- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-61/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- V. D.
- Kategorijos
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-82-227/2008 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui V. D. individualiai įmonei, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje B. K., V. G., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. D. individualios įmonės 163 515 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė su ieškove sudarytą 2003 m. gegužės 6 d. statybos rangos sutartį (toliau - Sutartis) dėl gyvenamojo namo statybos, nesilaikė techninio projekto, Statybos įstatymo ir kitų norminių dokumentų reikalavimų, naudojo netinkamas medžiagas. 2006 m. rugsėjo 4 d. sudaryta komisija, kurios nariais buvo objekto statybos techninės priežiūros vadovas V. G., statybos techninės priežiūros vadovas R. K. K. ir ieškovė, objekto apžiūros metu nustatė daug defektų, kurių atsakovas nepašalino. Ieškovė nurodė, kad UAB „Skema“ eksperto A. Z. ataskaitoje bei UAB ,,Kauno komprojektas“ ekspertizės akte yra nurodyti padaryti pažeidimai ir pateikta išvada, jog medinių tekintų rąstų sienų, medinių perdangos sijų ir medinių stogo konstrukcijų sumontavimo defektų ištaisyti neįmanoma, todėl jas tikslinga demontuoti ir atlikti iš naujo naujomis medžiagomis. Nekokybiškai pastatytas gyvenamasis namas dėl esminių montavimo pažeidimų negalės būti pripažintas tinkamu naudoti, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą, kurią sudaro: 30 489 Lt už namo demontavimą, 95 026 Lt už naujo rąstinio namo pastatymo pabrangimą bei 38 000 Lt, ieškovės sumokėti atsakovui pagal sudarytą rangos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2008 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. D. individualios įmonės ieškovei V. K. 91 497,50 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2006 m. gegužės 6 d. ieškovė V. K. ir atsakovas V. D. individuali įmonė pasirašė statybos rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo už sutartyje ir jos priede išvardintus darbus ir medžiagas sumokėti atsakovui 38 000 Lt. Sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovei – fiziniam asmeniui – atlikti statybos darbus – pastatyti gyvenamąjį namą jos ir jos šeimos poreikiams tenkinti, todėl ginčui spręsti teismas taikė vartojimo rangą reglamentuojančias teisės normas. Teismas sprendė, kad atsakovo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra jo verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį ir yra griežta, t. y. be kaltės, ir atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado ne dėl jo kaltės. Ištyręs byloje pateiktus įrodymus – statybos darbų kokybės patikrinimo aktą, UAB „Skena“ ataskaitą, eksperto A. Z. parodymus, eksperto A. Š. parodymus, kitą pateiktą medžiagą, o taip pat įvertinęs teismo paskirtų ekspertų nustatytus pažeidimus ir jų pagrindu padarytas išvadas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas nekokybiškai paruošė medžiagas bei nekokybiškai atliko montavimo darbus ir dėl esminių pažeidimų neįmanomas namo statybos darbų baigimas (CK 6.665 str.). Atsakovas neįvykdė sutarties 7 punkte numatyto įsipareigojimo – nekokybiškai atliktus darbus ištaisyti savo lėšomis ir jėgomis, neįrodė priežasčių, šalinančių jo atsakomybę, todėl privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie naujai atliktus darbus, analogiškus atsakovo atliktiems pagal esamą projektą, bei įrodymų, patvirtinančių, jog ji tą darys, bei kokia bus darbų vertė, todėl teismas sprendė, kad ieškovė nepatyrė žalos, susijusios su darbų pabrangimu. Teismas, atsižvelgęs į UAB „Panevėžio miestprojektas“ atliktą paskaičiavimą, sprendė, kad 2007 m. kovo mėn. kainomis analogiškų rąstų vertė yra 58 117,50 Lt, todėl priteisė ieškovei, kaip nuostolių atlyginimą, 23 804,50 Lt rąstų pabrangimą (58 117,50 Lt – 34 313 Lt). Teismas ieškovei iš atsakovo iš viso priteisė 91 497,50 Lt žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Atsakovas V. D. individuali įmonė apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė sprendimo surašymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, o šių trūkumų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, ir tai galėjo sąlygoti neteisingą bylos išsprendimą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nepagrįstai nenustatė užsakovės V. K. kaltės dėl prievolės netinkamo įvykdymo ir netaikė CK 6.253 straipsnio 5 dalies, 6.259 ir 6.282 straipsnių nuostatų. Ieškovė V. K., neturėdama nustatyta tvarka patvirtinto namo statybos projekto, sudarė statybos rangos sutartį su atsakovo įmone. Ieškovės sutuoktinis yra atestuotas statinio statybos ir statinio techninės priežiūros vadovas, todėl teigti, jog ieškovė nežinojo statybos darbų vykdymo tvarkos, nėra pagrindo. Ieškovė statybos darbų vykdymo metu nereiškė nei žodžiu, nei raštu jokių pretenzijų. Statybvietėje nesilankė joks techninę priežiūrą vykdantis techninis prižiūrėtojas. Kad V. G. yra ieškovės namo statybos techninis prižiūrėtojas, paaiškėjo tik prasidėjus teismo procesui. V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad su statybos darbus atliekančiais asmenimis jis nebendravo, statybos darbų žurnalo nereikalavo, o, pastebėjęs defektus, informuodavo užsakovą.
