- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-13
- Bylos Nr.
- 2A-430-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Marijonas Greičius, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- S. D. T.
- Atsakovas
- J. V., O. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. T. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-79-335/2009 pagal ieškovės S. D. T. ieškinį atsakovams J. V. ir O. K. ir pagal atsakovų J. V. ir O. K. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tarp bendraturčių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. D. T. pateikė ieškinį, prašydama nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi tvarką 10,31 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Molėtų r., paskiriant jai naudotis 5,60 ha sklypo dalimi, jos pateiktame 2008-11-14 A. P. parengtame projekte pažymėta indeksais 48-2-1 žalia spalva, o abiem atsakovams - 4,71 ha žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta indeksais 48-2-2, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Utenos apskrities viršininko 2002-09-04 sprendimu Nr. 63825-62-12142 pagal 2002-03-21 žemės sklypo planą Nr. 230 ieškovei buvo atkurta nuosavybė į 1,22 ha vandens telkinio, kurio krantas sudaro 190,2 m, grąžinant natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendras ežero Gavėnas plotas 7,3 ha. Ieškovės dėdei A. V. 2002-09-04 sprendimu taip pat buvo atkurta nuosavybė į 1,21 ha vandens telkinio, kurio krantas sudaro 190,1 m, grąžinant natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise. Utenos apskrities viršininko 2002-05-20 sprendimu Nr. 61502-62-11510 pagal 2002-04-15 žemės sklypo Nr. 48-2, kurio bendras plotas 10,31 ha, planą ieškovei atkurta nuosavybės teisė į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 5,60 ha žemės sklypo, grąžinant natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise. A. V. buvo atkurta nuosavybės teisė į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4,71 ha, grąžinant natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise. 2002-12-19 A. V. turtines teises perėmė ir turtą paveldėjo jo sūnus J. V. ir duktė O. K.. 2008-11-14 buvo parengtas žemės sklypo Nr. 48-2 naudojimo tvarkos tarp bendrasavininkų – ieškovės ir atsakovų nustatymo plano projektas. Pagal jį ieškovė naudosis žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta indeksais 48-2-1, užimančia 5,60 ha ploto. Sklypas 48-2-1 ribojasi ir jungiasi su žemės sklypu Nr. 230 ežeru Gavėnas, kurio krantas plane pažymėtas 3-4 ir sudaro 190,2 m, o atsakovai naudosis žemės sklypo dalimi projekte pažymėta 48-2-2, užimančia 4,71 ha ploto. Sklypas 48-2-2 ribojasi ir jungiasi su žemės sklypu Nr. 230 vandens telkiniu, kurio krantas plane pažymėtas 18-4 ir sudaro 190,1 m. Ieškovė su žemės sklypo Nr. 48-2 vidinio padalinimo ribomis ir sklypo dalių dydžiais sutiko, tačiau atsakovai nesutiko ir plane nepasirašė. Tokiu būdu atsakovai pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises.
Atsiliepimas
Atsakovai J. V. ir O. K. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendrasavininkų nustatymo plano projektas realiai neatitinka tikrovės. Tokiu projektu iš esmės neišsprendžiamos visų bendrasavininkų teisės naudotis žemės sklypu. Ieškovė projekte nustato tvarką tik dviems bendrasavininkams, kai iš tikrųjų yra trys bendrasavininkai: du atsakovai ir ieškovė. Be to, ieškovės pateikta naudojimosi tvarka nėra patogi atsakovams, nėra racionali ir netarnauja geresniam nuosavybės valdymui. Pagal ieškovės projektą neatsižvelgiama į faktiškai naudojamą žemės plotą. Ieškovės pagrindinis tikslas yra ežero pakrantės ilgis.
