Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pilietis, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išsilavinimo, „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis „(duomenys neskelbtini)“, deklaruojama gyvenamoji vieta „(duomenys neskelbtini)“, teistas: 1) „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 284 straipsnį, laisvės apribojimo bausme 9 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta ? ir nustatyta sumažinta laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus 6 mėnesius nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2) „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams 6 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta ? ir sumažinta laisvės apribojimo bausmė- 1 metai. Paskirti įpareigojimai – visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, per 5 mėnesius atlyginti 497,98 Eur turinę žalą „(duomenys neskelbtini)“. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su „(duomenys neskelbtini)“ teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė- laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams. Paskirti įpareigojimai – visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, per 5 mėnesius atlyginti 497,98 Eur turinę žalą „(duomenys neskelbtini)“, 6 mėnesius nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, į bausmės laiką įskaityta „(duomenys neskelbtini)“ teismo baudžiamuoju įsakymu atlikta bausmė, bausmę neatlikęs „(duomenys neskelbtini)“; 3) „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė-laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant M. V. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo artimam giminaičiui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo artima giminaičiui

Tai yra, kaltinamasis M. V., „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ val., namuose, adresu „(duomenys neskelbtini)“, tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trenkė kumščiu vieną kartą į veidą savo artimam giminaičiui - broliui R. V., taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

2. Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.

2.1. Kaltinamasis M. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jis buvo išvažiavęs su draugais baliavojo, grįžęs namo dar išgėrė alkoholio su broliu dviese, atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Jokio smurto nebuvo, nežino, kodėl brolis iškvietė policiją, gal dėl girtumo jam taip prisisapnavo. Kitas brolis gali paliudyti, kad jokio smurto nebuvo.

2.2. Nukentėjusysis R. V. ir liudytojas T. V. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš savo brolį.

2.3. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai.

2.4. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną R. V. parodė, kad įvykio dieną apie pietus buvo pas draugą E. K. ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie „(duomenys neskelbtini)“ val. neblaivus grįžo namo, adresu „(duomenys neskelbtini)“. Namuose buvo brolis M. V., gim. „(duomenys neskelbtini)“, kuris miegojo savo kambaryje. Jam grįžus jis neatsibudo, jiedu nebendravo. Apie „(duomenys neskelbtini)“ val. į jo kambarį įėjo neblaivus M. V. ir jiedu kalbėjosi. Pokalbio metu M. V. staiga trenkė kumščiu jam į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to jis, gindamasis nuo jo, koja pastūmė M. V. nuo savęs. Vėliau tarp jo ir brolio M. V. kilo žodinis konfliktas, kurio metu M. V. jam pasakė, kad yra ožys, gali kviesti policiją ir išėjo iš buto. Su broliu M. V. taikytis nori. Nepageidauja, kad būtų skirtas įpareigojimas gyventi atskirai. Papildomos apklausos metu parodė, kad bute, adresu „(duomenys neskelbtini)“, gyvena tik jis ir jo brolis M. V.. Mama A. V. jau apie 2 savaites yra išsikrausčiusi gyventi pas savo draugą į „(duomenys neskelbtini)“ rajoną, tikslesnio adreso nurodyti negali. Jo ir brolio M. V. santykiai visada buvo geri, tačiau paskutiniu metu M. V. vartoja daug alkoholio ir tai tęsiasi jau apie dvi savaites. Nuo pastovaus alkoholio vartojimo paskutiniu metu jam vis keičiasi nuotaikos, vienu metu jie bendrauja draugiškai, kitu momentu jam sukyla agresija be jokios priežasties. Butas, esantis adresu „(duomenys neskelbtini)“, yra „(duomenys neskelbtini)“ socialinis būstas. Prie jo išlaikymo jis neprisideda, kadangi prieš keturias dienas grįžo iš „(duomenys neskelbtini)“ miesto gyventi į „(duomenys neskelbtini)“ ir neturi susiradęs jokio darbo. Butą išlaiko jo mama A. V. ir brolis M. V.. Dėl ko „(duomenys neskelbtini)“ vakare įvyko konfliktas jis paaiškinti negali. Konflikto metu bute buvo tik jis ir brolis M. V.. Prieš tai, kai M. V. jam trenkė į veidą, jiedu kalbėjosi apie darbą ir joks žodinis konfliktas tarp jo ir brolio M. V. nekilo. Kodėl staiga, be jokios priežasties, M. V. vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį -į nosį, ko pasėkoje iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir taip, sukeldamas jam fizinį skausmą, jis paaiškinti negali. Po konflikto girdėjo, kaip brolis išėjo iš buto, tačiau dėl kokios priežasties ir kur jis galėjo tuo metu išeiti jis nežino, o jis, iškvietęs policiją, laukė namuose. Apie tai, kad M. V. smurtavo prieš jį, jis papasakojo broliui T. V., kuris jį šioje situacijoje palaikė. M. V. prieš jį smurtauja jau antrą kartą. Pirmą kartą jis prieš jį smurtavo maždaug prieš metus, kai žodinio konflikto metu M. V. jam buvo sulaužęs nosį (I t., b. l. 31-35, 45-48).

