Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai J. A., jos atstovui advokatui G. G., suinteresuotiems asmenims A. U., K. U., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, P. U., P. B., K. U., A. U. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja J. A. paaiškino, kad 1876 m. prosenelis bajoras P. R. turėjo 300 ha žemės, kurią padalino savo sūnums A., S. ir B.. Sūnus S. R. turėjo keturis vaikus: sūnų S.ir keturias dukras: K., T., K. ir K.. Jie visi buvo nevedę, vaikų neturėjo. 1933 m. mirus S., dirbti ūkvedžiu buvo priimtas pareiškėjos tėvas. Jis 1939 m. sukūrė šeimą ir gyveno netoli (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Visą laiką padėjo R., likusioms be „gaspadoriaus“. 1955 m. jų šeima persikėlė į P.. Tais metais mirė T. ir K. R.. R. pareiškėjos tėvą J. U. gerbė, laikė artimu žmogumi. Tai liudija Telšių apskrities archyvo 2013 m. pažyma apie R. ūkinių knygų išrašus, kur nuo 1950 m. jų ūkinėse knygose jau įrašyta ir J. U. šeima. Pareiškėjos nuomone, natūralu, kad 1953 m. sausio 15 d. surašytas R. naminis testamentas, kuriuo, po mirties jos savo nuosavą ūkį iš 76 ha paliko J. U. ir J. U.. 1978 m. dvaras buvo nugriautas, o 1979 m. ta vieta paskelbta rezervatu. 2009 m. rezervato direktorius ėmė ieškoti buvusių gyventojų. Paprašė jos brolio K. paieškoti kokios nors medžiagos. Tada brolis ir rado dvaro skrynioje tą naminį testamentą, skolos dokumentą ir pirkimo-pardavimo sutartį. Tada prasidėjo dokumentų, medžiagos ieškojimas archyvuose dėl žemės ploto, nuosavybės dokumentų. 2013 m. surinkus medžiagą kreipėsi į teismą. Procesas nusitęsė iki šiol. Sužinoję situaciją buvo nustebinti drąsiu sumanymu testamentu perduoti tai, kas 1948 m. buvo nacionalizuota.

Liudytoja V. M. teismo posėdyje nurodė, kad jai dar būnant mokine, gyveno (duomenys neskelbtini) k., kartu su U. šeimyna, kuri gyveno R. dvare. Paaiškino, kad jos mama tarnavo pas R., daug apie jas pasakodavo. J. U. dirbo ten ūkvedžiu. Atsimena vieną iš seserų R. – K., dalyvavo jos laidotuvėse su tėvais. Mamos pasakojimu, R. valdė miškus, žemes (duomenys neskelbtini) k., tiksliai, kiek nežino. U. šeima laidojo K. U.. Apie kažkokius sandorius tarp R. ir U. nežino. Kaimynystėje dar gyveno P. Vėliau R. dvaras buvo nukeldintas.

Liudytojas D. T. teismui nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) valstybinio rezervato atstovas. Tiksliai nepamena, kuriais metais, rezervato direkcija rinko medžiagą apie paties rezervato ir jo apylinkių istoriją. Ieškojo žmonių, kurie ten gyveno. Sužinoję, kad ten gyveno U., prašė jų nuotraukų, kitų istorinių šaltinių. Sužinojo apie (duomenys neskelbtini) dvarą, juos valdžiusius asmenis. K. U. atrado senus dokumentus, nuotraukas, (duomenys neskelbtini) dvaro susitarimus, buvo naminis testamentas. Žinojo iš kitų žmonių, kad U. paskutiniai valdė tą dvarą. Sužinojo, kad dvarą valdė R., vėliau nusigyveno, perleido U.. J. U. tame dvare buvo ūkvedys. Vėliau U. ir valdė dvarą. Šiuo metu buvusio dvaro žemės dalis yra rezervato teritorijoje, yra išlikę pastatų pamatai. Dokumentų, patvirtinančių R. nuosavybę, neteko matyti, bet tai paliudijo visi aplinkiniai gyventojai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja juridinę reikšmę turinčius faktus prašo nustatyti remdamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriuo nustatyta teisė atkurti nuosavybės teises asmenims, kuriems nuosavybės teisę perleido šio turto savininkai, bet toks perleidimas įvyko nesilaikant perleidimo metu įstatyme nustatytos formos ir tvarkos, taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Jeigu turto savininko teisių perėmėjas turtą paliko testamentu, tai asmuo, įgijęs teises pagal tokį testamentą, taip pat tampa nuosavybės teisių atkūrimo subjektu Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2007).

