- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-1638-480/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12972-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Apus turtas“, Kauno miesto savivaldybei
- Ieškovas
- M. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Apus turtas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1388-214/2018 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Apus turtas“ dėl sprendimo dalinio panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas M. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia UAB „Apus turtas“ parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti 2017-05-23 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), pardavimo, Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria buvo patvirtintas 2017-05-23 Savivaldybės būsto, parduodamo pagal Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą įkainojimo aktas ir nustatyta buto pardavimo kaina - 39 849,61 Eur; 3) įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu buto pirkimo-pardavimo sutartį pagal 2017-02-07 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1232-454/2017 patvirtintą Taikos sutartį nustatant, jog buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 23 500 Eur; 4) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2017-02-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1232-454/2017 tarp ieškovo M. S. ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės buvo patvirtinta taikos sutartis, kurios 2 punktu šalys susitarė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo pagal Lietuvos Respublikos paramos įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą, t. y. už jo rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, bei šių gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su ieškovu M. S.. Atsakovė 2017-05-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė patvirtinti Savivaldybės būsto - 68,79 kv. m bendrojo ploto buto (duomenys neskelbtini), įkainojimo aktą; parduoti M. S. už 39 849,61 Eur 68,79 kv. m bendrojo ploto butą (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuomone, buto pardavimo kaina - 39 849,61 Eur, neatitinka realios buto rinkos vertės, yra nepagrįstai per didelė, kadangi butas yra itin prastos būklės, jam reikalingas kapitalinis remontas. Atsakovės UAB „Apus turtas“ vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingumą įrodo 2017-05-31 VĮ Registrų centro parengta vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinanti, kad ginčo buto, rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu vertinimo dieną (2017-05-25) yra 23 000 Eur, bei šioje byloje paskirtos teismo ekspertizės pagrindu parengtas teismo eksperto M. K. buto vertės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį nustatyta buto rinkos vertė vertės nustatymo dienai (2017-04-24) yra 23 500 Eur. UAB „Apus turtas“ buto vertinimas buvo atliktas akivaizdžiai parenkant netinkamus lyginamuosius pavyzdžius ir nepagrindžiant tokio pasirinkimo aplinkybių, nepagrįstai netaikant parinktiems lyginamiesiems pavyzdžiams pataisos koeficientų, pažeidžiant teisės normas. Atskaitoje parinktiems lyginamiesiems objektams buvo nepagrįstai netaikytas komunikacijų pataisos koeficientas. Be to, UAB „Apus turtas“ visiškai nevertino byloje vertinamo buto būklės. 2014-01-14 UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio rašte dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad butas namo palėpėje yra visiškai susidėvėjęs, jo situacija avarinė, butą remontuoti ekonomiškai nenaudinga, todėl rekomenduojama jį pripažinti kaip netinkamą gyventi. VĮ Registrų centro rengtoje vertinimo ataskaitoje nustatyta buto vertė yra praktiškai analogiška buto vertei, nustatytai teismo eksperto M. K. parengtame buto rinkos vertės ekspertizės akte. Todėl ieškovas sutinka su teismo eksperto M. K. parengto buto rinkos vertės ekspertizės aktu nustatyta buto rinkos verte.
2. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas turi teisę įsigyti butą, adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro atliktas ir ieškovo pateiktas ginčo patalpų turto vertinimas negali turėti jokios juridinės reikšmės ginčo turto vertės nustatymui šioje byloje, kadangi Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka būtent UAB „Apus turtas“, laimėjusi viešųjų pirkimų konkursą, turėjo teisę pateikti privalomąjį ginčo turto vertinimą, nuosavybės teisės perleidimo už rinkos kainą procedūroms vykdyti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Todėl patalpų pardavimas pagal kitų vertintojų atliktus vertinimus prieštarautų imperatyvioms teisės normų nuostatoms. Turto vertinimo ataskaita nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad VĮ Registrų centras Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka yra laimėjęs viešųjų pirkimų konkursą Kauno miesto savivaldybėje dėl privalomojo turto vertinimo, nuosavybės teisės perleidimui už rinkos kainą procedūroms vykdyti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Pažymėjo, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ieškovas nepateikė į bylą objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad UAB „Apus turtas“ atlikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita buvo parengta nesilaikant Turto ir verslo vertinimo metodikos ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Apus turtas“ prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė ieškovo pretenduojamo įsigyti savo nuosavybėn buto rinkos vertę pavedė nustatyti bendrovei, su kuria, atlikus turto vertinimo paslaugų viešojo pirkimo procedūras, 2017-04-24 buvo sudaryta Nekilnojamojo turto ir akcijų vertinimo paslaugų teikimo sutartis bei tą pačią dieną suformuluota Techninė nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), vertinimo užduotis. UAB „Apus turtas“ atliko minėto nekilnojamojo daikto vertinimo procedūras, 2017-05-15 surašė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje pateikė išvadą dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės. Ieškovas prašo pripažinti UAB „Apus turtas“ parengtą Ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia, tačiau tokios reikalavimo teisės ieškovas dėl jo teisinės padėties (pretenduojamų įsigyti patalpų nuomininkas, o ne savininkas) neturi. UAB „Apus turtas“, atlikdama buto vertinimą, jam parinko savo savybėmis itin artimus, panašius lyginamuosius objektus, o esamus nežymius skirtumus „išlygino, panaikino“ teisės aktų nustatyta tvarka parinkdamas ir apskaičiuodamas, galutiniuose vertės skaičiavimuose taikydamas pataisų koeficientus. VĮ Registrų centro ataskaitos analizė leidžia daryti išvadą, jog vertintojas manipuliavo parinkdamas lyginamuosius objektus ir tuo sudarė iliuziją, jog šie objektai yra analogiški vertintam turtui. Iš VĮ Registrų centro parengtos ataskaitos turinio nėra galimybės nustatyti, kiek ir kokių objektų lyginimui šis vertintojas apskritai surado net ir pagal aukščiau nurodytus užklausos kriterijus. Ekspertas M. K., pripažindamas, kad lyginimui pasirinktų analogų fizinė būklė jam nėra žinoma (neprieinama, - tuo ir paremtas lyginamojo metodo taikymas), visgi daro niekuo nepagrįstą prielaidą, jog lyginamųjų objektų būklė yra žymiai geresnė, nei vertinamo buto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino; pripažino negaliojančia UAB „Apus turtas“ parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikino 2017-05-23 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), pardavimo, Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria buvo patvirtintas 2017-05-23 Savivaldybės būsto, parduodamo pagal Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą įkainojimo aktas ir nustatyta buto pardavimo kaina - 39 849,61 Eur; įpareigojo atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu buto pirkimo–pardavimo sutartį pagal 2017-02-07 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1232-454/2017 patvirtintą Taikos sutartį nustatant, jog buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 23 500 Eur; priteisė ieškovui M. S. iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Apus turtas“ iš kiekvienos po 53 Eur žyminio mokesčio, 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 165 Eur ekspertizės išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas ginčija UAB „Apus“ parengtą buto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje butas 2017-04-24 dienai įvertintas 39 800 Eur. Ieškovas, siekdamas paneigti ieškiniu ginčijamus atsakovų sprendimus, pateikė 2017-05-31 VĮ Registrų centro turto vertintojo K. A. vertinimo ataskaitą, kurioje ginčo buto rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dienai (2017-05-25) yra 23 000 Eur. Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią atliko teismo paskirtas ekspertas M. K. ir nustatė buto vertę ekspertizės atlikimo dienai, t. y. 2017-10-12 – 26 000 Eur; 2017-04-24 dienai – 23 500 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktas VĮ Registrų centro parengtas turto vertinimas ir teismo ekspertizės akte nurodytas vertinimas iš esmės yra labai panašūs, nes ginčo butas įvertintas labai panašia suma, kai UAB „Apus turtas“ buto vertė nurodyta apie 16 000 Eur didesnė, nors buvo vadovaujamasi tuo pačiu lyginamuoju metodu. Teismo vertinimu UAB „Apus turtas“ vertinimo ataskaita yra parengta neįvertinant buto fizinės būklės, individualių jo savybių, jo realaus nusidėvėjimo, netinkamumo gyvenimui pagal esamą būklę, bei pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo įstatymo ir Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatas. UAB „Apus turtas“ palyginimui parinko neanalogiškus lyginamuosius objektus, netaikė tinkamai pataisos koeficientų, dėl to neteisingai buvo nustatyta buto vertė.