2.5. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną T. V. parodė, kad jo broliai yra M. V. ir R. V.. Jis broliais palaiko broliškus ryšius, kartas nuo karto pasiskambina ar susitinka, skambina jis, skambina ir broliai. „(duomenys neskelbtini)“ jis paskambino savo broliui R. V. vakare, kiek tiksliai buvo valandų negali pasakyti, buvo tamsu, gal ir buvo „(duomenys neskelbtini)“ valanda. Jis paklausė, kaip broliai gyvena. R. pasakė, kad gavo į nosį. Jis paklausė nuo ko, R. pasakė, kad nuo M.. Jis neklausė su kuo davė, tik paklausė ar skauda, R. pasakė, kad neskauda. R. ir M. santykiai yra normalūs, sakytų gan geri, tik kai išgeria alkoholio apsikumščiuoja, eina boksuotis, kad kuris vienas būtų kaltas šito nepasakytų, kartais vienas, kartais kitas išprovokuoja konfliktus, kaip suprato iš brolių pasakojimų. Kadangi yra abu jo broliai tiek M., tiek R., jis daugiau jokių parodymų nenori duoti, jis su jais kartu negyvena (I t., b. l. 51-53).

2.6. Liudytojas E. T. parodė, kad į įvykį važiavo dėl smurto artimoje aplinkoje, brolis susimušė su broliu. Pranešėjas buvo R. V., nuvykus, jis vienas buvo namuose, smurtavusio brolio nebuvo. R. V. buvo neblaivus, jie paklausinėjo apie įvykį, nustatė neblaivumą ir išvyko į policijos komisariatą pradėti ikiteisminio tyrimo. Tada paskambino R. V. ir pasakė, kad grįžo smurtavęs brolis, gal ir jie patys skambino paklausti, ar nėra grįžęs brolis. Jis nuvažiavo į įvykio vietą ir smurtavusį brolį sulaikė.

Tiksliai neprisimena, ar buvo nustatyti R. V. sužalojimai, bet lyg tai bėgo iš nosies kraujas, buvo išsigandęs, sakė, kad brolis parėjo ir iš niekur nieko sumušė. Įvykio vieta buvo apžiūrėta ir nustatyti duomenys užfiksuoti apžiūros protokole, buvo filmuojama „(duomenys neskelbtini)“ kamera.

2.7. Liudytoja R. B. parodė, kad gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, kad brolis trenkė savo broliui. Nuvykus į įvykio vietą, kaltinamasis buvo pasišalinęs, nukentėjusysis paaiškino, kad brolis trenkė jam į veidą, buvo susijaudinęs, neramus, virpėjo rankos, medicininės pagalbos atsisakė. Klausimo dėl fizinio skausmo neuždavė, kad suduota nukentėjusiajam buvo matėsi, nes jis laikėsi susiėmęs už nosies, ją valėsi. Jie apžiūrėjo įvykio vietą, buvo filmuojama „(duomenys neskelbtini)“ kamera, atsimena, kad kambaryje buvo kraujo lašas. Kadangi nukentėjusysis buvo neblaivus, buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Nukentėjusysis buvo apžiūrėtas, bet nepamena, ar buvo kruvina nukentėjusiojo nosis, tik kambaryje buvo užfiksuota kraujo dėmė.