2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė atsakovui sumokėjo 38 000 Lt, nes atsakovas iš ieškovės gavo tik 30 000 Lt. Sutarties priede, ieškovės pateiktame teismui, yra prierašas apie 8 000 Lt gavimą, tačiau jis įrašytas ne V. D. ranka. Šis priedas prie sutarties buvo sudarytas rašant per kopijuojantį popierių, todėl atsakovas prie apeliacinio skundo prideda pas atsakovą esančią dalį. Ieškovės pateiktas priedas su prirašyta suma, kurios ji nėra sumokėjusi, rodo šalies nesąžiningumą bei dokumentų klastojimą.
3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo prašymą leisti nugriauti pastatytą namą ir pasiimti rąstus. Teismas nepagrįstai ieškovei paliko beveik pastatytą namą ir priteisė didelę pinigų sumą.
4. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, t. y. patraukti bendraatsakovu techninę priežiūrą vykdžiusį V. G.
5. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės parodymais, kad ieškovė pamatus baigė lieti tik 2004 m. vasarą, kadangi pamatai buvo baigti 2003 m. gruodžio mėnesį, kai dar nebuvo išduotas statybos leidimas.
6. Teismas, nustatydamas rąstų pabrangimą, nepagrįstai rėmėsi UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ sąmata, kadangi kainos turi būti nustatomos pagal įmonių pasiūlymus arba konkurso būdu.
7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2004 m. rudenį jau buvo paruošta visa projektinė statinio dokumentacija ir pateikta atsakovui. Ieškovė atsakovui nepateikė jokio projekto, apie projektą neužsiminta iki iškeliant bylą teisme.
8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo ir nevedė statybos žurnalo. Statybos žurnalas buvo vedamas, tik ieškovė atsisakinėjo jį užpildyti, sakydama, kad tai yra nereikalingas formalumas. V. D. individuali įmonė savo statybos darbų žurnalo dalį visada pildė. Įrašų apie vėjo kryptį ir kritulių kiekį nebuvimas nedaro statybos darbų žurnalo negaliojančiu.
9. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė pateikė 2004 m. rugsėjo 4 d. statybos darbų kokybės patikrinimo aktą, nes tokio dokumento byloje nėra. Byloje yra tik 2006 m. rugsėjo 4 d. statybos darbų kokybės patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad patikrinimas buvo atliekamas nuo 10 iki 12 val., tačiau tai neatitinka tikrovės, kadangi tuo metu nebuvo daroma jokia statybvietės apžiūra, o V. D.i atvykus 10 val. buvo įteiktas jau paruoštas statybos darbų kokybės patikrinimo aktas, kurio jis nepasirašė, nes norėjo susipažinti.
10. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo surašymą, nes aprašomojoje dalyje nepateikė atsakovo atsikirtimų santraukos, nepasisakė, kodėl atmetė atsakovo prašymą dėl šalies pakeitimo, nenurodė motyvų dėl nukentėjusiosios pusės kaltės.
