A. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjui buvo paskirta ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos (bauda nuo 30 iki 90 Eur) vidurkį atitinkanti 60 Eur dydžio bauda ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatytos nuobaudos (bauda nuo 300 iki 450 Eur) minimumą atitinkanti 300 Eur dydžio bauda ir ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos (nuo 6 mėnesių iki 1 metų) minimalios 6 mėnesių trukmės administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas. Skundžiamu nutarimu už nurodytus nusižengimus paskirta galutinė minimalaus dydžio 300 Eur bauda bei minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė - 6 mėnesių specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas).

Pareiškėjas vieno iš nutarime nurodytų administracinių nusižengimų (numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje) nepripažino, savo elgesio nevertino kritiškai, nesigailėjo, byloje nėra duomenų išskirtinai teigiamai charakterizuojančių pareiškėją ar kitų aplinkybių rodančių nusižengimo ir (ar) pareiškėjo mažesnį pavojingumą, todėl šioje byloje nenustatyta pagrindo taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dar labiau sumažinti paskirtą minimalaus dydžio baudą bei minimalios trukmės specialios teisės atėmimo terminą.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-21507-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo M. A. skundo netenkinti.

Palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-21507-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-21507-2025 pašalinti pareiškėjo M. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, paliekant galioti paskirtą 300 Eur baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.