- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-30
- Bylos Nr.
- 1-1567-716/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10393-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Justas Sakavičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. 2021 m. balandžio 4 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.79 promilės etilo alkoholio koncentracija.
A. G. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo pas sugyventinę (duomenys neskelbtini) ir šventė Velykas. Išvažiavo svečiai, jis nuėjo miegoti. Sugyventinė jį prižadino, pradėjo konfliktą, mėtė į jį vazonus. Jo mašina stovėjo kieme. Išlėkusi į kiemą sugyventinė ant mašinos išpylė vazoną su žemėmis, grasino automobilį sudaužyti. Dėl to jis sėdo į mašiną, reikėjo šią išvaryti iš kiemo ir pastatyti kitur. Jis važiavo namo, o likus 30 metrų jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis nepastebėjo, kad ratas nuleistas. Kai policijos pareigūnai sustabdė, tada pamatė, kad nuleistas, niekur atsitrenkęs nebuvo.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Iš pranešimo matyti, kad 2021 m. balandžio 4 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas – A. G. gim. (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus (b. l. 1).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. balandžio 4 d., apie 19.16 val., nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 4).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. balandžio 4 d., apie 19.19 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galima yra neblaivus. Automobilis buvo pastebėtas ir sustabdytas. Automobilio savininkas – A. G. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Patikrinus vairuotojo girtumą alkotesteriu 19.24 val. pirmąjį kartą rezultatas buvo 2.84 promilės girtumas, 20.05 val. patikrinus alkotesteriu antrą kartą rezultatas buvo 2.79 promilės girtumas (b. l. 5)
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. balandžio 4 d., apie 19.24 val. buvo patikrintas A. G. girtumas. Patikrinimo metu nustatytas 2,84 promilės girtumas. Bandant patikrinti antrą kartą A. G. girtumą po 15 minučių, alkotesteris užstrigo ir nebuvo įmanoma nustatyti girtumo. Kitas ekipažas atvežė kitą alkotesterį ir A. G. girtumas buvo patikrintas antrą kartą 20.05 val. Tikrinimo metu rezultatas buvo 2,79 promilės (b. l. 7).
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio fotonuotraukų matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0118, (Patikros sertifikatas Nr. 1416411, galioja iki 2021 m. liepos 5 d.) A. G. 2021 m. balandžio 4 d. 19.24 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,84 promilės girtumas, o antru pūtimu alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0758 (Patikros sertifikatas Nr. 1308814, galioja iki 2021 m. balandžio 9 d.) A. G. nustatytas 2,79 promilės girtumas (b. l. 9, 13, 16).
Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į saugojimo aikštelę, Eišiškių pl. 127, Vilniuje (b. l. 10-12).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), savininkas - valdytojas yra A. G. (b. l. 17).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aprašyti išoriniai automobilio apgadinimo požymiai (b. l. 18-19). Iš fotonuotraukų matyti minėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo apgadinimai (b. l. 21-31).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad sustabdžius automobilį „VW Passat“, (duomenys neskelbtini), prie pareigūno priėjo pranešėjas E. P. (E. P.), gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad matė, kaip automobilio „VW Passat“ vairuotojas važiavo ir sukėlė avarines situacijas. Apklausti minėto asmens galimybės nebuvo, nes asmuo nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės būti apklausiamas (b. l. 33).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad transporto priemonės „VW Passat“, (duomenys neskelbtini) gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 720 eurų (b. l. 35).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad A. G. vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Tokiu savo elgesiu A. G. ne tik pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus baudžiamojo kodekso draudžiamus veiksmus.
A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad vairavo jam priklausantį automobilį būdamas neblaivus po kilusio konflikto su sugyventine. Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo parodymai, bet ir juos atitinkantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, taip pat neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio pažymos apie kaltininko neblaivumo laipsnį, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas bei fotonuotraukos. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, A. G. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ką patvirtina jo nuoseklūs ir vienodi parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.
Teisme nagrinėjant bylą buvo gautas kaltinamojo ir laiduotojo V. J. prašymai dėl A. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą V. J. atsakomybei.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. J. parodė, kad iš A. G. pasakojimų žino, kad sugyventinė pakėlė triukšmą, norėjo sudaužyti šio mašiną. Žmogus susinervavo ir išgėręs sėdo į mašiną, išvažiavo, po ko buvo sulaikytas policijos. Su A. G. jie kartu dirba, danai bendrauja, kartu važinėjo į darbą su mašina, kol A. G. turėjo mašiną. Anksčiau jis niekados nebuvo pastebėjęs jokio A. G. neblaivumo. Pats yra neteistas, jokių konfliktų su teisėsauga neturėjo. Jis pasiryžęs daryti įtaką, kad žmogus tokių nusižengimų daugiau nebedarytų, pasiruošęs aiškinti žodžiais. Su A. G. yra pažįstami nuo (duomenys neskelbtini) metų.
