Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkės R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimo, kuriuo A. V., gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos ATPK 209² straipsnio 3 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-12-11 Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto inspektorius E. P. surašė A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 209² straipsnio 3 dalyje, padarymo, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-16 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė už tai, kad 2014-12-11 17.30 val. A. V. kreipėsi į Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių postą „(duomenys neskelbtini)“, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės deklarantu, pateikdamas dvi importo deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) (prekė – naudotas ratinis traktorius „John Deere 1055“, pagaminimo metai 1988, žalias, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), prekės kodas (duomenys neskelbtini), gavėjas – A. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertė – 30000 Norvegijos kronų (12267 Lt), krovinys atvyko su T1 deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (prekė – naudotas ratinis traktorius – kombainas „Sampo 500“, pagaminimo metai 1975, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), geltonas, prekės kodas (duomenys neskelbtini), gavėjas – A. B., gyv. (duomenys neskelbtini) , nurodyta vertė – 2000 Norvegijos kronų (817,58 Lt), krovinys atvyko su T1 deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) . Minėtos prekės buvo pakrautos vienoje transporto priemonėje „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus krovinio fizinį tikrinimą nustatyta, kad abiem atvejais minėtos prekės yra javų kombainai, kurie turi būti deklaruojami kombinuotosios prekių nomenklatūros kodu (duomenys neskelbtini). Kilus įtarimui dėl prekės vertės (prekės kodas ir aprašymas skyrėsi nuo deklaruojamos, o deklaruojama vertė akivaizdžiai buvo maža) buvo kreiptasi dėl konsultacijos į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Buvo nustatyta, kad naudoto ratinio traktoriaus John Deere 1055, pagaminimo metai 1988, žalias, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 35000 Lt (pritaikius formulę – 25049,01 Lt), o naudoto ratinio traktoriaus kombaino „Sampo 500“, pagaminimo metai 1975, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , geltonas, vertė – 15000 Lt (pritaikius formulę – 10263,06 Lt). Šie neteisingi duomenys turėjo įtakos mažesniam garantijos dydžio apskaičiavimui. Muitinės tarpininkas A. V., pateikdamas deklaracijose neteisingus duomenis, pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnyje.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė R. K. teigia, kad apylinkės teismas savo nutarime nurodė, jog A. V. savo kaltės nepripažino, tačiau pripažino tą faktą, kad neteisingai deklaravo prekes pagal jam pateiktus dokumentus. Nurodė, kad muitinės deklarantas, jei dokumentai nesukelia įtarimų, vertės tikrinti neprivalo, nes buvo originalūs dokumentai su antspaudais ir parašais. A. V. pildė dokumentus pagal krovinį lydinčius dokumentus, dokumentai jam įtarimo nesukėlė, prekių sumas į deklaracijas rašė pagal pirkimo–pardavimo sutartis, pagal Norvegijos muitinės pirminę deklaraciją. A. V. pripažino, „kad pasitikėjo jam pateiktais duomenimis (krovinio dokumentais), savo rizika nepasinaudojo teisės aktų – 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, Muitinės departamento direktoriaus 2004-06-07 įsakymu Nr. 1B-615 patvirtintomis Leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklėmis – suteikta teise apžiūrėti ir pasitikrinti prekes prieš jas deklaruojant muitinei ir, pasitikėdamas jam pateiktais dokumentais, kurie neatitiko faktinės sudėties, pasielgė neatsargiai, t. y numatė, kad pateikti duomenys deklaracijoje gali būti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmės, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, jei muitinė savo iniciatyva nebūtų patikrinusi prekių klasifikavimo ir faktinės vertės, arba nenumatė, kad gali keistis prekės aprašymas ir kodai, nors turėjo ir galėjo numatyti, nes, akivaizdžiai traktorius skiriasi nuo kombaino ir pagal išorinius požymius, ir pagal paskirtį, be to, tik muitinei kilo pagrįstas įtarimas dėl sumažintos prekės vertės, kuri, kaip paaiškėjo muitinei atlikus patikrinimą, faktiškai buvo didesnė nei deklaruota. O neteisingų duomenų deklaracijoje pateikimas sukėlė žalingas pasekmes, nes neteisingai nurodyta prekės vertė įtakojo mažesnio garantijos dydžio apskaičiavimą.“ Apeliantė nesutinka, kad šiuo atveju A. V. prekes deklaravo tinkamai. Mano, kad prekių, prieš deklaruodamas muitinei, nepatikrino, neapžiūrėjo, nes muitinės pareigūnui užteko prekes apžiūrėti vizualiai, kad nustatytų, jog yra ne tos prekės, kurios nurodytos deklaracijoje, o deklarantas to nepadarė savo rizika. Taigi buvo objektyvios aplinkybės, sudarančios realų pagrindą manyti, kad pateikti duomenys yra neteisingi.

