- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-07
- Bylos Nr.
- eAN2-222-993/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Pažeidėjas
- D. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti D. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. kovo 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2025 m. kovo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) D. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, 423 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 5 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį. Nutarime nurodomas jo apskundimo terminas ir ANK straipsniai reglamentuojantys apskundimo tvarką.
Šalies argumentai
2. D. K. nesutikdamas su Institucijos 2025 m. kovo 21 d. nutarimu, 2025 m. gegužės 4 d. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kartu prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą. Nurodė, kad nutarimas nebuvo jam tinkamai įteiktas, todėl negalėjo laiku su juo susipažinti ir įgyvendinti savo teisę į gynybą. Institucija nutarimą jam išsiuntė tik elektroniniu paštu, o ne registruotu laišku ar kitais ANK 573 straipsnyje nustatytais būdais, kurie užtikrintų tinkamą procesinių dokumentų įteikimą. Elektroniniu paštu atsiųstas nutarimas bei jame nurodytas jo apskundimo terminas negali būti laikomas tinkamai įteiktu procesiniu dokumentu, nes elektroniniu paštu siunčiamų pranešimų gavimas nėra patikimai fiksuojamas, nėra aišku, kada konkrečiai nutarimas buvo gautas ir perskaitytas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyti priimti D. K. skundą dėl Institucijos 2025 m. kovo 21 d. nutarimo ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui. Nutartyje konstatuojama, kad priimtas skundžiamas nutarimas D. K. buvo išsiųstas ir įteiktas elektroniniu paštu, kuris yra nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose. Jokių duomenų, kad elektroniniu paštu siųsti procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti, byloje nėra. Jokių kitų priežasčių, dėl kurių praleido nustatytą terminą skundui paduoti nenurodė.
Šalies argumentai
4. D. K., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi atskiruoju skundu, prašo ją panaikinti, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir įpareigoti Kauno apylinkės teismą priimti ir išnagrinėti jo skundą. Savo atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.
4.1. Skundžiama teismo nutartis prieštarauja ANK 573 straipsnio 1 ir 4 dalims, 621 straipsniui, 623 straipsniui, 626 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui (teisė į teisingą teismą), Lietuvos Respublikos teismų praktikai bei teisės principams. Pagal ANK 573 straipsnio 4 dalį, dokumentai, siunčiami per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, laikomi įteiktais po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einančią darbo dieną. Tačiau šiuo atveju dokumentų įteikimo faktas nėra tinkamai patvirtintas – nėra duomenų apie elektroninio laiško gavimą, atidarymą ar susipažinimą su juo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad procesinių dokumentų įteikimo institutas turi užtikrinti ne tik formalų teisės normų laikymąsi, bet ir realią asmens teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e3K- 3-416-916/2016, Nr. e3K-3-384-378/2018).
4.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vien elektroninio laiško išsiuntimas pareiškėjui užtikrina tinkamą nutarimo įteikimą. Elektroninio laiško siuntimo atveju nėra patikimų duomenų, ar laiškas buvo faktiškai gautas, atidarytas ir perskaitytas. Institucija neturi jokių įrodymų, kad jis susipažino su išsiųstu nutarimu ar, kad laiškas nepateko į nepageidaujamų laiškų aplanką arba nebuvo užblokuotas elektroninio pašto tiekėjo sistemų. Vien jo paties nurodymas, kad naudojasi tuo pačiu elektroniniu paštu, nesudaro pagrindo teigti, kad nutarimas buvo tinkamai įteiktas. Teismas nepagrįstai atmetė argumentus, kad elektroniniu paštu siunčiami pranešimai nėra patikimai fiksuojami, ir nevertino galimų techninių kliūčių, dėl kurių elektroninis laiškas galėjo būti neprieinamas. Tai prieštarauja teismų praktikai, pagal kurią asmens teisė į gynybą turi būti užtikrinama realiai, o ne formaliai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo, neatsižvelgė, kad jis aiškiai nurodė, jog negalėjo laiku susipažinti su nutarimu ir įgyvendinti teisę į gynybą.
