Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei D. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- nutraukti jo – ieškovo R. S. – ir atsakovės D. S. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

- po santuokos nutraukimo ieškovui R. S. palikti S. pavardę, o atsakovei D. S. – pagal jos pageidavimą.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. S. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir kategoriškai atsisakė taikytis su atsakove D. S.. Santuokos iširimo priežastimi ieškovas nurodė po santuokos sudarymo išryškėjusius jų abiejų charakterių neatitikimus, dėl kurių nuolat kilo ginčai/ barniai ir dėl ko jų šeimyninis gyvenimas tapo nepakeliamas ir nebeįmanomas. Abu nesugebėjo kurti šeimos, puoselėti jausmų ir pagarbos, dėl ko išnyko bendrumas ir supratimas. Nuo praėjusių metų pabaigos gyvena skyrium, nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro ūkio, nebegalima tikėtis, kad jie ir vėl pradės gyventi santuokinį gyvenimą. Nepilnamečių vaikų neturi, taip pat neturi santuokoje įgyto dalintino turto, taip pat ir kreditorių. Ieškovas R. S. yra sveikas ir darbingas, išlaikymo nereikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai, teisėjas gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus.

Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad:

- ieškovas R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė D. S. (iki santuokos Maciulevičiūtė, a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) susituokė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 7);

- šalys santuokoje įgytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 8–10).

Teismo posėdžio metu abi šalys pareiškė, kad nepilnamečių vaikų neturi. Taip pat neturi kreditorių, t. y. paskolų ar kreditų po santuokos sudarymo nėra gavę.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nenutrauktina, nes nuo santuokos sudarymo nėra praėję daugiau nei vieneri metai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.51 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, šalys kategoriškai nesutiko taikytis ir išsaugoti šeimos (Lietuvos Respublikos CK 3.64 straipsnis). Abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.63 straipsnis).

Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu išklausęs ieškovo R. S. ir atsakovės D. S. paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ir ieškovas, ir atsakovė pažeidė sutuoktinių pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.60–3.61 straipsniai).

Pažymėtina, kad ieškovas R. S. po santuokos sudarymo pavardės nekeitė, todėl, nutraukiant santuoką, spręstinas tik atsakovės pavardės klausimas – po santuokos nutraukimo atsakovei D. S. paliktina ikisantuokinė pavardė – M. (Lietuvos Respublikos CK 3.69 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos, pavyzdžiui, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai). Jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal bendrąjį principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies ir valstybės išlaidas tenka pralaimėjusiai bylą šaliai (Lietuvos Respublikos CPK 93 ir 96 straipsniai), – tačiau teismas gali nukrypti nuo šios įstatyme įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 4 dalis ir 96 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas R. S., patekdamas ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sumokėjo 100,00 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 4; (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalys teisine pagalba nesinaudojo (teismui nepateikti ieškovo R. S. teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje – 5,15 Eur.

Teismas, atsižvelgęs į šios bylos esmę ir šalių elgesį (santuokos iširimo priežastis – kalti abu), vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 1 dalis), daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos abiem šalims lygiomis dalimis, t. y. ir ieškovui R. S., ir atsakovei D. S.. Tokiu atveju iš atsakovės D. S. ieškovui R. S. priteistina 1/2 jo sumokėto žyminio mokesčio dalis – 50,00 Eur. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos, nes kiekvienam iš jų tenkanti šių išlaidų dalis yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 3,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo R. S. ieškinį tenkinti.

R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. S. palikti iki santuokos turėtą pavardę – M..

Priteisti iš D. S. R. S. 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.