Atsiliepimas
Ieškovė V. K. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Apeliantas, teigdamas, jog ieškovė žinojo, kad apeliantas yra neatestuota įmonė, neturi reikiamų leidimų, statybos vadovo ir negali kokybiškai ir tinkamai atlikti rąstinio gyvenamojo namo statybos darbų, pripažįsta, kad vykdė neteisėtą veiklą. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriama, todėl neturi būti tiriama ir apeliacinėje instancijoje. Ieškovė tik 2007 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu pirmą kartą sužinojo, jog apeliantas nė karto nebuvo statęs rąstinio gyvenamojo namo. Pagal CK 6.256 str. 4 d. verslininkui atsakomybė atsiranda be kaltės, todėl apeliantas privalo atsakyti už netinkamai atliktus darbus ir atlyginti ieškovei žalą. Apeliantas nevykdė pareigos, numatytos CK 6.674 str. 1 d., suteikti užsakovui visą informaciją apie atliekamus darbus, tam tarpe ir apie gebėjimą atlikti tam tikro pobūdžio darbus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia apelianto argumentus, kad ieškovė nei raštu, nei žodžiu apeliantui nereiškė pretenzijų dėl netinkamos kokybės darbų.
2. Rangos sutartis yra konsensualinė, jokie teisės aktai nedraudžia sudaryti sutarties dėl rąstinio namo statybos iki statybos leidimo gavimo. Atsižvelgiant į tai, kad statybos leidimas buvo išduotas 2004 m. vasario 27 d., o statybos darbai buvo pradėti 2004 m. rudenį, teismas pagrįstai nustatė, kad projektinė dokumentacija iki statybos darbų pradžios buvo pateikta apeliantui, ieškovė nepažeidė Statybos įstatyme įtvirtintų pareigų, jas įvykdė. Be to, apeliantas, pradėdamas statybos darbus, konkliudentiniais veiksmais, patvirtino, jog iš ieškovės gavo projektinę dokumentaciją. Aplinkybių dėl pamatų išliejimo 2004 m. vasarą apeliantas neginčijo, jas pripažino, nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų, todėl nepagrįstas ir nevertintinas apeliacinio skundo argumentas, jog gyvenamojo namo pamatai buvo baigti 2003 m. gruodį, t.y. iki statybos leidimo gavimo. Šalių pasirašytas sutarties priedas patvirtina, kad šalys susitarė pratęsti sutartinius santykius, todėl sutartis šalių atžvilgiu galiojo ir 2005 m. apeliantei atliekant statybos darbus.
3. 2004 m. spalio 30 d. ieškovė su V. G. sudarė sutartį dėl gyvenamojo namo statybos techninės priežiūros. Apeliantas apie rąstinio namo statymo laiką ieškovės neinformavo, todėl statybos techninis prižiūrėtojas negalėjo būti statybvietėje rąstinio gyvenamojo namo statymo metu 2005 m., o tik vėliau turėjo galimybę reikalauti apelianto taisyti statymo defektus. V. G. neteigė, kad statybos žurnalo nereikalavo ir nebendravo su apelianto darbuotojais. Apeliantas neįrodė, kad vedė statybos darbų žurnalą. Statybos darbų žurnalas nėra prijungtas prie bylos. Be to, parengiamojo teismo posėdžio metu apelianto savininkas nurodė, kad joks statybos darbų žurnalas nebuvo vedamas. Teismo paskirtas ekspertas išvadoje nurodė, kad ekspertizei pateiktas statybos darbų žurnalas buvo netinkamai užpildytas. Net ir nesant techninio prižiūrėtojo, apeliantas turėjo įstatyminę pareigą darbus atlikti taip, kad po to statinį būtų galima naudoti pagal paskirtį arba nevykdyti statybos darbų, kol techninis prižiūrėtojas nebus paskirtas.
4. Apeliantas neįrodė teiginio, jog ieškovė V. D. individualiai įmonei sumokėjo ne 38 000 Lt, o 30 000 Lt. Apelianto nurodytas argumentas, kad ieškovės pateiktas 2004 m. rugpjūčio 23 d. priedas prie sutarties yra suklastotas, neturi būti vertinamas, nes nebuvo nurodytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nepagrįsti ir apelianto argumentai, jog V. D. individuali įmonė ieškovei statė rąstinį sodo namelį. Ieškovė prie atsiliepimo pateikia vienintelio ieškovės nuosavybės teise valdomo sodo namelio kadastrinės bylos kopiją, kurioje matyti, kad ieškovės sodo namelis yra mūrinis.
5. Byloje abiejų šalių pasirinktas ekspertas A. Š., taip pat ir specialistas A. Z. patvirtino, kad gyvenamasis namas, jo nedemontuojant, niekada negalės būti pripažintas tinkamu naudoti, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad ieškovė turės pastatytą namą ir priteistą iš atsakovo pinigų sumą.
