Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. L., įgaliotojo atstovo advokato K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 31 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo A. M. 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje, A. L. gim. (duomenys neskelbtini), nubaustas už tai, kad 2021 m. spalio 22 d. 18.55 val., (duomenys neskelbtini), ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu būdamas PPC „(duomenys neskelbtini)“ patalpoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, buvo įspėtas apsaugos darbuotojo užsidėti kaukę, kaukės nesidėjo, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikimų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 6 punkto reikalavimų. Tai yra už administracinio nusižengimo, numatyto Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 526 straipsnio 3 dalyje, padarymą A. L. skirta 1000,00 (vieno tūkstančio) eurų bauda.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. L., įgaliotasis atstovas advokatas K. J. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, tačiau šio teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi jo skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad A. L. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 526 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje laikytas teisėtu ir pagrįstu.

3. Apeliaciniu skundu asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. L., įgaliotasis atstovas advokatas K. J., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 31 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. L. atžvilgiu nutraukti. Netenkinus aukščiau nurodyto prašymo, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 31 d. nutartį ir sumažinti 2021 m. lapkričio 18 d. Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. nutarimu A. L. paskirtą baudą arba skirti kitą švelnesnę administracinę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

4.8. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles teismo prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą bei nutartį nepakeistus.

Teismas konstatuoja:

Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. L., įgaliotojo atstovo advokato K. J. skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. L., įgaliotasis atstovas advokatas K. J. nesutinka, kad A. L. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, sudėtis, taip pat nesutinka su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 31 d. nutartimi, kuria skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas, tačiau nurodo, kad net jeigu teismas laikys, jog pareiškėjui yra pagrindas taikyti administracinę atsakomybę, prašo įvertinti, ar, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, A. L. paskirta administracinio poveikio priemonė yra tikrai proporcinga ir sumažinti jam paskirtos nuobaudos dydį, todėl aukštesnysis teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo ištirti ir įvertinti pažeidžiant ANK 569 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. L., įgaliotojo atstovo advokato K. J. skundą, vadovavosi Institucijos surinktais duomenimis – administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, vaizdo medžiaga, teismo posėdžio metu apklaustų asmenų paaiškinimais, kita rašytine bylos medžiaga. Taigi, apylinkės teismas vadovavosi surinktų įrodymų visuma ir juos vertino teisingai, t. y. nepadarė nei faktinių aplinkybių konstatavimo, nei įrodymų vertinimo klaidos. Todėl nesutikti su priimto sprendimo teisingumu pagrindo nėra.

7. ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

8. Skunde asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. L., įgaliotasis atstovas advokatas K. J. nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, o CSĮ 3 straipsnis pateikia baigtinį civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašą, į kurį pareiškėjas nepatenka, kaip ir nepatenka į CSĮ 19 straipsnyje pateiktą civilinės saugos sistemos pajėgių sąrašą, kuris yra baigtinis.

9. Su tokiais asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. L., įgaliotojo atstovo advokato K. J. argumentais nėra pagrindo sutikti, todėl jie atmestini.

10. ANK 526 straipsnyje numatytos veikos objektas yra valdymo tvarka, o padaryta veika užtraukia atsakomybę už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimus. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už veiką numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje, asmuo turi būti pažeidęs arba nevykdęs Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ar kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų, esant atitinkamai situacijai šalyje. Lingvistinis šios normos aiškinimas rodo, kad sankcijoje numatyta atsakomybė kyla asmeniui – neišskiriant konkrečios – fizinio ar juridinio asmens (vadovo ar kito atsakingo asmens) pareigos, tačiau diferencijuojant skirtinos baudos dydį šio straipsnio dalies sankcijoje atsakomybė yra konkretizuojama ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakomybė už ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą kyla ne vien specialųjį statusą turintiems subjektams.

11. Skunde nurodomi pirmosios instancijos – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-161-992/2021, bei apeliacine tvarka priimtas Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/2021, negali būti precedentai šioje byloje, kadangi tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo subjektiškumu, tiek įvykių aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Tiek pirmuoju, tiek ir antruoju atveju administracinėn atsakomybėn buvo patraukti asmenys – atitinkamai mitingo organizatorė ir turgavietės administratorė, kurie buvo kaltinami nevykdę pareigos užtikrinti jog kiti asmenys laikytųsi civilinės saugos įstatymo ar kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kai tuo tarpu šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pats kaltinamas tiesiogiai ir vienasmeniškai dėl savo subjektyvaus elgesio nevykdęs nurodytų teisės norminių aktų reikalavimų ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, nors turėjo tam aiškią ir neginčijamą pareigą, kuri ir buvo nustatyta aukščiau minėtu teisės norminiu aktu.

