Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Stasės D. T. patikslintą ieškinį atsakovui J. V. dėl teisės kreiptis dėl medžių šalinimo leidimo gavimo be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Molėtų rajono savivaldybės administracija, Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko direkcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Molėtų rajono apylinkės teismas 2016-09-26 sprendimu ieškinys buvo atmestas ir iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovui (t. I, b. l. 129-133).

Panevėžio apygardos teismas 2017-03-30 nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-09-26 sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti S. D. T. reikalavimą pripažinti jos teisę kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administraciją gauti leidimą dėl medžių šalinimo be bendraturčio J. V. sutikimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikintos ir ši bylos dalis grąžinta teismui nagrinėti iš naujo (t. I, b. l. 162-165).

Tad iš naujo nagrinėjant bylą pagal patikslintą ieškinį jame ir teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad ji, atsakovas bei O. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 10,31 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis – ieškovė 560/1031, o atsakovas ir O. K. po 235/1031. Vilniaus apygardos teismo 2010-05-13 sprendimu jiems buvo nustatyta tokia naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka. O Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-12-11 sprendimu jai pripažinta teisė įsirengti keliuką jos naudojamoje žemės sklypo dalyje, kurį ieškovė įsirengė pagal šiuo sprendimu patvirtintą projektą. Prie įrengto keliuko, ieškovės žemės sklypo dalyje, auga 5 seni („avarinės būklės“) klevai, kurie trukdo saugiai eksploatuoti kelią, nes nukritę lapai užkemša vandens nutekėjimą į griovį. Ieškovė kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo pašalinti klevus gavimo, tačiau institucija pareikalavo su prašymu pateikti bendraturčių J. V. ir O. K. sutikimus. O. K. sutikimą davė, o J. V. tokį sutikimą atsisakė duoti. Pažymėjo, kad medžių šalinimo klausimas buvo sprendžiamas dar 2013 metais, kai jai buvo išduotas Molėtų rajono Čiulėnų seniūnijos 2013-03-13 leidimas Nr. L-3 dėl jų pašalinimo. Tuo metu dėl 5 klevų pašalinimo neprieštaravo ir sutikimą davė taip pat ir Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko direkcija bei Molėtų rajono savivaldybės administracijos sudaryta komisija, tačiau atsakovui J. V. pateikus skundą, leidimas buvo panaikintas (II t., b. l. 5-8). Akcentavo, kad jau ketverius metus vyksta susirašinėjimas, užsitęsė teismų procesai ir niekaip neišsprendžiamas jai aktualus klausimas ir taip yra pažeidžiamos jos teisės.

Į teismo posėdį jis neatvyko, raštu informavo, kad palaiko atsiliepimo argumentus ir prašė ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovė V. Ž. teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad neprieštarautų ieškinio reikalavimui, jei būtų pateikti visi dokumentai, kurie nurodomi savivaldybės raštuose.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Iš esmės byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar gali ieškovė S. D. T. be žemės sklypo bendraturčio J. V. sutikimo gauti leidimą ir pašalinti jos valdomoje žemės sklypo dalyje augančius 5 klevus, o ne dėl teisės kreiptis dėl tokio leidimo gavimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui J. V. bei O. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 10,31 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio S. D. T. naudojasi 560/1031 dalimi, J. V. 236/1031 ir O. K. 235/1031 dalimis (I t., b. l. 19-20). Naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2010-05-13 sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-430-567/2010) pagal A. P. 2008-11-14 parengtą projektą (I t., b. l. 8-14; 33). Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-12-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-305-732/2012 ieškovei S. D. T. pripažinta teisė įrengti keliuką – privažiavimą prie jos naudojamos žemės sklypo dalies be J. V. sutikimo pagal 2011-10-04 Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus parengtą keliuko (privažiavimo) projekto schemą (I t., b. l. 15-17).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Taigi nagrinėjamos bylos atveju ginčo šalys yra žemės sklypo bendraturčiai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui – bendrą daiktą (žemės sklypą) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

Nustatyta, kad ieškovei teismo priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje augantys penki klevai trukdo jai saugiai eksploatuoti kelią, nes nukritę lapai užkemša vandens nutekėjimą į griovį. Ši vieta patenka į Labanoro regioninio parko teritoriją, o kartu ir į direkcijos kontroliuojamą teritoriją. Šią aplinkybę patvirtina Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros 2013-02-07 raštas Nr. (1.97) 10-s/37 ir direkcijos 2013-02-19 raštas Nr. (3.52)-2-157 (I t., b. l. 97-98).

Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo tvarką Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje nustato Molėtų rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės (toliau ir Taisyklės), patvirtintos Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2012-03-29 sprendimu Nr. B1-64 (II t., b. l. 27-37). Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad želdynų ar želdinių savininkas ar valdytojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo pateikia savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams (23.1 papunktis). Direkcija, akivaizdu, sutinka dėl medžių pašalinimo. Tokį sutikimą jie buvo davę dar 2013 metais. Nesutiktina su Molėtų rajono savivaldybės administracijos pozicija, kad ieškovei sutikimas šalinti medžius būtų išduotas be atsakovo sutikimo, jei ji pateiktų dokumentus, patvirtinančius, kad ginčo medžiai auga jos valdomoje žemės sklypo dalyje. Teismo vertinimu ji yra pateikusi kas reikalinga leidimui gauti.