6. Apeliantas tik apeliacinėje instancijoje ginčija ieškovės pateiktą reikiamą kvalifikaciją turinčios UAB „Panevėžio miestprojektas“ sąmatą, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas ir priteista žala. Apelianto nurodytas rašymo apsirikimas teismui perrašant įrodymo rekvizitus, t. y. 2006 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akto datą, negali būti laikomas pagrindu teismo sprendimo panaikinimui. Apeliantas nepagrįstai, negavęs ieškovės sutikimo, teismo reikalavo V. G. įtraukti atsakovu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo B. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė V. K. ir atsakovas V. D. individuali įmonė 2003 m. gegužės 6 d. sudarė statybos rangos sutartį (t. 1, b. l. 11), kurioje V. D. individuali įmonė (rangovas) įsipareigojo per šešis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2003 m. lapkričio 6 d., savo medžiagomis pagal visus statybos reikalavimus savo rizika pastatyti vieno aukšto sveikų pušų tekintų rąstų namą, 11 x 12 m² ploto, (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą brėžinį, o V. K. (užsakovas) įsipareigojo priimti darbą ir už jį (medžiagas ir darbą) sumokėti 28 000 Lt (Sutarties 1 p.). Šalys susitarė, kad namas bus statomas rangovo medžiagomis iš apvalių tekintų 20 cm skersmens rąstų, rangovas atliks šiuos darbus: paruoš medžiagas (rąstus) ir juos transportuos į statybos vietą, sumontuos sienas, grindų ir lubų balkius, stogo gegnes ir grebėstus, stogą uždengs plėvele, rąstus po tekinimo nušlifuos, padengs specialiu laku ir impregnuos reikiamomis medžiagomis grindų balkius (Sutarties 2 p.). Rangovas sutartyje įsipareigojo pateikti rąstų montavimui tarpinę plėvelę, stogo dengimui specialią plėvelę, medžio padengimo ir impregnavimo medžiagas ir lakus (Sutarties 3 p.). Užsakovas sutartyje įsipareigojo pateikti šias medžiagas rangovui: grindų ir lubų balkius, stogo gegnes ir grebėstus (Sutarties 3 p.). Šalys susitarė, kad užsakovas sutarties pasirašymo dieną rangovui iš priklausančios mokėti 28 000 Lt sumos medžiagų pirkimui sumoka avansą 8 000 Lt. Mokėjimas atliekamas pavedimu arba grynais užsakovo pasirinkimu (Sutarties 5 p.). Sutarties 7 punkte rangovas įsipareigojo, atlikęs nekokybiškus darbus, juos ištaisyti savo lėšomis ir jėgomis. Sutarties teksto apačioje šalys ranka įrašė įrašą, kad Sutartis įsigalioja nuo pinigų (8 000 Lt) pervedimo į rangovo sąskaitą, o Sutarties 8 punkte nustatė, kad Sutartis pasibaigia ją visiškai įvykdžius ir užsakovui priėmus darbą, taip pat nustatė, kad užsakovas turi teisę nutraukti sutartį, jeigu rangovas nesilaikys šioje Sutartyje numatytų sąlygų, ir įgyja teisę į nuostolių atlyginimą. Šalys sudarė darbų sąmatą, kurią įvardino priedu prie Sutarties (t. 1, b. l. 12), ir kurioje nurodė, kad apmokėjimas už rąstus sudaro 34 313 Lt, o už kitas medžiagas ir darbus – 2 894 Lt, iš viso – 37 207 Lt. Priedo prie Sutarties 6 punkte šalys nurodė, kad papildomi darbai atliekami pagal papildomą finansavimą, teksto apačioje ranka įrašytas įrašas ,,2004.08.23 Pinigai medžiagoms 8 000 Lt“ ir V. D. parašas. V. K. 2003 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymu pervedė V. D. individualiai įmonei 8 000 Lt už rąstus (t. 1, b. l. 30), B. K. 2005 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo nurodymu pervedė V. D. individualiai įmonei 10 000 Lt už namo statybą (t. 1, b. l. 29). 2005 m. spalio 29 d., 2005 m. gruodžio 18 d., 2006 m. balandžio 25 d., 2006 m. birželio 21 d. rašteliais (t. 1, b. l. 25-28) V. K. V. D. individualiai įmonei sumokėjo 12 000 Lt. 2004 m. vasario 27 d. Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius V. K. išdavė statybos leidimą Nr. 45.441 individualaus gyvenamojo namo su garažu statybai (duomenys neskelbtini) pagal suderintą projektą Nr. 441, kurį parengė UAB ,,Erdvinė linija“, leidime nurodytas projekto vadovas – O. B., o techninis prižiūrėtojas – V. G. (t. 1, b. l. 31). V. K. (užsakovas) ir V. G. (techninis prižiūrėtojas) 2004 m. sausio 30 d. sudarė sutartį dėl gyvenamojo namo statybos techninės priežiūros (t. 1, b. l. 32). Rangovas V. D. individuali įmonė sumontavo gyvenamojo namo tekintų rąstų sienas, medines perdangų sijas ir medines stogo konstrukcijas (t. 2, b. l. 9). V. K. 2006 m. lapkričio 2 d. pranešė V. D. individualiai įmonei, kad dėl esminių sutarties pažeidimų, vadovaujantis Sutarties 8 punktu, nuo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutraukia 2003 m. gegužės 16 d. sutartį (t. 1, b. l. 20).
CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Sutartis dėl namo statybos galėtų būti įvardijama kaip statybos rangos sutartis. Tačiau nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Taigi įstatyme nustatyta išimtis, kada statybos rangos sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Nagrinėjamu atveju rangos sutartis buvo sudaryta dėl namo statybos. Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotame statybos leidime Nr. 45.441 nurodytas statinys – individualus gyvenamasis namas su garažu. Tai, kad buvo statomas individualus gyvenamasis namas, patvirtina ir UAB ,,Erdvinė linija“ parengtas individualaus gyvenamojo namo su garažu projektas (t. 1, b. l. 125-140), 2006 m. rugsėjo 4 d. statybos darbų kokybės patikrinimo akte (t. 1, b. l. 8-9), V. K. 2006 m. rugsėjo 14 d. pretenzijoje V. D. įmonei (t. 1, b. l. 18), V. K. 2006 m. lapkričio 2 d. pranešime V. D. įmonei (t. 1, b. l. 20) ir kituose bylos dokumentuose pateikta informacija. Rangos sutartis buvo sudaryta tarp juridinio asmens, verslininko – V. D. individualios įmonės (rangovo), kurio viena iš veiklos rūšių yra pastatų ir jų dalių statyba (t. 1, b. l. 181) ir fizinio asmens – V. K. (užsakovės), kurios užsakyto atlikti darbo rezultato (individualaus gyvenamojo namo) paskirtis – tenkinti V. K. ir jos šeimos poreikiams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo sutartis yra vartojimo rangos sutartis ir jai taikytinos vartojimo rangos sutarties taisyklės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ginčo, kilusio iš vartojimo rangos sutarties, išsprendimui taikytinos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ,,Ranga“ pirmojo skirsnio ,,Bendrosios nuostatos“ ir antrojo skirsnio ,,Vartojimo ranga“ normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. G. A., bylos Nr. 3K-3-207/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. J. v. UAB ,,Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008, išaiškino, kad CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ,,Ranga“ antrojo skirsnio ,,Vartojimo ranga“ normos yra specialiosios to paties skyriaus pirmojo skirsnio ,,Bendrosios nuostatos“ normų atžvilgiu ir pagal tai išspręsti ginčui, kilusiam iš vartojimo rangos teisinių santykių, taikytinos prioritetiškai. CK 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ,,Ranga“ pirmojo skirsnio ,,Bendrosios nuostatos“ normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų XXXIII skyriaus ,,Ranga“ skirsnių normos.
CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Taigi ši sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. Vienai jos šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius savo sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu gali būti taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai, taip pat atitinkamais atvejais gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 str.). Kadangi rangovu pagal vartojimo rangos sutartį visada yra verslininkas, tai sutartinės atsakomybės taikymo atveju jis atsako be kaltės (CK 6.256 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. J. ir kt. v. UAB ,,Novaturas“, bylos Nr. 3K-3-524/2007).
CK 6.672 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350-6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės.
Kaip minėta, byloje yra nustatyta, kad ieškovė V. K., vadovaudamasi Sutarties 8 punktu, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutraukė 2003 m. gegužės 16 d. rangos sutartį, rangovui V. D. individualiai įmonei nepabaigus atlikti visų darbų pagal Sutartį.
