Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 11 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas A. V., kad jis būdamas UAB „(-)“ muitinės deklarantas, 2014 m. gruodžio 11 d., 17:30 val. kreipėsi į Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių postą MTV „Geležinkelis“, pateikdamas dvi importo deklaracijas: deklaraciją Nr. XXX (prekė – naudotas ratinis traktorius „J. D. 1055“, 1988, žalias, k. Nr. Z01055X044068, prekės kodas 8701905000, gavėjas – A. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), vertė – 30 000 Norvegijos kronų (12 267 Lt), krovinys atvyko su T1 deklaracija Nr. XXX ir deklaraciją Nr. XXX (prekė – naudotas ratinis traktorius-kombainas „SAMPO 500“, 1975, k. Nr. 152647, geltonas, prekės kodas XXX, gavėjas – A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertė – 2000 Norvegijos kronų (817,58 Lt), krovinys atvyko su T1 deklaracija Nr. XXX. Minėtos prekės buvo pakrautos vienoje transporto priemonėje „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)DP519. Atlikus krovinio fizinį patikrinimą, nustatyta, kad minėtos prekės yra javų kombainai, kurie turi būti deklaruojami kombinuotosios prekių nomenklatūros kodu 8433510000. Kilus įtarimui dėl prekės vertės, remiantis VšĮ „XXX“ įvertinimu nustatyta, kad naudoto ratinio traktoriaus „J. D. 1055“ vertė yra 35 000 Lt (pritaikius formulę – 25 049,01 Lt), o naudoto ratinio traktoriaus-kombaino „SAMPO 500“ vertė – 15 000 Lt (pritaikius formulę – 10 263,06 Lt). Neteisingi duomenys turėjo įtakos mažesnio garantijos dydžio apskaičiavimui. Muitinės tarpininkas A. V., pateikdamas neteisingus duomenis deklaracijose, pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. XXX, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnyje.

Dėl šio nutarimo A. V. pateikė apeliacinį skundą ir nurodė, kad su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarimu nesutinka, kadangi teismas pripažino jį padarius administracinį teisės pažeidimą ir baudą paskyrė nesant pažeidimo sudėties - būtent apelianto kaltės, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo skundžiamą nutarimą panaikinti, pripažįstant, kad administracinio teisės pažeidimo asmuo nepadarė ir administracinė atsakomybė jam nekyla.

Be to, nurodo, kad apelianto vertinimu, administracinė nuobauda skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje jam buvo paskirta praleidus Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnyje numatytą 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo pažeidimo padarymo paaiškėjimo dienos, terminą administracinės atsakomybės taikymui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis konstatavo, jog A. V. kyla administracinė atsakomybė už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 209² straipsnio 3 dalyje, padarymą, t.y. už A. V., kaip deklaranto, neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje, šiam asmeniui jau buvusiam baustam už šio straipsnio pirmoje ar antroje dalyje numatytus pažeidimus. A. V. nesutinka, kad jam turėtų kilti atsakomybė už minėto administracinio teisės pažeidimo padarymą, kadangi jo padarytoje veikoje nėra būtinojo administracinės teisės pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio – A. V. kaltės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vertinimu, apeliantas administracinį teisės pažeidimą padarė esant neatsargiai kaltės formai, t.y. A. V., nenumatė, kad muitinės deklaracijoje pateikti duomenys gali būti neteisingi, nors turėjo ir galėjo tai numatyti. Tačiau pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino, jog duomenys muitinės deklaracijoje buvo įrašyti remiantis oficialiais dokumentais, pagrindo abejoti jų teisingumu A. V. neturėjo net ir patikrinęs deklaruojamą krovinį - žemės ūkio techniką, kadangi apeliantas nėra žemės ūkio specialistas ir neturi galimybių atskirti traktoriaus, kuris buvo deklaruotas, nuo kombaino, kuris turėjo būti deklaruotas. Tuo labiau, kokiais duomenis teismas šią išvadą grindžia taip pat yra nesuprantama, nes byloje nėra nei vieno įrodymo, kad deklaracijoje pateikti duomenys būtų neteisingi (specialisto išvados ir pan.). Pagrįstai manytina, kad nei muitinės pareigūnas nėra žemės ūkio specialistas ir galintis teikti išvadas klausimais susijusiais su žemės ūkio technika. Pabrėžia, jog bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos metu, posėdžio metu apklaustas pats administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas, tikrinęs A. V. deklaruotą krovinį paaiškino, jog A. V. administracinė atsakomybė už pažeidimą kilti neturėtų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo skundžiamame nutarime pateiktas vertinimas, objektyviai neįsigilinus į bylos medžiagą, jog A. V. veika pasireiškė jo neatsargumu, yra absoliučiai nepagrįstas ir neteisingas. Šiuo atveju apeliantas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nesant asmens kaltės ir už ką jam šiuo atveju neturėjo būti skiriama administracinė nuobauda. Tuo labiau, kad pagrįstai manytina, net nesant ir pačio pažeidimo.

Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neįvertino to, kad net jei ir būtų buvę nustatyta, kad deklaracijoje yra neteisingi duomenys dėl prekių tipo, nebuvo padaryta žala valstybei, t.y. visa tai neturėjo įtakos mokėtinų muitų mokesčių apskaičiavimui. Pabrėžia, jog žemės ūkio technikos vertė deklaracijoje buvo nurodyta teisingai, remiantis oficialiais žemės ūkio technika prekiaujančio asmens UAB „XXX" pateiktais dokumentais, bei pagal pirkimo kainą (pirkimo-pardavimo dokumentus). Tuo tarpu muitinės pareigūnas, tikrindamas prekių vertę, kreipėsi į UAB „XXX", kuri prekes įvertino kelis kartus brangiau, vadovaudamasi neaiškiais kriterijais ir net nematė vertinamo objekto, todėl šis vertinimas negalėjo būti laikomas objektyviai teisingu. Tuo labiau, kad ir pati kaina, kaip nustatyta pirkimo-pardavimo dokumentuose nustatyta atsižvelgiant į turto būklę, o kokio turto kaina nustatyta pagal UAB „XXX" visiškai nesuprantama, tačiau tai tikrai ne importuojamų prekių. Todėl konsultacinio pobūdžio duomenys nėra ir negali būti laikomi įrodymais byloje.

Remiantis tuo, net ir tokiu atveju, jei būtų galima nustatyti neteisėtą veiką ir A. V. kaltę, t.y. jo neatsargumą įrašant į muitinės deklaraciją duomenis apie krovinį, apeliantui galėjo kilti administracinė atsakomybė ne už Lietuvos Respublikos ATPK 209² 3 dalyje, tačiau už Lietuvos Respublikos ATPK 209² 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad jis kaip deklarantas, pateikė neteisingus duomenis deklaracijoje, būdamas jau baustas už ATPK 209² straipsnio pirmoje ar antroje dalyje numatytus pažeidimus.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar A. V. padarė ATPK 209² straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 3 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad jis kaip deklarantas, pateikė neteisingus duomenis deklaracijoje. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pakanka įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad A. V. kaip deklarantas, pateikė neteisingus duomenis deklaracijoje ir šiai apylinkės teismo išvadai apygardos teismas pritaria. Byloje nustatytos ir ištirtos visos aplinkybės, kurios buvo svarbios objektyviam bylos ištyrimui ir teisingam bei pagrįstam sprendimo priėmimui, jas tinkamai įvertino, motyvavo ir kvalifikavo.

Apygardos teismas susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, visiškai pritaria apylinkės teismo vertinimui, nes apylinkės teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog A. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą pagal LR ATPK 209² straipsnio 3 dalyje yra įrodyta bei nurodė, kad gali būti šis pažeidimas padaromas ir neatsargia kaltės forma. Be to, motyvuotai pasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodomų apelianto manymų ginčytinų argumentų, todėl apygardos teismas jų nebekartoja, nes ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bei suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Be to, apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi, kuria buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas ir motyvų nekartoja.

Ta aplinkybė, kad apelianto pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių LR ATPK 256 straipsnio nuostatų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą pagrįstos ir motyvuotos, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.