- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- 1A-156-875/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38487-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Ilona Jakubėnienė, Nerijus Masiulis
- Nuteistasis
- D. S.
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Civilinis ieškovas
- Šiaulių teritorinei ligonių kasai
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Boleslovo Kalainio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Motiejūno apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta, 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 7 punktu, 10 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskyrus pareigas: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsniu, D. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojus turtinę žalą atlyginti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Tenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 121,96 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro 96 ct) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo ir 58,24 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 24 ct) gydymo išlaidų atlyginimo, jos priteistos iš D. S..
Tenkintas nukentėjusiojo D. J. civilinis ieškinys dėl 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinės ir 52,51 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 51 ct) turtinės žalos atlyginimo, ji priteista iš D. S..
D. S. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. sausio 5 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas galioti iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. J. ir civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai.
Išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. S. nuteistas už tai, kad veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2022 m. spalio 8 d., apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nukentėjusiojo N. V., tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis N. V. nugriuvo ant žemės, gulinčiam spyrė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam N. V., bėgant nukentėjusiajam G. S. iš koridoriaus į namo kiemą užkliuvo už slenksčio ir nugriuvo, jis priėjęs prie gulinčio nukentėjusiojo G. S. spyrė vieną kartą koja į veido sritį, po to, bandant nukentėjusiajam G. S. stotis, spyrė vieną kartą koja į veidą, tuo nukentėjusiajam N. V. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies srityje, muštinės žaizdos lūpoje, odos nubrozdinimo veide padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam G. S. sukėlė fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdos lūpoje, priekinių kandžių vainikų nuskilimų (nutrupėjimų), odos nubrozdinimų galvoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
1.1. Be to, D. S. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2022 m. gruodžio 3 d., apie 21.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenimis, tyčia iš chuliganiškų paskatų medine lenta sudavė vieną smūgį į antakį nukentėjusiajam D. J., dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant kelių, sudavė vieną smūgį medine lenta į kairį šoną nukentėjusiajam D. J., taip sukėlė fizinį skausmą ir dėl žaizdos kairėje kaktos pusėje su aplinkine poodine kraujosruva, pereinančia į kairės akies vokus, poodinės kraujosruvos dešinėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimo nosies nugarėlėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
I. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Valentinas Motiejūnas prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 7 punktu, 10 punktu, D. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojus: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojus turtinę žalą atlyginti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
2.1. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
2.2. Prokuroro nuomone, šiuo atveju nors ir buvo formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, kadangi D. S. nuteistas už du nesunkius nusikaltimus, o jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, tačiau, įvertinus nuteistojo asmenybę, byloje nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus bausmės vykdymą, nes jis: 14 kartų teistas už įvairius tyčinius nusikaltimus, iš jų 8 kartus – už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, vėl padarė dvi smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas; nusikalto teistumui neišnykus, vos paleistas iš pataisos namų atlikęs jam skirtą laisvės atėmimo bausmę (iš pataisos namų paleistas 2022 m. rugpjūčio 1 d., nusikalstamos veikos padarytos 2022 m. spalio 8 d. ir 2022 m. gruodžio 3 d.); nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui; nusikalto būdamas recidyvistas.
2.3. Prokuroro vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad D. S. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo ankstesnio netinkamo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje nustatytų bendro gyvenimo taisyklių, nes per neilgą laikotarpį vėl padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, yra linkęs daryti smurtinius nusikaltimus ir šį kartą nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Dauguma atvejų už padarytus nusikaltimus D. S. paskirtos griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikaltimų, todėl ir šiuo atveju švelnesnėmis priemonėmis, t. y. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Be to, D. S. daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų nuobaudų įvykdymą nėra, nors ir nurodo dirbantis dviejose darbovietėse. Be to, pripažįsta, jog alkoholis įtakojo jo nusikalstamus veiksmus, tačiau savanoriškai ir savo iniciatyva nesigydo.
2.4. Išdėstytos aplinkybės, anot prokuroro, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, suponuoja išvadą, jog D. S. yra linkęs nusikalsti bei siekti savo tikslų neteisėtais būdais, o tai rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir nesuteikia pagrindo manyti, kad savo elgesį jis vertina kritiškai. Dėl šių priežasčių bausmės vykdymo atidėjimas jau penkioliktą kartą teisiamam D. S., prokuroro įsitikinimu, gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl ko ateityje šis gali ir vėl vykdyti analogiško pobūdžio (smurtinius) nusikaltimus, jų nevertindamas kritiškai, o suvokdamas kaip elementarų gyvenimo būdą. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo D. S. nusikalstamo elgesio bei užkardyti galimai naujas jo nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas nagrinėjamu atveju atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog teismui pateikti duomenys apie D. S. teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą kitoje ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje jam pareikšti įtarimai už naujas nusikalstamas veikas, tik patvirtina šiuo atveju nesant pagrindo manyti, kad 15 kartų teistas D. S. ateityje nebenusikals.
5. Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas Vilmantas Poškus teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
5.1. Nuteistasis nurodė teismo įpareigojimo per 3 mėnesius atlyginti turtinę žalą nespėjęs įvykdyti, nes neturėjęs galimybės, ją atlygina dalimis.
5.2. Nuteistojo gynėjas pažymėjo nesutinkantis su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog nepagrįstas yra pirmosios instancijos teismo manymas, kad penkioliktą kartą nuteistas asmuo, kuriam teigiamo poveikio nepadarė net ir griežčiausios bausmės, neabejotinai laikysis įstatymų ir nebenusikals, o paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai. Advokato nuomone, skundžiamame nuosprendyje nurodyti motyvai, o būtent – nuoširdus, o ne apsimestinis D. S. gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų, jaunas amžius, noras keisti savo gyvenimo būdą ir ištrūkti iš aplinkos, kurioje girtaujama, bei gyvenimo draugė ir darbas dviejose darbovietėse, pagrįstai teismui leido taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, paskyrus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, o tokia pirmosios instancijos teismo pozicija visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Prokuroras apeliaciniu skundu neginčija teismo išvados dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, bausmės rūšies ir dydžio, tačiau nesutinka su nuteistajam D. S. pritaikyto bausmės vykdymo atidėjimo.
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė D. S. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.
8. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019).
9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. S. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tiek į padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes (nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas girtaujančių giminaičių, neadekvačiai vertinusių susidariusią situaciją, aplinkoje kilus konfliktui, kurio metu sužalojimai buvo padaryti ne tik nukentėjusiajam, bet ir kaltininkui; viešosios tvarkos pažeidimo atveju fizinis smurtas buvo panaudotas nukentėjusiajam ir kaltininkui neblaiviems susipykus), tiek į D. S. elgesį po nusikalstamų veikų (nuoširdžiai gailėjosi, yra jauno amžiaus, nori keisti savo gyvenimo būdą, turi draugę, nori ištrūkti iš aplinkos, kurioje girtaujama, dirba dviejose darbovietėse), ir šių aplinkybių visumos pagrindu nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti nepaskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritartina Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro skundo argumentams dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą ir neteisingai paskirtos bausmės.
10.1. Nors šiuo atveju D. S. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės aiškiai rodo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vertinant nuteistojo asmenybę, kaip jau minėta, nuteistasis ne tik 14 kartų teistas už įvairius tyčinius nusikaltimus, iš kurių 8 kartus – už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė praėjus vos 2 mėnesiams paleistas iš pataisos namų, kur atliko laisvės atėmimo bausmę, o taip pat teistumui neišnykus, būdamas recidyvistas. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas patvirtina, kad D. S. anksčiau teistas 14 kartų, pirmąkart nusikalto dar būdamas nepilnametis, baudžiamoji atsakomybė jo atžvilgiu keturis kartus taikyta ir užsienyje (Jungtinėje Karalystėje). Ankstesniais teismų sprendimais D. S. nuteistas: 6 kartus – už nusikaltimus viešajai tvarkai, 6 kartus – už nusikaltimus nuosavybei, 3 kartus – už įvairias nusikalstamas veikas valstybės tarnautojo veiklai, bei susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, o taip pat 5 kartus – už nusikaltimus žmogaus sveikatai. Nuteistajam keliskart taikyta ir švelnesnė baudžiamoji atsakomybė – paskirta laisvės apribojimo bausmė, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos neatlikęs bausmės, tačiau tai neturėjo teigiamos įtakos D. S. elgesiui, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Pastebėtina, kad apelianto nusikalstamas elgesys tendencingai nesikeičia jau daugiau nei dešimtmetį – vos paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigų jis netrukus ir vėl nusikalsta. 2019 m. gruodžio 5 d. paleistas iš Pravieniškių kalėjimo, kur atliko 1 metų 11 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmę, jis vėl nusikalto vos po 3 dienų ir per pusmetį padarė net 8 nusikalstamas veikas, už kurias dviem nuosprendžiais nuteistas galutine subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Atlikęs šią laisvės atėmimo bausmę ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. paleistas iš Pravieniškių kalėjimo jis keturių mėnesių laikotarpiu vėl padarė 2 nusikalstamas veikas, už kurias pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu. Tačiau ir šiuo nuosprendžiu atidėtas 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas nesulaikė apelianto nuo teisei priešingo nusikalstamo elgesio. Kaip matyti iš teismui pateiktos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, D. S. įtariamas 2023 m. balandžio 16-17 dienomis padaręs dar dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