Pažymėtina, kad vartojimo rangos nuostatos skirtingai reglamentuoja užsakovo teises, priklausomai nuo to, ar trūkumai nustatomi darbo rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu, ar sutartyje numatyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; CK 6.680 straipsnyje nustatyta, jog jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl rangovo atsakomybės, neteisingai taikė CK 6.665 straipsnio nuostatas, nes turėjo taikyti CK 6.680 straipsnį, kadangi klausimas dėl darbų kokybės iškilo rangovui nebaigus darbų pagal Sutartį. Kaip minėta, CK 6.678 straipsnio 1 dalis, kuri nukreipia į CK 6.665 straipsnį, reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, kai darbo rezultato priėmimo arba naudojimo metu nustatomi jo trūkumai. Tuo tarpu CK 6.680 straipsnis reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises vartojimo rangos sutartyje numatyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato. Minėtas straipsnis nukreipia į CK 6.334 straipsnį, kurio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, Sutartyje numatyto darbo atlikimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.334 straipsnio 1 dalyje bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus.
CK 6.363 straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) pagal šiose normose nustatytas sąlygas suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra sąlygota daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimu, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Jo, kaip ir kitų CK 6.363 straipsnyje nustatytų gynimo būdų, taikymą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas. Reikalavimus daikto kokybei reglamentuoja aptariamo straipsnio 1-3 dalys. Pagal juos kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikimo tinkamos kokybės reikalavimams, o nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimas nuo kokybės reikalavimų ir daikto netinkama kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą, tarp jų ir įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 8 dalyje.
Ieškovė ieškinį reiškė CK 6.334 straipsnio ir 6.680, 6.334 straipsnių pagrindais, prašydama priteisti sumokėtą rangovui kainą už namo pastatymą – 38 000 Lt, nekokybiškai pastatyto namo demontavimo išlaidas – 30 489 Lt ir 95 026 Lt už naujo namo pastatymo pabrangimą.
Teismo paskirtos statinio techninės/finansinės ekonominės ekspertizės, kurią atliko UAB ,,Kauno komprojektas“ (t. 2, b. l. 74), metu buvo nustatyta, kad rangovas neįvykdė Sutarties 1 punkte nustatytos sąlygos per šešis mėnesius pastatyti vieno aukšto sveikų pušų tekintų rąstų namą, Sutarties 2 punkte numatytos sąlygos, kad rangovas statys iš 20 cm skersmens apvalių tekintų rąstų, nes faktiškai pastatytas iš įvairaus diametro rąstų nuo 19,5 iki 20 cm skersmens, rangovas rąstus buvo įsipareigojęs po tekinimo nušlifuoti ir padengti specialiu laku, tačiau šių darbų neatliko, Sutarties 3 punkte numatytos sąlygos, kad rangovas pateiks rąstų montavimui tarpinę plėvelę, medžio padengimo ir impregnavimo lakus, tačiau objekte plyšių tarp rąstų užtaisymui tarpinės plėvelės nenaudojo, o vietoj plėvelės plyšius tarp rąstų užpurškė statybinėmis putomis (Ekspertizės akto atsakymas į 6 klausimą). Ekspertizės akto atsakyme į 7 klausimą ekspertas nurodė, kad atsakovas rąstinio namo statybai naudojo ne sertifikuotus, o savos gamybos tekintus, nepakankamai išdžiovintus rąstus, plyšius tarp rąstų užpurškė statybinėmis putomis, kas pablogino atliktų darbų išvaizdą ir kokybę. Ekspertizės akto atsakyme į 8 klausimą ekspertas nurodė, kad medinės statinio konstrukcijos dalies techninė būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų, nes apvalių tekintų rąstų namas yra nebaigtas statyti ir nepriduotas naudoti. Ekspertizės akto atsakyme į 13 klausimą ekspertas nurodė, kad medinių tekintų rąstų sienos sumontuotos su nukrypimais nuo vertikalės, kampuose rąstai suleisti netiksliai, dideli tarp suleistų rąstų plyšiai užtaisyti statybinėmis putomis. Matuojant 2 m ilgio liniuote su gulsčiuku atskirose vietose nukrypimai nuo vertikalės siekia net 4-5 cm, medinių perdangos sijų sujungimai su lauko ir vidaus sienomis atlikti nekokybiškai – medinės perdengimo sijos daugelyje vietų yra supleišėję, nėra sumontuotos atraminės kolonos ir medinės stogo konstrukcijos sumontuotos nekokybiškai, gegnės tarpusavyje nėra lygiagrečios, tarp jų atstumai nevienodi, nekokybiškai atlikti gegnių tarpusavio sujungimai. Ekspertizės akte nurodyta, kad nekokybiškai yra sumontuotos lauko sienos, gegnės, pirmo aukšto medinės sijos, nekokybiškai sujungti kampuose bei prie durų angų sumontuoti rąstai. Nurodyta, kad, įvertinus nustatytus rąstinio namo statybos trūkumus, tęsti namo statybos negalima jų nepašalinus, o daugelį defektų galima pašalinti tik išardžius rąstų namą ir atlikus defektų šalinimo darbus, todėl namą reikėtų sumontuoti iš naujo. Trūkumų nepašalinus, namas būtų pastatytas nekokybiškai. Tai, kad rangos sutarties objektas – gyvenamasis namas – pastatytas nekokybiškai, patvirtina ir ieškovės užsakymu atlikta UAB ,,Skema“ ataskaita dėl gyvenamojo namo kokybės nustatymo (t. 2, b. l. 9), 2006 m. rugsėjo 4 d. statybos darbų kokybės patikrinimo aktas (t. 1, b. l. 8-9), A. Š., A. Z. parodymai teismo posėdžiuose (t. 2, b. l. 53-55, 95-97).
Įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad statomas gyvenamasis namas neatitinka tinkamos kokybės reikalavimų, ir tai sudaro pagrindą taikyti ieškovės teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.363 straipsnio 8 dalyje – pirkėjas gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Šiuo atveju netinkamos kokybės daiktą pardavėjo reikalavimu pirkėjas turi grąžinti pardavėjo sąskaita. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių. Sutarties nutraukimas ir sumokėtų pinigų grąžinimas ieškovei nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir adekvati ieškovės, kaip vartotojos, pažeistų teisių gynimo priemonė. Pažymėtina, kad apeliantas, kaip rangovas, turi CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytą teisę reikalauti netinkamos kokybės daikto grąžinimo savo (apelianto) sąskaita. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas turėjo svarstyti galimybę grąžinti atsakovui demontuotus rąstus, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas būtų pareiškęs tokį reikalavimą, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad apelianto teisė būtų ginčijama, apribota ar pažeista, ieškovė neprieštarauja dėl demontuotų rąstų grąžinimo atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl šios apelianto teisės gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB ,,Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008).
Ieškovė nurodė, kad ji atsakovui pagal 2003 m. gegužės 6 d. sutartį sumokėjo 38 000 Lt. Iš ieškovės pateiktų banko mokėjimo nurodymų (t. 1, b. l. 29-30), 2005 m. spalio 29 d., 2005 m. gruodžio 18 d., 2006 m. balandžio 25 d., 2006 m. birželio 21 d. raštelių (t. 1, b. l. 25-28 ) matyti, kad ieškovė atsakovui sumokėjo 30 000 Lt. Ieškovė teismui taip pat pateikė savo priedo prie 2003 m. gegužės 6 d. sutarties egzempliorių, kurio teksto apačioje ranka įrašytas įrašas ,,2004.08.23 Pinigai medžiagoms 8 000 Lt“ ir V. D. parašas. Apeliantas šį 8 000 Lt sumokėjimą ginčija, nurodydamas, kad prierašas įrašytas ne V. D. ranka, teigia, kad šis priedas prie sutarties buvo sudarytas rašant per kopijuojantį popierių, tačiau jo egzemplioriuje tokio prierašo nėra, todėl daro prielaidą, kad šis ieškovės pateiktas egzempliorius gali būti suklastotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės atsakovas nei 2007 m. balandžio 4 d. ir 2007 m. liepos 2 d. pateikdamas atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, nei pirmosios instancijos teismo posėdžiuose neginčijo. Apeliantas argumentą, kad ieškovės priedas prie Sutarties gali būti suklastotas, nurodė tik apeliaciniame skunde. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas atsisakė savo pozicijos, kad prierašas yra suklastotas (t. 3, b. l. 70). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi priede prie Sutarties padarytą įrašą, ieškovės ir atsakovo argumentus, aplinkybę, kad ieškovė atsakovui rangos sutarties vykdymo metu sumokėdavo tam tikras pinigų sumas ir pagal raštelius, vadovaudamasi įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendžia, kad įrašas priede prie Sutarties buvo padarytas V. D. ranka, ir jis įrodo, jog ieškovė atsakovui 2004 m. rugpjūčio 23 d. sumokėjo 8 000 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 38 000 Lt (CK 6.363 str. 8 d.).
CK 6.363 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą.