Po kiek laiko paskambinus nukentėjusiajam atsiliepė kaltinamasis ir sakė, kad viskas yra gerai, bet ji išgirdo fone nukentėjusįjį sakant, kad ne jis kalba. Tada į įvykio vietą ji nusiuntė policijos pareigūnų ekipažą ir kaltinamasis buvo sulaikytas, jam buvo nustatytas girtumas.

2.8. „(duomenys neskelbtini)“ komisariato vyriausiojo patrulio E. T. „(duomenys neskelbtini)“ tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ val. gautas pranešimas, kad adresu „(duomenys neskelbtini)“, pranešėją dabar puola brolis M. V., muša rankomis, prakirto nosį. GMP atsisako. Nepilnamečių nėra. Vyras pokalbio metu pasišalino iš buto. Lauks namuose. Atvykus minėtu adresu pasitiko neblaivus, kai alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas „(duomenys neskelbtini)“ promilių girtumas, R. V., gim. „(duomenys neskelbtini)“ m., gyvenantis minėtu adresu, kuris paaiškino, kad jo brolis M. V., gyvenantis kartu, jam parėjus į butą, be jokios priežasties, miegamajame kambaryje kumščiu trenkė į nosį, ko pasėkoje iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir taip jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jiems atvykus M. V. bute nebuvo. Jiems išvykus maždaug už 10 minučių paskambinę R. V. telefonu, išgirdo kad M. V. yra grįžęs į butą. Nuvykus į minėtą butą jame rastas M. V., gim. „(duomenys neskelbtini)“ m., kuriam alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas „(duomenys neskelbtini)“ promilių girtumas. Jis sulaikytas ir pristatytas į „(duomenys neskelbtini)“. R. V. atžvilgiu, už alkoholio vartojimą neturint „(duomenys neskelbtini)“ m. amžiaus pradėta administracinė teisena pagal LR ANK 485 str. „(duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 7-11).

2.9. Įvykio vietos apžiūros „(duomenys neskelbtini)“ protokole ir jo prieduose (fotolentelė) užfiksuota, kad įvykio vieta yra „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje „(duomenys neskelbtini)“ namo „(duomenys neskelbtini)“ bute. Į butą patenkama minėto namo trečioje laiptinėje pakilus į penktą aukštą, durys kairėje. Užėjus pro minėtas duris, patenkama į buto koridorių, iš kurio durys po kaire į miegamąjį kambarį, ant kurio grindų matosi kraujo dėmė. Aplinka tvarkinga, daugiau jokių grumtynių ar kitų nusikaltimo pėdsakų, turinčių reikšmės bylai išspręsti nerasta, tuo ir baigta įvykio vietos apžiūra (I t., b. l. 13-20).

2.10. Asmens apžiūros „(duomenys neskelbtini)“ protokole ir jo prieduose (fotolentelė) užfiksuota, kad paklausus R. V., gim. „(duomenys neskelbtini)“ m., ar gali būti atlikta asmens kūno apžiūra (veido, į kurį smurto artimoje aplinkoje metu buvo trenkta), R. V. pareiškė, kad sutinka būti apžiūrimas. Apžiūrėjus R. V. veidą, jokių akivaizdžių sumušimų, sužalojimų ar kraujosruvų nepastebėta (I t., b. l. 21-26).

2.11. Iš „(duomenys neskelbtini)“ alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 Nr. ARKA-0054 panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ R. V. nustatytas - „(duomenys neskelbtini)“ promilių girtumas; „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ M. V. nustatytas - „(duomenys neskelbtini)“ promilių girtumas (I. t., b. l. 85-88).