6. Teismas nurodė, kad ginčo butas yra itin blogos fizinės būklės, 1907 m. statybos gyvenamajame name, butui nustatytas 70 procentų nusidėvėjimas, bute yra krosninis šildymas. Buto blogą būklę, jo būklės neatitikimą gyvenamosios patalpos paskirčiai, patvirtina ne tik eksperto M. K. atliktos ekspertizės duomenys, bet ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. UAB „Kauno centro būstas“ 2017-10-05 apžiūros aktas, UAB „Kauno centro būstas“ Statinio apžiūros aktas 2017-05-05, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2017-09-19 nurodymas Nr. 21-547, 2017-01-17 UAB Kauno komunalinio būtų ūkio raštas. Iš ginčijamos ataskaitos matyti, kad lyginamieji objektai parinkti daug naujesnės statybos namuose, kuriuose yra centrinis šaldymas, kai vertinamame bute – krosninis šildymas, t. y. su skirtinga komunikacijų sistema, skirtinguose aukštuose, vertinamo buto būklė ženkliai skiriasi nuo lyginamųjų objektų. Netaikomi pataisos koeficientai. Teismo vertinimu, UAB „Apus turtas“ ataskaita parengta pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikos 58 ir 62 punktus. Vertinant ginčo butą nebuvo tinkamai parinkti lyginamieji objektai, nebuvo įvertinti vertinamo buto ir lyginamų objektų skirtumai, nebuvo daromos analogiško ar panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas butas, sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Nenurodytos analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinimas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės, nenurodyta padarytų Metodikos 58.2 p. nurodytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybės, nenurodyta taikytų formulių ir atliktų skaičiavimo sekų bei rezultatų.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje paskirtos teismo ekspertizės akte nustatytas ginčo buto vertinimas ženkliai skiriasi nuo UAB „Apus turtas“ atlikto vertinimo. Ekspertizės akto duomenimis, buvo atlikti panašūs lyginamieji objektai, įvertinti statybos metai, pastato aukštų skaičius, tiek kiti parametrai, atmesta sandoriai su didžiausiomis ir mažiausiomis kainomis, lyginant objektus su ginčo butu, laikė, kad vertinami objektai yra vidutinės būklės, taikyti atitinkami pataisos koeficientai. Ekspertas M. K. pagrindė lyginamo turto parinkimo aplinkybes, nurodė pataisų modelius, jų taikymo aplinkybes, nurodė taikytas formules, atliko skaičiavimus, ginčo butą įvertino 23 500 Eur suma. Šioje ekspertizėje nurodyta buto vertė iš esmės nesiskiria ir nuo VĮ Registrų centro atlikto vertinimo, ir vertintina kaip atitinkanti realią turto vertę. Kadangi teismo vertinimu UAB „Apus turtas“ buto įvertinimas neatitinka realios ginčo buto vertės, negali būti laikomas pagrįstu atsakovų argumentas, kad turtas gali būti parduotas tik viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka parinkto turto vertintojo.
8. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CK 1.138 str., civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas. Todėl teismo vertinimu, ieškovo reikalavimai dėl UAB „Apus turtas“ ginčo buto vertinimo ataskaitos panaikinimo, iš dalies Kauno miesto savivaldybės sprendimo panaikinimo, yra tinkamas ieškovo civilinių teisių gynimo būdas. Parduodamo savivaldybės būsto kaina nustatoma pagal nekilnojamojo turto rinkos vertę vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Teismas konstatavo, kad ištirti byloje įrodymai bei motyvai leidžia daryti išvadą, kad buto rinkos vertė sudaro 23500 Eur, todėl pripažino UAB „Apus turtas“ parengtą Ataskaitą negaliojančia, panaikino Kauno miesto savivaldybės priimto 2017-05-23 sprendimo dalį, kuria patvirtintas buto (duomenys neskelbtini) įkainojimo aktas bei įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu buto pirkimo–pardavimo sutartį nustatant, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 23 500 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Priešingai nei sprendė teismas, UAB „Apus turtas“ rengdama Ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai įvykdė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei su tuo sietinus Metodikos reikalavimus pilna apimtimi, nes ne tik objektyviai parinko lyginamuosius objektus, bet tinkamai apskaičiavo bei Ataskaitoje pagrindė, paaiškino atliktus turto vertės skaičiavimus, sietinus ir su atskiromis reikšmėmis - taikytų pataisos koeficientų skaičiavimais, ir su galutiniu ginčo buto rinkos vertės apskaičiavimu.
