Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litekma“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės T. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą, suinteresuoti asmenys L. N., uždaroji akcinė bendrovė ,,Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 17 d. nutarties, kuria netenkintas antstolės prašymas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Šioje byloje išieškotoja BUAB „Litekma“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas netenkino antstolės T. G. pareiškimo dėl baudos skyrimo skolininkei L. N.. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolės ir nemokumo administratorės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo, jog L. N. turi prieigos kodus, BUAB „Litekma“ buhalterinės apskaitos duomenis, prisijungimo nuorodas ir visus kitus duomenis, reikalingus nuotoliniu būdu prisijungti prie BUAB „Litekma“ buhalterinės apskaitos programos. Išieškotoja BUAB „Litekma“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, iš esmės argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.

12. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).

13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

14. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl baudos skolininkei skyrimo už teismo nutarties bei antstolio patvarkymo nevykdymą. Vadinasi, ši byla yra susijusi su tam tikrą baudžiamąjį poveikį turinčios sankcijos skolininkei taikymu. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suponuoja tam tikrą įrodinėjimo specifiką šioje byloje, t. y. teismas šiuo atveju turėtų vadovautis aukštesniu nei paprastai įrodymų pakankamumo standartu ir vien tik didesnio tikėtinumo faktą buvus, nei jo nebuvus, neturėtų pakakti.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė T. G. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0045/25/00714 pagal Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. eB2-537-390/2025 dėl įsipareigojimo atlikti veiksmus skolininkei L. N.. Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi L. N. įpareigota pateikti BUAB „Litekma“ administratoriui turimus (kuriais jungėsi prie BUAB „Litekma“ buhalterinės apskaitos programos ir duomenų) prieigos kodus prie BUAB „Litekma“ buhalterinės apskaitos programos ir buhalterinių apskaitos duomenų, pateikiant prisijungimo nuorodas ir visus kitus duomenis, reikalingus nuotoliniu būdu prisijungti prie BUAB „Litekma“ buhalterinės apskaitos programos ir buhalterinių apskaitos duomenų. Nustatytas terminas nurodytiems įpareigojimas įvykdyti – 2025 m. balandžio 25 d. 2025 m. gegužės 30 d. parengtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, reg. Nr. S-25-45-23423 ir pradėta vykdyti vykdomoji byla Nr. 0045/25/00714. 2025 m. gegužės 30 d. parengtas patvarkymas dėl duomenų apie teismo įpareigojimą įvykdymą pateikimo, reg. Nr. S-25-45-23462, kuriuo L. N. įpareigota nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu informuoti antstolę apie Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. išduoto vykdomojo rašto įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius duomenis. 2025 m. birželio 4 d. gautas L. N. raštas, kuriuo informuojama, kad jai nėra žinomi prieigos kodai ar nuorodos prie BUAB „Litekma“ buhalterinės apskaitos programos ir buhalterinės apskaitos duomenų. Prie atsakymo pridėtas UAB „Golineta“ atsakymas, kad ši bendrovė taip pat neturi prieigos prie buhalterinės apskaitos programos. 2025 m. birželio 11 d . surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, reg. Nr. S-25-45-24291, kuriuo konstatuota, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. vykdomajame rašte nurodytas įpareigojimas dėl duomenų pateikimo yra neįvykdytas.

17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog išieškotoja BUAB „Litekma“ nemokumo administratorė UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ byloje yra pateikusi buhalterinės paslaugų įmonės UAB „Golineta“ atsakymą dėl duomenų pateikimo civilinėje byloje Nr. eB2-537-390/2025, kuris jos teigimu patvirtina, kad skolininkė L. N. žino prisijungimo duomenis prie UAB „Litekma“ buhalterinės apskaitos programos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad byloje taip pat yra pateikti išieškotojos ir buhalterinės paslaugų įmonės UAB „Golineta“ susirašinėjimai, kuriuose skolininkė L. N. nurodo, jog nei UAB Golineta, nei ji neturi prisijungimų prie nuotolinės buhalterinės apskaitos programos, nes prisijungimai priklauso UAB „Dzūko miškas ir mediena“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, skolininkės atstovas paaiškino, jog skolininkė tik kuruodavo buhalterį pasamdytą įmonėje, pati buhalterinis apskaitos tvarkymo skolininkė neatliko ir prisijungimų neturi.

18. Byloje yra pateikta ir kitų įrodymų susijusių su BUAB „Litekma“ bankroto procesu pvz. BUAB „Litekma“ prašymai dėl informacijos pateikimo ir kt., tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėtai įrodymai nei patvirtina, nei paneigia, jog skolininkė L. N. tyčia vengia vykdyti įsiteisėjusią nutartį ar antstolio patvarkymą, žinodama prisijungimo duomenis prie BUAB „Litekma“ buhalterinės apskaitos programos, todėl detaliau minėtų įrodymų apeliacinės instancijos teismas neaptaria.

19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip deklaratyvius atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir nenagrinėjo pateiktos informacijos dėl skolininkės giminystės ryšių (arba pavaldumo, nes L. N. dirba/dirbo (duomenys neskelbtini)), kad nurodyti asmenys yra suinteresuoti apsunkinti ir/ar slėpti nuo administratorės informaciją susijusią su BUAB „Litekma“ buhalterine apskaita, turto įsigijimu, pardavimu, nurašymu. Teismo vertinimu, byloje apeliantė nepateikia jokių įrodymų minėtiems argumentams pagrįsti, todėl jie laikyti nepagrįstais.

20. Anksčiau paminėtos aplinkybės ir argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą abejoti pateiktų įrodymų pakankamu patvirtinti tyčinį teismo nutarties bei antstolio patvarkymo neįvykdymą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo L. N. tyčinio vengimo vykdyti įsiteisėjusią nutartį ar antstolio patvarkymą. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos skolininkei skyrimo, įvertino klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išieškotojos atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

21. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

22. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis išieškotojos atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

24. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nenustato specialių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK normomis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, CPK 1 straipsnio 1 dalis).

25. JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos priskiriamos prie bankroto proceso administravimo išlaidų. Taigi teismo procese, kuriame dalyvauja bankrutuojantis juridinis asmuo, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ir atlyginamos iš juridinio asmens bankroto proceso administravimui skirtų lėšų.

26. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad yra pagrindas apeliantės atskirąjį skundą atmesti, spręstinas klausimas dėl suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. N. prašė priteisti šio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo L. N. patyrė 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (363 Eur patirtų apeliacinės instancijos teisme bei 453,75 Eur patirtų pirmosios instancijos teisme), pateikė šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

27. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

28. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į suinteresuoto asmens pateiktų procesinių dokumentų turinį, analizuotus klausimus, į procesinių dokumentų apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad suinteresuoto asmens patirta bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir šiuo atveju nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl suinteresuotam asmeniui L. N. iš suinteresuoto asmens BUAB „Litekma“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų priteistina 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui L. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 816,75 Eur (aštuonių šimtų šešiolikos eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litekma“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), bankroto proceso administravimui skirtų lėšų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.