- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- e2S-424-413/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18225-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- A. R.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-116-947/2016 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, neturtinės žalos atlyginimo; institucijos, teikiančios išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, neturtinės žalos atlyginimo.
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23819-947/2015 įsiteisėjimo nustatė tokią laikiną atsakovo A. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. A. R. su nepilnamete dukra E. R. bendrauja lyginių savaičių šeštadienį nuo 10.00 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.30 val.
2. A. R. su nepilnamete dukra E. R. bendrauja nelyginių savaičių sekmadienį nuo 10.00 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.30 val.
3. A. R. su nepilnamete dukra E. R. bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą iš jos lankomos įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19.30 val., dukrą parveždamas į jos gyvenamąją vietą.
4. Dukrai negalint pasimatyti su A. R. numatytą dieną, A. R. įsipareigoja nedelsiant pranešti telefonu A. R. apie priežastis, galinčias sutrukdyti A. R. susitikti su dukra ir su ja bendrauti.
5. A. R. gali atsisakyti A. R. leisti susitikti ir praleisti laiką su dukra, jeigu:
a) dukra serga;
b) tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai ugdymo įstaigoje ar būreliuose;
c) tuo metu yra iš anksto užsakyta poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje.
Atsakovas A. R. 2015 m. lapkričio 11 d. pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą pakeisti nustatytą laikinąją bendravimo su dukra tvarką tokiu būdu:
1. A. R. su nepilnamete dukra E. R. bendrauja kas antrą savaitgalį (penktadienis, šeštadienis, sekmadienis), paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienio 18.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 18.00 val.
2. A. R. su nepilnamete dukra E. R. bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą iš jos lankomos įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19.30 val., dukrą parveždamas į jos gyvenamąją vietą.
3. Dukrai negalint pasimatyti su A. R. numatytą dieną, A. R. įsipareigoja nedelsiant pranešti telefonu A. R. apie priežastis, galinčias sutrukdyti A. R. susitikti su dukra ir su ja bendrauti.
4. A. R. gali atsisakyti leisti A. R. susitikti ir praleisti laiką su dukra, jeigu:
a) dukra serga;
b) tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai ugdymo įstaigoje ar būreliuose;
c) tuo metu yra iš anksto užsakyta poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje.
Savo prašymą atsakovas grindė tuo, kad nepaisant nustatytos tėvo su dukra bendravimo tvarkos, ieškovė vengia ją vykdyti, piktnaudžiauja laikinos bendravimo tvarkos 5 dalimi, t. y. ieškovė nuolat sako, kad dukra serga, dėl ko negalima jos lankyti, juo labiau pasiimti dukterį pas save, ieškovė neleidžia dukrai su atsakovu bendrauti net telefonu. Atsakovo nuomone, nustatyta bendravimo tvarka, paskiriant trumpalaikius kelių valandų pasimatymus, leidžia ieškovei piktnaudžiauti savo padėtimi, sugalvojant įvairių pretekstų dėl negalėjimo pasimatyti su dukra. Todėl siekdamas, kad nenutrūktų tėvo ir dukros tarpusavio ryšys bei būtų užtikrintas maksimalus jų bendravimas, atsakovas prašo pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą prašymą ieškovė su juo nesutiko. Ieškovės nuomone, atsakovo prašymas niekuo nepagrįstas bei prieštaraujantis vaiko interesams. Anot ieškovės, atsakovas klaidina teismą teikdamas, kad ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su dukra. Pažymi, kad atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, kuri būtų žinoma dukrai. Nepilnametė dukra yra labai jautri, lanko individualias psichologo konsultacijas. Psichologo nuomone, šiuo metu netikslinga keisti nepilnametės šalių dukters nakvynės vietą. Ieškovė nurodo, kad dukra nėra buvusi atsakovo laikinojoje gyvenamojoje vietoje, todėl lankymasis bei nakvojimas nežinomoje vietoje sukeltų vaikui stresą ir darytų jam žalą. Be to, ieškovės teigimu, atsakovas yra naudojęs prieš ją smurtą, todėl bendravimas su dukra atsakovui yra tik priemonė paveikti ieškovę. Ieškovės nuomone, nustatyta laikina bendravimo tvarka užtikrina atsakovo teisę bendrauti su dukra ir nėra pagrindo jos keisti.