Apeliantė sutinka, kad „A. V. veiksmuose nėra tyčios, kad sąmoningai veikdamas pažeidė prekių deklaravimo tvarką, tačiau yra kaltė dėl neatsargumo, nes kaip deklarantas, ypač būdamas muitinės tarpininko atstovu, pasielgė lengvabūdiškai, todėl yra neatsargi kaltės forma.“ Apeliantė prašo vadovautis teismų praktika – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartimi Nr. N-575-269/2009, kurioje konstatuojama, kad „pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio nuostatas, deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, todėl faktas, kad buvo deklaruotos prekės pagal siuntėjo ar gavėjo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti paties deklaranto atsakomybės, o vertinant, ar deklarantas turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, atkreiptinas dėmesys, ar asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinei, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti.“ Apeliantė prieina prie išvados, kad A. V. numatė, jog jo veikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 straipsnis), todėl tai, kad jis deklaravo prekes muitinei pagal jam pateiktus duomenis jais pasitikėdamas ir nepasitikrindamas su faktiniais duomenimis (apžiūrint prekes), nepašalina jo kaltės dėl inkriminuojamo pažeidimo, o tik yra aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį, į kurį galima atsižvelgti sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Užpildydamas ir pateikdamas muitinės įstaigai deklaraciją, A. V. tapo atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekes (vertė, kodas ir kt.) atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje. Muitinės tarpininko atsakomybė numatyta ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1K-405 patvirtintose Muitinės tarpininko registravimo ir veiklos taisyklėse. 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 65 straipsnis numato, iki kada ir kokiais atvejais galima daryti pakeitimus muitinei pateiktoje deklaracijoje. A. V. atitinkamo leidimo daryti pakeitimus deklaracijoje neprašė, visų priemonių teisingiems prekės kodams nustatyti nesiėmė, todėl administracinėn atsakomybėn už neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje, kurie sukėlė neigiamas pasekmes – turėjo įtakos mažesnio garantijos dydžio apskaičiavimui – patrauktas pagrįstai, pažeidimo sudėtis įrodyta bylos medžiaga, todėl A. V. taikytina atsakomybė pagal ATPK 209² straipsnio 3 dalį. Už pažeidimus, numatytus šio straipsnio dispozicijoje, įstatymų leidėjas numatė itin griežtas sankcijas, kadangi šiais pažeidimais daroma materialinė žala valstybei, sumažinant privalomų muitinės mokesčių apskaičiavimą.

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė R. K. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir perduoti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Priešingai, nei aiškina apeliantas, tam, kad asmuo būtų pripažintas padariusiu administracinį teisės pažeidimą, neužtenka, kad būtų formaliai konstatuota, jog šiuo atveju buvo pažeistas tam tikras įstatymas – Lietuvos Respublikos ATPK 209² straipsnio 3 dalis, nes būtina asmens veikoje nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Šiuo atveju, nepaisant to, kad apeliaciniame skunde Klaipėdos teritorinė muitinė argumentavo, jog jis muitinei pateiktose importo deklaracijose nurodė netikslius ar neteisingus duomenis, tą nustatė muitinės specialistas, tačiau šios aplinkybės savaime pakankamo pagrindo traukti asmenį administracinėn atsakomybėn nesudaro. Apelianto skundžiamu nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino, kad A. V. deklaracijas užpildė vadovaudamasis visuma oficialių dokumentų: krovinį lydinčiais dokumentais, prekių pirkimo–pardavimo sutartimis, Norvegijos muitinės užpildytomis deklaracijomis ir kitais jam pateiktais dokumentais, kurie jam įtarimo nesukėlė. Šių aplinkybių jokie kiti byloje surinkti įrodymai nepaneigė, Klaipėdos teritorinė muitinė su apeliaciniu skundu jokių duomenų, kurie paneigtų apylinkės teismo išvadas, taip pat nepateikė. Apeliantas nepagrįstai argumentavo, kad jis (A. V.), pasitikėdamas jam pateiktais dokumentais, kurie neatitiko faktinės sudėties, pasielgė neatsargiai, t. y. numatė, kad pateikti duomenys deklaracijoje gali būti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tokie Klaipėdos teritorinės muitinės reiškiami argumentai yra deklaratyvūs ir neatitinka tikrovės. Nors apelianto paminėtame Bendrijos muitinės kodekse yra numatyta teisė deklarantui apžiūrėti ir pasitikrinti prekes prieš jas deklaruojant muitinei, tačiau nėra jokio pagrindo manyti, kad jis turėjo šia teise pasinaudoti ar kad, ja nepasinaudojęs, veikė aplaidžiai ir būtent dėl to deklaracijose buvo įrašyti netinkami duomenys. A. V. teigimu, jis importo deklaracijas užpildė vadovaudamasis turimais oficialiais dokumentais, įskaitant ir kitos valstybės užpildytos muitinės deklaracijos. Kodėl šiuose dokumentuose pateikiama informacija jis turėjo suabejoti, Klaipėdos teritorinė muitinė apeliaciniame skunde nepaaiškino. Paradoksalu, kad vienos valstybės muitinės tarnyba, tikrindama jai pateiktas deklaracijas, jas įvertino, patvirtino, kad jos teisingos, užpildytos pagal krovinį lydinčius dokumentus ir atitinka pagal faktą siunčiamas prekes, ir suteikė teisę jas išvežti, o pagal tuos pačius užpildytus dokumentus Lietuvos Respublikos muitinės tarnybos pareigūnai vertino priešingai – kaip užpildytus neteisingai, ir tai grindė tik muitinės pareigūno nuomone, o ne kokiais nors kitais įrodymais. Tuo labiau kad prekės buvo su defektais. Muitinė vertę skaičiavo taip, lyg žemės ūkio technika buvo sveika ir tvarkinga, o teismui tokią techniką Lietuvoje pardavinėjančios įmonės atstovas pateikė duomenis, kuriuose nurodė galimą tokios technikos vertę pagal jos būklę. Pateikta konsultacija atitinka pirkimo dokumentus. Tačiau svarbiausia, kad muitinės darbuotojas apklaustas teisme patvirtino, jog pagal krovinį lydinčius dokumentus deklaracijos užpildytos ir pateiktos muitinei teisingai.

