Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Zigmas Pocius Baudžiamoji byla Nr. 1A-369-382/2016

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-18 nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirtas 30 parų areštas, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2016-10-09 epizodas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2016-10-11 epizodas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį (2016-10-09 epizodas), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su paskirta bausme pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2016-10-11 epizodas), iš dalies sudedant, ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016-06-30 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie neatliktos bausmės dalies iš dalies pridėta nauju nuosprendžiu paskirta bausmės dalis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę A. L. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-12-14 iki 2015-12-16 (dvi paros) ir nuo 2016-10-11 iki 2016-10-13 (dvi paros).

Teismas tenkino civilinius ieškinius ir priteisė solidariai iš O. A. ir A. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 165,90 Eur žalos atlyginimą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 291,04 Eur žalos atlyginimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. ir O. A. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2016-10-08, apie 15.39 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), bendrininkaudami, būdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, nuo prekybos salėje esančių lentynų pagrobė nedidelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – turtą – du butelius viskio „Black Velvet“ po 16,99 Eur, du butelius viskio „Jack Daniels“ po 24,99 Eur, du butelius medaus likerio „Jack Daniels Tennessee honey“ po 24,99 Eur, du butelius degtinės „Russky standart“ po 15,98 Eur ir taip bendrais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrą 165,90 Eur turtinę žalą.

Be to, jie 2016-10-09 14.50 val. iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdami bendrininkų grupe, iš alkoholinių gėrimų skyriaus paėmė 1 0,5 litrų talpos butelį viskio „ Jack Daniels“ 10,21 Eur vertės, 4 butelius 1 litro talpos viskio „Tullamore Dew“ bendros 54 Eur vertės, 2 0,7 litrų talpos butelius viskio ,,Tullamore Dew“ bendros 21,30 Eur vertės, 2 plaukų kirpimo mašinėles bendros 21,98 Eur vertės, 6 vnt. elementų ,,Duracell mn 21“ bendros 6,06 Eur vertės, 19 vnt. elementų ,,Duracell aa, lr“ bendros 36,86 Eur vertės, 3 vnt. elementų ,,Duracell AAA“, bendros 5,85 Eur vertės, 31 vnt. elementų ,,Duracell 9V“ bendros 76,67 Eur vertės, praėjo pro kasas nesusimokėję už prekes ir taip bendrais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrą 291,04 Eur turtinę žalą.

Be to, jie 2016-10-11 14.00 val. iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdami bendrininkų grupe, iš Parfumerijos skyriaus paėmė 10 vnt. dantų pastos ,,R.O.C.S CALCIUM“ bendros 28,90 Eur vertės, 12 vnt. dantų pastos ,,R.O.C.S Sensats“ bendros 71,88 Eur vertės, 5 vnt. skutimosi peiliukų ,,Gillette“ bendros 49,95 Eur vertės, iš mėsos skyriaus paėmė 5 vnt. vytintos ,,Bernų“ dešros bendros 18,75 Eur vertės, 1 vnt. 2,10 Eur vertės ,,Šventinio kindziulio“, 12 vnt. „Skilandinės“ dešros bendros 21,08 Eur vertės, praėjo pro kasas nesusimokėję už prekes ir taip bendrais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrą 192,66 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. L. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nei nuteistasis, nei jo gynėja nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmę, todėl apygardos teismas dėl nuteistojo kaltės pasisako tik tiek, kiek tai reikšminga skiriant bausmę (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą, motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę. A. L. nusikaltimus padarė atlikdamas bausmę, paskutinį kartą teistas 2016-06-30 (t. 1, b. l. 176–188). Pažymėtina ir tai, jog nusikaltimus A. L. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jo teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 137–173). A. L. turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra ne kartą baustas už panašaus pobūdžio administracinės teisės pažeidimus – smulkųjį svetimo turto pagrobimą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnis) (t. 1, b. l. 118–136). Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės A. L. gyvenime, greičiau dėsningas tokio gyvenimo būdo rezultatas. A. L. ankstesnis teistumas, daromų nusikalstamų veikų kryptingumas (nusikalstamos veikos nuosavybei) parodo nuteistojo nenorą keistis bei keisti savo gyvenimo būdą, gyventi socialiai teisingą gyvenimą, rodyti deramą pagarbą aplinkiniams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Šilutės rajono apylinkės teismo išvada, kad iki šiol A. L. paskirtos bausmės nepadarė teigiamo poveikio, todėl turi būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Papildomai pažymėtina, kad A. L. nedirba (t. 1, b. l. 115, 116) ir nusikalstamomis veikomis padarytos žalos nėra atlyginęs. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė vieną A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), apygardos teismas daro išvadą, jog bausmė A. L. buvo individualizuota tinkamai. Už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, A. L. laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta artima normos sankcijoje numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmei. Tuo tarpu už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nors A. L. ir buvo paskirta griežčiausia bausmė – areštas, tačiau ne ilgiausiai įmanomai trukmei, o tik 30 parų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, jog jam paskirtos bausmės buvo subendrintos netinkamai. Baudžiamasis įstatymas numato, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas A. L. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nubaudė 30 parų areštu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2016-10-09 epizodas) laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2016-10-11 epizodas) laisvės atėmimu 1 metams. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte yra numatyta, kad jeigu padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal kodekso 10 ar 11 straipsnius, teismas taiko bausmių apėmimą. Kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra nusikaltimas, o numatyta to paties straipsnio 4 dalyje – baudžiamasis nusižengimas, teismas tinkamai taikė bausmių apėmimą ir nuteistajam paskyrė subendrintą laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams. Apėmimo būdu subendrinta bausmė buvo subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2016-10-11 epizodas), iš dalies jas sudedant. Baudžiamasis įstatymas numato, jog kai bausmės sudedamos iš dalies, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju prie 1 metų laisvės atėmimo iš dalies buvo pridėtas 9 mėnesių laisvės atėmimas ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų laisvės atėmimo. Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu A. L. paskyrė galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais, A. L. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams. Baudžiamasis įstatymas numato, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Tačiau, jei neatliktos bausmės dalis, kaip ir šiuo atveju, yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Taigi prie 4 metų laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta dalis naujai paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės ir galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams – buvo paskirta teisingai subendrinus bausmes bei tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad A. L. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Jame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos A. L. išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 63,69 Eur ir prašoma šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą, iš A. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą iš A. L. priteisti 63,69 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.