Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. gynėjo advokato Remigijaus Špelverio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straisnio 3 dalį, nubaustas 1 200 MGL dydžio (60 000 Eur) bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straisnio 3 dalį, nubaustas 600 MGL dydžio (30 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 1 200 MG dydžio (60 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 800 MGL dydžio (40 000 Eur) bauda.

2019 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys atmestas.

2019 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmestas.

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroro S. G. 2019 m. balandžio 3 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą; pagamino netikrus dokumentus, juos laikė ir panaudojo; siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingas deklaracijas.

2. D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktiniu bendrovės vadovu, atsakingu už darbuotojams mokamo atlyginimo dydį ir tvarką, (duomenys neskelbtini) mieste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d., siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėti dalį darbo užmokesčio dienpinigiais, nuo kurių nėra mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai realiai į komandiruotes įsakymuose nurodytais laikotarpiais nevyks, pagamino 169 vnt. direktoriaus įsakymus dėl komandiruočių, kuriuos pateikė pasirašyti oficialias pareigas einančiam bendrovės direktoriui A. G., po ko pastarasis nesuvokdamas jo nusikalstamos veikos pobūdžio ir nežinodamas apie tai, kad realiai įsakymuose nurodyti vairuotojai į komandiruotes užsienyje nevyksta pasirašė šiuos įsakymus. Tokiu būdu D. G. pagamino žinomai netikrus dokumentus, šių netikrų dokumentų – įsakymų pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nepagrįstai mokėjo dienpinigius, nuo kurių nėra mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, o būtent:

2.1. D. G., žinodamas, kad parengtuose įsakymuose dėl komandiruočių yra nurodyti žinomai melagingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų vykimus į komandiruotes, komandiruočių laiką ir trukmę, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. pagamino netikrus, žinomai melagingus, dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 169 vnt. įsakymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruočių.

2.2. Šiuos žinomai netikrus ir žinomai melagingus dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruočių į užsienio valstybes, laikė jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) mieste ir turėjo savo žinioje bei panaudojo organizuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, taip siekdamas išmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams dalį darbo užmokesčio dienpinigiais, nuo kurių nėra paskaičiuojami ir sumokami atitinkami mokesčiai į valstybės biudžetą. Tokiu būdų 46 darbuotojams išmokėdamas iš viso 98 118,85 Eur laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso 73 537,14 Eur, tuo padarydamas didelės žalos valstybės biudžetui.

3. D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574): 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, numatančią, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatančią, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, tyčia, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, (duomenys neskelbtini) mieste, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent: D. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d., turėdamas tiesioginę tyčią apgaulingai tvarkyti jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, joje atvaizduojant tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d., jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai į komandiruotes nevyks, pagaminęs netikrus, žinomai melagingus dokumentus, 169 vnt. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruočių į užsienio valstybes, kuriuose nurodė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, kad atitinkamais, komandiruočių įsakymuose nurodytais, laikotarpiais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai vyksta į komandiruotes į įvairias užsienio valstybes, kai faktiškai bendrovės darbuotojai į komandiruotes į užsienio valstybes nevyko, o dirbo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėti priedus ir dalį atlyginimo, nuo kurių (-io) nebūtų paskaičiuoti atitinkami mokesčiai į valstybės biudžetą, D. G., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteres A. L. ir K. G., kurios nesuvokė, jo nusikalstamos veikos pobūdžio, pastarosioms, pateikė, melagingus ir tikrovės neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymus dėl komandiruočių (169 vienetus), po ko, buhalterės, nesuvokdamos D. G. nusikalstamos veikos, šių įsakymų pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buhalterinės apskaitos registruose „Suvestinė pagal balansines sąskaitas“, „Bandomasis balansas“ užregistravo 18 žiniaraščių (dienpinigių išmokėjimo žiniaraštis už 2017 m. sausio mėn., komandiruočių dienpinigių mokėjimo žiniaraštis 2017 m. vasario mėn., mokėjimo kodų suvestinė pagal asmenis (dienpinigiai)) bei 229 atvejais pagrindė 98 118,85 Eur komandiruotės dienpinigių išmokėjimą 46 darbuotojams: Ž. K., E. B. (B.), M. M., L. S., G. G., J. S., E. K., V. M., T. R., K. M., R. R., R. M., A. N., S. B., J. N., V. V., A. P., L. T., D. P., E. T., K. M., K. P., S. O., V. P., T. G., E. S., G. K., L. G., M. G., R. L., M. A., G. S., Ž. E., E. P., G. S., R. P., A. P., G. M., V. V., P. Š., V. J., V. J., J. I., R. J., A. Š., E. B., kai darbuotojai faktiškai į komandiruotes nevyko, tai yra 56 mokėjimo dokumentais (bankiniais pavedimais): Nr.: (duomenys neskelbtini) pagrindė 229 atvejais tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – iš viso 98 118,85 Eur dienpinigių sumokėjimo 46 darbuotojams. Nuo šios sumos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. nebuvo sumokėta 73 537,14 Eur privalomų mokesčių į valstybės biudžetą. Dėl šių pažeidimų, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d., negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