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, tikslinga pakeisti laikiną bendravimo tvarką, nes skyrium gyvenantis tėvas turi teisę maksimaliai bendrauti su vaiku. Nurodo, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos vaikui tinkamos gyvenimo, lankymosi ir buities sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Iš atsakovo žodinių paaiškinimų, teiktų 2015 m. lapkričio 12 d. parengiamajame teismo posėdyje, teismas nustatė, kad teismo nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka iš esmės užtikrina nepilnamečio vaiko ir tėvo teisę matytis ir bendrauti. Tokios galimybės atsakovas nurodė neturėjęs iki teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos. Teismas konstatavo, kad nors atsakovas prašymą pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką grindžia tuo, kad jis norėtų su dukra praleisti daugiau laiko – praleisti ne kiekvieną savaitgalį po keletą valandų, bet kas antrą savaitgalį, su galimybe vaikui likti nakvoti jo namuose, tačiau pats pripažino, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje dukra nėra lankiusis, nors atsakovas turėjo galimybę su gyvenamąja vieta dukrą supažindinti. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, įvertino tai, kad dėl vykstančių skyrybų proceso šalių dukra jautriai išgyvena tėvų tarpusavio konfliktus, ko neginčijo ir bylos šalys. Iš pateiktos į bylą medicininės pažymos teismas nustatė, kad vaikas pastaruoju metu dažnai serga (nuo 2015-09-29 iki 2015-10-13 ir nuo 2015-10-21 iki 2015-10-23). Todėl nepaisant to, kad tėvo gyvenimo ir buities sąlygos, kaip nustatė Vaiko teisių apsaugos skyrius, yra tinkamos vaiko priežiūrai, teismas prioritetą teikė psichologinių išgyvenimų turinčios šalių dukters E. R. interesui turėti kuo saugesnę, kuo artimesnę ir kuo labiau pažįstamą aplinką. Vadovaujantis nurodytu, teismas sprendė, kad nustatyta vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka (bendraujant po 1 dieną (šeštadienį arba sekmadienį) kiekvieną savaitgalį ir papildomai susitinkant keletą kartų per savaitę) užtikrina penkiametės šalių dukters ir skyrium gyvenančio tėvo ryšį. Tuo tarpu intensyvesnės bendravimo tvarkos nustatymas, įvedant sąlygą dėl vaiko nakvynės iki šiol vaikui visiškai nepažintoje gyvenamojoje vietoje, galimai neigiamai atsilieptų mergaitės psichologinei ir fizinei sveikatai, kuri, kaip nustatyta bylos duomenimis, pastaruoju metu yra pablogėjusi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Skundžiama nutartis priimta neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, nesivadovaujant vaiko interesais, neatsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir į ieškovės parodymus. Nors atsakovas su ieškove gyvena skyrium, atsakovas turi įstatyminę teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su dukra, o ieškovė turi pareigą užtikrinti, kad tam būtų sudarytos visos sąlygos, tačiau ieškovė nevykdo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria nustatyta atsakovo ir dukters laikina bendravimo tvarka, trukdo atsakovui bendrauti su dukra, teigiant, kad dukra serga, nors atsakovas ne kartą matė kaip neva serganti dukra žaisdavo kieme. Ieškovė neleidžia atsakovui su dukra bendrauti net telefonu. Be to, galiojanti laikinoji bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra nustatyta paskiriant trumpalaikius, kelių valandų pasimatymus, kas leidžia ieškovei piktnaudžiauti savo padėtimi, sugalvojant įvairių pretekstų dėl negalėjimo atsakovui pasimatyti su dukra.
