Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-586-544/2019

teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01190-2019-6

2019 m. spalio 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3321-223/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Optimus RES“ ieškinį atsakovėms R. M. ir S. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė R. M. nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl iškeldinimo iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, ir prašo nustatyti iškeldinimui 3 mėnesių terminą išsikraustyti iš ginčo patalpos (buto), kol neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Taip pat skundžia sprendimo dalį dėl advokato išlaidų dydžio ir prašo 450 Eur sumažinti ieškovės atstovo advokato S. Š. naudai priteistas 975 Eur atstovavimo išlaidas.

9. Nurodo, kad prašo teismo nustatyti 3 mėnesių terminą, skirtą susirasti kitai gyvenamajai vietai ir išsikraustyti iš buto, kadangi sprendimas palikti ją be gyvenamosios vietos iškeldinant su turimais daiktais šiurkščiai pažeidžia asmens nuosavybės apsaugą, taip pat privataus gyvenimo neliečiamumą. Ji yra registruota Užimtumo tarnyboje, ieško darbo, pajamų ir santaupų neturi, iš individualios veiklos pajamų negauna. Be to, ieškovė tikrai gali ir turi galimybių palaukti, kol atsakovė išsikraustys, nes apie tikrovišką ir teisėtą galimybę netgi nemokamai gyventi parduotame bute iki 90 dienų išsikraustymui be streso, ji skelbia viešojoje erdvėje ir dalijamuose bukletuose. Pažymi, jog 3 mėnesių terminas reikalingas kito susirasto gyvenamojo būsto 400 Eur nuomos apmokėjimui ir išsikraustymui. Jeigu ieškovė sutiktų sumokėti 400 Eur, reikalingus įmokėti nuomotojams, prašomas skirti 3 mėnesių terminas būtų nebetikslingas, nes išsikraustymui užtektų trijų savaičių.

10. Nurodo, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies (dėl iškeldinimo ir advokato išlaidų priteisimo), o kiti du ieškovės reikalavimai atmesti, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti ženkliai ir proporcingai sumažintos. Priteistos 975 Eur bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai prieštaraujančios tiek protingumo, tiek sąžiningumo, tiek teisingumo principams.

13. Nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo prašymu dėl iš atsakovės priteistų ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumažinimo, kadangi toks prašymas yra nepagrįstas. Ieškinys dėl esminių ieškinio reikalavimų buvo patenkintas visiškai, išlaidų dydį patvirtina pateikti įrodymai ir jis atitinka įstatymų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinis skundas atmetamas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl fizinio asmens iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

17. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

18. Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 31 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu ieškovė nusipirko 2-jų kambarių, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra teisėta buto savininkė, ko apeliantė ir neginčija. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad tik viena atsakovė R. M. šiuo metu gyvena (nustačius, kad atsakovė S. M. gyvena kitu adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)) ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be jokio teisinio pagrindo ir tuo pažeidžia ieškovės teisę naudotis jai priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą ir iškeldino atsakovę R. M. su visu jai priklausančiu turtu iš buto.

19. Apeliantė iš esmės neginčija teismo sprendimo priverstinai iškeldinti ją iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bet prašo procesinio sprendimo vykdymą atidėti ir nustatyti 3 mėnesių terminą išsikraustymui.

20. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

21. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog prašymas nustatyti terminą iškeldinimui anksčiau reikštas nebuvo, o pagal CPK 312 straipsnį, apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pasinaudoti CPK 284 straipsnyje suteikiamomis teisėmis įstatymas neriboja bet kurioje proceso stadijoje, todėl apeliantė, tik apeliacinės instancijos teismui reikšdama prašymą procesinio sprendimo vykdymą atidėti, turėjo teisę tokį prašymą pareikšti. Tuo pačiu, įvertinus šios bylos faktinių aplinkybių visumą, spręstina, jog apeliantės argumentai dėl jos įsiregistravimo darbo biržoje ir sunkios turtinės padėties nesudaro pagrindo teismo sprendimo vykdymo atidėjimui. Visų pirma, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jos finansinė padėtis pagerės ar per prašomą 3 mėnesių terminą keisis kokios nors kitos teismo sprendimo įvykdymui reikšmingos aplinkybės. Tai, kad ieškovės vadovas V. Š. turi ir kitų veiklų ar verslų (yra UAB „Optimus RES“ direktorius, UAB „Hausitus“ brokeris ir platformos www.parduokbuta.lt įkūrėjas), niekaip negali būti reikšminga sprendžiant dėl atsakovės atžvilgiu priimto teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Kaip minėta, ieškovė butą, kuriame be jokio teisinio pagrindo gyvena atsakovė, įsigijo varžytynėse, jokie ikisutartiniai ar sutartiniai santykiai šalių nesiejo ir nesieja.

22. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės teiginius, neva jos prašomas 3 mėnesių terminas gyventi ginčo bute ieškovės atžvilgiu yra pagrįstas ir teisingas, kadangi iš viešai skelbiamos ieškovės vykdomos veiklos informacijos ir rezultatų matyti, kad kiekvienam savo butą šiai firmai parduodančiam asmeniui, ką patvirtina specialus portalo www.parduokbuta.lt bukletas su įmonės elektroninių ryšių priemonių adresais, garantuojamas „Išsikraustymas be streso. Po pardavimo galėsite nemokamai gyventi iki 90 dienų, kol išsikraustysite ar persikelsite į naujus namus“. Atsižvelgtina į tai, kad butas buvo parduotas dar 2019 m. sausio 11 d. įvykusiose varžytinėse, šalys susirašinėjo el. paštu dėl buto perdavimo, todėl apeliantei nuo pat sausio mėnesio buvo žinoma, kad ieškovė nesutinka, jog atsakovė gyventų ieškovei priklausančiame bute neribotą laiką. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, atsakovė iš buto išsikraustyti atsisakė, reikalavo iš ieškovės sumokėti 3 000 Eur, vėliau – 2 400 Eur, net ir apeliaciniame skunde nurodo, kad išsikraustytų, jei ieškovė sutiktų sumokėti už tai 400 Eur sumą. Be to, ginčijamas sprendimas priimtas 2019 m. gegužės 28 d., taigi, net ir po jo priėmimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme jau praėjo daugiau nei 4 mėnesiai, t. y. ilgesnis terminas, nei kad prašo apeliantė. Todėl, teismo nuomone, atsakovė turėjo pakankamai laiko išsikraustyti iš ginčo buto ar sukaupti, kaip kad pati teigia, 400 Eur kitai gyvenamajai vietai išsinuomoti.

23. Iš atsakovės teisme duotų paaiškinimų bei iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovė pripažįsta, jog moka tik dalinius mokesčius, vadinasi, jai gyvenant bute didėja įsiskolinimas už komunalines paslaugas ir pan., ir tai pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, į teismų praktiką, į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo teismo sprendimo įvykdymą atidėti, suteikiant 3 mėnesių terminą išsikraustymui (CPK 284 straipsnis). Atsakovės prašomas iškeldinimo atidėjimo termino nustatymas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste akivaizdžiai prieštarautų teismo sprendimo privalomumo, civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams.

24. Apeliantė taip pat prašo 450 Eur sumažinti iš jos ieškovei priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Jos manymu, priteistos 975 Eur bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, jų dydis prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams, nes parengiamasis posėdis truko tik 23 minutes, ieškinys tenkintas tik 2 dalyse iš 4. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 975 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma, priešingai nei teigia apeliantė, neprieštarauja nei apeliantės minimiems principams, nei CPK 93 ir 98 straipsnių reikalavimams.

25. Iš ieškovės pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų matyti, kad ieškovė advokatui sumokėjo ne tik už patį atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, bet ir už ieškinio surašymą, atstovavimą posėdyje, kas apėmė susipažinimą su bylos medžiaga ir pasiruošimą teismo posėdžiams, taip pat peržiūrėjimą ginčui aktualių teisės normų ir t. t. Taigi, ieškovės patenkintas prašymas priteisti iš atsakovių 975 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra už visą bylą, pradedant ieškinio surašymu. Ši suma yra ženkliai mažesnė, nei galėtų būti vadovaujantis pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus.

26. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio patenkinimo 2 dalyse iš 4. Pagrindinis ieškovės materialinis teisinis reikalavimas buvo priverstinai iškeldinti atsakoves R. M. ir S. M. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su joms priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovė į teismą kreipėsi 2019 m. kovo 14 d. Tik bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė S. M. ginčo bute negyvena, ji tik nuo 2019 m. balandžio 2 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo kitu adresu. Akivaizdu, jog ieškinio pateikimo metu ieškovė neturėjo duomenų apie tai, kad bute gyvena tik viena iš atsakovių, todėl pagrįstai ieškinyje nurodė abi atsakoves. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalims susirašinėjant elektroniniais laiškais atsakovė R. M. nei karto nenurodė, jog S. M. yra išsikėlusi gyventi kitur, priešingai, iš konteksto aiškiai galima suprasti apie jos ir dukros nenorą išsikraustyti. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent pačios apeliantės elgesys lėmė ieškinio pareiškimą dviem atsakovėms, o ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas. Tik bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad atsakovė S. M. ginčo bute nebegyvena, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog iškeldinami tik faktiškai ginčo patalpoje gyvenantys asmenys, todėl ieškinį atsakovės S. M. atžvilgiu atmetė. Taigi, teismo sprendimu pagrindinis ieškovės materialinis reikalavimas buvo tenkintas iš esmės visiškai, nes be teisėto pagrindo bute tebegyvenantį asmenį buvo nutarta priverstinai iškeldinti.

27. Ieškovės prašymas leisti skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl atsakovių priverstinio iškeldinimo nelaikytinas savarankišku materialiniu reikalavimu, o tik procesinio pobūdžio prašymu, todėl jo netenkinimas nereiškia, kad ieškovės pareikšti savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai patenkinti iš dalies. Kadangi teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškinys dėl esminio materialinio teisinio reikalavimo buvo patenkintas visiškai, darytina išvada, kad atsakovės prašymas šiuo pagrindu sumažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nepagrįstas.

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

29. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą UAB „Optimus RES“ sumokėjo 450 Eur. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės R. M. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Optimus RES“ (į. k. 303364179) naudai 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai pamokėti apeliacinės instancijos teisme.