2.12 Iš „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitų žiūryklės „(duomenys neskelbtini)“ duomenų matyti- įvykio tipas - nusikaltimai asmeniui - smurtas artimoje aplinkoje - įregistravimo data - „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ val. „(duomenys neskelbtini)“ - vietos adresas - „(duomenys neskelbtini)“. Pirminis informacijos patikrinimo rezultatas - papildoma informacija apie patikrinimą - „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ val. gautas pranešimas, kad adresu „(duomenys neskelbtini)“, pranešėją dabar puola brolis M. V., muša rankomis, prakirto nosį. GMP atsisako. Nepilnamečių nėra. Vyras pokalbio metu pasišalino iš buto. Lauks namuose. Atvykus minėtu adresu pasitiko neblaivus, kai alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas „(duomenys neskelbtini)“ promilių girtumas, R. V. gim. „(duomenys neskelbtini)“ m., gyvenantis minėtu adresu, kuris paaiškino, kad jo brolis M. V., gyvenantis kartu, jam parėjus į butą, be jokios priežasties, miegamajame kambaryje kumščiu trenkė į nosį, ko pasėkoje iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir taip jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jiems atvykus M. V. bute nebuvo. Jiems išvykus maždaug už 10 min. paskambinę R. V. telefonu išgirdo, kad M. V. yra grįžęs į butą. Nuvykus į minėtą butą jame rastas M. V., gim. „(duomenys neskelbtini)“, kuriam alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas „(duomenys neskelbtini)“ promilių girtumas. Jis sulaikytas ir pristatytas į „(duomenys neskelbtini)“. Dėl smurto artimoje aplinkoje tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 140 str. 2 d. R. V. atžvilgiu, už alkoholio vartojimą neturint „(duomenys neskelbtini)“ m. amžiaus pradėta administracinė teisena pagal LR ANK 485 str. 2 d. „(duomenys neskelbtini)“, R. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas („(duomenys neskelbtini)“). Filmuota „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybės: pranešėją dabar puola brolis M. V., muša rankomis, prakirto nosį. GMP atsisako. Nepilnamečių nėra. Vyras pokalbio metu pasišalino iš buto, lauks namuose. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas - „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“. Pranešėjas - R. V.. Nusikalstamos veikos aprašymas - „(duomenys neskelbtini)“ gautas „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiojo patrulio E. T. tarnybinis pranešimas, kad „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ val. „(duomenys neskelbtini)“, bute, miegamajame kambaryje, neblaivus, kai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis „(duomenys neskelbtini)“ promilių, M. V., gim. „(duomenys neskelbtini)“, gyv. „(duomenys neskelbtini)“, be jokios priežasties, kumščiu trenkė savo neblaiviam, kai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis „(duomenys neskelbtini)“ promilės, broliui R. V., gim. „(duomenys neskelbtini)“ m., gyv. „(duomenys neskelbtini)“, į nosį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. M. V. sulaikytas. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. (I t., b. l. 118-123).

2.13. Filmuotos vaizdo ir garso medžiagos „(duomenys neskelbtini)“ kamera apžiūros protokole užfiksuoti liudytojų policijos pareigūnų ir įvykio vietos apžiūros protokole nurodomi duomenys (I t., b. l. 55-58).

2.14. Bendrojo pagalbos centro „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus pateiktame garso įraše užfiksuotos nukentėjusiojo pagalbos prašymo aplinkybės, kurios užfiksuotos ir „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitų žiūryklės duomenyse (II t., b. l. 27).

3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

3.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. V. „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ val., namuose, adresu „(duomenys neskelbtini)“, tarpusavio konflikto metu, smurtavo prieš savo brolį, vieną kartą trenkė kumščiu broliui R. V. į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Tokia kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

3.2. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta kvalifikuota tyčinio fizinio skausmo sukėlimo ir tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia sukėlė fizinį skausmą savo broliui.

3.3. Nors kaltinamasis teigia, kad jokio smurto nebuvo ir nusikalstamos veikos jis nepadarė, tačiau įvertinęs bylos duomenis teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir konstatuoja, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis M. V. įvykdė, prieš savo brolį R. V. smurtavo ir fizinį skausmą jam sukėlė, nes smūgis į nosį, į tokį jautrų žmogaus kūno organą yra skausmingas, tuo labiau, kad net iš nosies bėgo kraujas.