4. D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų, bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, tyčia, pažeisdamas:

5) Lietuvos Respublikos Pensijų kaupimo įstatymo (2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1691) 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri nurodo, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“ siekdamas laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-08-30 išvengti sumokėti į valstybės biudžetą mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, tyčia įrašė į mokesčių deklaracijas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patvirtintus pranešimus žinomai neteisingus duomenis apie jo vadovaujamos bendrovės turtą, jo naudojimą ir elektroninių būdu juos pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o būtent:

4.1. D. G., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteres A. L. ir K. G., kurios nesuvokė, jo nusikalstamos veikos pobūdžio, tyčia pateikdamas pastarosioms melagingus duomenis, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 169 vnt. direktoriaus įsakymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruočių į užsienio valstybes įsakymuose nurodytais laikotarpiais, kai faktiškai įsakymuose nurodyti darbuotojai, nurodytais laikotarpiais į komandiruotes nevyko, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės A. L. ir K. G. į mokesčių deklaracijas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patvirtintus pranešimus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, jo naudojimą ir elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.

4.2. Tokiu būdu, D. G. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, būdamas atsakingas už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą, bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, tyčia, pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteres A. L. ir K. G., kurios nesuvokė, jo nusikalstamos veikos pobūdžio, valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir tokiu būdų 46 darbuotojams išmokėdamas iš viso 98 118,85 Eur laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso 73 537,14 Eur, tuo padarydamas nuostolį Valstybės biudžetui 19 606,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 53 930,27 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Apeliantas nurodo, kad teismas, individualizuodamas bausmių dydžius, netinkamai ir nevisapusiškai įvertino nuteistojo D. G. socialinę padėtį, bylos aplinkybes ir paskyrė aiškiai per dideles baudas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad D. G. padarė tik finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurių esminė pasekmė – nesumokėti mokesčiai. Mokesčių išvengimas, kaip saugomas teisinis gėris, yra pavojinga veika, tačiau pastarosios pavojingumas, ją vertinant BK 54 straipsnio prasme, yra mažesnis. Pagrindinis padarytų nusikalstamų veikų motyvas – siekis išlaikyti darbuotojus, mokant jiems konkurencingą darbo užmokestį, bei siekti tokia forma skatinti darbuotojus. Nusikalstamomis veikomis nebuvo siekta asmeninės naudos. D. G. neturėjo nei finansinės, nei kitokios naudos.

10. Toliau apeliantas skunde aptaria BK 54 straipsnyje išdėstytus bausmės skyrimo pagrindus, teismų praktiką, aktualią teismams skiriant bausmes iki 2017 m. lapkričio 29 d. galiojusios straipsnio (BK 220 straipsnio) redakcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloj Nr. 2K-202-511/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-289-518/2019, Nr. 1A-30-495/2019 ir kt). Ši teismų praktika, pasak apelianto, nors nėra identiška, bet atskleidžia, kokios baudos buvo taikytos iki 2017 m. lapkričio 29 d. galiojusios redakcijos. Teismų praktika po naujos BK 220 straipsnio redakcijos yra negausi ir labai skirtinga. Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-360/2020 paskyrė dviem kartais mažesnę baudą, nors padaryta žala ir dviem kartais mažesnė negu šioje nagrinėjamoje byloje (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-360/2020).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nuteistojo D. G. gynėjo advokato Remigijaus Špelverio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingos bausmės paskyrimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 2 punktas).

12. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

13. Už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 2 dalyje, padarymą šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam D. G., įvertino padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, nuteistojo asmenybės pavojingumą ir pripažino, kad yra dvi jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, t. y. kad jis atlygino visą nusikaltimais padarytą žalą valstybei, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismas padarė išvadą, kad nuteistasis suprato savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, savo veiksmus vertina kritiškai, atsakomybės nevengia, o tai D. G. charakterizuoja teigiamai ir suponuoja išvadą, kad paskyrus jam baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, būtų pasiektas tik vienas bausme keliamas tikslas – jį nubausti, tačiau nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi nuteistasis dirba, augina du nepilnamečius vaikus, jo socialinė atskirtis nebūtų naudinga visuomenei. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl už nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą nuteistajam D. G., taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė švelnesnę bausmės rūšį, negu numato šių baudžiamųjų įstatymų sankcija, t.y. baudą.

15. Apeliantas nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo parinktos D. G. bausmės rūšies, tačiau tvirtina, kad teismo paskiroji bauda savo dydžiu yra per griežta. Advokatas Remigijus Špelveris apeliaciniame skunde prašo sumažinti D. G. galutinę subendrintą bausmę – 800 MGL dydžio baudą iki minimalaus įstatymo nustatyto baudos dydžio.

16. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius bylos faktinius duomenis, sprendžia, kad teismas, parinkdamas nuteistajam D. G. bausmės rūšį – baudą, BK 54 straipsnio taikymo klaidos nepadarė.

17. Nepagrįstas nuteistojo gynėjo skundo argumentas, kad nuteistasis padarė nusikaltimus, kurie yra mažiau pavojingi visuomenei, nei kiti nusikaltimai.

18. BK 11 straipsnio 5 dalis nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsio 2 dalyje, priskiria sunkiems, o BK 11 straipsnio 4 dalis nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, priskiria apysunkiems nusikaltimams.

19. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad už apysunkio nusikaltimo padarymą skiriama bauda nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, paskyrė 600 MGL (30 000 Eur ) baudą.

20. BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad už sunkaus nusikaltimo padarymą skiriama bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 1 200 MGL dydžio (60 000 Eur) baudą.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad teismas tinkamai nustatė bausmių - baudų, paskirtų už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, dydžius. Už apysunkį nusikaltimą paskirtoji bausmė viršija minimalią šios bausmės ribą, tačiau yra žymiai mažesnė už įstatyme numatytą baudos, skiriamos už apysunkius nusikaltimus, vidurkį.

22. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, visuma byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje, pavojingumą ir D. G. asmenybę, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės dydį už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 2 dalyje, padarymą nepakankamai įvertino bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė nuteistajam mažesnę bausmę, negu už sunkaus nusikaltimo padarymą skiriamos baudos vidurkis, tačiau septynis kartus viršijančią minimalią šios bausmės ribą.

23. Kaip minėta, baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-268-942/2017).

24. Kolegijos nuomone, šioje byloje skiriant bausmę ir vertinant D. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai nusikaltimas priskirtinas prie sunkių, bet ir nusikaltimo dalyką, t. y. į tai, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nusikaltimų finansams kategorijai, juo nepasikėsinta į svarbiausias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – gyvybę, sveikatą. Be abejonės D. G. įvykdytu sunkiu nusikaltimu buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei, tačiau ši žala jau pilnai yra atlyginta. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas apie šias aplinkybes pasisakė, tačiau jų kontekste nepakankamai įvertino nuteistąjį apibūdinančius duomenis, jo elgesį po nusikaltimo padarymo – D. G. iniciatyva buvo visiškai atlyginta žala valstybei, kurios išieškojimas galėjo būti apsunkintas arba visiškai neįmanomas.

