- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-13
- Bylos Nr.
- I1-340-422/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02443-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (buvęs pavadinimas iki 2023-01-01 reorganizacijos Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. su skundu (b. l. 1, 2) kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 500 eurų neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“ pagrindu Pravieniškių pataisos namai prijungti prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba, todėl tikslintinas atsakovės atstovo pavadinimas, atsakove byloje laikant Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos kalėjimų tarnybos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 5 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020 m. nuo sausio iki balandžio mėn. ir nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki 2022 m. spalio 5 d. gyveno Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje 1, 2 būriuose ir visą laikotarpį dirbo, todėl dušu naudojosi kasdien, nes dirbantiems maudymasis neribojamas. Teigė, kad 1, 2 būrių dušinėje nebuvo jokių pertvarų, dušų galvutės arti viena kitos, duše maudydavosi vienu metu 3-6 asmenys. Rūbai sušlapdavo ir prisigerdavo pelėsio, lubos buvo supelijusios ir net krito tinkas, buvo ir kitų nemalonių kvapų, nes nusirengti reikėjo toje pačioje patalpoje kaip ir maudytis. Maudymasis su keletu nuogų asmenų nesant jokių pertvarų, jį žemino, kėlė pasibjaurėjimą, diskomfortą, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nepilnavertiškumo jausmą.
Tvirtino, jog prausiantis būdavo nužiūrinėjamas besimaudančių kitų nuteistųjų, jie šaipydavosi ir laidydavo nešvankias bei žeminančias replikas dėl intymių vietų, todėl maudymasis kaskart sukeldavo dideles dvasines ir emocines kančias. Be to, atidarinėjant dušinės duris, nuogą jį matydavo dar ir priešais poste dirbę pareigūnai (-ės) ir kiti praeinantys nuteistieji.
Nurodė, kad kreipėsi dėl pertvarų įrengimo, tačiau Pravieniškių PN-AK 2022-09-28 atsakymu Nr. 7-5604 nurodė, kad teisės aktai pertvarų dušinėje nenumato. Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vien privatumo duše pažeidimo pripažinimas nėra teisinga ir pakankama satisfakcija, todėl tokia žala atlyginama priteisiant piniginę kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 8–12) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2020-01-24. Nuo 2020-01-24 iki 2020-02-06 buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 5 būryje. Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 3-iajį sektorių atvyko 2020-02-06. Nuo 2020-02-06 iki 2021-12-23 buvo kalinamas 3-iojo sektoriaus 1 būryje, nuo 2021-12-23 iki 2022-10-05 – 3-iojo sektoriaus 2 būryje. Pareiškėjas dirbo šiais laikotarpiais: nuo 2020-02-04 iki 2020-02-11 – RVĮ „Mūsų amatai“ 1-ojo sektoriaus VšĮ „Bruneros“ valgyklos darbininku; nuo 2020-02-24 iki 2021-04-19 – RVĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Paslaugų ir gamybos cecho siuvyklos darbininko pareigose; nuo 2021-04-27 iki 2021-11-23 – Pravieniškių PN-AK ūkio aptarnavimo dalyje valytojo pareigose 0,5 etato; nuo 2021-08-02 iki 2021-11-23 – Pravieniškių PN-AK ūkio aptarnavimo dalyje statybos darbininko pareigose 0,5 etato; nuo 2022-01-10 iki 2022-10-05 – RVĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Paslaugų ir gamybos cecho siuvyklos darbininko pareigose.
Teigė, kad Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus dušinėse ginčo laikotarpiu pertvaros nebuvo įrengtos. Pertvaros įrengtos nuo 2022 m. spalio 14 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintos „Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) ir eksploatavimo taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės) nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Pažymėjo, jog Taisyklėse reikalavimai dėl dušo kabinų įrengimo nuteistųjų būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nenumatyti.
Tvirtino, kad dušo patalpose įrengta mechaninė (rekuperacinė) vėdinimo sistema, todėl galima patalpas vėdinti ir per langus. Dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną. Pataisos įstaiga išduoda valymo priemones, o dušo patalpas valo ir tvarko Turto valdymo skyriuje valytojo pareigose įdarbintas nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl pelėsio buvimo dušo patalpose turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu, nesikreipė. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti asmenys, yra jo paties subjektyvi nuomonė, nesudaranti pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas atmestinas nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Lietuvos kalėjimų tarnybos (buvęs pavadinimas iki 2023-01-01 reorganizacijos Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) pareigūnų veiksmais (neveikimu) laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 24 d. iki 2022 m. spalio 5 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas privatumas maudantis duše. Be to, pareiškėjas pabrėžė, jog jis dirbo, todėl turėjo teisę naudotis dušu kasdien.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2020-01-24. Nuo 2020-01-24 iki 2020-02-06 buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 5 būryje. Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 3-iajį sektorių atvyko 2020-02-06. Nuo 2020-02-06 iki 2021-12-23 buvo kalinamas 3-iojo sektoriaus 1 būryje, nuo 2021-12-23 iki 2022-10-05 – 3-iojo sektoriaus 2 būryje (b. l. 18–21).