Teismas pažymi, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad penki klevai, kuriuos ieškovė siekia pašalinti, auga jai priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, kuri A. P. 2008-11-14 rengtame plane, žymima indeksu Nr. 48-2-1 (I t., b. l. 33). Beje, Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovė pripažino, kad specialistė buvo nuvykusi į vietą, tačiau apie tai (apžiūrą) nebuvo informuota ir todėl nedalyvavo ieškovė. Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-12-11 sprendime konstatuota, kad „vietoje, tarp atsakovo sklypo ribos ir ieškovės tiesiamo kelio yra nedidelis šlaitas, ant kurio auga keli klevai. Šiuo šlaitu naudojasi ieškovė, todėl dėl šlaite augančių medžių ir paties šlaito atsakovo keliami nuogąstavimai nepagrįsti, nes šia sklypo dalimi naudojasi ieškovė“ (I t., b. l. 15-17). 2015-02-27 bendraturtė O. K. pareiškimu irgi pažymėjo, kad ji neprieštarauja dėl 5 klevų, augančių S. D. T. žemės sklypo dalies Nr. 48-2-1 pusėje, šalinimo (I t., b. l. 27). Taigi nėra ginčo dėl to, kurio valdomoje žemės sklypo dalyje auga minėti medžiai, nes net ir jų pašalinimui aktyviai prieštaraujantis J. V. neginčijo fakto, kad medžiai, kuriuos jis klaidingai įvardijo beržais, auga būtent ieškovės S. D. T. valdomoje žemės sklypo dalyje. Jis, kaip minėta, tik akcentavo neva netinkamai parinktą keliuko vietą, tačiau tai yra išspręsta įsiteisėjusiu teismo 2012-12-11 sprendimu Nr. 2-305-732/2012. Tuo būdu paneigiamas atsakovo argumentas, kad atitinkamos institucijos gali neduoti sutikimo pašalinti medžių, o kitų argumentų kodėl ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, jis nenurodė ir be pagrindo kaltino ją konfliktiškumu. Gi teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju taip ilgai, net ketverius metus neišsprendus ieškovei aktualaus klausimo, neabejotinai yra pažeidžiamos jos teisės. Todėl yra pagrindas leisti jai be bendraturčio J. V. sutikimo gauti leidimą iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir netrukdomai pašalinti jos valdomoje žemės sklypo dalyje augančius 5 klevus.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 82,55 EUR žyminį mokestį ir 555 EUR advokato pagalbai apmokėti iki apeliacinio skundo pateikimo bei 180 EUR už patikslintą ieškinį (I t., b. l. 7, 63, 64, 113; II t., b. l. 42). Tenkinus pusę ieškovės reikalavimų (50 procentų), nes kiti buvo atmesti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-09-26 sprendimu ir jis toje dalyje yra įsiteisėjęs, atitinkamai jai iš atsakovo priteistina pusė patirtų bylinėjimosi išlaidų – 41,17 EUR žyminio mokesčio ir 367, 50 EUR (300 + 135 + 120 + 180=735 : 2) išlaidų už advokatės J. Augustaitės teiktą teisinę pagalbą, priteistina iš atsakovo J. V.. Taip pat ieškovei iš atsakovo priteistina pusė jos patirtų kelionės išlaidų vykstant į teismo posėdžius – 54,02 EUR (I t., b. l. 67, 107, 107¹, 109-110, 115-115¹), vadinasi iš viso – 462,69 EUR. Atsakovas J. V. turėjo 300 EUR išlaidų už jo atstovavimą, 193,60 EUR už faktinių duomenų nustatymo schemos parengimą ir 80,98 EUR kelionės išlaidų (I t., b. l. 117a-121), t. y. 574,58 EUR. Tad proporcingai atmestų pirminio ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovui priteistina pusė šių bylinėjimosi išlaidų-287,29 EUR. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas pirminio ieškinio dalies reikalavimų atmetimo ir patikslinto ieškinio tenkinimo aplinkybes bei atlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 175,40 EUR (462,69 –287,29) bylinėjimosi išlaidų.

Pašto išlaidos byloje sudaro 26,27 EUR. Šios išlaidos priteisiamos iš šalių – 10,96 EUR iš ieškovės ir 15,31 EUR iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. D. T. patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad ieškovė S. D. T. turi teisę be bendraturčio J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo gauti leidimą ir pašalinti jos valdomoje žemės sklypo dalyje Nr. 48-2-1, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), augančius 5 klevus.

Priteisti ieškovei S. D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 175,40 EUR (šimtą septyniasdešimt penkis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės S. D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10,96 EUR (dešimt eurų 96 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į VMI sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,31 EUR (penkiolika eurų 31 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į VMI sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.