4.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis turėjo galimybę žinoti apie priimtą nutarimą, nes buvo „supažindintas su administracinio nusižengimo protokolu, taip pat su bylos nagrinėjimo vieta ir data“. Tačiau tai negarantuoja, kad asmuo žinos apie priimtą galutinį sprendimą, o tai pažeidžia teisę apskųsti priimtą nutarimą. Teismas nurodė, kad termino skundui paduoti praleidimo priežastys turi būti svarbios, išskirtinės, tačiau nevertino, kad elektroninio laiško išsiuntimas, be papildomų garantijų užtikrinančių faktinį įteikimą, sudaro objektyvias kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą. Teismas nepagrįstai suabsoliutino elektroninio pašto siuntimo priemonę, nevertindamas, kad Institucija turėjo galimybę įteikti nutarimą registruota pašto siunta, kuri suteiktų didesnę tikimybę, kad dokumentai bus tinkamai įteikti, turėjo galimybę naudoti E. pristatymo sistemą, kuri užtikrina patikimą dokumentų įteikimą, turėjo galimybę naudoti kitas elektroninių ryšių priemones (SMS žinutės, skambučiai), kurios padidintų tikimybę, kad asmuo sužinos apie priimtą sprendimą. Nebuvo užtikrinta reali galimybė ginti savo teises, kadangi jis, sužinojęs apie nutarimą, nedelsdamas kreipėsi į teismą, skunde aiškiai nurodė priežastis, dėl kurių negalėjo laiku pateikti skundo. Dėl Institucijos pasirinkto įteikimo būdo (vien tik elektroninis paštas), nebuvo užtikrintas faktinis susipažinimas su nutarimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. atskirasis skundas netenkinamas.
5. ANK 656 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. Pažymėtina, kad ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi taisyklė, kuri įpareigoja apygardos teismą, nagrinėjantį administracinio nusižengimo bylą dėl apeliacinio skundo (nagrinėjamu atveju – atskirojo skundo), patikrinti priimto nutarimo (nutarties) byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir atskirojo skundo motyvus, sprendžia, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyti priimti D. K. skundą dėl Institucijos 2025 m. kovo 21 d. nutarimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo ją naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais.
7. ANK 623 straipsnyje („Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas“) numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias taisykles dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino, imperatyviai neįtvirtino, jog terminas skundui paduoti privalomai pradedamas skaičiuoti tik nuo to momento, kuomet administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gauna jo atžvilgiu priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Tai leidžia daryti ir kitą išvadą, kad ANK prasme šioje nutartyje aptariamu klausimu terminas skundui paduoti dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje pradedamas skaičiuoti ir tokiu atveju, jeigu nutarimą priėmusi institucija jį tinkamai išsiuntė (laikydamasi įstatymų nustatytos tvarkos) administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
8. ANK 573 straipsnio 1 dalis numato, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie yra naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kuomet asmenys elektroninio pašto adreso nėra nurodę Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. praleido įstatyme nustatytą terminą pateikti skundą dėl Institucijos 2025 m. kovo 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančios administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2025 m. vasario 19 d. Protokole nurodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data (2025 m. kovo 21 d.), laikas, vieta ir kiti duomenys. Su šiuo protokolu D. K. susipažino, pateikė paaiškinimą ir patvirtino, kad teisės ir pareigos jam išaiškintos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam žinoma, į bylos nagrinėjimą atvyks. Iš 2025 m. kovo 21 d. nutarimo matyti, kad D. K. į bylos nagrinėjimą neatvyko ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
10. Iš pateiktų Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad Institucijos 2025 m. kovo 21 d. administracinio nusižengimo nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo išsiųstas tą pačią dieną, kai byla išnagrinėta ir priimtas nutarimas, tai yra 2025 m. kovo 21 d. 12.38 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). D. K. buvo žinoma apie vykstantį administracinio nusižengimo tyrimą, vietą ir laiką, kada bus nagrinėjama byla. Tą pačią dieną, jam el. pašto adresu nurodytu Administracinių nusižengimų registre išsiųstas nutarimas, kuriame nurodyta jo apskundimo tvarka. Vadovaujantis ANK 623 straipsnio nuostatomis, skundo padavimo terminas baigėsi praėjus dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, t. y. paskutinė diena skundui paduoti buvo 2025 m. balandžio 10 d. D. K. skundas dėl Institucijos nutarimo Institucijoje gautas tik 2025 m. gegužės 4 d. tai yra praleidus terminą.
11. Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1278 „Dėl administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“ 36 punkte nurodyta tai, kad Administracinių nusižengimų registras turi sąveiką su kitais registrais bei valstybės informacinėmis sistemomis, o asmens elektroninio pašto adresas, kuris yra naudojamas šaukimams ir kitiems procesiniams dokumentams administracinio nusižengimo teisenoje išsiųsti, automatiniu būdu gaunamas iš valstybės informacinių sistemų arba registrų, kurie yra naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti. Aplinkybė, kad nurodytas el. pašto adresas yra nurodytas Administracinių nusižengimų registre leidžia daryti išvadą, kad Institucija nagrinėjamu atveju turėjo pagrindą procesinius dokumentus D. K. siųsti valstybės informacinėse sistemose (registruose) nurodytu el. pašto adresu, t. y. ANK 573 straipsnio nuostatos aptariamoje situacijoje pažeistos nebuvo. Be to, teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas D. K. elektroninio pašto adresas yra aktyvus, juo jis naudojasi. Savo skunduose D. K. nurodė analogišką elektroninio pašto adresą, kuriuo jam buvo siunčiamas nutarimas.
12. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog D. K. buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą bei vykstantį administracinio nusižengimo tyrimo procesą. Skunde nurodoma, kad dokumentų įteikimo faktas nėra tinkamai patvirtintas – nėra duomenų apie elektroninio laiško gavimą, atidarymą ar susipažinimą su juo, ar kad šis elektroninis laiškas nepateko į nepageidaujamų laiškų aplanką arba nebuvo užblokuotas elektroninio pašto tiekėjo sistemų. Apygardos teismas šiuos argumentus laiko gynybine pozicija, siekiant palankaus procesinio sprendimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu. Duomenų apie Institucijos laiško nepavykusį išsiuntimą ir nepristatymą byloje nėra. Svarbu ir tai, kad ir pats D. K. nenurodė, kad el. paštas yra klaidingas, neveikiantis, nenaudojamas, taip pat nepateikė įrodymų, kad Institucijos laiškas pateko į nepageidaujamų laiškų aplanką ar kt. Pažymima, kad pagal teismų praktiką, svarbiomis priežastimis suteikiančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Tačiau tokių aplinkybių apygardos teismas nenustatė.
13. Asmuo, viešajame registre nurodydamas savo el. pašto adresą, iš esmės patvirtina, jog juo bus pasiekiamas, t. y. deklaruoja turintis galimybę reguliariai pasitikrinti el. paštą ir įsipareigoja būti rūpestingu. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą, pagrįstą laikotarpį. Įstatymų numatytas terminas įpareigoja asmenis šia procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai bei rūpestingai.
14. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad, Institucija pagrįstai nutarimą D. K. siuntė valstybės informacinėse sistemose (registruose) nurodytu el. pašto adresu (laikydamasi įstatymų nustatytos tvarkos), tuo tarpu D. K. siekdamas realizuoti apskundimo teisę, neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai. Duomenų ir įrodymų, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nepateikta. Darytina išvada, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties apelianto subjektyvių veiksmų – nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Institucijos nutarimo paduoti ir atsisakė priimti skundą. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 656 straipsnio 5 dalimi,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. atskirojo skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.