Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. kovo 19 d. nutarties, kuria netenkintas M. A. skundas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), paliktas galioti.

Iš Institucijos 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimo nutarta pašalinti pareiškėjo M. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas – paliekant galioti paskirtą 300 Eur baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimu M. A. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta galutinė 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, už tai, kad jis 2025 m. gegužės 7 d. 17.13 val. Kauno miesto sav., Kaunas, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jos vairuoti, kadangi pasibaigus atėmimo laikotarpiui jos nesusigrąžino. Vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje sukdamas į dešinę nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 82.2, 86, 14 punktų reikalavimus.

2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. A. šį nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2026 m. kovo 19 d. nutartimi skundo netenkino, tačiau panaikino apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, skirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę paliekant nepakeistas. Nutartyje teismas padarė išvadą, kad M. A., neabejotinai žinodamas apie anksčiau jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, turėjo pareigą nustatyta tvarka susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta, tačiau šios pareigos neįvykdė. Be to, jis būdamas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo, turintis trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą, prieš priimdamas sprendimą vairuoti transporto priemonę, turėjo pareigą trečiosios šalies pažymėjimą pakeisti į išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Apylinkės teismas taip pat nusprendė, kad anksčiau ir šiuo metu asmens padaryti administraciniai nusižengimai yra skirtingo pobūdžio, todėl nesudaro pakartotinumo ir negali būti laikoma asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, todėl Institucijos nutarime nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę panaikino. Apylinkės teismas sprendė ir tai, kad asmens atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam skirtą administracinę nuobaudą sumažinti ar administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti.

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui M. A. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartį ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje paskirti 300 eurų baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teigia, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neteisinga ir neproporcinga nagrinėjamoje situacijoje. Mano, kad šiuo atveju yra visa eilė aplinkybių, kurios leidžia vertinti jo veiką kaip mažiau pavojingą. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys jo teisę vairuoti transporto priemones Šiaurės Kipre bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Apylinkės teismas konstatavo, kad Šiaurės Kipro vairuotojo pažymėjimas ES negalioja, o JAV vairuotojo pažymėjimas būtų galiojantis, jeigu būtų nustatyta, kad jis yra nenuolatinis Lietuvos gyventojas.

3.2. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skyrė daug dėmesio kokių veiksmų asmuo turėjo imtis, kai jam išduotas JAV vairuotojo pažymėjimas, citavo teisės aktus, nurodė galiojančią tvarką, teismų praktiką. Su teismo nurodyta tvarka ir teisės aktais sutinka, tačiau mano, kad teismas nagrinėjamą situaciją turėjo įvertinti per ANK 34 straipsnio 6 dalies prizmę, kadangi taikant šias nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant.

3.3. Apeliantas sutinka, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nusižengimas yra pavojingas, keliantis didelį pavojų visuomenės saugumui, padaromas veikiant tiesiogine tyčia, tačiau jis elgėsi neatsargiai, nerūpestingai, o ne tyčia. Jis apylinkės teismui nurodė, kad už 2022 m. gruodžio 2 d. padarytą administracinį nusižengimą gavęs pranešimą tinkamai į jį neįsigilino, sumokėjo paskirtą baudą, o apie atimtą teisę vairuoti nepastebėjo, atidžiai sprendimo neanalizavo, kadangi daug laiko praleido užsienyje. Teismas nuoširdžiu jo pasakojimu nepatikėjo nurodydamas, kad jis privalėjo įsigilinti į jam siųstus dokumentus, pasikonsultuoti su teisininkais. Pažymi, kad Lietuvoje teisės vairuoti jis nėra įgijęs, todėl nežinodamas galiojančios teismų praktikos nesuvokė, kad neturint tokios teisės, turi pareigą gauti leidimą tokią teisę atgauti. Vairuodamas 2025 m. lapkričio 18 d. jis buvo įsitikinęs, kad teisę vairuoti transporto priemonę Lietuvoje turi, kadangi turi galiojantį JAV vairuotojo pažymėjimą, tačiau privalėjo įvertinti tą aplinkybę, kad jam 2022 m. gruodžio 2 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones Lietuvoje 6 mėnesių laikotarpiui, o pasibaigus šiam laikotarpiui, turėjo gauti įgalioto pareigūno sprendimą grąžinti jam teisę vairuoti. Įvertinus jo kaltęs formą, mano, kad yra galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

4. 2026 m. balandžio 10 d. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos atsiliepimas į M. A. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

4.1. Atsiliepime Institucija nurodo, kad apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje pasisakyta visais aktualiais klausimais, tame tarpe ir dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies netaikymo M. A. atžvilgiu. Su teismo išdėstyta argumentacija sutinka ir Institucija, kadangi nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko apelianto atžvilgiu turėtų būti taikoma švelnesnė administracinė atsakomybė.