2. Nepagrįsta teismo išvada, kad intensyvesnis atsakovo su dukra bendravimas šiuo metu nėra reikalingas ir galimai neigiamai paveiktų dukters interesus. Pažymi, kad ieškovė parengiamojo teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad dukra praleistu laiką pas atsakovą namuose nuo šeštadienio 10 val. ryto iki sekmadienio vakaro, t. y. kad dukra pas atsakovą nakvotų. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie sudarytų objektyvias kliūtis atsakovui maksimaliai bendrauti su dukra. Ieškovė pati pripažino, kad iki tarpusavio su ieškove konfliktų pradžios, atsakovo su dukra ryšys buvo labai artimas, stiprus ir mergaitė atsakovą labai mylėjo. Apelianto nuomone, tariamai atsiradusios dukters baimės galimai susijusios su tuo, kad ieškovė atvirai mergaitei pasakoja apie šeimos iširimą, dukrai aiškina, kad „tėtis mūsų nemyli, tėtis turi kitą moterį“.
3. Teismas nepagrįstai nustatė, kad dukros sveikata yra pablogėjusi. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė nenurodė, kad dukra turi psichologinių problemų ar bijo bendrauti su atsakovu, o po posėdžio pateikta medicininė pažyma neturi nieko bendra su pačios ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir vertintina kaip neatitinkinti tikrovės.
4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovo gyvenamoji vieta vaikui yra svetima ir galimai neigiamai atsilieptų mergaitės psichologinei ir fizinei sveikatai. Minėtus teiginius paneigia Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje konstatuota, kad atsakovo gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos vaikui gyventi, bei nurodyta, kad atsakovas turi teisę maksimaliai bendrauti su nepilnamete dukra, todėl tikslinga pakeisti atsakovo bendravimo su dukra tvarką pagal atsakovo pageidavimus. Vadovaujantis tuo, teismas nepagrįstai nesivadovavo minėta išvada, kurią pateikė nešališka institucija, atstovaujanti vaiko interesus.
5. Nesant byloje įrodymų, kad atsakovo prašoma nustatyti jo ir dukros bendravimo tvarka gali pakenkti vaiko interesams, teismas neleisdamas atsakovui maksimaliai bendrauti su dukra nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1176/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. R. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį nepakeistą ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė piktnaudžiauja teismo nustatytos laikinos atsakovo su dukra bendravimo tvarkos sąlygomis, todėl bendravimo tvarka turi būti keistina. Ieškovė pažymi, kad niekada nepiktnaudžiavo nustatyta bendravimo tvarka ir sudarė visas sąlygas atsakovui matytis su dukra bendravimo tvarkoje nustatytu laiku. Tiek dukrai susirgus, tiek jai pasveikus ieškovė informuodavo atsakovą apie dukters sveikatos būklę. Ieškovė yra pateikusi dukros gydytojo išduotas pažymas apie jos sirgimo laikotarpius, kas įrodo, kad ieškovė nepiktnaudžiavo nustatyta bendravimo tvarka. Ieškovė pažymi, kad atsakovas, prašydamas pakeisti nustatytą bendravimo su dukra tvarką, neprašė pakeisti nustatytos bendravimo tvarkos 4 ir 5 punktų, kurie susiję su atvejais, kai vaikas serga, ir atsisakymo leisti pasimatyti pagrindais, nenurodė jokių motyvų, kuo susijęs ginčijamas bendravimo tvarkos 5 punktas su 1 ir 2 punkto pakeitimo reikalavimu. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė kliudytų atsakovui bendrauti su dukra teismo nustatytomis sąlygomis. Ieškovės teigimu, pats atsakovas pažeidinėja nustatytą bendravimo tvarką vėluodamas į susitikimus su dukra, jam nenustatytu laiku vyksta į dukters ugdymo įstaigą, reikalauja leisti pasimatyti su dukra, trukdo ugdymo procesui, gąsdina dukrą, dėl ko dukra slepiasi už auklėtojų, bėga nuo tėvo. Minėtas aplinkybes patvirtina 2015 m. lapkričio 27 d. Šv. Pranciškaus mokyklos raštas, adresuotas ieškovei ir atsakovui (ieškovės patikslinto ieškinio priedas Nr. 3), ieškovės 2015 m. lapkričio 26 d. skundas Kauno r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui su atsakymu. Atsakovui buvo skirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas), kuomet atsakovas, atvykęs į dukros ugdymo įstaigą nenustatytu laiku, apstumdė mergaitės senelį. Dėl minėto įvykio dukra patyrė itin didelį stresą, pradėjo naktimis prabusti, neramiai miegoti, bijoti išvažiuoti su atsakovu, sutinka važiuoti su atsakovu tik po ieškovės įkalbinėjimų.
