Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėja administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. (J. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. (J. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendime skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 90 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, per Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ patikrinęs pareiškėjo duomenis Gyventojų registre, nustatė, kad šis asmuo mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini), o Gyventojų registre nurodyta mirusiojo nuolatinė gyvenamoji vieta – Visagino sav., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 21 d. kreipėsi į Visagino miesto 1-ąjį notarų biurą ir Visagino miesto 2-ąjį notarų biurą, prašydamas pateikti informaciją apie pareiškėjo paveldėtoją(-us). Minėti notarai nurodė, kad dėl paveldėjimo mirus pareiškėjui į juos niekas nesikreipė. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2019 m. sausio 31 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė išrašą iš Testamentų registro, kuriame nurodyta, jog Testamentų registre nėra nei įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, nei įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, nei įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 3 dalimi, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (Civilinio kodekso 5.66 str.) (žr., pvz., 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018).

Šiame kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, jog administracinių bylų procesas ginčo teisenos tvarka yra grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – pareiškėjas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Šalimis administracinių bylų procese gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 2 d., 5 str.). Procese likus tik vienai šaliai, administracinė byla negali būti toliau nagrinėjama. Kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, teismas privalo sustabdyti bylą iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko (Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 str., 100 str. 1 d. 1 p.). Jeigu mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį, neleidžiamas teisių perėmimas, tai teismas nutraukia bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 6 ir 7 p.).

Nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai pareiškėjo teisių perėmėjas yra Lietuvos valstybė, o atsakovas – taip pat Lietuvos valstybė, t. y. pareiškėjas ir atsakovas sutampa. Tokioje situacijoje nebeįmanomas rungimosi principo įgyvendinimas, nes faktiškai abiejų bylos šalių pozicijas formuoja tas pats asmuo arba su juo susiję ir jam pavaldūs asmenys (atstovai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje mirusio pareiškėjo teisių perėmimas nėra galimas, todėl administracinė byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 6 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. (J. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. (J. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.