9.2. Teismas be pagrindo laikė, kad UAB „Apus turtas“ vertintojo nustatyta ginčo buto vertė per aukšta, neatitinka realios buto vertės. Iš ekspertizės akto matyti, kad parinkęs lyginamuosius objektus, pritaikęs jiems įvairias pataisas, išskyrus būklės pataisą, ekspertas M. K. nustatė, jog vertinamo turto vertė yra 43 337,70 Eur, o UAB „Apus turtas“ vertintojo Ataskaitoje nurodyta vertinamo turto vertė 39 763 Eur. Nesant jokio statinio galimos rekonstrukcijos projekto, pats ekspertas M. K. nepagrįstai nusprendė, jog buto būklė iki vidutinės būtų atkurta tik tuo atveju, jei visos pastato perdangos būtų pakeistos naujomis (ar rekonstruotos), uždengtas naujas stogas, įvestas naujas vandentiekis ir kt. Dėl tokio pobūdžio padarytų prielaidų gautas net 40 procentų mažesnis vertinimo rezultatas reiškia, jog vertinamas butas ir lyginamieji objektai yra visiškai skirtingi ir tarpusavyje apskritai negalėjo būti lyginami.
9.3. Nepagrįstas teismo motyvas, kad turtas gali būti parduodamas nesilaikant imperatyvių viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Ieškovas siekia išsipirkti butą remiantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, todėl kitų vertintojų atliktas turto vertinimas neturi jokios juridinės reikšmės turto vertės nustatymui, kadangi būtent UAB „Apus turtas“, laimėjusi viešųjų pirkimų konkursą turėjo teisę pateikti privalomąjį ginčo turto vertinimą, nuosavybės teisės perleidimo už rinkos kainą procedūroms vykdyti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Todėl tokių patalpų pardavimas pagal kitų vertintojų (ekspertų) atliktus vertinimus prieštarautų imperatyvioms teisės normų nuostatoms.
9.4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad teisės aktai savivaldybei, kaip viešojo administravimo subjektui, nesuteikia teisės ar galimybės parduoti savo turtą kokia nors kita tvarka nei nustatyta teisės aktais. Net ir nuginčijus parengtą Ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybė iš naujo turėtų atlikti teisės aktuose nustatyta tvarka įtvirtintas procedūras, susijusias su buto rinkos vertės (kainos) nustatymu, kadangi šie teisės aktai nenumato jokios kitos alternatyvios galimybės tokio pobūdžio turtą parduoti jo kainą nustačius kokia kita (pvz. pagal teismo sprendimą), o ne Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
9.5. Teismas, įpareigodamas Kauno miesto savivaldybę sudaryti ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, nustatant, kad buto rinkos vertė yra 23 500 Eur, pažeidė imperatyvias Įstatymo nuostatas, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas. Ieškovas, skirtingai nei atsakovė Kauno miesto savivaldybė, yra laisvas šių susiklosčiusių civilinių teisinių santykių dalyvis ir gali atsisakyti savo nuosavybėn įsigyti butą, jei jo kaina ieškovui yra nepriimtina, per didelė.
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Apus turtas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas neturėjo teisės vadovaudamasis CK 1.138 straipsnio nuostatomis parinkti imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantį ieškovo tikrai ar tariamai pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi savivaldybės nuomininkui parduodamo būsto rinkos vertę (kainą) pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą gali nustatyti tik turto vertintojas, įskaitant ekspertą, parinktas viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
10.2. Teismas negalėjo nustatyti turto vertę pagal VĮ Registrų centro ar eksperto M. K. vertinimą, kadangi jie buto rinkos vertę nustatė neatlikus privalomų viešojo administravimo procedūrų. Todėl šių abiejų vertintojų dėl turto vertės padarytos išvados nors ir gali turėti reikšmę vertinant ar atsakovė UAB „Apus turtas“ tinkamai 2017-04-24 dienai nustatė buto rinkos vertę, tačiau negali būti naudojamos imperatyviai priverčiant buto savininką Kauno miesto savivaldybę parduoti turtą už minėtų vertintojų nustatytą kainą.