BK 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismas nustatė ir pripažino, kad A. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). A. G. praeityje baustas administracine tvarka už nusižengimą dėl smulkaus KET pažeidimo, paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 72-75), praeityje nei teistas, nei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo (b. l. 75-76). A. G. yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto nusikaltimo pobūdį yra pagrindas manyti, kad A. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Dėl to A. G. pagrįstai gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teisme apklausus laiduotoju V. J. ir įvertinus jį charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad asmuo yra kaltininko senas pažįstamas ir bendradarbis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos charakterizuojamas tik teigiamai (b. l. 111), praeityje niekada administracine tvarka nebaustas, neteistas, be žalingų įpročių (b. l. 110). A. G. ir V. J. yra pažįstami ilgą laiką, dažnai bendraujantys asmenys, turi bendrą darbą.
Tarp kaltininko ir V. J. teismas nustatė tamprų ir artimą ryšį, bendrus pomėgius, pagarbą vienas kitam. Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina realų laiduotojo privalomą poveikį ir įmanomą teigiamą įtaką kaltininkui. Įvertinus visas šias reikšmingas aplinkybes, V. J. teigiamą asmenybę, nuolatinį ir intensyvų bendravimą, teismas pripažįsta, kad V. J. yra ne tik kaltininkui artimas asmuo, bet ir verta teismo pasitikėjimo asmenybė, galinti daryti reikalingą įtaką kaltininkui, kuris pasiryžęs taisytis ir nebenusikalsti ateityje.
Įvertinęs šias ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nusikaltimo trukmę, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, gautus prašymus, teismas mato pagrindą atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį V. J. atsakomybei.
Įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojo V. J. turtinę padėtį, teismas mato pagrindą skirti ne trumpiausios trukmės laidavimo terminą be užstato.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Išnagrinėjus bylą teismas pripažįsta, kad A. G. kartu su bausme turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise, ja neteisėtai piktnaudžiaudamas. Tinkamam neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, ankščiau nebuvo teistas, piktnaudžiavimo specialia teise vairuoti transporto priemones būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio, tuo sukeldamas padidintą grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių saugumui, praeityje kartą yra baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, jam skirtinas ne minimalus, bet mažesnis nei įstatymo numatyto vidurkio laikotarpio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 5 d.
Spręsdamas dėl turto konfiskavimo kaip poveikio priemonės taikymo kaltininkui teismas atsižvelgia į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), yra privalomas (BK 72 straipsnis) ir nuo teismo nuožiūros nepriklauso. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).
Kita vertus, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Tokiais atvejais šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų poveikio priemonių, taikymo ir pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).
Teismas įvertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu teismas atsižvelgia tiek į A. G. padaryto nusikaltimo aplinkybes, sukeltas pasekmes, tiek į jo asmenybę apibūdinančius duomenis. Kaltininkas įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį, kuris yra registruotas ir nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, konfiskuotinas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo A. G. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir privalomas.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad A. G. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Automobilis, su kuriuo padarytas nusikaltimas, buvo įprastai naudojamas kaltininko, šį kartą buvo A. G. nusikaltimo padarymo priemonė. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus - užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai. Ši poveikio priemonė nevaržo R. Š. teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).
A. G. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos kaip nebereikalingos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Orija Audronė Kolbienė 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatydama dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždrausdama šį turtą valdyti, juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, nustatant terminą nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. vasario 10 d. (b. l. 27). Įvertinus teismo ppriimtą sprendimą dėl automobilio konfiskavimo, taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė Irena Pavliukevič 2021 m. balandžio 7 d. nutarimu iki 2021 m. spalio 7 d. siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-37). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Pagal BPK 103 straipsnio 5 punktą proceso išlaidas, inter alia (be kita ko), sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (to paties straipsnio 6 punktas). Sumos, išleidžiamos daiktams, turintiems reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, laikyti ar persiųsti, gali būti susijusios ir su jų transportavimu, saugojimu. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Tokiu daiktu – nusikaltimo padarymo priemone – teismų praktikoje pripažįstama transporto priemonė, kurią vairuodamas kaltininkas padaro nusikalstamą veiką, susijusią, pavyzdžiui su eismo saugumo taisyklių pažeidimu (Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-7-156-222/2020).
Šioje byloje prokuroras prašė priteisti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos naudai proceso išlaidas – 18.22 Eur su PVM. Atsižvelgiant į tai, kad saugojimo išlaidos susidarė dėl A. G. padarytos nusikalstamos veikos, byloje turėtos automobilio saugojimo išlaidos – 18,22 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. G. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais teismas
nusprendė:
A. G. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei perduoti jį V. J. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams be užstato, ir bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 72 straipsniu iš A. G. konfiskuoti automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus A. G. panaikinti skirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą.
A. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai V. J., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.