Šalies argumentai
2. Nors atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad nori maksimaliai bendrauti su dukra, tačiau iš prašomos nustatyti bendravimo tvarkos matyti, kad atsakovas faktiškai siekia sumažinti savo bendravimo su dukra dažnumą. Be to, prašoma pakeisti bendravimo tvarka visiškai neatitinka mažametės dukters interesų bei poreikių dėl jos nedidelio amžiaus, itin jautrios psichologinės būklės ir itin glaudaus ryšio su ieškove. Dukra nėra nakvojusi pas atsakovą, neprašusi užmigti be ieškovės. Atsakovo gyvenamoji vieta dukrai nepažįstama, todėl kas antrą savaitę paimant dukrą iš jai įprastos socialinės aplinkos net dvi dienas su nakvynėmis, be adaptacinio laikotarpio, dukra gali patirti itin didelį stresą ir negrįžtamą žalą. Be to, įvertinus tai, kad nustatytas bendravimo laikas sutrumpėdavo tik dėl atsakovo kaltės, ieškovės nuomone, nėra pagrindo keisti nustatytos bendravimo tvarkos.
3. Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad ieškovė palaikė atsakovo prašomą nustatyti bendravimo su dukra tvarką. Atsakovo minimo parengiamojo posėdžio metu ieškovė aiškiai pasisakė, jog atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra tinkama. Ieškovė neginčija teigusi, kad leistų dukrai nakvoti pas atsakovą, bet tik ateityje, kuomet mergaitei bus pažįstama atsakovo gyvenamoji vieta, nustatant adaptacinį laikotarpį, tokiu būdu apsaugant dukrą nuo galimo streso ir žalos jos interesams. Be to, ieškovės žiniomis, atsakovas gyvena kitu nei teismui nurodytu adresu.
4. Ieškovė nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog dukters sveikata yra pablogėjusi, o byloje esanti medicininė pažyma vertintina kaip neatitinkanti tikrovės. Ieškovės nuomone, tokie atsakovo argumentai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams – medicininėms pažymoms, pagrindžiančioms dukters ligos laikotarpius, kurių tikrumu nėra pagrindo abejoti.
5. Ieškovės tvirtinimu, galiojanti atsakovo bendravimo su dukra tvarka labiausiai užtikrina dukters interesus, nes dukra savaitgalio metu turi vienodas galimybes praleisti laiką su abiem tėvais (su vienu – šeštadienį, su kitu – sekmadienį), taip pat turi galimybes gauti vienodai dėmesio iš abiejų tėvų. Atsakovo prašoma pakeisti tvarka nepagrįstai apribotų dukters galimybes jausti paramą ir rūpestį kiekvieną savaitgalį iš abiejų tėvų, keltų daug neigiamų išgyvenimų atsižvelgiant į dukters įpročius bei amžių. Tik ilgalaikėje perspektyvoje dukrai palaipsniui pripratus prie tėvo gyvenamosios vietos, aplinkos, kitų toje gyvenamojoje vietoje gyvenančių asmenų būtų galima skirti bendravimą su nakvyne.