4.2. Atsiliepime nurodomos aplinkybės kaip apeliantas prarado teisę vairuoti ir kokiu pagrindu jam šią teisę reikėjo susigrąžinti. Konstatuojama, kad apeliantas pagrįstai nagrinėjamoje byloje patrauktas administracinėn atsakomybėn, administraciniai nusižengimai visiškai įrodyti. Institucijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos. Nuobauda ir administracinio poveikio priemonės paskirtos įvertinus visas aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Skirtos nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

5. Prašymų, papildymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliantas skunde apygardos teismui neginčija padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone, todėl prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės neskirti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas nagrinėtinas skundo ribose – paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo kontekste.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

9. ANK 417 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta be kita ko ir už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą. Už šį nusižengimą vairuotojas yra baudžiamas bauda nuo 30 iki 90 eurų. Institucija už šį nusižengimą M. A. paskyrė 60 eurų baudą.

10. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia asmeniui baudą nuo 300 eurų iki 450 eurų. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šį nusižengimą M. A. paskirta 300 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešių mėnesių laikotarpiui.

11. Nagrinėjamu atveju M. A. Institucijos nutarimu nubaustas už ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, kadangi pasibaigus atėmimo laikotarpiui jos nesusigrąžino bei vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje sukdamas į dešinę nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už padarytus administracinius nusižengimus paskirta subendrinta 300 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 6 mėnesių laikotarpiui.

12. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, M. A. neginčija kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų, tačiau teigia, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir dėl kurio padarymo yra paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – padarytas ne tyčine kaltės forma, o dėl nerūpestingumo, kadangi jis buvo įsitikinęs, kad teisę vairuoti turi, dėl ko gali būti jo atžvilgiu taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, priešingai nei teigė apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino visas apelianto nurodytos aplinkybės ir buvo svarstytas klausimas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, tačiau konstatavo, kad M. A. vieno iš nutarime nurodytų administracinių nusižengimų (numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje) nepripažino, savo elgesio nevertino kritiškai, nesigailėjo, byloje nėra duomenų išskirtinai teigiamai charakterizuojančių pareiškėją ar kitų aplinkybių rodančių nusižengimo ir (ar) pareiškėjo mažesnį pavojingumą, todėl šioje byloje nenustatytas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar labiau sumažinti paskirtą minimalaus dydžio baudą bei minimalios trukmės specialios teisės atėmimo terminą. Su tokiu sprendimu sutinka ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

13. Bylos medžiagoje nustatyta, kad M. A. 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu (ROIK: (duomenys neskelbtini)) buvo paskirta administracinė nuobauda – 375 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių terminui už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui (ANK 424 straipsnio 3 dalis ir 417 straipsnio 4 dalis). Nustatyta, kad apeliantas skirtą baudą sumokėjo, tačiau neįvykdė teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, kad atimtą teisę susigrąžintų. Nors M. A. tvirtino, jog jis gavęs procesinį dokumentą į jį neįsigilino ir neatkreipė dėmesio, kad jam yra atimta specialioji teisė, dėl ko nežinojo, kad jis teisės vairuoti neturi, tokie jo argumentai vertintini kaip jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Visų pirma pažymėtina, kad asmuo, gavęs ar administracinio nusižengimo protokolą, ar nutarimą, prieš apmokėdamas skirtą baudą, siekia išsiaiškinti ir susipažįsta su padarytais administraciniais nusižengimais, kurių pagrindu yra paskirta administracinė nuobauda. Todėl jau vien faktas, kad ir 2022 m. gruodžio 29 d. paskirta nuobauda už tai, kad apeliantas vairavo neturėdamas tokios teisės, turėjo leisti suprasti, kad Lietuvos Respublikoje laikytina, jog M. A. teisės vairuoti transporto priemones neturi ir, kad jis turi imtis tam tikrų veiksmų, kad tokią teisę įgytų, ar būtų pripažįstami jo turimi vairuotojo pažymėjimai kaip galiojantys ir tokią teisę jam suteikiantys. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje transporto priemones vairuojantys asmenys, turi laikytis Lietuvoje galiojančių teisės aktų, tame tarpe tiek KET, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų. Apelianto argumentai, kad jis teisių Lietuvos Respublikoje niekada nebuvo įgijęs ir nežinojo apie teisės vairuoti susigrąžinimo tvarką, jo atsakomybės nešalina, kadangi įstatymų nežinojimas asmens nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.