Minėtu įstatymu siekiama bent iš dalies atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir taip apginti pažeistas teises. Šiais įstatymais pirmiausia siekiama apginti asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, t. y. savininko, teises ir interesus, nes juose asmeniu, kuriam atkuriama nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pirmiausiai įvardijamas būtent savininkas. Kitų asmenų, išvardytų Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje, teisė susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisės; jie gali atkurti nuosavybės teises, jeigu turto savininkas miręs (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2010). Šie piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra išaiškinusi, kad tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 8 d. nutartis byloje Nr. T-89-2014; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-858-440/2014).

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. I-2037-289/2015) pareiškėjai J. A. atnaujintas terminas pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Akmens skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į T., K. ir K. R. iki 1940 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytą 76,39 ha žemę, iš kurios 20,30 ha miško, kurią jos 1953 m. sausio 15 d. sudarytu naminiu testamentu paliko pareiškėjos tėvams J. U. ir J. U.. Nacionalinės žemės A. A. skyrius 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 26SD-1787-(14.26.104.) konstatavo, kad Akmens skyriui nepakanka duomenų apie nuosavybės teises ir tik teismui priėmus sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo galės bus vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra (I t., 93-94 b. l.).

Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme ((duomenys neskelbtini)185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad byloms dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo būdingi tam tikri įrodinėjimo ypatumai, kuriuos lemia tai, kad šiose bylose naudojami netiesioginiai įrodymai, nes jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Todėl tokio pobūdžio bylose, neišvengiamas prielaidų darymas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12 punkto 1 pastraipoje yra išvardyti dokumentai, patvirtinantys turėtas nuosavybės teises į turtą iki nacionalizacijos. Tokie dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Aplinkybę, jog T. R., mirusi 1955 m. kovo 29 d., K. R., mirusi 1955 m. gegužės 9 d., ir K. R., mirusi 1965 m. liepos 22 d., iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 76,39 ha, tame tarpe 20,30 ha miško, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., pareiškėja iš esmės grindžia Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymomis, kuriose nurodyta, kad Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) apskrities 1944-1948 m. byloje, (duomenys neskelbtini) valsčiaus viršijančių normą ūkių žinių santraukoje (be datos) įrašytas žemės valdytojas T. R. 76,39 ha ūkis (duomenys neskelbtini) kaime (kaimo pavadinimo sutrumpinimas – taip dokumente); į valstybinį fondą paimta 46,39 ha žemės, 0,5 gyvenamojo namo, 0,5 tvarto, 0,5 klojimo, 0,5 svirno (I t., 84 b. l.); toje pačioje byloje, valstybiniams miškams paskirtų žemių sąraše (be datos) nurodyta, kad iš T. R. ūkio (duomenys neskelbtini) k. 20,30 ha žemės paskirta (duomenys neskelbtini) girininkijai (I t., 85-86 b. l.). Lietuvos centrinis valstybės archyvas taip pat nurodė, kad daugiau dokumentų apie T. R. valdytą žemę su pastatais (duomenys neskelbtini) k. ir turto nusavinimą, dokumentų apie K. ir K. R. (duomenys neskelbtini) k. turėtą nekilnojamąjį turtą ir jo nusavinimą archyve saugomuose fonduose nerasta (27-28 b. l.).