10.2. Pažymėtina, kad D. S. linkęs daryti smurtinius nusikaltimus – tiek skundžiamu nuosprendžiu, tiek ir ankstesniais teismų nuosprendžiais jis nuteistas už įvairaus sunkumo nusikaltimus žmogaus sveikatai (triskart – už nesunkų sveikatos sutrikdymą, dukart – už nežymų sveikatos sutrikdymą ar sukeltą fizinį skausmą), o taip pat visuomenės rimties ir tvarkos trikdymą naudojant fizinį smurtą (pagal BK 284 straipsnį). Skundžiamu nuosprendžiu jis taip pat pripažintas kaltu dėl smurtinių veiksmų trijų asmenų atžvilgiu. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad vienu atveju jis nuteistas už tai, jog smurtavo dviejų pažįstamų atžvilgiu, iš kurių vienas su juo susijęs giminystės ryšiais, o būtent – kumščiu sudavė vieną smūgį N. V. į veidą ir gulinčiam spyrė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, o parkritusiam pusbroliui G. S. spyrė kartą koja į veidą, padarydamas nukentėjusiesiems nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Antru atveju jis tyčia, iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje medine lenta sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. J. į antakį, o šiam nugriuvus ant kelių – vieną smūgį medine lenta į kairį šoną, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, ir šiuo metu D. S. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-11763-23 įtariamas smurtavęs draugės D. P. atžvilgiu, t. y. būdamas neblaivus konflikto metu sudavęs ne mažiau 15 smūgių į veidą, įvairias kūno vietas, vieną kartą – fotelio mediniu porankiu į pakaušio sritį, bei tampęs ją už plaukų ir savo kakta sudavęs nukentėjusiajai penkis smūgius į veidą, taip sukėlęs jai fizinį skausmą. O taip pat įtariamas tuo, kad iškart po šios nusikalstamos veikos grąsino nukentėjusiąją nužudyti rankoje laikytu peiliu, kurį pridėjo jai prie rankos, kojos, sprando, sakydamas, kad papjaus, bei užsimojęs smogti rankoje turėtu fotelio porankiu. Šioje ikiteisminio tyrimo byloje D. S. savo kaltės, kaip matyti, neneigia, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, dėl ko jam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas) 2 mėnesiams.
10.3. Toks pasikartojantis smurtinis D. S. nusikalstamas elgesys bei pats smurtinių veiksmų pobūdis, kuomet smurto griebiamasi be jokios aiškios arba dėl menkavertės priežasties, kai smurtaujama gulinčio žmogaus atžvilgiu, o smurtui panaudojamos bet kokios pasitaikiusios priemonės ir smūgiuojama be atodairos į bet kurias, net ir žmogaus gyvybei pavojingas kūno vietas (galvą, veidą), vienareikšmiškai liudija D. S. polinkį į agresiją, smurtą, jokių visuomenėje priimtų moralės normų ir elgesio taisyklių nepaisymą. Atsižvelgiant į tai, kad dažnu atveju smurtaujama būnant neblaiviu, bei šia aplinkybe teisinant savo nusikalstamą elgesį, tuo pačiu nesiimant jokių priemonių šiai priklausomybei gydyti, tik patvirtina apelianto nekritišką požiūrį į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bei tokį savo gyvenimo būdą. Be to, pastebėtina, kad ir civilinių ieškinių, priteistų skundžiamu nuosprendžiu (Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 121,96 Eur, nukentėjusiajam D. J. – 52,51 Eur turtinei žalai bei 800 Eur neturtinei žalai atlyginti) apeliantas neatlygino, nors ir nurodė dirbantis dviejose darbovietėse. Todėl nuteistojo gynėjo akcentuotos aplinkybės, kaip antai, nuoširdus, o ne apsimestinis gailėjimasis, jaunas amžius, noras keisti savo gyvenimo būdą ir ištrūkti iš aplinkos, kurioje girtaujama, draugės egzistavimas, darbas dviejose darbovietėse, apeliacinio teismo vertinimu, ne tik nebuvo pakankamos sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis šiuo metu įtariamas, bet ir aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių ir objektyvių duomenų kontekste (10.1–10.2 p.) nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
11. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl prokuroro skundas tenkinamas ir nuosprendis šioje dalyje keistinas. Atsižvelgiant į tai, kad atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 67 straipsniu skundžiamu nuosprendžiu D. S. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojus turtinę žalą atlyginti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, naikintina ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė.
Dėl proceso išlaidų
12. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta ir 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi, kuria jam paskirtas gynėjas. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).
13. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).
14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi D. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Vilmantas Poškus. Apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. balandžio 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam D. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 130 Eur išlaidų.
15. Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju D. S. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis yra itin bloga, priešingai, jis yra jauno amžiaus, darbingas, neturi rimtų sveikatos problemų, galinčių riboti jo darbinę veiklą. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, į suteiktų paslaugų apimtį, sprendžiama, kad prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš D. S..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
prokuroro skundą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 7 punktu, 10 punktu, paskirtos bausmės vykdymas D. S. atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant pareigas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant D. S. turtinę žalą atlyginti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Išieškoti iš nuteistojo D. S. valstybės naudai 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.