Šalies argumentai
Atsakovai J. V. ir O. K. pateikė priešieškinį, prašydami nustatyti naudojimosi tvarką 10,31 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) km., Molėtų raj., Toliejų kadastrinėje vietovėje, tvarką tokiu būdu:
- O. K. nustatyti naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu 48-2-3 – 2,35 ha ploto;
- J. V. nustatyti naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu 48-2-2 – 2,36 ha ploto;
- S. D. T. nustatyti naudotis žemės sklypu plane pažymėtu 48-2-1 – 5,60 ha ploto, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad per šiuo metu atsakovų naudojamą žemės plotą tarp ežero ir jų namų valdos yra paklotas elektros kabelis bei vandentiekis iki ežero. Taip pat šiame plote yra atsakovų tėvų 1970 m. pasodintas sodas (obelys, serbentų krūmai) bei atsakovų naudojama vienintelė derlinga žemė prie ežero, kur sodinamas daržas. Tai žemės sklypas, kuris faktiškai yra naudojamas seniai. Ieškovė pateikdama naudojimosi tvarkos nustatymo projektą iš esmės pretenduoja į žemės sklypą, kuriuo faktiškai naudojasi atsakovai. Taške 4 yra atsakovų lieptas į ežerą (plane nurodyti taškai 6-5-4, yra prieš atsakovų namų valdą, plane atsakovų valda 48-3). Atsakovų pateiktame plane jų namų valda pažymėta NV, taškai: 23-22-15-11-6-7-23. Ieškovė nori ežero Gavėnas pakrantės 190,2 m (taškas 3-4), atsakovai savo pateiktame plane ieškovei siūlo 170,2 m. Ieškovės pageidaujamo sklypo dalį juosia upės krantas, kuriai ieškovė nesiūlo naudojimosi tvarkos. Atsakovų nuomone, tai irgi yra vandens telkinys, tačiau jį palieka ieškovei. Upelio ilgis 220,8 m. Atsakovams siūlomo žemės sklypo didesnė dalis yra Kelionių kraštovaizdžio draustinio miškas. Atsakovams siūlomo sklypo dalis yra blogesnė, kadangi jo viduryje yra V. S. namų valda (plane 13-14, 15-12). Pagal ieškovės atsakovams siūlomą nustatyti naudojimosi tvarkos Gavėno ežero pakrantės dalį pakliūna 55 m ilgio ežero pakrantės, besiribojančios su V. S. namų valda. Atstumas nuo ežero iki šios namų valdos yra apie 10 m, tad ši pakrantė ir žemė yra tik viešo naudojimo, kuria naudojasi V. S. ir turi būti atimta iš bendro pakrantės ilgio. Šiame plote taip pat yra ir V. S. lieptas į ežerą, kuriuo jis naudojasi. Atsakovai savo pateiktame plane nori išspręsti servitutinių kelių klausimą. Vakarinėje namų valdos pusėje (ties rūsiu) palikti pravažiavimą (apie 20 m) link miško, sujungiant abu servitutinius kelius – būtų pravažiavimas atsakovams į mišką ir V. S. pravažiavimas į jo namų valdą, nes šiuo metu jis važiuoja per atsakovų namų valdą. Šį klausimą atsakovai išsprendė pateikdami planą. Bendroje sumoje pagal atsakovų pateiktą planą ieškovei atitektų 170,2 m (3-4) Gavėno ežero pakrantės, 220,8 m (2-3) upelio pakrantės. Atsakovui atitektų 152,9 m (19-4) Gavėno ežero pakrantės. Atsakovei atitektų 65,3 m (19-18) Gavėno ežero pakrantės. Kadangi kitoks variantas nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu yra gana sunkus, todėl atsakovai daro nuolaidas dėl pakrančių ilgių. Ieškovei buvo siūloma geranoriškai nustatyti naudojimosi žemės sklypo atitinkamomis dalimis tvarką, tačiau ieškovei nebuvo priimtini jokie kiti variantai (CK 1.5 str.).