Teismo vertinimu, minėtų dokumentų turinys, įvertintas liudytojų parodymų kontekste, sudaro teismui pagrindą įsitikinti fakto apie seserų R. valdytą žemę (mišką) buvimu. Liudytojai ir suinteresuoti asmenys nurodė, jog seserys valdė žemę ir miškus, apytiksliai nurodė jų ribas, jokių duomenų apie kitus galimus tų žemių savininkus ar valdytojus nėra. Be to, minėtus duomenis apie T. R. turėtą ūkį, o taip pat ir jo dydį patikimai patvirtina Telšių apskrities archyvo pateikti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. 1945 m. ūkinių knygų išrašai, kuriuose nurodoma, kad minėtu laikotarpiu T. R. valdomą žemę, įskaitant sodybą, sudarė 76,70 ha (sodas, miškas, varyklos ir ganyklos bei kt.) (I t., 88 b. l.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog anksčiau minėtose Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymose (I t., 84, 85-86 b. l.) taip pat nurodoma, jog Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) apskr. Valstybinio žemės fondo suvestinių žinių byloje, (duomenys neskelbtini) valsčiaus 1940 m. rugsėjo 12 d. suvestinėse žiniose apie žemes, imamas į valstybinį žemės fondą, įrašytas savininko R. S. 103,60 ha ūkis (duomenys neskelbtini) k., iš kurio į valstybinį žemės fondą paimta 73,60 ha žemės. Kadangi S. R. pareiškėjos nurodymu ir neoficialiais šaltiniais (I t., 12 b. l.) mirė 1993 m., akivaizdu, kad minėta informacija pateikta už ankstesnį laikotarpį nei dokumentas sudarytas, todėl nesant žinių apie kitus S. R. įpėdinius, pagrįstai manytina, kad ir ši informacija ne tik kad neprieštarauja, bet ir patvirtina žinias apie seserų R. valdytą ūkį ir jo dydį, kadangi nesant žinių apie S. R. testamentą, galima prielaida, jog pagal galiojusius teisės aktus, atsirado S. R. dukterų paveldėjimas pagal įstatymą. Nors daugumoje minėtų dokumentų kaip ūkio valdytoja įvardijama T. R., tačiau Telšių apskrities archyvo pateikti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. 1945 m. ūkinių knygų išrašo skiltyje Nr. I „Žinios apie šeimos sudėtį“ jos šeimos nariais nurodomos ir K. R. (vėlesniuose ūkinių knygų išrašuose šio asmens nelieka), K. R., bei K. R.. Teismo vertinimu, tuometinės valdžios institucijos pasirinkimas šeimos galva ir žemės valdytoja nurodyti būtent T. R., neužkerta kelio, atsižvelgiant į liudytojų, suinteresuotų asmenų parodymus, teismui laikyti, kad minėtuose dokumentuose nurodytas ūkis priklausė ne tik T. R., bet jai kartu su seserimis K. R. ir K. R..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai sudaro teismui pakankamą pagrindą įsitikinti egzistavus faktui, jog T. R., mirusi 1955 m. kovo 29 d., K. R., mirusi 1955 m. gegužės 9 d., ir K. R., mirusi 1965 m. liepos 22 d., iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 76,39 ha, įskaitant 20,30 ha miško, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.; todėl pareiškėjos prašymas dėl minėto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.