10.3. Teismas padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas, kad atsakovė UAB „Apus turtas“ atlikdama turto vertinimą netinkamai taikė TVVPĮ nuostatas bei Metodikos nuostatas, nes palyginimui pasirinko netinkamus lyginamuosius objektus, nepagrindė tokio pasirinkimo aplinkybių, nenurodė taikytų formulių, skaičiavimo sekų ir pan. Iš Ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, jog vertintojas lyginamojo metodo pagalba nustatydamas buto rinkos vertę, apibūdino ir pagrindė lyginamųjų objektų pasirinkimą, ataskaitoje nurodyti taikyti pataisų duomenys yra išsamūs ir aiškūs, taikytų pataisų dydžiai yra paimti iš Kauno miesto savivaldybės teritorijos turto masinio vertinimo ataskaitos 2016-12-07, todėl yra ne tik lengvai patikrinami, bet ir oficialiai nustatyti. Taip pat Ataskaitoje nurodytos turto vertės apskaičiavimui taikytos formulės, atlikti skaičiavimai bei jų rezultatai.
10.4. Apeliantės nuomone, teismas nesuvokė turto vertinimo sritį reglamentuojančių teisės normų ypatumų ir jų taikymo praktikoje taisyklių, todėl padarė visiškai nepagrįstas išvadas dėl Ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) teisingumo, kadangi lygiai tokius pačius šio vertintojo veiksmus vertino, kaip neteisingus, o kitų dviejų vertintojų – kaip teisingus ir pagrįstus. Kiti vertintojai didžiąją dalį jų taikytų pataisų apskaičiavo bei pavaizdavo lygiai tuo pačiu principu ir formatu.
10.5. Teismas nevertino, kad ekspertas M. K. metodologiškai neteisingai apskaičiavo bei pritaikė „būklės“ koeficientą, tuo buto vertę nepagrįstai sumažindamas beveik dvigubai, negu ji turėjo būti gauta, atsižvelgiant į eksperto lyginimui parinktus analogus bei šių analogų skirtingumą nuo vertinto turto. Be to, teisės aktai ir suformuota teismų praktika draudžia vertintojui nepagrįsti daromų prielaidų. Ekspertas posėdyje patvirtino, jog tam tikras išvadas, atitinkamai - reikšmes nustatė „iš patirties ir/ar ekspertiniu metodu“, t. y. jų nepagrįsdamas, todėl dviejų vertintojų gautas panašus buto vertinimo rezultatas, priešingai, nei sprendime nurodė teismas, reiškia ne šių dviejų asmenų atliktą tinkamą turto vertinimo rezultatą, o siekį buto vertę nepagrįstai sumažinti iki ieškovo norimo rezultato.
10.6. Teismas nepagrįstai laikė, kad eksperto M. K. nustatyta buto vertė vertintina kaip atitinkanti realią turto vertę. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas M. K. nustatė, jog vertinamo turto vertė yra 43 337,70 Eur, o UAB „Apus turtas“ vertintojo Ataskaitoje nurodyta vertinamo turto vertė 39 763 Eur. Tačiau ekspertas, pripažindamas, kad lyginimui pasirinktų analogų fizinė būklė jam nėra žinoma (neprieinama, - tuo ir paremtas lyginamojo metodo taikymas), padarė niekuo nepagrįstą prielaidą, jog lyginamųjų objektų būklė yra žymiai geresnė, nei vertinamo buto. Todėl būdas, kuriuo ekspertas apskaičiavo buto būklės pataisą ir buto vertę sumažino net 40 procentų, yra netinkamas bei visiškai neobjektyvus.
10.7. Teismas nesuvokė ir civilinėje byloje neatskleidė vertinant turtą taikytinų laiko pataisos koeficientų reikšmės, nepagrįstai sureikšmino ne tokių svarbių vertinant turtą komunikacijų (krosnims šildymas) ar aukšto pataisas, taip pat nepagrįstai nurodė, jog atsakovė netaikė komunikacijų pataisos koeficiento, sietino su bute esančiu krosniniu šildymu. Teismas nevertino Ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų apie komunikacijų pataisos koeficiento parinkimą ir taikymą bei atsakovės UAB „Apus turtas“ su tuo sietinų argumentų. Ataskaitoje nurodyta, kad visi lyginamieji objektai yra su visomis komunikacijomis bei su centriniu/vietiniu šildymu, vertinamas turtas turi krosninį šildymą, todėl komunikacijų pataisa nustatoma vadovaujantis 2017 m. masinio vertinimo ataskaita; su krosniniu šildymu sietina reikšmė (pataisos koeficientas) 0,95 yra panaudota ir galutiniuose atsakovės atliktuose turto vertės skaičiavimuose, psl. 26. Taip pat šios pataisos taikymą sprendė ir ekspertas M. K.. Lyginamiesiems objektams ir buvo pritaikytas koeficientas 1, kuris yra visiškai pagrįstas, objektyvus ir šioje civilinėje byloje nebuvo nuginčytas.
