- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-567-945/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-3746-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- A. K., U. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir U. K. atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-393-301/2020 pagal pareiškėjų A. K. ir U. K. skundą suinteresuotiesiems asmenims A. B. ir antstolei Svajonei Žukaitienei dėl antstolės veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos pateikė antstolei Svajonei Žukaitienei 2019 m. spalio 28 d. skundą (b. l. 3–4), kuriuo prašė panaikinti antstolės 2019 m. spalio 7 d. patvarkymą ir patenkinti pareiškėjų 2019 m. spalio 2 d. prašymą neužsakyti turto vertės nustatymo ekspertizės iki Marijampolės apylinkės teisme bus išnagrinėtas pareiškėjos A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3114-570/2011. Skunde nurodoma, kad antstolė, skundžiamu patvarkymu netenkindama pareiškėjų prašymo, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis.
2. Antstolė 2019 m. lapkričio 4 d. patvarkymu (b. l. 2) pareiškėjų skundo netenkino, jį persiuntė Marijampolės apylinkės teismui. Patvarkyme nurodoma, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu yra užvesta vykdomoji byla, yra įsiteisėjęs, neapskųstas, nepanaikintas, todėl galiojantis ir privalo būti nedelsiant vykdomas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotasis asmuo A. B. atsiliepimu (b. l. 10–12) prašė pareiškėjų skundą atmesti, nustačius pareiškėjų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti joms iki 5 000 Eur baudą, 50 proc. šios baudos priteisiant suinteresuotajam asmeniui, priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjos neįvardijo jokių reikšmingų argumentų bei motyvų, dėl kurių antstolė negalėtų paskirti atlikti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, nėra aišku, kaip pablogėtų pareiškėjų padėtis vykdomojoje byloje, kokios neigiamos ir negrįžtamos pasekmės atsirastų atlikus ekspertizę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi (b. l. 23–27) pareiškėjų skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjų suinteresuotajam asmeniui A. B. lygiomis dalimis po 121 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, suinteresuotojo asmens A. B. prašymo dėl baudos pareiškėjoms skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkino. Teismas nurodė, kad civilinė byla, kurios pagrindu išduotą vykdomąjį raštą vykdo antstolė, apeliacine tvarka buvo peržiūrėta ir šiuo metu jokio apeliacinio skundo padavimo terminas nėra atnaujintas, todėl taikyti CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punktą nėra pagrindo. Be to, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-742-301/2020 pareiškėjos A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3114-570/2011 netenkintas (nutartis dar neįsiteisėjusi). Įvertinęs nurodytas priežastis teismas sprendė, kad antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
5. Pareiškėja A. K. atskiruoju skundu (b. l. 33–35) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjų bei antstolės nurodytos aplinkybės būtų kruopščiai patikrintos, o dalies svarbių byloje esančių aplinkybių netyrė. Teismas netyrė aplinkybių, kad 2019 m. spalio 2 d. prašymu pareiškėjos siekia, jog būtų išvengta nepagrįstų vykdymo išlaidų. Teismas turėjo pasisakyti dėl antstolės veiksmų paskiriant ekspertizę būtinumo ir tikslingumo. Teismas neįvertino, kad 2017 m. vasario 28 d. ir 2018 m. kovo 6 d. prašymais skolininkės prašė skirti ekspertizę ir antstolė prašymų netenkino, tačiau kai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių skolininkė A. K. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo ir apie tai informavo antstolę, prašydama neskirti ekspertizės, antstolė nedelsdama paskyrė ekspertizę.
1.2. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį, kuria pareiškėjos A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3114-570/2011 netenkintas, priėmė tapati teisėja, kuri priėmė skundžiamą nutartį. Teisėja turėjo nusišalinti nuo bylos, kurioje sprendžiamas antstolės veiksmų teisėtumo klausimas, nagrinėjimo, tačiau to nepadarė, dėl ko kyla abejonių dėl teisėjos nešališkumo.