12. Kita vertus, nors skunde aptariamas ANK 526 straipsnio 3 dalies aiškinimas teismų praktikoje išskiria specialaus subjekto institutą, tačiau jo samprata nėra aiškiai apibrėžta ir šis institutas nėra nuosekliai taikomas, tad šiame kontekste skundo argumentas, jog pareiškėjas nepatenka į CSĮ 19 straipsnyje pateiktą civilinės saugos sistemos pajėgų sąrašą, kuris, yra baigtinis, nepagrįstas, kadangi Civilinės saugos įstatyme taip pat reglamentuota, kad paskelbus ekstremalią situaciją gyventojai, o tai yra kiekvienas individas ir ūkio subjektas, kurį sudaro žmonių grupė, turi savo teises ir pareigas, o ekstremalios situacijos metu gali būti laikinai apribotos tam tikros individų ir grupių teisės. Gyventojai, kaip kiekvienas individas ir ūkio subjektai, kurią sudaro grupė žmonių turi savo teises ir pareigas paskelbus ekstremalią situaciją, kurios yra reglamentuotos Civilinės saugos įstatymo III skyriuje. Pagal Civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, be kita ko, gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo, vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. L., nevykdęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikimų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 6 punkto reikalavimų, yra tinkamas atsakomybės, pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį subjektas.

13. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, atmetė asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. L. prašymą jo padarytą administracinį nusižengimą kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį, tačiau nors plačiau tokio sprendimo nemotyvavo, ši aplinkybė šiuo atveju taip pat yra reikšminga aiškinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens subjektiškumą būtent pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį.

14. Nors abu minėti straipsniai yra taikomi karantino, riboto karantino metu, taip pat, susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, tačiau administracinių nusižengimo kodekso 45 straipsnyje numatytos veikos objektas yra žmonių gyvybė ir sveikatos apsauga, o kaip jau minėta, ANK 526 straipsnyje numatytos veikos objektas yra valdymo tvarka. Pažymėtina, kad pažeidimai kvalifikuojami pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, kildinami iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, kurie buvo priimti šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos metu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo atitinkamomis nuostatomis, kas ir buvo nustatyta šiuo konkrečiu atveju byloje, o šalyje paskelbus karantiną jo metu taikomi reikalavimai nustatyti remiantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatomis, todėl analogiška veika po karantino paskelbimo iki jo pabaigos kvalifikuojama kaip ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas nusižengimas. Šiuo atveju, kuomet nusižengimo padarymo metu, tai yra 2021 m. lapkričio 18 d., šalyje karantino režimas jau buvo atšauktas, ši nuostata ir negalėjo būti taikoma, todėl Institucija teisėtai ir pagrįstai A. L. atžvilgiu pritaikė būtent ANK 526 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė atitinkamą administracinę nuobaudą, o apylinkės teismas palikęs galioti tokį ne teismo tvarka priimtą sprendimą, teisės taikymo klaidos nepadarė.

15. Skunde asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. L., įgaliotasis atstovas advokatas K. J. motyvuoja, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d., 6 dalyje nurodoma „Įpareigoti vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis (paslaugų gavėjus, paslaugų teikimo vietos lankytojus, paslaugų teikėjus, asmenis, kurie dėl savo darbo pobūdžio turi patekti į paslaugų teikimo vietą ir kt.) uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes, tačiau šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke“. Nurodo, kad byloje yra pateikti 2012-2017 metų medicininių dokumentų išrašai, patvirtinantys pareiškėjo A. L. sveikatos sutrikimus, susijusius su nosies, gerklės ir kvėpavimo takų chirurginėmis operacijomis ir gydymu.