Atsiliepimas
Ieškovė S. D. T. atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žemės sklypas Nr. 48-2 10,31 ha padalintas į dvi dalis. Ieškovei atkurta nuosavybė ir įregistruota nekilnojamojo turto registre į 5,60 ha žemės sklypo dalį, o atsakovams – 4,71 ha žemės sklypo dalį. Pagal ieškovės pateiktą projektą ieškovei skiriamame naudotis žemės sklype Nr. 48-2-1 nėra jokių komunikacijų, ariamos žemės, sodo. Nuo taško 4 iki liepto yra apie 10 m. Šiuo žemės sklypu atsakovai nesinaudoja. Be to, ieškovei skiriamas žemės sklypas nuo taško 1-2 ribojasi su keliu Molėtai – Observatorija, nuo taško 3-4 ribojasi su sklypu Nr. 99, nuo taško 3-4 ribojasi su ežeru Gavėnas. Šios ribos atžymėtos inž. L. K. 2002-04-15 sudarytame plane ir inž. A. P. 2008-11-14 sudarytame plane. Žemės sklypo dalis Nr. 48-2 yra Želvos kraštovaizdžio draustinis. Atsakovų namų valdos žemės sklypas yra pačioje patogiausioje, lygiausioje, gražiausioje vietoje prie ežero Gavėnas. Be to, pagal ieškovės projektą atsakovams skiriama naudotis žemės sklypo dalis Nr. 48-2-2 taip pat ribojasi su minėtu ežeru. Aplinkybė, kad S. S. namų valda nuo senų laikų ribojasi su atsakovų namų valdos žemės sklypu ir skiriama naudotis žemės sklypo dalimi Nr. 48-2-2, nereiškia, kad atsakovams skiriama naudotis sklypo dalis yra blogesnė. V. S. negali naudotis ežero pakrante, jis tik turi teisę prieiti prie ežero. Servitutinis kelių klausimas buvo išspręstas 2002-04-15 sudarytame žemės sklypo Nr. 48-2 plane. Servitutiniai keliai, pažymėti S-2, 4 m pločio, 0,12 ha, S-3, 4 m pločio 0,03 ha. Utenos apskrities viršininko 2002-05-20 sprendime suteikiama teisė naudotis šiais keliais. Atsakovai nesiūlė ieškovei nustatyti kitą naudojimosi tvarką, o su ieškovės pasiūlymu nesutiko ir atsisakė sudaryti kitą planą. Ieškovei svarbu nustatyti naudojimosi tvarką tėviškėje, kurioje gyveno su tėvais iki tremties į Sibirą namų valdoje (duomenys neskelbtini) kaime, kurios ½ dalis priklausė ieškovės tėvui. Kadangi juos reabilitavo be teisės grįžti į buvusią gyvenamąją vietą, todėl visą namų valdą paveldėjo atsakovai. Ieškovei yra svarbu turėti vietą ir priėjimą prie ežero. Atsakovų sudaryta naudojimosi tvarkos nustatymo planas pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises, kadangi atsakovai faktiškai braunasi į ieškovei atkurtą nuosavybę 1,22 ha ploto vandens telkinį, kurio krantas sudaro 190,2 m.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2009-09-29 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį visiškai ir nustatyti naudojimosi 10,31 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Molėtų rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką tokiu būdu:
- S. D. T. paskirti naudotis 5,60 ha sklypo dalimi, 2009-03-12 plane pažymėta Nr. 48-2-1 violetine spalva (taškai 1-2-3-4-5-6-7-23-9-10-20-21-1),
- J. V. paskirti naudotis 2,36 ha sklypo dalimi, pažymėta 48-2-2 geltona spalva (taškai 20-10-9-23-22-15-14-13 ir nuo 12-11-6-5-4-19-20),
- O. K. paskirti naudotis 2,35 ha sklypo dalimi, pažymėta 48-2-3 mėlyna spalva (taškai 21-20-19-18-17-24-21). Teismas nurodė, kad pridedamas 2009-03-12 žemės sklypo planas yra neatskiriama šio sprendimo dalis. Teismas nusprendė priteisti iš S. D. T., J. V. ir iš O. K. po 3,30 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi tvarkos 10,31 ha žemės sklypu, esančiu Toliejų kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) k., Molėtų r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančiu į Labanoro regioninio parko teritoriją, nustatymo. Šis sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklauso tokiomis dalimis: S. D. T. 560/1031 dalys, J. V. 236/1031 ir O. K. 235/1031 dalys.