1.3. Teismas, priteisdamas iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidų suinteresuotajam asmeniui atlyginimą, rėmėsi įrodymais, kuriuose neužfiksuota, už ką konkrečiai ir kiek suinteresuotasis asmuo sumokėjo advokatui. Suinteresuotasis asmuo A. B. prašė skirti pareiškėjoms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nesivadovavo CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir be pagrindo priteisė iš pareiškėjų visą prašomą sumą, nors dalies reikalavimų netenkino. Be to, teismas be pagrindo vadovavosi CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtimi. Pareiškėjos skundė antstolės veiksmus, todėl šioje byloje dalyvaujantys asmenys yra pareiškėjos ir antstolė. Visų vykdymo proceso dalyvių interesai bylos baigtimi nėra priešingi ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas suinteresuotajam asmeniui iš pareiškėjų neturėtų būti priteistas.
6. Pareiškėja U. K. atskiruoju skundu (b. l. 54–57) prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Teismas nevertino, ar antstolė, atsisakydama tenkinti pareiškėjų prašymą, nepažeidė vykdymo proceso dalyvių interesų ir laikėsi CPK 634 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatų, nepasisakė dėl antstolės veiksmų tikslingumo ir būtinumo, antstolės veiksmais galimai daromos žalos vykdymo proceso dalyviams.
2.2. Teismas neįvertino, kad tam, jog asmuo galėtų būti įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, būtinas pakankamas nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su tokio asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Nagrinėdamas skundą teismas nenustatė, kad byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su A. B. teisėmis ir pareigomis, todėl be pagrindo įtraukė ją į bylos nagrinėjimą suinteresuotuoju asmeniu.
2.3. Teismas netinkamai taikė CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas ir be pagrindo priteisė iš pareiškėjų išlaidas už advokato paslaugas suinteresuotajam asmeniui A. B.. Teismas nenurodė, kuo remdamasis sprendė, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Be to, teismas nesivadovavo procesinės teisės nuostatomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas netenkino suinteresuotojo asmens A. B. reikalavimo dėl baudos skyrimo pareiškėjoms už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti proporcingai atmestų reikalavimų daliai nesumažino.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotasis asmuo A. B. atsiliepimu (b. l. 38–40) prašo skundus atmesti, priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad pareiškėjos neįrodė antstolės neteisėtų veiksmų (neveikimo), nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių turto rinkos vertės ekspertizės atlikimas turėtų būti sustabdytas, neįvardijo, kaip pablogėtų pareiškėjų padėtis vykdomojoje byloje, kokios neigiamos ir negrįžtamos pasekmės atsirastų atlikus ekspertizę. Argumentas dėl nutartį priėmusios teisėjos šališkumo grindžia prielaidomis. Teisėja nagrinėjo skirtingas civilinės bylas, kurios nėra tapačios, jose nagrinėjami skirtingi teisiniai ir faktiniai klausimai, bylose dalyvauja skirtingos ginčo šalys, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad teisėja buvo šališka priimdama skundžiamą nutartį. Vien aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje neaptarė visų pareiškėjų skunde išdėstytų teiginių, nereiškia, jog sprendimas yra netinkamai motyvuotas. Vien tik pareiškėjų nesutikimas su teismo išvadomis nepaneigia nutarties teisėtumo. Suinteresuotajam asmeniui gavus teismo procesinius dokumentus bei nesutikus su pareiškėjų pozicija, suinteresuotasis asmuo kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos. Advokatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą ir įrodymus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų atsiradimą (advokato sąskaitą ir pinigų priėmimo kvitą. Nuo pat vykdymo veiksmų pradžios pareiškėjos skundžia kiekvieną antstolės veiksmą, taip siekdamos išvengti jų atžvilgiu priimto sprendimo vykdymo. Suinteresuotojo asmens ir pareiškėjų interesai yra priešingi, todėl atmetęs skundą teismas išlaidas paskirstė tinkamai.