6. Ieškovė nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo
išvadą teikiančios institucijos byloje pateikta išvada. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju Vaiko teisių apsaugos tarnyba buvo įpareigota tik atlikti atsakovo gyvenamosios vietos buities sąlygų patikrinimą ir pateikti buities ir gyvenimo sąlygų aktą teismui. Atliekant sąlygų patikrinimą, tarnyba nebuvo susipažinusi nei su bylos medžiaga, nei bendravusi su vaiku ar ieškove, aktą pildė išimtinai pagal atsakovo nurodytas aplinkybes. Todėl nėra pagrindo teigti, kad VTAS išvada yra objektyvi ir ja turi būti vadovaujamasi. Dėl minėtos išvados pagrįstumo ir teisėtumo pagal ieškovės 2015 m. gruodžio 1 d. skundą Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui „Dėl Vaiko teisių skyriaus specialistų veiksmų“ yra atliekamas tarnybinis patikrinimas (kopija pridedama; šio Atsiliepimo priedas Nr. 3), kadangi Vaiko teisių išvada dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tikslingumo yra visiškai neargumentuota, pateikta neįvertinus visų svarbių aplinkybių, vaiko interesų ir poreikių, remiantis išimtinai atsakovo pateiktais duomenimis bei pareikštais pageidavimais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, tenkinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23819-947/2015 įsiteisėjimo nustatė laikiną atsakovo A. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku – E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. A. R. su nepilnamete dukra E. R. bendrauja lyginių savaičių šeštadienį nuo 10.00 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.30 val.
2. A. R. su nepilnamete dukra E. R. bendrauja nelyginių savaičių sekmadienį nuo 10.00 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.30 val.
3. A. R. su nepilnamete dukra E. R. bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą iš jos lankomos įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19.30 val., dukrą parveždamas į jos gyvenamąją vietą.
4. Dukrai negalint pasimatyti su A. R. numatytą dieną, A. R. įsipareigoja nedelsiant pranešti telefonu A. R. apie priežastis, galinčias sutrukdyti A. R. susitikti su dukra ir su ja bendrauti.
5. A. R. gali atsisakyti A. R. leisti susitikti ir praleisti laiką su dukra, jeigu:
a) dukra serga;
b) tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai ugdymo įstaigoje ar būreliuose;
c) tuo metu yra iš anksto užsakyta poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje.
Atsakovas, manydamas, kad nustatyta bendravimo tvarka kenkia tiek jo, tiek nepilnamečio bylos šalių vaiko interesam, pateikė teismui prašymą pakeisti bendravimo su dukra tvarką, pakeičiant pirmą ir antrą bendravimo tvarkos punktus, numatančius, kad vaiko tėvas A. R. su nepilnamete dukra E. R. bendrauja kas antrą savaitgalį (penktadienis, šeštadienis, sekmadienis), paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienio 18.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 18.00 val., kitų nustatytos tvarkos sąlygų atsakovas keisti neprašė.
Kauno apylinkės teismui 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi netenkinus pareikšto prašymo, atsakovas atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, teigdamas, kad skundžiama nutartis priimta nesivadovaujant vaiko interesais, neatsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir neatsižvelgiant į pačios ieškovės paaiškinimus.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos, kaip ir priteisto išlaikymo dydžio bei vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.175 straipsnis, CPK 148 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad savo vaikų atžvilgiu tėvai turi lygias teises ir pareigas, o skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką nustatoma atsižvelgiant į vaiko interesus, sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Tuo tarpu minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.156 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi suteikė atsakovui galimybę bendrauti su dukra 3 dienas per savaitę. Atsakovas minėtos nutarties neskundė, vadinasi su nustatyta bendravimo tvarka sutiko.
Atskirojo skundo argumentą, kad ieškovė piktnaudžiavo nustatyta laikina bendravimo tvarka, nepagrįstai dangstydamasi vaiko sveikatos būkle, teismas atmeta kaip nepagrįstą. Pirma, atsakovo teiginiai, kad ieškovė pažeidė teismo nustatytą laikinąją bendravimo su dukra tvarką yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi neparemti šią aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Antra, ieškovės į bylą pateiktos medicininės pažymos, pagrindžiančios šalių dukters ligos laikotarpius, atsižvelgiant į nustatytos laikinos bendravimo tvarkos sąlygas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad mergaitės ligos laikotarpiu ieškovė turėjo teisėtą pagrindą neleisti atsakovui matytis su dukra.