Teismas konstatavo, jog nustatytina naudojimosi sklypu tvarka visiems trims bendraturčiams, atsižvelgiant į jų turimas dalis, kai tuo tarpu ieškovė siūlė naudojimosi tvarką nustatyti jai ir abiem atsakovams bendrai, o toks nustatymas būtų ydingas, neatitinkantis atsakovų interesų. Teismo vertinimu, priimtinesnis yra atsakovų pateiktas planas, pakoreguotas inž. A. P. 2009-03-12, ir naudojimosi sklypu tvarka nustatytina būtent pagal šį planą. Teismas pažymėjo, jog iš šio plano matyti, kad sklypo dalis 48-2-1, priešieškiniu siūlomas naudotis ieškovei, ribojasi ne tik su Gavėno ežeru taškuose 3-4, bet ir su Želvų bei Gavėno ežerus jungiančiu upeliu taškuose 2-3, tarp kurių yra 220,8 m atstumas, nors šią aplinkybę - upelio, kaip vandens telkinio, egzistavimą ieškovė atkakliai neigė. Teismas vietos apžiūros metu įsitikino, jog upelis iš tikrųjų jungia abu ežerus ir ieškovės faktiškai jau naudojamas sklypas iš tikrųjų ribojasi su šiuo vandens telkiniu. Teismo vertinimu, tai yra reikšminga aplinkybė, nes ieškovė primygtinai reikalavo 190 m Gavėno ežero pakrantės, jos projekte pažymėtos taškais 3-4 (žalia spalva), neatsižvelgdama į atsakovų interesus ir realią situaciją, kad J. V. turi jo naudojamą namų valdą, pažymėtą plane taškais 22-23-15-11-6-7-23, priešais kurią yra ežero pakrantė su šio atsakovo lieptu į ežerą (plane pažymėtas baltu tašku). Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė nepagrįstai pretenduoja į faktiškai J. V. naudojamą sklypo dalį, esančią šalia jo namų valdos ir liepto, kur, kaip matyti fotonuotraukoje, yra vandens padavimo iš ežero įrenginys, J. V. įdirbinėjamas daržui žemės plotelis, po juo paklota vandens padavimo žarna, nuvestas iki jo pirties elektros kabelis. Be to, kaip įsitikinta vietos apžiūros metu, priešais atsakovo namų valdą auga kelios obelys, trys slyvos, serbentų krūmai, netoliese yra šiltnamis.
Teismas konstatavo, jog ieškovės siekimas paskirti jai naudotis sklypu ir pakrante iki pat atsakovo liepto-taško 4, tik didina tarp šalių tvyrančią įtampą ir toks jos reikalavimo tenkinimas sąlygotų tolimesnius šalių ginčus ir netgi jų priešiškumą. Teismas pažymėjo, kad pagal LR įstatymą „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ bei LR žemės reformos įstatymą asmenys, turintys sodybą (namų valdą), turi teisę įgyti žemę, kuri yra faktiškai sodybos užimta. Teismas atkreipė dėmesį, jog šalia J. V. namų valdos yra dar ir jo kaimyno V. S. namų valda itin arti Gavėno ežero pakrantės, pažymėta taškais 12-13-14-15. Teismas atsižvelgė į atsakovų argumentą apie tai, kad ši valda iš esmės ribojasi su apytikriai 50 m ilgio (taškai 12-13) ežero pakrante, kur irgi yra V. S. įrengtas lieptas ir jis ten gyvendamas, realiai juo ir pačia pakrante atsakovų geranorišku leidimu naudojasi, nors ji ir nėra jo nuosavybė. Teismas padarė išvadą, jog, paskyrus ieškovei net 190 m pakrantės, atsakovai būtų priversti tenkintis nepalyginamai mažesne pakrantės dalimi. Teismas konstatavo, jog, patvirtinus ieškovės siūlomą projektą, nukentėtų atsakovų interesai, o taip pat ne tik būtų pažeistos žemės santykius reguliuojančios teisės normos, bet ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismas pripažino, kad racionalesnis ir maksimaliai šalių interesus atitinkantis ir dėl to tvirtintinas yra 2009-03-12 A. P. pakoreguotas planas dar ir tuo požiūriu, jog ieškovei pagal jį yra priėjimai ir galimybė naudotis dviejų vandens telkinių pakrantėmis – upelio taškuose 2-3 (220,8 m) ir ežero taškuose 3-4 (170,2 m). Teismas konstatavo, jog ieškovei paskiriama naudotis 2009-03-12 plane violetine spalva pažymėta sklypo dalis, J. V. – geltona, neskaitant namų valdos (taškai 22-23-7-6-11-15-22), dėl kurios ginčo nėra ir O. K. – mėlyna spalva pažymėtos sklypo dalys. Teismas konstatavo, jog ieškinį tenkinant iš dalies, t.y. nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką ne pagal ieškovės, bet pagal atsakovų projektą, šalims yra paliktinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, o pašto išlaidos - 9,90 Lt priteisiamos iš visų po lygiai – po 3,30 Lt (CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str. 1 d.).