8. Pareiškėja A. K. pateiktu atsiliepimu į U. K. atskirąjį skundą (b. l. 66–70) prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Iš civilinės bylos ir apžiūrai pateiktos vykdomosios bylos Nr. 76/12/02031 medžiagos nustatyta, kad antstolė nuo 2012 m. spalio 24 d. vykdo Marijampolės apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-81-570/2012 dėl 13 322,52 Eur (46 000 Lt) skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2011 m. liepos 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 99,92 Eur (345 Lt) žyminio mokesčio ir 926,20 Eur (3 198 Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti išieškojimo iš E. K. išieškotojai A. B.. (duomenys neskelbtini) mirus skolininkei E. K., Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi skolininkė pakeista į jos palikimą priėmusias įpėdines A. K. ir U. K.. 2019 m. rugsėjo 16 d. raštu antstolė informavo skolininkes, kad joms priklausančio turto – dalies žemės sklypo ir namų valdos nustatymo ekspertizę planuojama pavesti atlikti UAB „Verslavita“, bei nurodė, jog skolininkės savo nuomonę gali pareikšti per 5 dienas nuo šio rašto įteikimo dienos. Skolininkės 2019 m. spalio 2 d. raštu (antstolės kontoroje gautu 2019 m. spalio 7 d.) informavo antstolę, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės apylinkės teismui skolininkė A. K. išsiuntė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3114-570/2011, todėl prašė antstolės neužsakyti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės iki Marijampolės apylinkės teisme bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo. 2019 m. spalio 7 d. patvarkymu antstolė netenkino skolininkių prašymo ir nutarė nedelsiant užsakyti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Verslavita“, nurodžiusi, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu yra užvesta vykdomoji byla, yra įsiteisėjęs, neapskųstas, nepanaikintas, todėl galiojantis ir privalo būti nedelsiant vykdomas. Būtent šio patvarkymo teisėtumas ir tikrinamas nagrinėjamoje byloje.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagą, įvertinęs atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų skundo dėl antstolės veiksmų ir skundžiamo antstolės patvarkymo nepanaikino konstatavęs, jog vykdymo procesą reglamentuojančios nuostatos nebuvo pažeistos.
13. Pažymėtina, kad pareiškėjos, prašydamos, jog antstolė neužsakytų turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės iki Marijampolės apylinkės teisme bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3114-570/2011, iš esmės siekia, kad antstolė sustabdytų vykdomąją bylą ar atidėtų vykdymo veiksmus.
14. CPK 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, kad yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo, esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams. Nei nurodytose normose, nei jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad pagrindas antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus yra prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, padavimas.
15. Skundžiamo antstolės 2019 spalio 7 d. patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjų prašymą neužsakyti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės iki bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo neteisėtumą pareiškėjos grindžia CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų, numatančių, kad vykdomoji byla privalomai sustabdoma, kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas, pažeidimu. Nagrinėjamu atveju susiklostė iš esmės kitokia situacija, kadangi sprendimas, kurio vykdymui išduotas vykdomasis dokumentas, yra įsiteisėjęs, dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas. CPK 626 straipsnyje, reglamentuojančiame privalomą vykdomosios bylos sustabdymą, yra išvardyti konkretūs vykdymo proceso sustabdymo atvejai ir normos, įpareigojančios sustabdyti vykdomąją bylą, kai jos šalis pateikia prašymą dėl proceso atnaujinimo, nėra. Priešingai, CPK 372 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. Šioje normoje taip pat akcentuojama, kad sprendimą sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo gali priimti prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas. Taigi pagal aptartą teisinį reguliavimą sprendimas dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo padavus prašymą dėl proceso atnaujinimo yra priskiriamas ne sprendimą vykdančio antstolio, bet prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančio teismo kompetencijai.
16. Kadangi pareiškėjų skunde nurodyta aplinkybė, kad yra paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo, neatitinka nei vieno iš CPK 626 ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų vykdomosios bylos sustabdymui ar vykdymo veiksmų atidėjimui, vykdymo veiksmų (ekspertizės atlikimo) sustabdymas ar atidėjimas pareiškėjų nurodytais motyvais būtų nesuderinamas su teismo sprendimo privalomumo principu, taip pat su bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 18 straipsnis), sudarytų sąlygas be teisėto pagrindo vilkinti vykdymo procesą ir pažeisti išieškotojos interesus. Todėl darytina išvada, kad antstolė skundžiamu patvarkymu pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo atidėti ekspertizės atlikimą iki bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo.
17. Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad atidėti ekspertizės atlikimą šiuo atveju buvo būtina taupymo sumetimais, siekiant išvengti nepagrįstų vykdymo išlaidų ir nepadaryti žalos vykdymo proceso dalyviams, nepaneigia antstolės veiksmų teisėtumo. Pareiškėjos nenurodė, kieno turtiniai interesai ir kaip gali nukentėti, jeigu turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė bus atlikta iki bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, kad po proceso atnaujinimo panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos (CPK 373 straipsnis). Vykdant sprendimo atgręžimą, šalis turi grąžinti ne tik tai, ką gavo pagal panaikintą teismo sprendimą, bet ir atlyginti kitos šalies išlaidas, kurias ji turėjo dėl vykdyto pagal panaikintą teismo sprendimą išieškojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010). Taigi grėsmė pareiškėjų turtiniams interesams dėl atsirasiančių papildomų vykdymo išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu, tuo atveju, jeigu procesas būtų atnaujintas ir teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotą vykdomąjį raštą vykdo antstolė, būtų panaikintas, nekyla.
18. Nepagrįsti ir pareiškėjų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, nieko nepasisakė dėl antstolės veiksmų paskiriant ekspertizę būtinumo ir tikslingumo, nors prieš tai du kartus buvo atmesti pareiškėjų prašymai dėl ekspertizės.
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010 ir kt.).
20. Šioje byloje pareiškėjos, prašydamos panaikinti antstolės 2019 m. spalio 7 d. patvarkymą Nr. 0076/12/02031/S-0909 ir tenkinti jų pateiktą prašymą neužsakyti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės iki Marijampolės apylinkės teisme bus išnagrinėtas pareiškėjos A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo, skundą grindė iš esmės vieninteliu argumentu, t. y. kad antstolė nesivadovavo CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Būtent tokiu pareiškėjų reikalavimu ir jį grindžiančiais argumentais yra apibrėžtos nagrinėjamos civilinės bylos ribos, kurių neperžengiant byla ir buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Nors, viena vertus, kaip iš esmės teisingai nurodo pareiškėjos, ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), tačiau, kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga būti aktyviam, kaip tokia, nesuteikia bylą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjančiam teismui teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribas. Todėl pirmosios instancijos teismas, laikydamasis pareiškėjų skundu dėl antstolės veiksmų apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, neturėjo pagrindo vertinti antstolės veiksmų skiriant ekspertizę būtinumo ir tikslingumo, kadangi pareiškėjos klausimo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo būtinumo ir tikslingumo pateiktame skunde nekėlė.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad esminis bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių pasekmių. Jos nustatytos, be kita ko, kaip draudimas apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimas apeliaciniame (atskirajame) skunde kelti naujus reikalavimus, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, draudimas remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314, 338 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina pareiškėjų atskiruosiuose skunduose keliamų argumentų dėl turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės būtinumo ir tikslingumo, antstolės veiksmų paskiriant atlikti ekspertizę pagrįstumo, nors prieš tai ji du kartus buvo atmetusi pareiškėjų prašymus dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kurie nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 338 straipsniai).