10.8. Teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Apus turtas“ parengta ataskaita yra neteisinga, kadangi atsakovė netaikė pastato statybos metų pataisos koeficiento. Tik VĮ Registrų centras lyginamiesiems objektams taikė su pastato statybos metais sietinas pataisas, tačiau jų tiesiogiai nesiejo su objektų fizine būkle. Galimų lyginamųjų objektų sąraše buvo tik vienas senesnės nei 1960 m. statybos pabaigos pastatas, tačiau jis buvo rekonstruotas. Todėl vertintojo galimybė pasirinkti analogus iš senesnės statybos pastatų buvo ribota, be to, nebuvo būtina, nenulėmė galutinio turto vertinimo rezultato, kadangi pastato būklės pataisa akumuliuoja bet kokius su pastato statybos pabaigos metais sietinus galimus skirtumus.
10.9. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl buvo atmesti visi atsakovių argumentai, atsakovių bylos nagrinėjimo metu teiktų argumentų, atsikirtimų visiškai neišnagrinėjo ir neaptarė. Tuo iš esmės buvo pažeistas civilinio proceso įstatymas, nes priimto teismo sprendimo turinys neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų, bei tuo buvo pažeistas ir rungtyniškumo principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje.
Atsiliepimas
11. Ieškovas M. S. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovių apeliacinius skundus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Nors įstatymų leidėjas numato, kad turto vertinimą atlieka viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės (turto vertintojai), tačiau šiuo atveju ir kyla ginčas dėl tokio savivaldybės parinkto vertintojo ataskaitos teisėtumo. Pateiktas ne tik VĮ Registrų centro ginčo buto vertinimas, bet ir byloje buvo atlikta teismo paskirta ekspertizė, kurioje yra nustatyta ginčo turto vertė, dėl ko teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti teisingą rinkos vertę.
11.2. Teismas teisingai gynė ieškovo civilines teises. UAB „Apus turtas“ pageidauja, kad panaikinus jos atliktą turto vertinimo ataskaitą, Kauno miesto savivaldybė pakartotinai užsakytų naują ginčo buto vertinimą, dėl ko UAB „Apus turtas“ naudai būtų mokama iš naujo už atliktą vertinimą. Tokiu atveju ieškovas, būdamas neįgalus ir pensininkas, turėtų mokėti už atliktus vertinimus, ir to pasėkoje būtų pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Juk jeigu ataskaita būtų teisinga, sandoris turėtų būti sudarytas iš karto. Tokiu atveju šalys pastatomos į nelygiavertę padėtį.
11.3. Teismas pagrįstai pripažino negaliojančia UAB „Apus turtas“ parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ir jos pagrindu iš dalies panaikino priimtus administracinius aktus, nes ataskaita yra parengta neįvertinant buto fizinės būklės, individualiu jo savybių, bei pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo įstatymo ir Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatas. Apeliantės, nesutikdamos su atlikta ekspertize, turėjo teisę prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, tačiau to neprašė.
11.4. Teismas teisingai nustatė, jog UAB „Apus turtas“ neįvertino itin blogos buto būklės, neatsižvelgė į individualias buto savybes, lygino akivaizdžiai neanalogiškus lyginamuosius objektus, netaikė tinkamų pataisos koeficientų, dėl ko neteisingai nustatė buto vertę. Buto bloga būklė yra akivaizdi, kas matyti iš turto vertinimo ataskaitų ir teismo eksperto M. K. parengto ekspertizės akto, buto apžiūros aktų, fotonuotraukų, ir eilės rašytinių įrodymų.
11.5. UAB „Apus turtas“ apeliaciniame skunde išdėstyti išvedžiojimai ir samprotavimai apie vertinimo prasmę, tikslus, kurie užima didelę skundo dalį, yra neaiškūs ir nesuprantama, kokią reikšmę šie argumentai turi ginčijant teismo sprendimą.
12. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo patenkinti UAB „Apus turtas“ apeliacinį skundą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybė sutinka su apeliantės apeliaciniu skundu bei jame išdėstytais motyvais bei argumentais.