Ieškovė S. D. T. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-09-29 sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi šiuo atveju atsakovų projekto nebuvo galima patvirtinti, be to būtina taisyti žemės sklypo plane esančias klaidas. Kadangi apeliacinės instancijos teisme pateikti naujų įrodymų arba tikslinti žemės sklypo planą negalima, todėl bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir būtina bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinio skundo argumentai:
Šalies argumentai
1) Ieškovė, teikdama ieškinį, galėjo žinoti tik sau norimą paskirti naudoti žemės sklypo dalį, negalėjo žinoti kitų dviejų atsakovų pageidavimų ir neturėjo pagrindo skirstyti plane jiems skirtiną naudoti žemę. Jie tarp savęs naudojimosi tvarką galės nusistatyti bet kada vėliau. Atsakovams pateikus priešieškinį su jų paruoštu planu ir išdėsčius savo pageidavimus, teismas ieškovei neišaiškino teisės patikslinti ieškinį dėl jos žemės sklypo plano trūkumų. Advokato byloje ieškovė neturėjo, procesinius dokumentus ruošė pati, dėl ko negalėjo tinkamai ginti savo teisių ir interesų.
2) Pagrindinis ginčas šioje byloje kilo dėl žemės sklypo dalies prie ežero ir 39,9 m ežero pakrantės naudojimosi. Ieškovė ir atsakovai yra įgiję lygiomis dalimis – atitinkamai po 122/730 ir 121/730 dalis (abu atsakovai) – nuosavybės teisės į Gavėno ežerą. Geriausiai teismų praktiką ir bendraturčių interesų pusiausvyrą atitiktų, sąžiningiausia ir teisingiausia būtų, kad ežero pakrantė būtų paskirta naudoti lygiomis dalimis. Ieškinyje buvo prašoma paskirti naudoti po 190,1 m ir 190,2 m ežero pakrantės. Teismas, patvirtindamas atsakovų reikalavimą ir jų pateiktą projektą, patvirtino iš esmės nelygybę - paskirdamas ieškovei naudoti 170,2 m ežero pakrantės (taškai 3-4), o atsakovams paskyrė naudoti 210,1 m ežero pakrantės (taškai 4-19 ir 19-18, 144,8+65,3=210,1 m), o tai reiškia, kad ieškovei paskirta naudoti 39,9 m mažiau nei atsakovams. Teismas, atmesdamas šį ieškovės argumentą, nepasisakė nė vieno motyvo, kodėl tai neatitinka sąžiningumo, teisėtų lūkesčių ir teisingumo principų. Teismas nenurodė motyvų dėl 39,9 m daugiau ežero pakrantės, skirtos naudoti atsakovams. Be to, teismas neįvardino motyvų, kodėl ieškovės reikalavimas paskirti jai naudotis 190 m ežero pakrante, pažeidžia atsakovų interesus ir realią situaciją.
3) Teismas, teigdamas, jog ieškovė nepagrįstai pretenduoja į atsakovo faktiškai naudojamą sklypo dalį, kurioje atsakovas J. V. turi įdirbinėjamą daržui žemės plotelį, jame paklojo vandens padavimo žarną, nuvedė elektros kabelį, pasistatė vandens padavimo iš ežero įrenginį, neatsižvelgė į tai, kad tai yra vandens apsaugos zona, kurioje bet kokia veikla draudžiama. Dėl šios priežasties atsakovo neteisėtai įdirbinėjama žemės sklypo dalis negali būti pagrindas atmesti ieškovės reikalavimus.
4) Teismo motyvas, kad atsakovų pateiktas planas yra racionalesnis tuo atžvilgiu, kad ieškovei tenka naudotis dviejų vandens telkinių – upelio ir ežero – pakrantėmis, yra nepagrįstas. Taip vadinamas „upelis“ oficialiai neturi tokio pavadinimo, tai tėra tik vandens telkinys priklausantis Valstybiniam vandens fondui. Vietos apžiūros metu teismas yra konstatavęs bei fotonuotraukose yra užfiksuota, kad upelis yra apaugęs medžiais, prie jo nėra priėjimo, kitaip nei prie Gavėno ežero. Be to, pats vandens telkinys ieškovei nuosavybės teise nepriklauso. O 1,22 ha ežero ieškovei priklauso nuosavybės teise ir tai suteikia ieškovei teisę jame vykdyti tam tikrą veiklą. Dėl šių aplinkybių yra pagrįstas jos reikalavimas skirti jai naudotis 190,2 m ežero pakrante, o atsakovų planas maksimaliai neatitinka jos interesų.
