- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-03
- Bylos Nr.
- 3K-3-524/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Juozas Šerkšnas (pirm.), Algis Norkūnas (pran.), Antanas Simniškis
- Suinteresuotas asmuo
- E. S., J. M., Kauno miesto savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija
- Pareiškėjas
- S. L., V. F.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų E. S. ir J. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. L. ir V. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: E. S., J. M., Kauno miesto savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija.
Žemesnės instancijos teismas
nustatė : I. Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 1994 m. gegužės 25 d. sprendimu patenkino prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatė, kad pareiškėjų V. F. ir S. L. senelis A. J., A. s. (mirė 1975 m.), iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2 ha žemės sklypą.
Suinteresuoti asmenys E. S. ir J. M. 2006 m. liepos 28 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus. Jos nurodė, kad nebuvo įtrauktos į bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimą, tačiau teismo sprendimu yra nuspręsta dėl jų teisių, nes jos turi teisę atkurti nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, dėl kurio yra nustatytas valdymo juridinis faktas. Apie priimtą teismo sprendimą jos sužinojo tik 2006 m. birželio mėnesį. Jos prašė atnaujinti praleistą dėl svarbių priežasčių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, atnaujinti procesą byloje ir panaikinti teismo 1994 m. gegužės 25 d. sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 26 d. nutartimi atnaujino terminą prašymui paduoti ir atnaujino procesą byloje. Teismas sprendė, kad suinteresuoti asmenys pateikė rašytinius įrodymus, leidžiančius daryti išvadą, jog byloje paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teismo sprendimu nuspręsta dėl suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų. Tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje. Teismas nurodė, kad pagal CPK 368 straipsnio 2 dalį prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai. Suinteresuoti asmenys ši terminą praleido. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo instituto tikslus ir į tai, kad suinteresuoti asmenys teisėtai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės dalį, atnaujino praleistą terminą prašymui paduoti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimu esmė
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 1994 m. gegužės 25 d. sprendimą ir pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė.
Teismas, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir įvertinęs liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad pareiškimo pagrindą sudarančios aplinkybės yra neįrodytos, nes pareiškėjos nepateikė neginčijamų įrodymų patvirtinančių, jog žemės savininkas A. J., J. s., padovanojo savo sūnui A. J., A. s., 2 ha žemės sklypą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos V. F. apeliacinį skundą, 2007 m. gegužės 10 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetė suinteresuotų asmenų J. M. ir E. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo byloje.
Teisėjų kolegija nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau toks prašymas negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai. Suinteresuotų asmenų teiginys, kad apie ginčijamą teismo sprendimą jie sužinojo tik 2006 m. birželio mėnesį, yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad apie ginčijamą teismo sprendimą jie žinojo jau 2005 metų sausio 13 d., kai pateikė Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pareiškimą, kuriame nurodė, jog jiems nepriklauso teisė atkurti nuosavybės teises į žemę, nes yra priimtas teismo sprendimas. Teismas 2006 m. spalio 26 d. nutartimi nepagrįstai atnaujino praleistą daugiau kaip penkerius metus terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Suinteresuoti asmenys nepateikė teismui įrodymų ir nenurodė reikšmingų šio termino praleidimo priežasčių. Iš prijungtų prie civilinės bylos nuosavybės teisių atkūrimo bylų matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyko ilgai, suinteresuoti asmenys žinojo, jog nuosavybės teisės jiems atkuriamos tik į 1,76 ha žemės ir jie neginčijo priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad suinteresuoti asmenys nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės. Teismas be pagrindo vadovavosi jų pateiktais rašytiniais įrodymais – teismų 1959 m. gruodžio 10 d. ir 1983 m. rugsėjo 22 d. sprendimais. Šie įrodymai nepaneigia teismo 1994 m. gegužės 25 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Iš nurodytų teismų sprendimu matyti, kad buvo sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą ir juo naudojimosi tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismo 1994 m. gegužės 25 d. sprendimas yra įvykdytas – jo pagrindu pareiškėjoms atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys E. S. ir J. M. prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Kasatorės nurodė šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 370 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūrėjo galiojančią teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartį, kuria atnaujintas procesas byloje. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalies normos prasmę teismo nutartys, kuriomis atnaujintas procesas byloje, yra neskundžiamos. Taip yra pažeista CPK 370 straipsnio 3 dalies imperatyvioji norma, draudžianti peržiūrėti teismo nutartis, kuriomis nuspręsta atnaujinti procesą byloje. Be to, taip yra sudaryta teisinė koalizija, kai tuo pačiu metu galioja du vienas kitam prieštaraujantys teismų procesiniai sprendimai proceso atnaujinimo klausimu.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 312 straipsnį.
Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniu skundu buvo skundžiamas teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimas, kuriuo atmestas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Klausimas dėl proceso atnaujinimo nebuvo šio teismo sprendimo nagrinėjimo dalykas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai buvo keliamas klausimas dėl proceso atnaujinimo ir nekeliama klausimų, susijusių su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu. Apeliacijos dalykas buvo reikalavimas prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nenurodė nė vieno tokį sprendimą pagrindžiančio motyvo. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimais į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kurios neperžiūrimos apeliacine tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundo motyvų, susijusių su proceso atnaujinimo terminais, nepažeidė CPK 370 straipsnio 3 dalies ir 312 straipsnio nuostatų. Teisėjų kolegija taip pat nepažeidė ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto, nes nutartyje konstatavo, kad byloje nėra aplinkybių, paneigiančių 1994 m. gegužės 5 d. teismo sprendimu nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl to neteisingai išsprendė bylą.
Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėja V. F. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė procesinės teisių normų. Apeliacinis skundas buvo paduotas dėl 2006 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimo, kurio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui yra svarbios ir bylos proceso atnaujinimo aplinkybės. Akivaizdu, kad kasatorės prašymą atnaujinti procesą padavė nepagrįstai, nes nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie turėtų įtakos 1994 m. gegužės 25 d. teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nuosavybės į ginčo žemę atkūrimo procesas truko ne vienerius metus, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. S. dar 2000 m., o J. M. – 2004 m. buvo žinoma apie tai, į kokio dydžio žemės sklypą jos pretenduoja. Tik po to, kai pareiškėjoms buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, jos kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagrindas įsiteisėjusiam teismo sprendimui panaikinti kasacine tvarka yra materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo patikrinamos aplinkybės, susijusios su prašymo padavimo terminu: 1) ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punkte reikalaujamas aplinkybes, kuriomis grindžiamas terminų skaičiavimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); 2) priėmus prašymą atnaujinti procesą ir paskyrus jo nagrinėjimo teisme datą teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, jog nėra praleistas prašymo padavimo terminas (CPK 370 straipsnio 2 dalis); 3) išnagrinėjus prašymą ir nustačius, kad prašymas paduotas nepraleidus jo padavimo termino, atnaujinamas procesas, jeigu nenustatomi trūkumai, susiję su padavimo terminu. Priimta nutartis atnaujinti procesą pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį nėra skundžiama atskiruoju skundu.
Nagrinėjamoje byloje teisės klausimai yra susiję su tuo, ar teismas gali persvarstyti termino prašymui dėl proceso atnaujinimo laikymosi klausimą po proceso atnaujinimo byloje, ar šio termino praleidimu gali argumentuoti prašymo dėl proceso atnaujinimo atmetimą ir kaip turėtų būti formuluojama teismo sprendimo rezoliucinė dalis.
CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su terminu susiję klausimai yra išnagrinėjami teismo posėdyje, dėl proceso atnaujinimo priimama nutartis. Šioje normoje nenurodyta, kad procesą atnaujinanti nutartis būtų skundžiama atskiruoju skundu. Tačiau iš to negali būti daroma išvada, kad teismo nutarties išvados dėl termino nepraleidimo negali būti patikrinamos apeliacine tvarka, o CPK 370 straipsnio 3 dalies tvarka priimtos nutarties atnaujinti procesą teisėtumas iš viso negali būti peržiūrimas.
