Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. R. atstovės advokatės R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-116-752/2016 pagal ieškovės ieškovės A. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. R. ir atsakovo A. R. patikslintą priešieškinį ieškovei A. R., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, neturtinės žalos atlyginimo, institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašė pakeisti 2015-09-24 Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatyti, kad atsakovas su nepilnamete dukra E. R. bendrauja: 1. kas antrą savaitgalį (penktadienis, šeštadienis, sekmadienis), paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienio 18 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val.; 2. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą iš jos lankomos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną iki 20.00 val., parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą; 3. vasaros atostogų metu atsakovas bendrauja su dukra nuo 2016 m. rugpjūčio 01 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d., paimant dukrą iš A. R. namų 2016 m. rugpjūčio 01 d. 9 val. ryte ir parvežant dukrą iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. 20 val.; 4. Dukrai negalint pasimatyti su A. R. numatytą dieną, A. R. įsipareigoja nedelsiant pranešti telefonu A. R. apie priežastis, galinčias sutrukdyti A. R. susitikti su dukra ir su ja bendrauti ir susitaria dėl kito papildomo bendravimo laiko; 5. Dukrai sergant, A. R. turi teisę aplankyti ją jos gyvenamojoje vietoje, praleisdamas su ja iki vienos valandos. Nurodė, kad 2015-09-24 nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka yra minimali, ribota. Ieškovė daro kliūtis bendravimui su dukra bei piktnaudžiauja laikinosios bendravimo tvarkos 5 dalimi, t.y. ieškovė nurodo, kad dukra serga, todėl jos negalima lankyti, juo labiau atsakovui pasiimti dukrą pas save. Dukra nori dažniau bendrauti su tėvu, tačiau nustatyta bendravimo tvarka daro žalą atsakovo ir jo dukros tarpusavio ryšiams.Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-09-24 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo A. R. bendravimo su nepilnamete dukterimi E. R. tvarką, nustatant trijų pakopų nepilnametės dukters susitikimą su tėvu, bendraujant du kartus per mėnesį po 1 (vieną) valandą per teismo pasirinktą arba šalių bendru susitarimu pasirinktą psichologą, pagal šio sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje, t.y.: a) į susitikimus pas psichologą atvyksta ieškovė A. R. kartu su dukra E. R.. Tada ieškovė išvyksta, palikdama dukrą pas psichologą, kuris individualiai kalbasi su vaiku iki susitikimo su tėvu (atsakovu A. R.); b) pasirodžius tėvui (atsakovui), vyksta bendra tėvo, vaiko ir psichologo konsultacija, po kurios, įvertinus dukters psichologinę būseną, vaikui su tėvu būtų siūloma praleisti laiką drauge be psichologo, tačiau, neišvykstant iš psichologo patalpų; c) po šio susitikimo vyksta veidrodinis vaiko perdavimas motinai (ieškovei), t. y. pradžioje tėvas (atsakovas) ir dukra kartu su psichologu aptaria įvykusį susitikimą, vėliau, tėvui išėjus (atsakovas išvyksta), psichologas individualiai kalbasi su vaiku; d) pasirodžius motinai (ieškovei), buvęs susitikimas su tėvu aptariamas psichologo kartu su vaiku ir motina. Pasibaigus susitikimui, ieškovė išvyksta kartu su dukra. Nurodė, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teikia atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) psichologės A. Ž. išvadas dėl mergaitės būklės, (duomenys neskelbtini) nustatytas mergaitei diagnozes bei pačios mergaitės požiūrį dėl bendravimo su atsakovu.Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad nėra tikslinga pakeisti 2015-09-24 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadose nurodė, kad nėra tikslinga pakeisti 2015-09-24 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovės A. R. ir atsakovo A. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.Teismas pažymėjo, kad nei ieškovė, nei atsakovas Kauno apylinkės teismo 2015-10-24 nutarties, kuria buvo nustatyta laikina atsakovo ir jo nepilnamete dukters bendravimo tvarka, neskundė. Atsakovas netrukus po nutarties priėmimo, pateikė prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, keldamas iš esmės tuos pačius klausimus, kaip ir nagrinėjamu atveju – kad ieškovė nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, kad nustatyti kelių valandų pasimatymai leidžia ieškovei piktnaudžiauti savo padėtimi, sugalvojant įvairių pretekstų dėl negalėjimo jam pasimatyti su dukra. Teismas 2015-11-23 nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, o Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad teismų nustatytos aplinkybės būtų pasikeitusios, t.y. nepasikeitė nei mergaitės amžius, nei jos poreikis nakvoti savo namuose, jai įprastoje aplinkoje, esant mamai šalia. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atsižvelgė į psichologės A. Ž. atliktą E. R. psichoemocinės būklės įvertinimą, iš kurio matyti, kad miegojimo sąlygų keitimas galimas pradėjus mergaitei miegoti savo lovelėje, kuomet bus normalizuota psichoemocinė mergaitės būklė. Be to, atlikto psichologinio (sociometrinio ir projekcinio) tyrimo duomenimis, mergaitė prioritetą gyvenimo, saugumo, užimtumo klausimais teikia mamai, tačiau su tėčiu taip pat nori bendrauti, su juo atostogauti, bet nakčiai turėtų atvažiuoti mama.Teismas pažymėjo, kad psichologės atliktame vertinime anamnezė surinka iš mamos, kuri ir kreipėsi į psichologę tikslu gauti ne bendrą psichologinį mergaitės įvertinimą, o būtent tikslu nustatyti, ar mergaitė yra pasirengusi leisti savaitgalius su tėčiu. Esant konfliktiškiems šalių santykiams, teismas neatmetė galimybės, kad ieškovė, paaiškindama mergaitės neramų miegą, pašokimą iš lovos susiejo su bendravimu su atsakovu, nors, kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų, mergaitė pastaruoju laikotarpiu dažnai sirgo, tame tarpe iš šlapimo takų infekcija, dėl ko pradėjo pilnai nesulaikyti šlapimo, tapo nerimastinga, pažemintos nuotaikos. Teismas nustatė, kad ieškovė psichologei A. Ž. šių aplinkybių neatskleidė, todėl sprendė, kad tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu bus galima išsamiau įvertinti tiek psichologės A. Ž. išvadą, tiek ir vaikų psichologės su stresine situacija susietą diagnozę.Teismas darė išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje keisti 2015-09-24 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, padidinant atsakovo ir nepilnametės dukters E. R. bendravimo mastą, nėra pagrindo. Taip pat nėra nustatyta ir pakankamai aplinkybių, leidžiančių nustatyti minimalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, ją sumažinant ir nustatant tik susitikimus dalyvaujant psichologui.

Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti 2016-07-15 Kauno apylinkės teismo nutartį dalyje kurioje teismas atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismo nutartis dalyje dėl atsakovo prašymo atmetimo yra visiškai nemotyvuota, todėl nutartis naikintina absoliučiu negaliojimo pagrindu. Teismas nenurodė nei vieno argumento, dėl kurio negalimas atsakovo ir jo dukters maksimalus bendravimas, todėl užkirsta galimybė tinkamai apskųsti skundžiamą nutartį. Nutartis skundžiamoje dalyje yra priimta neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, nesivadovaujant vaiko interesais, neatsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir netgi neatsižvelgiant į ieškovės parodymus.Byloje nesant jokių duomenų, kad maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, pirmos instancijos teismas neleisdamas atsakovui maksimaliai bendrauti su dukra nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nepaisė ir pažeidė prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei netinkamai pritaikė LR CK 3.170 str. nuostatas.Įvertinant apeliacijos institutą, teismo sprendimas šioje byloje įsiteisės geriausiu atveju 2017 metų pavasarį. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės galios pusantrų ar du metus. Sprendžiant turtinius klausimus toks laiko tarpas nebūtų ilgas, tačiau mažamečio vaiko gyvenime vieneri ar dveji metai yra labai ilgas laiko tarpas, per kurį gali būti negrįžtamai sugriauti ar stipriai nukentėti šeimyniniai ryšiai. Kita vertus, šis vaiko gyvenimo tarpsnis yra labai gražus ir atsakovas nori kuo daugiau laiko praleisti su dukra, matydamas jos augimą ir įgyvendindamas savo kaip tėvo teises. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės privalo bent iš dalies užtikrinti atsakovo teisę maksimaliai bendrauti su dukra.Ieškovė nesilaiko net ir minimalios bendravimo tvarkos, todėl atsakovo ir jo dukros bendravimas yra apribotas visiškai. Siekiant suderinti laiką pabendrauti su dukra, ieškovė pastoviai piktnaudžiauja laikinos bendravimo tvarkos 5 dalimi, t. y. ieškovė nuolat sako, kad dukra serga ir dėl šios priežasties negalima jos lankyti, juo labiau pasiimti dukterį pas atsakovą. Ieškovė neleidžia dukrai su atsakovu bendrauti netgi ir telefonu. Iš atsakovo ir jo dukros bendravimo aišku, kad ieškovė nuteikinėja dukrą prieš atsakovą. Taip pat pastaruoju metu ieškovė yra užblokavusi atsakovo telefono numerį, todėl atsakovo žinutės, kuriomis jis klausia, kada gali atvykti pasiimti dukters, jos nepasiekia. Namų vartų skambutis yra atjungtas, taigi, pranešti, kad atsakovas atvyko į namus, kur gyvena dukra, negali. Jei duoda žinoti apie savo atvykimą, jam kviečiama policija. Atsakovo dukrai nupirktas telefonas, su kuriuo galėjo su ja susisiekti, buvo ieškovės atimtas iš mergaitės. Taigi, šiai dienai atsakovas neturi objektyvių galimybių bendrauti su dukra, nes nėra būdų su ja susisiekti, ji nuo atsakovo yra izoliuota. Ieškovė kaip motina elgiasi iš tiesų labai nesąžiningai, netinkamai, piktybiškai, piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis, naudojasi vaiko amžiumi, darydama įtaką jai, tuo, kad ji gyvena drauge su dukra, ardydama skyrium gyvenančio tėvo ryšį su vaiku ir darydama visokias jos nuolat sugalvojamas kliūtis atsakovo ir jo dukters bendravimui. Visa bylos proceso eiga, ieškovės elgesys iki teismo posėdžių ir po jų leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovė jaučiasi neįpareigota teisės normų, nejaučia pagarbos net ir teismui, leidžia sau nevykdyti teismo nutarties, aiškiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir iš esmės jai mažai rūpi dukters emocinė būklė. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą 2015 metų lapkričio mėnesį ieškovė neprieštaravo, kad dukra praleistų laiką pas atsakovą namuose nuo šeštadienio 10 val. ryto iki sekmadienio vakaro, tik tam reikėtų patikrinti atsakovo buities sąlygas. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius patikrinęs mano gyvenimo sąlygas, padarė išvadą, jog yra tikslinga pakeisti atsakovo bendravimo su dukra E. R. tvarką savaitgaliais ir nustatyti, kad tėvas A. R. bendrauja su dukra E. R. kas antrą savaitgalį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 18 val. 2016 metų gegužės mėnesį VAT išvadoje nurodyta, kad dukra su tėčiu norėtų pasimatyti ne vieną dieną, kad norėtų vėl pajodinėti žirgais. VAT darbuotoja, apklaususi dukrą, konstatavo jos norą praleisti su tėčiu daugiau dienų ir nepastebėjo jokių požymių, kurie turėtų reikšmės atsakovo ir jo dukters bendravimo apribojimui. VAT atstovė Z. E. teisme nurodė, kad jai kalbantis su mergaite, jie buvo linksma, guvi, žvali, aprodė linksmai namus ir čiauškėjo.Per visą laiką iki pat atsakovo 2016-06-16 prašymo pakeisti laikinąją bendravimo tvarką, ieškovė neišsakė jokių nusiskundimų, kad atsakovas bendrauja netinkamai, kad dukra jo bijo ar turi psichologinių problemų. Ieškovės piktnaudžiavimas savo kaip motinos teisėmis negali būti palaikomas ir toleruojamas teismo, nes tokiu būdu ieškovė, padedant teismui, griauna šeimos santykius, atsakovo ir vaiko ryšį. Tuo pažeidžiamos atsakovo kaip tėvo, kaip asmens pagrindinės teisės ir laisvės, įtvirtintos ir realiai ginamos nuoseklioje Europos Žmogaus teisių teismo praktikoje, pažeidžiami LR CK reikalavimai ir CK įtvirtintos atsakovo kaip tėvo teisės.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016-07-15 nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai: Atsakovo pakartotinis prašymas bei atskirasis skundas yra iš esmės analogiškas ankščiau byloje pateiktam prašymui bei atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2015-11-23 nutarties, kurį 2016-02-22 nutartimi detaliai išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, skundą atmetant kaip nepagrįstą ir paliekant galioti Kauno apylinkės teismo 2015-11-23 nutartį nepakeistą, todėl nėra jokio pagrindo jį tenkinti. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad nutartis nemotyvuota, o taip pat visiškai nepagrįstas ir atsakovo teiginys, jog jam neva tai yra užkirsta galimybė tinkamai apskųsti skundžiamą nutartį. Teismas nutartyje ne tik nurodė, bet smulkiai detalizavo atsakovo pakartotinio prašymo atmetimo motyvus. Nors teismas skundžiamoje nutartyje neišskyrė ir atskirai nepasisakė dėl atskirų atsakovo pakartotinio prašymo argumentų ir aplinkybių, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiama nutartis yra be motyvų. Atsakovo argumentas, jog skundžiama nutartis turi būti panaikinta, nes laikinosios apsaugos priemonės privalo bent iš dalies užtikrinti jo teisę maksimaliai bendrauti su dukra kuri esama bendravimo tvarka yra itin minimali ar labai apribota, yra nepagrįstas ir nesudaro jokio pagrindo naikinti maksimaliai vaiko interesus užtikrinančią skundžiamą nutartį. Būtent vaiko interesai, o ne atsakovo ar ieškovės, visų pirma yra svarbiausi. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu teisė yra tik vienas iš daugelio vaiko interesų, todėl šis interesas negali būti iškeltas aukščiau kitų vaiko interesų ir turi būti derinamas atsižvelgiant į visų vaiko interesų visumą, siekiant šių interesų pusiausvyros. Atsakovas be deklaratyvaus pobūdžio teiginių, nei pakartotiniame prašyme, nei atskirajame skunde nepateikia jokių aplinkybių ar įrodymų, kad atsakovo pakartotiniu prašymu prašoma nustatyti bendravimo tvarka būtų palankesnė dukters interesams bei kuo bendravimas su dukra su nakvynėmis pasiimant dukrą kas antrą savaitgalį (penktadienis-sekmadienis) kai byloje yra medicininės išvados, jog dukra nėra pasiruoši nakvynėms dėl savo amžiaus ir psichologinės būklės ir turi baimių, miega tik su mama, ir kt.) bei atostogoms net dviem nepertraukiamoms savaitėms (14-ka dienų) su nakvyne (kai dukra nei karto nėra miegojusi be ieškovės, ir net savo namuose). Atsakovas teikdamas Pakartotinį prašymą galimai siekia tik sau patogesnės bendravimo tvarkos nepaisant dukters poreikių ir interesų, ir nepaisant specialistų gydytojų išvadų ir rekomendacijų, net nesiekia išsiaiškinti kokias pasekmes dukters psichologinei ir fizinei sveikatai gali sukelti jo prašoma nustatyti bendravimo tvarka. (duomenys neskelbtini) psichologės A. Ž. 2016-06-13 išvada bei rekomendacijos, (duomenys neskelbtini) 2016-06-28 išrašas iš E. R. medicininių dokumentų, (duomenys neskelbtini) 2016-06-29 išrašas iš E. R. medicininių dokumentų, dukros E. R. nuomonė dėl bendravimo su atsakovu patvirtina, jog Atsakovo Pakartotinio prašymo tenkinimas iš esmės pažeistų dukters interesus ir galimai galėtų turėti itin didelį neigiamą poveikį ne tik dukters psichologinei būklei, bet ir dukters santykiams su tėvu. Ieškovei kreipusis į naują psichologą dėl atsiradusių dukters neigiamų nuostatų tėvo atžvilgiu, po skundžiamos nutarties priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės - psichologė išsiaiškino tokio dukters elgesio priežastis, nes dukra, psichologės teigimu, atsivėrė, t.y. konsultacijų su dukra metu psichologė išsiaiškino dėl kokių konkrečių priežasčių dukra pradėjo taip elgtis. Iš psichologės gauta informacija yra susijusi su atsakovo taikomomis fizinėmis bausmėmis bei dukters auklėjimu. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė nesilaiko net ir minimalios bendravimo tvarkos, nes nuolat sako, kad dukra serga ir dėl to jos negalima lankyti, juo labiau pasiimti pas save, neatitinka tikrovės, yra klaidinančios, neparemtos jokiais duomenimis, be kita ko, nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos skundžiamos nutarties. Atsakovas nei su pakartotiniu prašymu, nei apskritai civilinėje byloje nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl kokių nors ieškovės veiksmų ar neveikimo būtų kliudoma atsakovui bendravimo tvarkoje nustatytu laiku ir sąlygomis bendrauti su dukra. Atsakovas atskirajame skunde deklaratyviai nurodo, jog nori maksimaliai bendrauti su dukra, tačiau pakartotinio prašymo reikalavimu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atsakovas faktiškai siekia sumažinti savo bendravimo su dukra dažnumą – t.y. siekia pakeisti esamą kiekvieno savaitgalio abiejų tėvų vienodą bendravimą su dukra tokiu būdu, kad vietoje kiekvieno savaitgalio šeštadienio arba sekmadienio matytųsi su dukra tik kas antrą savaitgalį. Be to, atsakovo prašoma pakeisti bendravimo tvarka visiškai neatitinka mažametės dukters interesų bei poreikių dėl jos nedidelio amžiaus, itin jautrios psichologinės būklės ir itin glaudaus ryšio su ieškove.Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad skundžiama nutartis priimta neatsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-12-14 išvadą, kad tikslinga pakeisti bendravimo tvarką ir nustatyti, kad tėvas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį pasiimant dukrą savaitgaliui. Šis atsakovo argumentas jau buvo įvertintas tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismo, nurodant, kad nėra jokio pagrindo vadovautis minėta išvada, nes ja buvo įvertintos tik atsakovo buities sąlygos, ir nebuvo aiškintasi nei dukters pasirengimas nakvynėms, nei jos psichinė ir fizinės sveikata, nei kitos reikšmingos aplinkybės. Tiek Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius, tiek Kauno rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadas (atsiliepimus) dėl atsakovo pareikšto pakartotinio prašymo, kuriuose nurodė, jog su atsakovo pakartotiniu prašymu nesutinka, nes nėra tikslinga keisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nes būtent esama tvarka geriausiai atitinka vaiko poreikius ir interesus. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad nutartis yra priimta nepaisant vaiko interesų bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas atsakovo A. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos, kaip ir priteisto išlaikymo dydžio bei vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.175 straipsnis, CPK 148 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad savo vaikų atžvilgiu tėvai turi lygias teises ir pareigas, o skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką nustatoma atsižvelgiant į vaiko interesus, sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Tuo tarpu minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.156 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015-09-24 nutartimi iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23819-947/2015 įsiteisėjimo nustatė laikiną atsakovo A. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku – E. R., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką: 1. A. R. su nepilnamete dukra E. R. bendrauja lyginių savaičių šeštadienį nuo 10.00 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.30 val.; 2. A. R. su nepilnamete dukra E. R. bendrauja nelyginių savaičių sekmadienį nuo 10.00 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.30 val.; 3. A. R. su nepilnamete dukra E. R. bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą iš jos lankomos įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19.30 val., dukrą parveždamas į jos gyvenamąją vietą; 4. Dukrai negalint pasimatyti su A. R. numatytą dieną, A. R. įsipareigoja nedelsiant pranešti telefonu A. R. apie priežastis, galinčias sutrukdyti A. R. susitikti su dukra ir su ja bendrauti; 5. A. R. gali atsisakyti A. R. leisti susitikti ir praleisti laiką su dukra, jeigu: a) dukra serga; b) tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai ugdymo įstaigoje ar būreliuose; c) tuo metu yra iš anksto užsakyta poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje.Atsakovas minėtos nutarties neskundė, vadinasi su nustatyta bendravimo tvarka sutiko. Atsakovas 2015-11-11 pateikė teismui prašymą pakeisti bendravimo su dukra tvarką. Kauno apylinkės teismas 2015-11-23 nutartimi netenkino pareikšto prašymo. Kauno apygardos teismas 2016-02-22 nutartimi civilinėje byloje e2S-424-413/2016 atsakovo atskirąjį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Atsakovas 2016-06-16 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas pakeisti 2015-09-24 Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2016-07-15 nutartimi netenkino atsakovo pareikšto prašymo.Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis dalyje dėl atsakovo prašymo atmetimo yra visiškai nemotyvuota, todėl nutartis naikintina absoliučiu negaliojimo pagrindu, be to dėl šios priežasties atsakovui buvo užkirsta galimybė tinkamai apskųsti skundžiamą nutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apelianto argumentais nesutinka.CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tuomet, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su skundžiamos nutarties turiniu akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė bei detalizavo atsakovo pakartotinio prašymo atmetimo motyvus. Taip pat teismas įvertino ir atsižvelgė į byloje teikiančių institucijų išvadas, psichologės išvadą, medicininius dokumentus apie mergaitės sveikatos būklę, atsakovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodytas aplinkybes, taigi nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad teismo nutartis yra be motyvų.Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiamoje dalyje yra priimta neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, nesivadovaujant vaiko interesais, neatsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir netgi neatsižvelgiant į ieškovės parodymus.Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametei dukrai šiuo metu yra 6 metai, ji gyvena kartu su ieškove. Tokio amžiaus vaikams ypač reikalingas motinos dėmesys, nenutrūkstamas ryšys su ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra suformuota nuostata, kad mažamečiam vaikui ypač reikalinga motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti. Pažymėtina ir tai, kad institucijos teikiančios išvadą, byloje pateikė atsiliepimus į atsakovo pateiktą prašymą, kuriuose nurodė, kad teismui nustačius laikiną tėvo ir vaiko bendravimo tvarką iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, nėra tikslinga keisti galiojančią tvarką, šiuo metu užtikrinančią tėvo ir vaiko artimo ryšio palaikymą. Pagal 2015-09-24 nustatytą bendravimo tvarką atsakovas su dukra bendrauja tris kartus per savaitę, todėl negalima teigti, kad šia nutartimi buvo nustatyta minimali atsakovo ir jo dukros bendravimo tvarka. Be to, apeliantas prašydamas pakeisti nustatytą laikiną bendravimo su dukra tvarką nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė įrodymų, kad atsakovo pakartotiniu prašymu prašoma nustatyti bendravimo tvarka būtų palankesnė dukters interesams. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, vertina, kad dukra gyvena su ieškove, prie jos yra prisirišusi, todėl toks staigus vaiko atskyrimas nuo motinos (kas antrą savaitgalį net 2 paroms) ir paėmimas iš jai įprastos aplinkos į svetimą vaikui nepažįstamą aplinką, dukrai iš esmės darytų emocinę bei psichologinę žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad šias aplinkybes taip pat konstatavo ir Kauno apygardos teismas civilinėje byloje e2S-424-413/2016 išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2015-11-23 nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas 2016-02-22 nutartyje nurodė, kad sprendžiant dėl laikinos tėvo su dukra bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo svarbu įvertinti tai, kad šalių dukrai šiuo metu yra 6-eri metai, mergaitė gyvena su motina. Tokio amžiaus vaiko, ypač mergaitės, ryšys su motina yra labai stiprus, motinos globa, rūpestis vaikui labai reikalingas. Tuo labiau, kad vykstant tėvų skyrybų procesui, kuomet jų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, vaiko emocinė būklė yra labai jautri ir pažeidžiama, todėl vaiką supanti aplinka turi būti kuo saugesnė ir jam artima bei pažįstama. Taip pat teismas įvertinęs tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta mergaitei nepažįstama, sutiko su ieškove, kad tenkinus atsakovo prašymą, t. y. kas antrą savaitę paimant dukrą iš jai įprastos socialinės aplinkos net dvi dienas su nakvynėmis naktį be adaptacinio laikotarpio, šalių dukra gali patirti itin didelį stresą, kas pažeistų vaiko interesus. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių argumentų, kad 2015-09-24 nustatyta laikina atsakovo ir jo dukros bendravimo tvarka pažeidžia vaiko ir jo interesus, kad šia tvarka nėra užtikrinamas tėvo ir vaiko ryšio stabilumas ir panašiai. Be to, apeliantas nenurodė jokių pasikeitusių šiuo metu egzistuojančių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos pagal vienos ar abiejų šalių prašymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad atsakovas netrukus po 2015-09-24 nutarties priėmimo, pateikė prašymą (2015-11-11) dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, keldamas iš esmės tuos pačius klausimus, kaip ir nagrinėjamu atveju.Apeliantas nurodo, kad ieškovė nesilaiko net ir minimalios bendravimo tvarkos, todėl atsakovo ir jo dukros bendravimas yra apribotas visiškai, be to, ieškovė piktybiškai, piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis, naudojasi vaiko amžiumi, darydama įtaką jai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentu. Atsakovo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi neparemti šias aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).Dėl atskirajame skunde nurodomų argumentų, susijusių su 2015-11-11 atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėjimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nevertina, kadangi dėl šių aplinkybių buvo pasisakyta nagrinėjant atsakovo prašymą pirmosios instancijos teisme bei nutartį peržiūrint apeliacine tvarka. Atmestinas kaip nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo dėl bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo sąlygų. Apelianto cituojamų nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1176/2003; 2002 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002) faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, be to, minėtose kasacinio teismo nutartyse pasisakyta dėl bendravimo tvarkos sąlygų nustatymo bylą išnagrinėjus iš esmės, tuo tarpu nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus šiuo metu egzistuojančioms faktinėms aplinkybėms, laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos pagal vienos ar abiejų šalių prašymą.Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą šios išlaidos iš jos nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.