Pažymėtina, kad savo vaikų atžvilgiu tėvai turi lygias teises ir pareigas, o skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka nustatoma atsižvelgiant į vaiko interesus, sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Tuo tarpu minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.156 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis). Atsakovas tiek prašymą dėl laikinos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo, tiek atskirąjį skundą grindžia siekiu maksimaliai bendrauti su dukra, teigdamas, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka to neužtikrina.
Sutiktina su atsakovu, kad tėvams gyvenant skyrium vaiko bendravimas su tėvu itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl nesant įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnametės šalių dukters bendravimas su tėvu neigiamai įtakoja vaiko interesus, turi būti siekiama užtikrinti maksimalų tėvo su dukra ryšio palaikymą ir plėtojimą. Tačiau sprendžiant dėl laikinos tėvo su dukra bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo svarbu įvertinti tai, kad šalių dukrai šiuo metu yra 6-eri metai, mergaitė gyvena su motina. Tokio amžiaus vaiko, ypač mergaitės, ryšys su motina yra labai stiprus, motinos globa, rūpestis vaikui labai reikalingas. Tuo labiau, kad vykstant tėvų skyrybų procesui, kuomet jų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, vaiko emocinė būklė yra labai jautri ir pažeidžiama, todėl vaiką supanti aplinka turi būti kuo saugesnė ir jam artima bei pažįstama. Ieškovės teigimu, mergaitė nėra lankiusis atsakovo gyvenamojoje vietoje, tuo labiau joje nakvojusi. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovas. Todėl įvertinus tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta mergaitei nepažįstama, sutiktina su ieškove, kad tenkinus atsakovo prašymą, t. y. kas antrą savaitę paimant dukrą iš jai įprastos socialinės aplinkos net dvi dienas su nakvynėmis naktį be adaptacinio laikotarpio, šalių dukra gali patirti itin didelį stresą, kas pažeistų vaiko interesus. Nors apeliantas tvirtina, kad minėtas aplinkybes paneigia Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje konstatuota, kad atsakovo gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos vaikui gyventi, bei nurodyta, kad atsakovas turi teisę maksimaliai bendrauti su nepilnamete dukra, pažymėtina, kad minėta išvada padaryta neišklausius nei šalių dukters, nei ieškovės paaiškinimų. Be to, pateikta išvada teismui yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl ji yra vertintina kartu su visais kitais byloje pateiktais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, kad pagal šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką atsakovas bendrauja su dukra tris kartus per savaitę, šalių dukra savaitgaliais turi galimybę pabendrauti tiek su motina, tiek su tėčiu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatyta bendravimo tvarka užtikrina tėvo ir vaiko artimo ryšio palaikymą, tuo labiau, kad tokia bendravimo tvarka nustatyta tik laikinai, iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
Nustatytų aplinkybių kontekste atmestinas kaip nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo dėl bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo sąlygų.
Pažymėtina, kad atsakovo nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1176/2003; 2002 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002) faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, be to, minėtose kasacinio teismo nutartyse pasisakyta dėl bendravimo tvarkos sąlygų nustatymo bylą išnagrinėjus iš esmės, tuo tarpu nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Todėl apelianto nurodytos kasacinio teismo nutartys nepripažintinos turinčiomis res judicata galią šioje byloje ir nagrinėjamu atveju, sprendžiant laikinų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, netaikytinos.
Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 377 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau įvertinus tai, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendžiamas priimant byloje galutinį sprendimą (bylą išnagrinėjus iš esmės) (CPK 93 straipsnis), t. y. šioje proceso stadijoje nespendžiamas, ieškovės prašymas paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.