3.4. Nors nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje nukentėjusysis pasinaudojo jam suteikta įstatymo teise neduoti parodymų prieš savo brolį, byloje fiksuoti jo parodymai nuo pat įvykio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos duomenys: liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas apie įvykį, filmuotos vaizdo ir garso medžiagos „(duomenys neskelbtini)“ kamera apžiūros protokolas, „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitų žiūryklės duomenys, bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas. Netikėti šiais įrodymais teismas neturi teisinio pagrindo.

3.5. Skambindamas bendruoju pagalbos numeriu nukentėjusysis nurodė, kad brolis M. V. jam vieną kartą daužė į nosį be jokios priežasties, bėga kraujas, tas pačias aplinkybes jis nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, kuriems esant nukentėjusiojo bute, jis šluostėsi kraują, kraujo dėmė užfiksuota ir įvykio vietos apžiūros protokole, tas pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir tuoj po įvykio kalbėdamas telefonu su savo broliu.

3.6. Nors kaltinamojo gynėja teigė, kad kaltinimas M. V. grindžiamas tik išvestiniais įrodymais, kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigūnus (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Taigi, nukentėjusiojo ir liudytojo T. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste vertinami lyginant juos su kitais bylos duomenimis, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai atitinka ir patvirtina nukentėjusiojo parodymus skambinant į bendrąjį pagalbos centrą dėl policijos pareigūnų iškvietimo į įvykio vietą dėl pagalbos jam suteikimo po nuo kaltinamojo patirto smurto, bei parodymus duotus atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams.

3.7. Be to, kaltinamojo gynėja taip pat teigė, kad veika yra mažareikšmė ir prašė atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, tačiau tenkinti šio prašymo nėra teisinio pagrindo. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, bausmės už dar sunkesnio nusikaltimo padarymą smurtaujant artimoje aplinkoje prieš tą patį nukentėjusįjį atlikimo metu, todėl tokia kaltinamojo veika yra pavojinga ir negali būti pripažįstama mažareikšme.

3.8. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, konkrečioje situacijoje įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013, 2K-178-5144/2020).

4. Bausmės skyrimo motyvai.

4.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

4.2. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką patvirtino ir nukentėjusiojo bei liudytojo T. V. parodymai, kad pastaruoju metu M. V. vartojo daug alkoholio ir dėl to buvo piktas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio eina su broliu kumščiuotis, boksuotis.

4.3. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

4.4. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę, kad nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu pagal „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendį, kuriuo yra teistas dėl savo brolio R. V. nesunkaus sveikatos sutrikdymo analogišku būdu, nevykdė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, dėl ko buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, „(duomenys neskelbtini)“ administracine tvarka, tai rodo, kad nėra linkęs laikytis įstatymų, visuotinai pripažintų gero elgesio normų, išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesnėmis negu laisvės atėmimas bausmėmis nebuvo pasiekti bausmės tikslai, bausmės tikslai gaili būti pasiekti paskiriant jam artimą vidurkiui terminuoto laisvės atėmimo bausmę, numatytą įstatymo už padarytą veiką.

5. Bausmių bendrinimas.

Kaltinamasis nusikalto neatlikęs bausmės pagal „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendį, todėl naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė jam subendrintina su neatlikta bausmės dalimi, kuri nuosprendžio priėmimo dieną yra 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisykles dalinio bausmių sudėjimo būdu.

6. Kardomoji priemonė.

Kaltinamajam pagrįstai paskirta kardomoji priemonė-suėmimas, kardomosios priemonės taikymo pagrindai neišnyko, todėl ši kardomoji priemonė jam taikytina iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 straipsnis).

7. Daiktai.

Baudžiamojoje byloje saugoma kompiuterinė laikmena su „(duomenys neskelbtini)“ garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina kaip menkavertė (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę-laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, naujuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie neatliktos vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę M. V. paskirti-laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo „(duomenys neskelbtini)“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi dienas M. V. laikinojo sulaikymo laiką nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“, bei laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“.

Kardomąją priemonę-suėmimą, taikyti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Byloje saugomą kompiuterinę laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio jam įteikimo dienos.