Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti Prienų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2018-12-31.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Pažymėtina, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atsakovui M. R. paskaičiuotos vietinės rinkliavos 566,06 Eur sumai už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2018-12-31 už objektą, esantį adresu: Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini).

Prienų rajono savivaldybės taryba 2008-03-27 sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie buvo pakeisti nuo 2017-07-01 įsigaliojusiais Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016-12-22 sprendimu Nr. T3-267 (toliau – nuo 2017-07-01 Nuostatai).

Kadangi 2017 m. liepos 1 d. pasikeitė vietinei rinkliavai taikomas teisinis reguliavimas, dalis prievolės sumokėti apskaičiuotą rinkliavą reguliuojama Nuostatais, galiojusiais nuo 2014-01-01 iki 2017-06-30, o kita dalis 2017 m. liepos 1 d. 5sigaliojusiais Nuostatais, kuriais įvesta dvinarė rinkliavos mokesčio sistema. Ginčo atveju ji aktuali už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2018-12-31.

Įvertinęs šią teisės aktų kaitą, teismas apskaičiuotos rinkliavos pagrįstumą vertina atsižvelgdamas į konkretiems laikotarpiams aktualių teisės aktų normas ir teismų praktiką dėl jų taikymo.

Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatų 4 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Šių nuostatų 5 punktas vietinės rinkliavos mokėtojus apibrėžia, kaip fizinius ir juridinius asmenis, valdančius, naudojančius, disponuojančius nekilnojamuoju turtu: pastatais (tarp jų ir laikinais), žemės sklypais, Savivaldybės teritorijoje.

Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T3-12 „Dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už nenaudojamus pastatus ir patalpas taikymo tvarkos“ 1.5. papunktyje nustatyta vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata - 100 procentų atleidimas nuo įmokos asmeniui, nenaudojusiam nekilnojamojo turto pagal paskirtį visus kalendorinius metus. Tokiu atveju reikia pateikti prašymą ir AB LESTO pažymą, kad mokestiniais metais pastate ar patalpose sunaudotas elektros energijos kiekis 0 kWh arba elektros energija netiekiama.

Taigi, vadovaujantis galiojusiais Nuostatais, vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2670-442/2017), o nuo rinkliavos šie asmenys gali būti atleisti pateikę prašymą bei nurodytas pažymas.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota už jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą, esantį Prienų rajono savivaldybės teritorijoje.

Byloje esantis M. R. 2013-12-27 prašymas patvirtina, kad jis buvo teikęs prašymą dėl lengvatos taikymo laikotarpiui nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31. Pareiškėja pateikė informaciją, kad atsakovo atžvilgiu lengvata buvo taikyta 2010 m., 2011 m. ir 2013 m.

Atsakovas 2016-08-26 teikė UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ informacinį raštą, kuriame nurodė, kad 2014-04-29 teismas priėmė sprendimą, kuriuo M. R. nelaikomas ,,atliekų turėtoju“ dėl to, kad elektra ir vanduo, būtini pastatui eksploatuoti, nėra teikiama, pastatas nenaudojamas. Nurodytame rašte M. R. paaiškino, kad situacija nuo teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo nėra pasikeitusi.

UAB ,,Alytaus regionų tvarkymų centras“ pareiškėjui teikė atsakymą į minėtą raštą, išaiškindama, kad vietinės rinkliavos lengvata teikiama pareiškėjams, atitinkantiems lengvatos suteikimo būtinas sąlygas ir tik pateikus visus reikalingus dokumentus. Nurodė, kad pristačius numatytus dokumentus, bus pritaikyta atitinkama lengvata.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas ginčo laikotarpiu, net ir gavęs pareiškėjos raštą, būtų teikęs prašymą dėl lengvatos suteikimo. Vis dėlto, šiame kontekste svarbu įvertinti iki šiol nuosekliai formuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ nepaisant to, kad formaliai jis nebuvo pateikę atitinkamo prašymo dėl lengvatos taikymo. Pažymėtina, kad teismas 2014 m. balandžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-452-644/2014 dėl to paties ginčo pastato jau buvo paaiškinęs, kad atsakovas nėra sudaręs sutarčių su elektros tiekėju AB LESTO ir vandens tiekėju UAB „Prienų vandenys“, nei vanduo, nei elektros energija į atsakovui priklausantį pastatą nėra tiekiama, kas būtina minėto pastato eksploatavimui, atsakovas pastatu nesinaudojo, atliekų negamina, todėl negali būti laikomas „atliekų turėtoju“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama minėtose Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Atsižvelgęs į šias teisines nuostatas bei aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad nors pareiškėjas pagal iki 2017-07-01 galiojusius Nuostatus ir neteikė pareiškėjai prašymo ir atitinkamų dokumentų dėl lengvatos taikymo, tačiau byloje surinkti duomenys (2020-09-01 teismui pateiktos AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Prienų vandenys“ pažymos) sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovas nurodytu objektu nesinaudojo ir nelaikytinas „atliekų turėtoju“ minėtų Nuostatų prasme, todėl vietinės rinkliavos mokestis negali būti priteisiamas už ginčo laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2017-06-30, t. y. kol nepasikeitė Nuostatuose įtvirtintas reguliavimas ir nebuvo įvesta dvinarė rinkliavos sistema.