16. Aukštesniosios instancijos teismas šioje dalyje visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentams, dėl to, kad iš pateiktų medicininių dokumentų, kurie išduoti pakankamai seniai, laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2017 m., o ir pateikti tik skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, negalima daryti išvados, kad dėl anksčiau turėtų sveikatos problemų (polipų šalinimas) asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn – A. L., negali dėvėti veido kaukės. Be to, kaip matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų dar būdamas įvykio vietoje pats A. L. pareigūnams nurodė, kad apsauginės veido kaukės nedėvėjo ne dėl kokių nors medicininių priežasčių, nors buvo apie tai konkrečiai klausiamas, o dėl to, kad jo nuomone, tokią teisę jis neginčijamai turi, ir nesilaiko nustatytų taisyklių, nes neserga užkrečiama liga bei yra sveikas. Dėl kaukės nedėvėjimo pareigūnų buvo įspėtas, tiek prieš įeinant į patalpos vidų, tiek ir išeinant iš jos, kas liudija jog toks elgesys nebuvo atsitiktinis. O ir savo nesutikimą su užfiksuotu nusižengimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Administracinio nusižengimo protokole taip pat grindė nurodydamas visai ne medicininį kriterijų, o tai, kad yra sveikas ir jokių ligos simptomų nejaučia. Negana to, skunde pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad buvo provokuojamas padaryti administracinį nusižengimą, ką skundą išnagrinėjęs teismas motyvuotai atmetė. Aplinkybes dėl kokio nors specialaus medicininio kriterijaus, dėl ko A. L. būdamas PPC „(duomenys neskelbtini)“ nedėvėjo apsauginės veido kaukės, paneigia ir skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos metu apklaustų liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, administracinio nusižengimo byloje.

17. Skundas grindžiamas ir argumentais, jog išeidamas iš prekybos centro ir nusiimdamas kaukę, A. L. nedėvėjo kaukės labai trumpą laiką, vos kelias akimirkas, be to, yra pasiskiepijęs vakcina nuo COVID-19 pagal visą vakcinacijos schemą, turi galiojantį galimybių pasą, todėl šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo laikyti, kad A. L. veiksmai galėjo sukelti realų pavojų išplisti infekcinei ligai. Tokie argumentai taip pat atmestini ir buvo tinkamai įvertinti bei išsamiai aptarti skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, nurodant, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo kvalifikavimui šioje dalyje pakanka nustatyti faktą, jog asmuo nesilaikė reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas neabejojo, kad pažeidimo padarymo metu COVID-19 liga kėlė ir šiuo metu tebekelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, o dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio, yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą, todėl šiuo konkrečiu atveju, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, vien tik pats reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui.

18. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliuodamas į paskirtos bausmės proporcingumą asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. L., įgaliotasis atstovas advokatas K. J., nurodo, kad paskirta didžiulė 1000,00 eurų bauda neatitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skiriant mažesnę baudą ar švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Šio straipsnio nuostatų taikymo klausimas buvo keliamas ir nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą A. L. už ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti mažesnę baudą.

19. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Taigi, šios nuostatos taikymas yra daugiau išmintis, o ne taisyklė. Tą ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškinęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos paskirties tikslai.

20. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

22. Nors ANK ir neišskiria šiurkščių pažeidimų, už kuriuos negali būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, nagrinėjamu atveju, būtent pažeidimo pobūdis ir sunkumas turi įtakos, sprendžiant, ar A. L. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos paskirties tikslai. Būtina įvertinti tai, jog jis padarė šiurkštų pažeidimą – visuotinės ir globalios grėsmės akivaizdoje ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu būdamas itin gausaus žmonių susibūrimo vietoje – Kauno PPC „(duomenys neskelbtini)“, vidaus patalpose sąmoningai nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, kelis kartus buvo įspėtas policijos pareigūnų užsidėti kaukę, kaukės nesidėjo, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikimų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 6 punkto reikalavimų. Savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino ir jų kritiškai nevertino, ginčijo iš esmės abejonių nekeliančias įvykio aplinkybes ir įvykio vietoje, subjektyviai ir klaidingai interpretavo situacijos ir savo aiškiai neapdairaus elgesio pavojingumą, be to, skunde nenurodė jokių aplinkybių, kuriuos galėtų būti laikomos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, dėl ko turi patirti bausmės pasekmes. Aukštesniojo teismo nuomone, prieš sąmoningai darydamas nusižengimą pats pažeidėjas, turėjo prisiimti pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką, o administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sumažinti jam paskirtos nuobaudos dydį.

23. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, o institucija administracine tvarka baustam ir nusižengimo padarymo metu turėjusiam galiojančių administracinių nuobaudų bei savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažinusiam A. L., nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepažeisdama ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, paskyrė adekvačią ir proporcingą sankcijoje numatytos bausmės vidurkį atitinkančią nuobaudą, todėl naikinti ar keisti skundžiamos apylinkės teismo nutarties pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Be to, jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas, nėra pateikta, todėl asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. L., įgaliotojo atstovo advokato K. J. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. L., įgaliotojo atstovo advokato K. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.