Į bylą pateikti duomenys, t. y. 2022-11-10 Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 77-1234 ir pareiškėjo priėmimo į darbą ir atleidimo įsakymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dirbo nuo 2020-02-04 iki 2020-02-11 – RVĮ „Mūsų amatai“ 1-ojo sektoriaus VšĮ „Bruneros“ valgyklos darbininku; nuo 2020-02-24 iki 2021-04-19 – RVĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Paslaugų ir gamybos cecho siuvyklos darbininko pareigose; nuo 2021-04-27 iki 2021-11-23 – Pravieniškių PN-AK ūkio aptarnavimo dalyje valytojo pareigose 0,5 etato; nuo 2021-08-02 iki 2021-11-23 – Pravieniškių PN-AK ūkio aptarnavimo dalyje statybos darbininko pareigose 0,5 etato; nuo 2022-01-10 iki 2022-10-05 (skundo padavimo dienos) – RVĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Paslaugų ir gamybos cecho siuvyklos darbininko pareigose.
Byloje ginčo nėra, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atlikto Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus 1 ir 2 būriuose. Atsakovės atstovo atsiliepime pateiktuose paaiškinimuose ir 2022-11-10 pažymoje Nr. 77-1934 nurodyta, kad ginčo laikotarpiu trečiojo sektoriaus dušo patalpose, kuriomis naudojosi pareiškėjas, pertvaros buvo įrengtos tik 2022-10-14 (b. l. 22). Šias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjo pateikta fotonuotrauka (b. l. 4). Taigi byloje nustatyta, jog ginčo laikotarpiu duše pertvarų nebuvo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privatumo naudojantis dušu yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkte buvo numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę) <...>. Nuo 2021 m. gegužės 26 d. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių galiojančios redakcijos 17.5 punkte numatyta, kad nuteistieji išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien). Iš byloje esančios 2022-11-04 pažymos Nr. 63-2935 matyti, jog ginčo laikotarpiu, kuriuo galiojo nuo 2021-05-26 įsigaliojusios Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių redakcijos 17.5 punktas, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis dušu kasdien (b. l. 20).
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, spręstina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-02-04 iki 2021-05-25 dušu turėjo teisę pasinaudoti du kartus per savaitę (nuo 2021 m. gegužės 26 d. - kasdien), todėl nėra pagrindo laikotarpiu nuo 2020-02-04 iki 2021-05-26 skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu 2020-02-04 iki 2020-02-11 turėjo teisę pasinaudoti dušu 4 kartus; laikotarpiu nuo 2020-02-24 iki 2021-04-19 – 120 kartų; nuo 2021-04-27 iki 2021-05-25 – 10 kartų; nuo 2021-05-26 iki 2021-11-23 – 181 kartą; nuo 2022-01-10 iki 2022-10-05 – 268 kartus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų naudodamasis dušu, todėl konstatuojama, kad pareiškėjui teisė į privatumą buvo neužtikrinta iš viso 583 kartus.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl dušo patalpose buvusio pelėsio. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 39 punkte nurodoma, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Nagrinėjamu atveju pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, jog 3-io sektoriaus 1, 2 būrio dušo patalpose buvo vizualiai matomų pelėsių, tenka atsakovui. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės atsiliepime atsakovės atstovas neneigė, jokių patikrinimų aktų į bylą nepateikė, nurodė, jog dušo patalpose įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, tačiau nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog dėl minėtos vėdinimo sistemos įrengimo pelėsių ginčo patalpose nebuvo.
Teismas, atsakovui pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl buvusio pelėsio duše nepaneigus, šią aplinkybę vertina pareiškėjo naudai ir daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas pažeidė ir Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, nes neužtikrino, kad bendro naudojimo patalpose nebūtų vizualiai matomo pelėsio.
Pareiškėjas prašė priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą.
Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis dušu, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėti veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Byloje pateikta Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022-10-26 pažyma patvirtina, kad pareiškėjas dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, kančių, orumo pažeidimo, kitų nuteistųjų patyčių, pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos ar privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu, nesikreipė (b. l. 21).
Nustačius Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą (iki 583 kartų) bei nepaneigus aplinkybės dėl duše buvusių vizualiai matomų pelėsių), teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme – pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų, jų trukmės pareiškėjo nurodoma skunde suma yra pagrįsta, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas, iš atsakovo pareiškėjui priteisiant jo prašomą 500 eurų sumą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. skundą patenkinti.
Priteisti V. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.