Atsižvelgiant į tai, kad jo (A. V.) kaltės (nei tyčios, nei neatsargumo) apeliantas byloje neįrodė, taip pat byloje liko neįrodytas ir pats administracinio pažeidimo padarymo faktas – neteisėta veika, nesant nors vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudarančių požymių, asmuo administracinėn atsakomybėn pagal jam inkriminuojamą straipsnį traukiamas negali būti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai). Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Skundžiamu nutarimu nutraukdamas A. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas konstatavo, kad A. V., remdamasis asmenine socialine patirtimi bei deklaracijose deklaruodamas traktorius pagal transporto priemones lydinčius dokumentus, tyčios sąmoningai pažeisti prekių deklaravimo tvarką, numatytą 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnyje, neturėjo, tačiau visiškai nevertino to, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 209² straipsnio 3 dalyje, gali būti padarytas ir esant neatsargiai kaltės formai (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N502-2725/2009, N62-947/2010).

Vadovaujantis 1993-07-02 Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsniu, būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Taigi, A. V., kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, ši jam tenkanti pareiga turėjo būti žinoma, todėl faktas, kad jis deklaravo transporto priemones pagal jam pateiktus transporto priemones lydinčius dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti deklaranto atstovo atsakomybės. Šiuo atveju turėjo būti įvertinta aplinkybė, ar A. V. turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, taip pat 1993-07-02 Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 182 straipsniu bei Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymo Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, yra suteikta teisė, gavus muitinės leidimą, apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti.

Aplinkybių, ar A. V. turėjo galimybę pasinaudoti minėtose teisės normose nustatytomis teisėmis, ar galbūt jam įstatymo suteiktomis teisėmis nepasinaudojo sąmoningai ir neįsitikinęs, kad deklaruoti duomenys yra teisingi, juos pateikė muitinės įstaigai, taip savo rizika prisiimdamas ir iš tokių veiksmų kylančias teisines pasekmes, apylinkės teismas netyrė, todėl nebuvo nustatytos bylai svarbios aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant A. V. kaltės klausimą dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Deklaracijų užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių veiksmas. Pateikdamas deklaraciją jis tapo atsakingas, kad faktiniai duomenys apie krovinį atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje. Todėl būtina nustatyti, ar A. V. galėjo numatyti ir ar numatė, jog jo veika gali sukelti žalingas pasekmes (ATPK 11 straipsnis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas neištyrė visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, neanalizavo ATPK 11 straipsnyje numatytos A. V. kaltės formos – administracinio teisės pažeidimo padarymo dėl neatsargumo, nesivadovavo vyraujančia teismų praktika, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus. Šie pažeidimai laikomi esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-19 nutarimą panaikinti ir A. V. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.