Kito prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, t. y. jog T. R., K. R. ir K. R. 1953 m. sausio 15 d. sudarytu naminiu testamentu perleido pareiškėjos tėvams J. U. ir J. U. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 76,39 ha žemę, įskaitant 20,30 ha miško, buvusią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., egzistavimą pareiškėja grindžia iš esmės pačiu minėtu naminiu testamentu. Iš pateikto naminio testamento turinio matyti, kad minėtame dokumente nurodyta, jog 1953-01-15 seserys T., K. ir K. R. 1953 m. sausio 15 d. sudarė naminį testamentą, kuriuo išreiškė valią visą savo ūkį, įskaitant 76 ha žemės su trobesiais ir visu inventoriumi, palikti J. U. ir J. U., už tai J. U. jas remia pinigais, maistu ir teikia visokeriopą pagalbą (I t., 78-79 b. l.). Rašytinis seserų R. naminis testamentas dėl savo turinio ir palikėjų valios perleisti nuosavybę po savo mirties, abejonių teismui nekelia. Juolab, kad liudytojų, suinteresuotų asmenų parodymai patvirtina, kad J. U. dirbo ūkvedžiu seserų R. dvare, vėliau persikėlė gyventi į dvarą, buvo jų gerbiamas žmogus, pačios seserys nebuvo ištekėjusios, neturėjo vaikų ar kitų galimų įpėdinių, T. R. buvo J. ir J. U. dukters P. krikšto mama (I t., 116 b. l.). Be to, byloje pateikta 1955 m. spalio 24 d. namų valdos pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinta (duomenys neskelbtini) valstybinės notarinės kontoros notarės L. L., kuria K. R. ir J. ir J. U. sudarė namų valdų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią J. ir J. U. nupirko iš K. R. namų valdą susidedančią iš medinio gyvenamojo namo, klėties, tvarto ir pirties, bei susitarė, kad pirkimo-pardavimo kaina bus pilnas K. R. išlaikymas iki gyvos galvos (I t., 82 b. l.). Ši aplinkybė dar kartą patvirtina K. R. (kitos seserys sutarties sudarymo metu jau buvo mirusios) valią savo turėtą turtą po savo mirties palikti būtent J. ir J. U.. Iš mirties liudijimų matyti, kad T. R. mirė 1955 m. kovo 28 d. (I t., 72 b. l.), K. R. mirė 1955 m. gegužės 8 d. (I t., 73 b.). K. R. mirė 1965 m. rugsėjo 11 d. (I t., 74 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašomas juridinis faktas nustatytinas.

Pareiškėja taip pat pateikė prašymą atnaujinti jai praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinės žemės Akmenės skyriui žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą įrodančius ir visus kitus, su nuosavybės teisių atkūrimo procesu susijusius dokumentus.

Kreiptis į teismą dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo asmuo gali išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą. Kaip minėta anksčiau, šias dvi sąlygas pareiškėja yra įvykdžiusi.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises į šį turtą patvirtinančių dokumentų, turėjo teisę juos pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms iki 2003 m. gruodžio 31 d., o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo terminas praleistas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo.

Pareiškėja nurodė, kad informacija apie seserų R. 1953 m. jos tėvų naudai sudarytą naminį testamentą jai tapo žinoma tik 2010 m., kai Kamanų valstybinio rezervato direkcija kreipėsi į jos brolį K. U., o šis, peržiūrėjęs po tėvų mirties likusia skrynias, aptiko jose naminį testamentą ir kitus dokumentus. Tada prasidėjo dokumentų paieška ir susirašinėjimas su institucijomis, trukęs iki 2013 m., kuomet pareiškėja kreipėsi į teismą.

Bylos duomenims patvirtinant pareiškėjos prašyme dėl termino atnaujinimo išdėstytas aplinkybes (I t., 38-40, 49-50, 115 b. l.) , atsižvelgiant į tai, kad termino atnaujinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik išsprendus klausimą, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis) ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, kas nagrinėjamoje byloje buvo padaryta atitinkamai Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimu ir Nacionalinės žemės Akmenės skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu, pareiškėjai terminas pateikti Nacionalinės žemės Akmenės skyriui žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą įrodančius ir visus kitus, su nuosavybės teisių atkūrimo procesu susijusius dokumentu, atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268–270, 443, 448, 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. R., mirusi 1955 m. kovo 29 d., K. R., mirusi 1955 m. gegužės 9 d., ir K. R., mirusi 1965 m. liepos 22 d., iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 76,39 ha, įskaitant 20,30 ha miško, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. R., K. R. ir K. R. 1953 m. sausio 15 d. sudarytu naminiu testamentu perleido J. U. ir J. U. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 76,39 ha žemę, įskaitant 20,30 ha miško, buvusią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.

Atnaujinti pareiškėjai J. A. praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio A. A. skyriui T. R., K. R. ir K. R. žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą įrodančius ir kitus, su nuosavybės teisių atkūrimo procesu susijusius dokumentus.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.