25. Be to, teisėjų kolegija, individualizuodama nuteistajam skirtiną bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, kaip reikšmingus taip pat vertina ir duomenis apie nuteistojo šeiminę padėtį ir socialinius ryšius, kurių pirmosios instancijos teismas pakankamai neįvertino. Kaip jau minėta baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. G. vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, kuriais rūpinasi, išlaiko šeimą, būstą, kuriame šeima gyvena. Tai atsispindi ir apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji dokumentai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prigimtiniai nuteistojo šeimos interesai bei kiti svarbūs socialiniai aspektai nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, nustatydamas teisingą pusiausvyrą tarp nurodytų aplinkybių ir padarytos nusikalstamos veikos. Taip išreiškiama šiuolaikinės baudžiamosios teisės paskirtis ir neformalus jos aiškinimas bei taikymas, įgyvendinant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-268-942/2017, Nr. 2K-334-699/2017). Taigi, bausmė (jos rūšis ir dydis) už padarytą nusikalstamą veiką kiekvienoje baudžiamojoje byloje asmeniui yra skiriama individualiai, atsižvelgus į toje byloje nustatytas konkrečias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos nagrinėjamai situacijai dėl baudų dydžių pagal BK 220 straipsnio 2 dalį naują redakciją teismų praktikos nėra, tačiau analizuojant sukčiavimo, pasireiškiančio PVM ir kitų mokesčių vengimo bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą kaip nusikalstamų veikų praktiką, įvertinus šių nusikalstamų veikų pobūdį, ji yra tam tikros gairės, kurios nagrinėjamu atveju galėtų būti taip pat laikomos baudų dydžių pagal BK 220 straipsnio 2 dalį nustatymo kriterijais. Štai, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, V. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dakį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 400 MGL dydžio (15 064 Eur) bauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta praktika yra reikšminga siekiant individualizuoti M. G. bausmę ir užtikrinti tinkamą teisingumo principo įgyvendinimą ir nagrinėjamoje byloje.

27. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, D. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, atsižvelgiant į jo asmenybę, socialinius ryšius, teismų praktiką, reikalauja tokios turtinės sankcijos, kurios dydis būtų adekvatus, suteikiant jam galimybę dirbti ir dėti pastangas sumokėti baudą. Šioje byloje, siekiant tinkamai individualizuoti bausmę D. G., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, dėl nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 2 dalyje, padarymo jam teismo paskirta 1 200 MGL dydžio bauda mažintina iki 900 MGL dydžio baudos, kuri vertinant bylos duomenis turimą D. G. finansinę naštą, nuosavybės teisę valdomą nekilnojamąjį turtą, būtų nuteistajam proporcinga finansinė našta. Tokios rūšies ir dydžio bausmės paskyrimas D. G. šioje byloje už sunkų nusikaltimą užtikrintų tiek ekonominį poveikį nuteistajam, tiek kitų bausme siekiamų tikslų pasiekimą ir leistų įgyvendinti teisingumo principą.

28. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių keistina. Nuteistajam inkriminuoti nusikalstami veiksmai sudaro idealiąją sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Kadangi nuteistasis D. G. dėl padarytų nusikaltimų prisipažino pilnai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs proceso dalyvių nuomonę, atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam paskyrus subendrintą bausmę, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi paskirtos bausmės – baudos – dydį, taip pat tai, kad nuteistasis dirba, turi finansinių įsipareigojimų, išlaiko du nepilnamečius vaikus, siekdama nepaneigti jo ir jo šeimos narių teisės į būtinųjų poreikių tenkinimą, nustato ilgesnį terminą baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). D. G. paskirtai bausmei įvykdyti – baudai sumokėti – nustatytinas dvylikos mėnesių terminas.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nuosprendį pakeisti.

D. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straisnio 3 dalį, paskirtą 1 200 MGL dydžio baudą sumažinti iki 900 MGL (45 000 Eur) dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę nustatyti 900 MGL dydžio (45 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (trečdaliu) ir galutinę bausmę paskirti 600 MGL dydžio (30 000 Eur) baudą.

Nustatyti, kad D. G. paskirtą 600 MGL dydžio (30 000 Eur) baudą savanoriškai privalo sumokėti per dvyliką mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.