Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovėms E. M. ir B. M., dėl skolos už šilumos energiją ir delspinigių priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos ir delspinigių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2010-09-20 priklauso atsakovėms, po ½ dalį minėto buto.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Pagal CK 6.384 straipsnio, reglamentuojančio energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą, pirmosios dalies nuostatą, tuo atveju, kai pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017). Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnis), t. y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Atsakovės pirmiau nurodytame bute konkliudentiniais veiksmais (konkliudentiniai šalių veiksmai šiuo atveju yra šilumos energijos tiekimas ir jos faktinis vartojimas) sudarė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią joms atsirado pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį (CK 1.71 straipsnis, CK 6.383 straipsnio 1 dalis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis, CK 6.388 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šilumos tiekėjos „Vilniaus šilumos tinklai“ veiklos vykdymo laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2020-02-29 ir į atsakovių butą buvo tiekiama šilumos energija ir karštas vanduo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės nuo 2019-03-01 tinkamai vykdytų prievolę mokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl susidarė 521,40 Eur skola. Atsakovės praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovas už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-02-29 paskaičiavo 9,69 Eur delspinigių (vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims). Remiantis nurodytomis aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę (CK 6.2, 6.38 straipsniai). Dėl to, atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovių 521,40 Eur skolą ir 9,69 Eur delspinigius, proporcingai jų valdomam buto plotui, t. y. iš atsakovės E. M. 260,70 Eur skolos ir 4,84 Eur delspinigius, iš atsakovės B. M. 260,70 Eur skolos ir 4,85 Eur delspinigius.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovės E. M. priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 265,54 Eur (260,70 Eur + 4,84 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-19) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo. Taip pat ieškovui iš atsakovės B. M. priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 265,55 Eur (260,70 Eur + 4,85 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-19) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovių. Taip pat ieškovas patyrė 0,87 Eur bylinėjimosi išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą ir 1,68 Eur už Gyventojų registro duomenų išrašus. Teismas tenkino ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina iš viso 17,55 Eur (15,00 Eur + 0,87 Eur + 1,68 Eur) bylinėjimosi išlaidų – iš atsakovės E. M. 8,78 Eur, iš atsakovės B. M. 8,77 Eur.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 260,70 Eur (du šimtus šešiasdešimt Eur 70 ct) skolą, 4,84 Eur (keturis Eur 84 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 265,54 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-19) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 8,78 Eur (aštuonis Eur 78 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai.

Priteisti iš atsakovės B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 260,70 Eur (du šimtus šešiasdešimt Eur 70 ct) skolą, 4,85 Eur (keturis Eur 85 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 265,55 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-19) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 8,77 Eur (aštuonis Eur 77 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovės sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovės per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.