5) Teismo argumentas, jog atsakovų planas maksimaliai atitinka šalių interesus, neatitinka teismo proceso metu konstatuotų aplinkybių. Fotonuotraukose bei vietos apžiūros metu užfiksuota, kad ieškovei paskirtas naudoti žemės sklypas yra kalnuotoje vietovėje, ant šlaito. Vienintelė lygesnė vietovė ir yra ši sklypo dalis, dėl kurios kilo ginčas. Patvirtinus atsakovų planą, ieškovei skirtoje naudoti žemės sklypo dalyje didžiąją dalį užima medžiai, miškas, brūzgynai, šlaitas, dėl ko šioje žemėje sunku vystyti bet kokią veiklą. Ieškovės prašoma paskirti naudoti žemės sklypo dalis užtikrintų teisingumą ir sąžiningumą, kadangi ieškovė taip pat kaip ir atsakovas turėtų priėjimą prie ežero ne per brūzgynus ar medžius, o per pievelę.
6) Teisiškai nepagrįstas ir nereikšmingas teismo motyvas, jog pagal LR įstatymą „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir LR Žemės reformos įstatymą asmuo, turintis sodybą (namų valdą), turi teisę įgyti žemę, kuri yra faktiškai sodybos užimta. Šiuo atveju šios teisės ateityje atsakovams įgyvendinti nebėra pagrindo, kadangi ir taip jie nuosavybės teise jau yra įgiję žemės sklypo aplink namų valdą dalį.
7) Teismo motyvas, kad, paskyrus ieškovei naudotis 190 m ežero pakrante, atsakovų interesai stipriai nukentės, nes jų geranorišku leidimu dalimi jų naudojamos ežero pakrantės naudojasi V. S., taigi atsakovams tektų tenkintis nepalyginamai mažesne ežero pakrantės dalimi, yra neteisėtas. Teismas negali tuo motyvu, jog svetimas asmuo, neturintis nuosavybės teisių į žemės sklypą, be visų bendrasavininkų leidimo taip pat juo naudojasi, mažinti vienam iš bendrasavininkų skiriamos naudoti vertingesnės žemės sklypo dalies.
8) Teismas patvirtino žemės sklypo naudojimo planą su aiškiais trūkumais ir netikslumais, dėl ko ateityje gali kilti nesutarimų. Atsakovų pateiktame plane klaida padaryta „Servitutų ir kitų apribojimų aprašyme“, kadangi kelio servitutas S2 dabar turėtų būti išskirstytas per dvi sklypo dalis 48-2-1 ir 48-2-2. Taip pat S1 (teisė prieiti prie vandens telkinių ) plotas taip pat turėtų būti paskirstytas per dvi sklypo dalis 48-2-1 ir 48-2-2, kadangi pasikeitė sklypo dalių 48-2-1 ir 48-2-2 ribų taškai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei paskirta naudoti 170,2 m ežero pakrantės (taškai 3-4), atsakovams paskirta naudoti 210,1 m ežero pakrantės, t.y. skirtumas yra 39,9 m, ir neteisingai sudarytas žemės sklypo planas (brėžinys). Jame netiksliai atvaizduotos žemės sklypo dalių 48-2-1 ir 48-2-2 ribos bei nurodyti atstumai. Pagal dabar esantį brėžinį atstumai skaičiais neatitinka realios situacijos – skirtumas 39,9 m, o pavaizduota plane taip, kad skirtumas butų tik 20 m (lyginant su ieškovės pateiktu žemės sklypo planu). Turėtų būti ištaisyta ši klaida: atstumas tarp taškų 3-4 turi būti 150,2 m, o tarp taškų 19-4 turi būti 164,8 m.
Atsakovai J. V. ir O. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti nepakeistą Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-09-29 sprendimą ir atmesti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų. Siekdama užtikrinti viešąjį interesą – proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškinį visiškai, o priešieškinį atmetant (LR CPK 7 str., 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Lietuvos teismų praktikoje yra pripažinta, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2001-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003).
Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, nes teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi diskrecijos teisę, kurią įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Būtina įvertinti aplinkybes apie bendraturčių esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
Taikydama nurodytus kriterijus šalių pateiktiems ginčo žemės naudojimo tvarkos nustatymo projektams įvertinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pateiktas Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinieriaus A. P. 2008-11-14 parengtas projektas (b.l. 22) atitinka visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 10,31ha žemės sklypas, esantis Toliejų kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) k., Molėtų r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Labanoro regioninio parko teritoriją, kurio 560/1031 dalys priklauso S. D. T., o 236/1031 - J. V. ir 235/1031 dalys - O. K. (b.l. 19-20). Prie šio žemės sklypo esančio ežero Gavėno dalys nuosavybės teise priklauso: 122/730 - S. D. T., 60/730 - J. V. ir 61/730 - O. K. (b.l. 11-13).
Nagrinėjamoje byloje šalims priskirtino naudotis žemės sklypo dalių vertingumas tiesiogiai priklauso nuo ežero Gavėno pakrantės dalies, tenkančios kiekvienam iš bendraturčių. Ieškovės pateiktas projektas visiems žemės sklypo bendraturčiams tenkančią ežero pakrantės dalį paskirsto proporcingai jų turimai žemės daliai, todėl atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.). Tai reiškia, kad ieškovė, būdama minėto žemės sklypo 560/1031 dalių savininke, naudosis ežero Gavėno pakrante, sudarančia 190,2 m, o abu atsakovai (būdami brolis ir sesuo, turintys likusias 561/1031 dalis žemės sklypo, naudosis 190,1 m ežero pakrantės. Ta aplinkybė, kad ežero pakrante naudojasi kiti asmenys, nesudaro teisinio pagrindo mažinti ieškovei tenkančios pakrantės dalį, nes ieškovės pateiktas projektas maksimaliai atitinka proporcingumo principą.
Aplinkybės, kad ežero Gavėno vandens apsauginėje zonoje buvo sodinamas daržas (b.l. 110 - 113), kad paklota vandens padavimo žarna, nuvestas elektros kabelis iki pirties, nesuteikia jokių teisinių privilegijų atsakovui J. V. ir atsakovei O. K. pretenduoti į didesnę ežero pakrantės dalį. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovų 2009-03-12 žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas (b.l. 75) neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir darnos, todėl negali būti patvirtintas. Atsakovų pateiktas planas sumažina ieškovei tenkančios ežero pakrantės dalį 39,9 m mažiau nei atsakovams. Ieškovės pateiktas projektas užtikrina ieškovei, kaip ir atsakovams, turėti priėjimą prie ežero ne per brūzgynus ar medžius, o per pievelę. Taip bendraturčiams tenkančios žemės sklypo dalys užtikrina racionalų ir patogų bendrai valdomo sklypo naudojimą. Ta aplinkybė, kad ieškovei tenkančioje žemės sklypo dalyje yra bevardis upelis, nesudaro teisinio pagrindo mažinti ieškovei tenkančios ežero pakrantės dalį, nes būtina užtikrinti bendraturčių interesų pusiausvyrą ir bendraturčiams tenkančių žemės sklypo dalių lygiavertiškumą. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 1.137 str. 3 d., 1.138 str., 4.75 str., LR CPK 5 str., 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsakovams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes bylą laimėjo ieškovė. Atsakovai turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas: ieškovei - po 279 Lt, susidedančių iš 127 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (b.l. 5), 300 Lt už teisines paslaugas, surašant apeliacinį skundą (b.l. 96), ir 131 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l. 97); valstybei - po 10,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, susidedančių iš 9,90 Lt (b.l. 1) pirmosios instancijos teisme ir 11,10 Lt (b.l. 109) apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 4d., 82 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendė:
Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Patenkinti ieškovės S. D. T. ieškinį visiškai.
Nustatyti naudojimosi 10,31 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Molėtų raj., tvarką pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinieriaus A. P. 2008 m. lapkričio 14 d. parengtą projektą (1 t., b.l. 22):
- ieškovė S. D. T. naudojasi 5,60 ha sklypo dalimi, parengtame projekte pažymėta indeksais 48-2-1 (pažymėta koordinatėmis 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-1),
- atsakovai J. V. ir O. K. naudojasi 4,71 ha žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta indeksais 48-2-2 (pažymėta koordinatėmis 10-9-15-14-13-12-11-5-4-18-17-16-10).
Atmesti atsakovų J. V. ir O. K. priešieškinį.
Priteisti iš atsakovų J. V. ir O. K. po 279 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. D. T. naudai.
Priteisti iš atsakovų J. V. ir O. K. po 10,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.