Teisė į apeliaciją dėl nutarčių peržiūrėjimo įgyvendinama dviem būdais: 1) skundžiant teismo nutartį atskiruoju skundu; 2) motyvus dėl atskiruoju skundu neskundžiamų nutarčių įtraukiant į apeliacinį skundą, t. y. paduodant apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 1 ir 3 dalys). Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, jeigu tai nustatyta CPK arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai atitinka CPK 334 straipsnio 1 dalies tiek 1, tiek 2 punktą. Jeigu būtų atsisakyta atnaujinti procesą dėl aplinkybių, susijusių su termino praleidimu, tai suinteresuotas asmuo turėtų apeliacijos teisę. Kai tiesiogiai įstatyme nenustatyta, kad nutartis atnaujinti procesą gali būti apskundžiama, negalima daryti išvados, kad proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimas dėl terminų laikymosi ar praleidimo negali būti patikrintas kitu būdu. Minėta, kad CPK 334 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog motyvai dėl teismo nutarčių, kurios neskundžiamos atskiruoju skundu, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą. Procesinio lygiateisiškumo principas, įtvirtintas CPK 17 straipsnyje, reikalauja, kad šalių procesinės teisės būtų lygios. Tai turi būti taikoma ir vertinant šalių teises skųsti byloje priimtas nutartis. Jeigu dėl teismo nutarties, kuria užkertamas kelias atnaujinti procesą termino praleidimo motyvu, suteikiama teisė į apeliaciją atskiruoju skundu, tai būtų teisinga ir lygiateisiškumo principą atitiktų suteikimas teisės peržiūrėti nutartį dėl proceso atnaujinimo, kai keliami argumentai, kad terminas buvo praleistas, o teismas, spręsdamas klausimą dėl termino prašymui atnaujinti procesą padavimo, padarė teisės ar fakto klaidą. Iš to teisėjų kolegija daro išvadą, kad motyvai dėl neteisėto ir nepagrįsto proceso atnaujinimo, susijusio su termino praleidimo aplinkybių nustatymu ir teisės taikymu tuo aspektu, gali būti įtraukiami į apeliacinį ar atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties, priimtų CPK 371 straipsnio 1 dalies tvarka (CPK 370 straipsnio 3 dalis, 334 straipsnio 3 dalis).
Bylos nagrinėjimo ribas apeliacine tvarka tokiu atveju sudaro apeliaciniame skunde išdėstytas faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu jame nurodytos aplinkybės, susijusios su termino laikymusi, tai jos turi būti nagrinėjamos. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato, kad termino taikymo klausimu padaryta teisinė ar faktinė klaida, tai nereiškia, kad turi būti panaikinama CPK 370 straipsnio 3 dalies tvarka priimta nutartis atnaujinti procesą. Tokiu atveju yra pagrindas apeliacinės instancijos teismui priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet jis gali būti priimamas termino laikymosi motyvais ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties, priimtos CPK 371 straipsnio 1 dalies tvarka. Proceso atnaujinimas ir bylos išnagrinėjimas iš esmės yra įvykęs faktas, todėl nėra jokių praktinių sumetimų naikinti nutartį dėl proceso atnaujinimo, priimtą CPK 370 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs faktines ir teisines aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą dėl termino taikymo, turi pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) ir priimti naują sprendimą dėl esmės – prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo ar panaikinimo atmesti (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė aplinkybes, susijusias su termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo laikymusi. Todėl, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, jis galėjo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl termino prašymui atnaujinti procesą laikymosi klausimu ir dėl to priimti naują sprendimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo traktuoti, jog apeliacinės instancijos teismas priėmė naują sprendimą be motyvų, kad sprendė naujus reikalavimus ar kad peržiūrėjo neskundžiamą teismo nutartį. Šie kasacinio skundo argumentai teisiškai nepagrįsti ir dėl to atmestini. Jeigu proceso atnaujinimo terminas buvo praleistas ir dėl to byla negalėjo būti atnaujinta, tai šios aplinkybės sudaro pagrindą atmesti prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesant pagrindo atnaujinti procesą, negali vykti bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas nepažeistas.
Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, netinkamai, t. y. ne pagal CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, išdėstė priimto sprendimo rezoliucinę dalį. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis keistina.
Pareiškėjos V. F. prašymas priteisti jai turėtas išlaidas kasacinės instancijos teisme už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą netenkinamas, nes ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sumokėjo advokatui honorarą už suteiktas paslaugas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja, turėdama įrodymą apie šių išlaidų buvimą, turi teisę CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu kreiptis dėl jų priteisimo išsprendimo klausimo į pirmosios instancijos teismą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą pakeisti ir ją išdėstyti taip: suinteresuotų asmenų E. S. ir J. M. prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 1994 m. gegužės 25 d. sprendimo panaikinimo atmesti.
Kitas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.