Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 22 str. 1 d. 149 str. 1 d. ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iš L. R. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. G. naudai priteista 2000,00 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. nuteistas už tai, kad pasikėsino lytiškai santykiauti su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, t. y. jis 2013 m. liepos 17 d., apie 13.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pievoje prie (duomenys neskelbtini) ežero ir Trakų miesto turgavietės, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Trakų mieste, siekdamas lytiškai santykiauti su I. G. prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą, griebė jai už plaukų, po to delnu sudavė nukentėjusiajai per veidą, nuvertė ją ant nugaros ir kaire ranka spausdamas jai kaklą, dešine ranka nutraukė nuo nukentėjusiosios kelnes bei apatines kelnaites, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dilbyje, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimus sėdmenyse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir I. G. pasikėsino išžaginti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes į įvykio vietą atbėgęs liudytojas V. L. sutrukdė tai padaryti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 4 p., 3 d. nuostatų taikymo nuteistojo atžvilgiu galimumo klausimas.

Pažymėtina, kad pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d., švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 d. 1–6 p. (kasacinės nutartys Nr. 2K-400/2007, 2K-625/2007). Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.), todėl, nepaisant to, kad apelianto padaryta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir jis yra atlyginęs dalį nukentėjusiajai padarytos žalos, Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nuostatų taikymas jo atžvilgiu yra negalimas.

Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Apelianto kaltė pasikėsinus padaryti jam inkriminuotą sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d. įrodyta tiek jo paties prisipažinimu, tiek nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga (b. l. 7-11, 12, 13, 15, 21-24, 26, 27, 28-32, 33-34, 36, 37, 40-43, 44-45, 48, 49-50, 57-58 ir t. t.). Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. numato, kad tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 22 str. 3 d. asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 d. ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 str. Kolegija jau konstatavo, kad nesant pakankamai nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatų taikymas jo atžvilgiu yra negalimas. Tuo tarpu, laisvės atėmimo bausmė yra vienintelė Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis, kurią nuteistajam pagrįstai paskyrė pirmosios instancijos teismas. Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Todėl dar kartą atsižvelgti į minėtą aplinkybę ir švelninti bausmę nuteistajam nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys neleidžia konstatuoti, kad jo reputacija yra nepriekaištinga - iki pasikėsinimo padaryti nurodytą nusikalstamą veiką, jis buvo teistas ir nors teistumas išnykęs, nauja nusikalstama veika buvo padaryta neilgai trukus, kai baigėsi Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Minėta informacija, skirtingai negu teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nesudaro pagrindo bloginti nuteistojo teisinę padėtį, tačiau laikytina neigiamai jį charakterizuojančia, ir turi reikšmės sprendžiant dėl skirtinos bausmės dydžio. Be to, L. R. baustas administracine tvarka (b. l. 70-71), niekur nedirba, beveik visi administraciniai teisės pažeidimai, padaryti jam esant neblaiviam, kas leidžia manyti, jog apeliantas galimai turi priklausomybę alkoholiui. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį ir leidžia manyti, kad bausmės tikslai negalėtų būti pasiekti jam paskyrus su asmens laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios prašymą griežtai nebausti kaltininko, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir parinko jam laisvės atėmimo bausmę, artimą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. numatytos sankcijos minimumui. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas atlygino nukentėjusiajai dalį padarytos žalos ir jos atsiprašė, nesudaro pagrindo dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę ir konstatuoti, kad už pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 149 str. 1 d. skundžiamu nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga bei neproporcinga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nuostatos apelianto atžvilgiu netaikytinos, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo L. R. apeliacinį skundą atmesti.