14. Pažymėtina ir tai, kad Alytaus AVPK 2025 m. sausio 9 d. nutarimu (ROIK: (duomenys neskelbtini)) administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (vairavimą neturint teisės vairuoti) buvo nutraukta įvertinus visus administracinėn atsakomybėn traukto asmens M. A. pateiktus duomenis, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra JAV. Minėtame nutarime taip pat buvo nurodyta tvarka, kokiais atvejais JAV vairuotojo pažymėjimą asmuo turi pasikeisti AB „Regitra“, kad jis galiotų Lietuvos Respublikoje. Tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų apie visus M. A. baustumus, matyti, kad jis to nepadarė, toliau važinėjosi Lietuvos Respublikoje ir darė kitus administracinius nusižengimus (vien per 2025 metus padaryti 7 administraciniai nusižengimai), kas tuo pačiu charakterizuoja jį ir kaip vairuotoją.

15. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be kita ko, tiek baudos dydis, tiek specialiosios teisės atėmimo trukmė bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatomi atitinkamai pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį ir administracinio poveikio priemonės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2, 3, 4 dalys).

16. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. A. padaryti nusižengimai nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.

18. Kaip nurodyta aukščiau, pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nagrinėjamu atveju apelianto teiktuose skunduose nenurodoma jokių išimtinių aplinkybių, dėl ko būtent M. A. turėtų būti taikoma švelnesnė atsakomybė, nei numatyta įstatyme, apeliuojama tik į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įvykių suvokimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išdėstytos aplinkybės nelaikytinos itin išskirtinėmis ir leidžiančiomis daryti išvadą, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės minimalus terminas šiam asmeniui prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir sumažinant administracinio poveikio priemonės terminą. Paminėtina ir tai, kad šiuo atveju nėra nustatyta jokių M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kas ir sudarytų pagrindą spręsti apie švelnesnės administracinės atsakomybės taikymą.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinės nuobaudos paskyrimas kiekvienu atveju yra individualizuojamas konkrečiam administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Apeliantas nenurodė ir apylinkės teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko teisė vairuoti asmeniui yra svarbi ir būtina, kaip, kad išskirtinai teigiama pažeidėjo charakteristika, šeimoje susiklosčiusi situacija, sveikatos būklė ar kitos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog net ir minimalaus administracinio poveikio priemonės termino nustatymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Kaip jau minėta, šioje byloje apeliantas nepateikė ir nenurodė jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie išskirtinių aplinkybių buvimą, dėl ko nenustatytas pagrindas M. A. taikyti švelnesnę teisinę atsakomybę, nei numatyta įstatyme.

20. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemone siekiama nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam tam tikras neigiamas pasekmes, kad jis daugiau nenusižengtų, o tokio pobūdžio pasekmių atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami tai įtvirtinant įstatymuose. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Institucija paskyrė ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį, t. y. 300 Eur, taip pat buvo nustatytas ir minimalus administracinio poveikio priemonės terminas, todėl dar labiau sutrumpinti šį terminą ar apskritai netaikyti administracinio poveikio priemonės šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

21. Įvertinęs visa tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad M. A. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatų ir yra ne per griežta, priešingai – proporcinga jo padarytiems administraciniams nusižengimams, todėl spręstina, kad apylinkės teismas, padarė teisingą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sušvelninti administracinę nuobaudą – šiuo atveju – netaikyti administracinio poveikio priemonės. Paminėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus.

22. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas M. A. skundas yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apelianto apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.