22. Pareiškėja A. K. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį, kuria pareiškėjos A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3114-570/2011 netenkintas, priėmė tapati teisėja, kuri priėmė skundžiamą nutartį, todėl teisėja turėjo nusišalinti nuo bylos, kurioje sprendžiamas antstolės veiksmų teisėtumo klausimas, nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjos atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
23. CPK nenustato draudimo tam pačiam teisėjui nagrinėti prašymo dėl proceso atnaujinimo ir skundo dėl antstolio veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje, kurioje išieškojimas atliekamas vykdomojo dokumento, išduoto teismo sprendimo, priimto byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pagrindu. Pažymėtina, kad iš Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-742-301/2020 priimtos 2020 m. sausio 10 d. nutarties (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog teisėja T. K. nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. prašymą suinteresuotiesiems asmenims U. K., A. B., R. B. dėl proceso atnaujinimo Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-3114-570/2011. Iš nutarties turinio matyti, kad civilinėje byloje Nr. L2-3114-570/2011 nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios šioje byloje pareiškėjų ginčijamu antstolės 2019 m. spalio 7 d. patvarkymu ar kitais antstolės atliktais veiksmais vykdymo procese. Taigi ankstesnėje byloje teisėja nieko nepasisakė dėl ginčo dalyko šioje byloje, todėl nėra pagrindo manyti, kad teisėja galėjo turėti išankstinę nuomonę nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu ir turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Vien tai, kad teisėja priėmė pareiškėjoms nepalankius procesinius sprendimus, savaime nereiškia šališkumo. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti pareiškėjų teisės į nešališką teismą pažeidimą.
24. Nepagrįstais pripažintini ir pareiškėjų argumentai, kad į bylos nagrinėjimą suinteresuotuoju asmeniu be pagrindo buvo įtraukta A. B.. A. B. yra išieškotoja vykdomojoje byloje Nr. 78/12/02031, kurioje priimtą antstolės patvarkymą pareiškėjos ginčijo skundu dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjų reiškiamas prašymas sustabdyti/atidėti vykdymo veiksmus turi tiesioginę įtaką išieškotojos teisei ir interesui, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas, todėl pirmosios instancijos privalėjo išieškotoją A. B. įtraukti į bylą suinteresuotuoju asmeniu (CPK 443 straipsnio 3 dalis).
25. Nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. A. B., įgyvendindamas jai suteiktą procesinę teisę, atstovaujama advokato, pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė pareiškėjų skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjų 242 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašomų atlyginti 242 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti faktą ir dydį patvirtino suinteresuotojo asmens kartu su atsiliepimu į pareiškėjų skundą pateikta 2019 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. 016 (b. l. 15) ir jos apmokėjimą patvirtinanti tos pačios dienos Pinigių priėmimo kvito Nr. 943065 kopija (b. l. 16). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų ir suinteresuotojo asmens A. B. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, ką rodo tas faktas, kad suinteresuotasis asmuo atsiliepimu pareiškėjų skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suinteresuotajam asmeniui priteisė turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjų, kurių skundas buvo atmestas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).
26. Nepagrįsti ir pareiškėjų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir iš pareiškėjų priteisti ne visų suinteresuotojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dėl to, jog buvo netenkintas suinteresuotojo asmens prašymas skirti pareiškėjoms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Suinteresuotasis asmuo, atsiliepimu paskirti pareiškėjoms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškė ne savarankišką materialinio pobūdžio reikalavimą, bet procesinį prašymą, todėl tokio procesinio pobūdžio prašymo atmetimas nesudaro pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, kad atmetus ieškinį (skundą) visos kitos šalies išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, atskleidė nagrinėjamo klausimo esmę, teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Suinteresuotasis asmuo A. B. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė iš pareiškėjų priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
29. Kadangi pareiškėjų atskirieji atskirai atmetami, įvertinus tai, kad pareiškėjų ir suinteresuotojo asmens A. B. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, pripažintina, jog suinteresuotasis asmuo A. B. turi teisę į apeliacinio proceso metu turėtų išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). Į bylą pateikti dokumentai (2020 vasario 7 d. PVM sąskaita faktūra serija MŠ2020 Nr. 001 ir jos apmokėjimą patvirtinanti tos pačios dienos Pinigų priėmimo kvito Nr. 943066 kopija) patvirtina, kad suinteresuotasis asmuo A. B. turėjo 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą apmokėti, šių išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.16 punktai), todėl iš pareiškėjų suinteresuotajam asmeniui priteistina po 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. K., gim. (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš kiekvienos pareiškėjos.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.