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 30 486 Lt už namo demontavimą ir 95 026 Lt už naujo namo pastatymo pabrangimą. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės prašomą 30 486 Lt sumą už statinio demontavimą, o prašomą priteisti naujo gyvenamojo namo pastatymo pabrangimo sumą sumažino. Vertinant ieškovės prašomą priteisti namo demontavimo būsimų išlaidų sumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei priteista suma beveik lygi šalių sudarytoje Sutartyje ir jos priede sutartai visai vieno aukšto rąstų namo pastatymo kartu su medžiagomis (rąstais) kainai. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo ir ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktas demontavimo darbų sąmatas (t. 3, b. l. 56-66), vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, priteistą sumą sumažina iki 15 000 Lt (CK 1.5 str.).
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.253 straipsnio 5 dalies, 6.259, 6.282 straipsnių nuostatų dėl civilinės atsakomybės netaikymo atsakovui ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes dėl techninio prižiūrėtojo nebuvimo, nepakankamo finansavimo, projektinės dokumentacijos nepateikimo atsakovui, pagrįstai sprendė, kad atsakovas savo atsikirtimų neįrodė. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. CPK 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylos šalies teisė teismui pareikšti prašymą netinkamą šalį pakeisti tinkama. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų sutikusi, jog V. Gasperavičius būtų įtrauktas atsakovu, todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Apelianto argumentas, kad teismas, nustatydamas rąstų pabrangimą, nepagrįstai rėmėsi UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ sąmata, yra nepagrįstas, kadangi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas minėtos sąmatos neginčijo, pats nepateikė jokių įrodymų, kad rąstinių namų kainos 2007 m. kovo mėn. buvo kitokios. Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas neturėjo ir nevedė statybos žurnalo, kad 2006 m. rugsėjo 4 d. statybos darbų kokybės patikrinimo aktas buvo surašomas apeliantui nedalyvaujant, šio patikrinimo akto data sprendime nurodyta klaidingai, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl rangovo atsakomybės, sprendimą grindė taikydamas kitas materialines teisės normas, tačiau šiuo klausimu priėmė iš esmės teisingą sprendimą, todėl jis nekeistinas šioje dalyje (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl prašomų priteisti nuostolių dydžio, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino gyvenamojo namo demontavimo išlaidų dydį (CK 1.5 str.). Ieškovei V. K. iš atsakovo V. D. individualios įmonės iš viso priteistina 76 011,50 Lt žalos atlyginimo (CK 6.363 str. 5 ir 8 d.).
Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d.), pažymėtina, kad, pakeitus Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimą, ieškovės patenkintų reikalavimų procentinė dalis iš esmės nesikeičia, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeičiamas (esant 163 515 Lt reikalavimui priteista 76 011,50 Lt, kas sudaro 46 proc.). Kadangi ieškovė reiškė 163 515 Lt reikalavimą, už ieškinį buvo sumokėjusi reikiamą 4 270,30 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 3, 4, 69), todėl sprendimo dalis, kuria iš ieškovės priteistas 760 Lt žyminis mokestis, panaikinama.
Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, teisėjų kolegija išsprendžia bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimą (CPK 93 str., 98 str.). Atsakovui V. D. individualiai įmonei iš ieškovės V. K. priteistina 467 Lt (17 proc.) sumokėto žyminio mokesčio dalis (2 t., b. l. 112). Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 8 260 Lt (t. 3, b. l. 36). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos apimtį, byloje sprendžiamo teisinio klausimo aktualumą ir sudėtingumą ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas rekomendacijas ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, konstatuoja, kad ieškovės patirtos ir prašomos priteisti atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra per didelės, todėl mažintinos iki 4 000 Lt. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 3 000 Lt (t. 3, b. l. 48), todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai jam iš ieškovės priteistina 510 Lt išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Valstybės naudai iš ieškovės priteisiamos 6 Lt, o iš atsakovo 30,85 Lt išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. D. individualios įmonės (įm. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 91 497,50 Lt žalai atlyginti, pakeisti ir priteistą žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 76 011,50 Lt (septyniasdešimt šešių tūkstančių vienuolikos litų 50 ct). 5 procentų metines palūkanas skaičiuoti nuo priteistos 76 011,50 Lt sumos.
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės V. K. priteistas 760 Lt žyminis mokestis valstybei.
Kitą Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. K. atsakovui V. D. individualiai įmonei 467 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio ir 510 Lt (penkis šimtus dešimt litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti iš atsakovo V. D. individualios įmonės ieškovei V. K. 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) išlaidų advokato teisinę pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti iš ieškovės V. K. 6 Lt (šešis litus) ir iš atsakovo V. D. individualios įmonės 30,85 Lt (trisdešimt litų 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.