13. Atsakovė UAB „Apus turtas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentais bei jame suformuluotu prašymu visiškai sutinka ir prašo šį apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
16. Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1232-454/2017 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp M. S. ir Kauno miesto savivaldybės. Nutartis įsiteisėjusi, galiojanti, nors, kaip nustatyta teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2018 m. spalio 24 d. civilinė byla išsiųsta į Generalinę prokuratūrą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pagal minėta nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punktą, atsakovė Kauno miesto savivaldybė įsipareigoja parduoti ieškovui M. S. (a/k (duomenys neskelbtini) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos paramos įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios Taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. 2-1232-454/2017, sudaryti su ieškovu M. S. šių gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo tada, kai ieškovas pateiks atsakovei visus tokiam sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus. Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sprendimas), patvirtino Savivaldybės būsto – 68,79 kv. m bendrojo ploto buto (duomenys neskelbtini), įkainojimo aktą; nusprendė M. S. už 39 849,61 Eur 68,79 kv. m bendrojo ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Nesutikdamas su Sprendime nurodyta buto verte ir gavęs 2017 m. gegužės 31 d. VĮ Registrų centro parengtą vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta buto rinkos vertė 2017 m. gegužės 25 d. 23 000,00 Eur, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, patikslinęs reikalavimą po byloje atliktos buto rinkos vertės ekspertizės, prašė: 1) pripažinti negaliojančia UAB „Apus turtas“ parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti 2017-05-23 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), pardavimo, Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria buvo patvirtintas 2017-05-23 Savivaldybės būsto, parduodamo pagal Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą įkainojimo aktas ir nustatyta buto pardavimo kaina - 39 849,61 Eur; 3) įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu buto pirkimo-pardavimo sutartį pagal 2017-02-07 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1232-454/2017 patvirtintą Taikos sutartį nustatant, jog buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 23 500 Eur; 4) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.
17. Apeliacijos dalykas – ginčas dėl buto vertės nustatymo teisėtumo.
19. Atsakovių Kauno miesto savivaldybės (toliau –Savivaldybė) ir UAB „Apus turtas“ apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir neteisėtai nustatė buto rinkos vertę (kainą).
20. Turto vertė rinkoje nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (ginčui aktuali jo nuo 2016 m. lapkričio 17 d. galiojusi redakcija; toliau – Vertinimo pagrindų įstatymas) reikalavimais bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos turto ir verslo vertinimo metodikos (ginčui aktuali nuo 2013 m. birželio 7 d. galiojanti redakcija; toliau – Metodika).
21. Pagal Vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.
22. Turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis)( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.).
23. Vadovaujantis tarp Savivaldybės ir UAB „Apus turtas“ 2017 m. balandžio 24 d. sudaryta Nekilnojamojo turto ir akcijų vertinimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei tos pačios dienos Technine nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), vertinimo užduotimi, UAB „Apus turtas“ atliko turto vertinimo procedūras ir surašė ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateikė išvadą, kad turto vertinimo dienai – 2017 m. balandžio 24 d. – buto rinkos vertė yra 39 849,61 Eur. Sprendimu Savivaldybė patvirtino būsto – 68,79 kv. m bendrojo ploto buto (duomenys neskelbtini), įkainojimo aktą; nusprendė M. S. už 39 849,61 Eur 68,79 kv. m bendrojo ploto butą (duomenys neskelbtini). Nesutikdamas su UAB „Apus turtas“ nustatyta turto verte, ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kur turto vertintojas K. A. 2017 m. gegužės 31 d. parengė buto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buto rinkos vertė vertinimo dieną – 2017 m. gegužės 25 d. – nustatyta 23 000 Eur. Turėdamas VĮ Registrų centro parengtą vertinimo ataskaitą, ieškovas ir kreipėsi į teismą dėl buto vertės ginčo išsprendimo jame.
24. Ieškovas įgijo teisę pirkti butą už kainą, kurios nustatymo tvarką reglamentuoja specialūs teisės aktai, tačiau, viena vertus, kainos nustatymas nepanaikina pirkėjo (ieškovo) teisės atsisakyti nuo sandorio, jeigu pirkimo kaina jam per didelė, ir, kita vertus, neužkerta jam kelio kreiptis į teismą dėl turto vertės ginčo išsprendimo jame. Vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, kad iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats nusprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka ir būdais, neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityviškumo principo (CK 1.137, 1.138 straipsniai). Nepaisant, kad savivaldybės nuomininkui parduodamo būsto kainą pagal teisinį reglamentavimą gali nustatyti tik turto vertintojas, kilus ginčui dėl turto vertės, šį ginčą nagrinėja ir sprendžia teismas.