Pasisakydamas dėl laikotarpio nuo 2017-07-01 iki 2018-12-31, teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2017-07-01 įsigaliojo nauji Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016-12-22 sprendimu Nr. T3-267 (toliau – nauji Nuostatai).

Š. N. įtvirtinta, jog vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą (6.6.). Rinkliava nustatoma visiems komunalinių atliekų turėtojams Prienų rajono savivaldybės teritorijoje (3 p.). Rinkliava – Savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė Rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (6.5). Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (15 p.). Pastovioji Rinkliavos dedamoji nustatoma: nekilnojamojo turto objektams, kuriems galima nustatyti tikslų plotą, – eurais už 1 m2 bendro nekilnojamojo turto plotą, neskirstant jo pagal paskirtis. Gyvenamosios paskirties individualiems namams ir butams daugiabučiuose namuose taikomas ploto apribojimas – 100 m2 (16.1. p.); nekilnojamojo turto objektams, kuriems negalima nustatyti tikslaus nekilnojamojo turto ploto, – eurais nekilnojamojo turto vienetui pagal turto paskirtį ir jo skaičių (16.2. p.). Kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma: nekilnojamojo turto objektams, kuriems galima nustatyti tikslų plotą ir kuriuos valdantys Rinkliavų mokėtojai naudojasi tik individualiam naudojimui priskirtais rūšiuojamojo surinkimo konteineriais – pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį) ir ištuštinimo kiekį (18.1. p.); nekilnojamojo turto objektams, kuriems galima nustatyti tikslų plotą ir kuriuos valdantys Rinkliavos mokėtojai naudojasi jiems priskirtais kolektyviniais rūšiuojamojo surinkimo konteineriais, – pagal nekilnojamojo turto plotą ir atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Gyvenamosios paskirties individualiems namams ir butams daugiabučiuose namuose, taikomas ploto apribojimas – 100 m2 (18.2. p.); nekilnojamojo turto objektams, kuriems negalima nustatyti tikslaus ploto ir kuriuos valdantys Rinkliavos mokėtojai naudojasi jiems priskirtais kolektyviniais rūšiuojamojo surinkimo konteineriais, – pagal nekilnojamojo turto objektų skaičių ir atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą (18.3.p.). Nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo atleidžiami Rinkliavos mokėtojai, nesinaudojantys atliekų tvarkymo paslauga ir Administratoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad ne trumpiau kaip tris mėnesius nesinaudos nekilnojamojo turto objektu (47 p.). Administratorius nustato deklaracijos apie nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu teisingumą tokia tvarka: 47.1. nekilnojamojo turto savininkas ar jo įgaliotas asmuo pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodomas planuojamas nekilnojamojo turto objekto nenaudojimo laikotarpis, elektros skaitiklių rodmenys nekilnojamojo turto objekto nenaudojimo pradžioje ir kiti Administratoriaus nustatyti dokumentai; 47.2. Administratorius, gavęs 47.1 papunktyje nurodytus dokumentus, perskaičiuoja Rinkliavą, išminusuodamas kintamąją Rinkliavos dedamosios dalį už deklaruotą laikotarpį; 47.3. pasibaigus deklaruotam laikotarpiui nekilnojamojo turto savininkas ar jo įgaliotas asmuo pateikia Administratoriui nekilnojamojo turto objekto elektros skaitiklių rodmenis. Deklaruojamu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte leidžiama sunaudoti ne daugiau kaip 5 kwh/mėn. Administratorius turi teisę patikrinti elektros skaitiklių rodmenis vietoje. Nuostatų 48. punkte nustatyta, kai deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, Savivaldybė ar Administratorius gali prašyti šiuos dokumentus ar jų kopijas teikti periodiškai, bet ne dažniau negu 1 kartą per metus.

Apibendrindamas anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą teismas pažymi, kad 2017 m. liepos 1 d. Nuostatais Prienų rajono savivaldybėje nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas, tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pagal naujojo teisinio reguliavimo normas, nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negali būti atleidžiamas.

Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, todėl negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021). Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (naujų Nuostatų 23 p.), pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad faktiškai jis nesukūrė atliekų.

Tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, pažymėtina, kad pati savivaldybė, savo nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama/vykdoma veikla, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikia reikalingus prašymus bei 2017 m. liepos 1 d. Nuostatuose nurodytas svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus (2017 m. liepos 1 d. Nuostatų 46 p.).

Atsakovas prašo priteisti iš pareiškėjos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą – 100 Eur, už apeliacinio skundo parengimą – 150 Eur ir atstovavimą teismo posėdyje – 100 Eur, iš viso 350 Eur.