25. Siekiant išsiaiškinti, ar teisingai nustatyta buto vertė, ieškovo prašymu, pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi paskyrė byloje nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę. Ekspertizę atlikusio teismo eksperto M. K. Buto (duomenys neskelbtini) rinkos vertės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ekspertizės aktas) pateikiama išvada, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) (kitas byloje ir ekspertizės akte nurodomas šio buto numeris – 5) rinkos vertė ekspertizės atliko dieną – 2017 m. spalio 12 d. – yra 26 000 Eur, o jo vertė vertės nustatymo dienai – 2017 m. balandžio 24 d. – 23 500 Eur.
26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ekspertizės akte teisingai nustatyta ginčo buto vertė. Teisėjų kolegija su šia išvada sutinka. Ekspertizės akte detaliai aprašytas vertinamasis objektas, pažymėta, kad jis yra 1907 m. statybos gyvenamajame name, butui nustatytas 70 procentų fizinis nusidėvėjimas, butas yra su krosniniu šildymu, pažymėta, kad vertinamo buto vidaus apdaila labai blogos būklės. Ekspertizės akte duoti pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados, ekspertas, atlikdamas ekspertizę, atsižvelgė į konkretaus vertinamo objekto individualias savybes, ypatumus lemiančius šio konkretaus objekto vertę. Teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas M. K. paaiškino lyginamojo turto parinkimo aplinkybes, nurodė pataisų modelius, jų taikymo aplinkybes (išklausytas 2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas). Taigi, teismo eksperto pateikta turto vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta laikantis teisės aktų, todėl teigti, kad ekspertize negalima remtis ar, kad ekspertize nustatyta buto rinkos vertė netinkamai, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ekspertizės akto išvadoje nurodyta buto vertė iš esmės nesiskiria nuo VĮ Registro centro atlikto vertinimo.
27. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė, aprašė bei vertino ne tik teismo ekspertizės akto duomenis, bet ir UAB „Apus turtas“ turto vertinimo atskaitą, nurodė argumentus, kuriuo iš vertinimų jis vadovaujasi ir kodėl kito vertinimo duomenis laiko nepatikimais ir mažiau teisingais, nurodytų Metodikos nuostatų požiūriu (Metodikos II skyriaus nuostatos). Be turto ekspertizės akto, turto vertinimo ataskaitų, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei įvertino ir kitus byloje esančius įrodymus: 2014 m. sausio 14 d. UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ komisijos defektinį aktą, gyvenamosios patalpos apžiūros aktą, 2014 m. m. sausio 17 raštą „Dėl gyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini)“, kuriuose nurodoma, kad butas esantis namo palėpėje visiškai nusidėvėjęs, situacija avarinė, butą remontuoti ekonomiškai netikslinga. 2014 m. sausio 14 d. defektinio akto duomenys iš esmės atitinka ekspertizės akte pateikiamą vertinamo objekto aprašymą. Tai, kad, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas UAB „Apus turtas“ vertinimo ataskaitą pripažino negaliojančia, laikydamas, kad kiti ištirti ir įvertinti įrodymai nepagrindžia UAB „Apus turtas“ vertinimo išvados, negali būti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jų nekartoja.
28. Atkreiptinas apeliančių dėmesys, kad nesutikdamos su eksperto pateiktu įvertinimu, jos galėjo reikšti motyvuotus prašymus skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, tačiau to nepadarė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei teikdamos apeliacinius skundus.
29. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad teismo sprendime atsakyta į esminius bylos aspektus. Iš sprendimo aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas patenkino ieškovo reikalavimus, ir, kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, teismo pozicija apeliantėms yra pakankamai aiški ir nesutrukdė joms tinkamai pasinaudoti apeliacijos teise. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamas teismo sprendimas yra netinkamai ir (ar) nepakankamai motyvuotas.
30. Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinių skundų argumentais nenustatyta, todėl atsakovių apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
32. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantėms neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
33. Ieškovas į abu apeliacinius skundu pateikė vieną atsiliepimą. Ieškovui iš apeliančių, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą) – po 250 Eur iš kiekvienos, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės, j. a. k. 188764867, ir uždarosios akcinės bendrovės UAB „Apus turtas“, j. a. k. 302249875, po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvienos, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.