- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-10
- Bylos Nr.
- 1A-289-518/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Linas Žukauskas, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- S. S., G. S.
- Advokatai
- Saulius Kučys
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Kęstučio Jucio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. S. ir G. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo
S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. S. paskirta subendrinta bausmė – 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda.
Taip pat S. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
G. S. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. XI-1871 redakcija), ir nuteista:
Žemesnės instancijos teismas
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 110 MGL (4 142,60 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir G. S. paskirta subendrinta bausmė – 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. S. S. ir G. S. nuteisti už tai, kad:
1.1. S. S., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „T“ (duomenys pakeisti) (toliau – UAB „T“ (duomenys pakeisti) ir bendrovė) (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingu už UAB „T“ (duomenys pakeisti) apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų tinkamą pateikimą apskaitą tvarkančiai bendrovei UAB „B“ (duomenys pakeisti), kuri tvarkė UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą pagal 2014 m. balandžio 29 d. pasirašytą buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. P-14-08, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. balandžio 20 d., bendrovės veiklos teritorijoje (duomenys neskelbtini) mieste, siekdamas bendrovės naudai išvengti mokėti mokesčius, klastodamas bendrovės apskaitos dokumentus ir surašydamas juose žinomai neteisingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas ir pateikdamas juos UAB „B“ (duomenys pakeisti) buhalterei, nežinančiai apie jo daromas nusikalstamas veikas, kuri šiuos dokumentus įtraukė į UAB „T“ (duomenys pakeisti) apskaitą, taip tyčia, per apskaitą tvarkiusią bendrovės „B“ (duomenys pakeisti) buhalterę, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, o būtent:
pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574
? 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kur nurodyta, jog „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, reikalavimus;
? 12 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, jog „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ reikalavimus;
1) nes 2016 metais į apskaitą neįtraukė, buhalterei ir tyrimui nepateikė 2016 m. vasario 26 d. PVM sąskaitos faktūros GP Nr. 200160226-1, pagal kurią AB „L“ (duomenys pakeisti) pardavė tarpininkavimo paslaugas už 294,27 Eur (51,07 Eur PVM) sumą;
? 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto – „vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys“ reikalavimus,
1) nes į apskaitą (kasą, skolos tiekėjams) pateikė buhalterei įtraukti dokumentus – kasos išlaidų orderius – 2015 m. lapkričio 13 d. Nr. 144, 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 167, 2015 m. gruodžio 18 d. Nr. 179, 2015 m. gruodžio 22 d. Nr. 182, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkantys duomenys apie grynųjų pinigų išmokėjimą UAB „Z“ (duomenys pakeisti) 30 536,74 Eur sumai, dėl ko nepagrįstai iš bendrovės kasos nurašė 30 536,74 Eur;
2) nes į apskaitą įtraukė, tačiau buhalterei ir tyrimui nepateikė dokumentų – 2015 m. lapkričio – gruodžio bei 2016 m. sausio mėnesių sąskaitų faktūrų, kuriose užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pirktas transporto paslaugas iš UAB „Y“ (duomenys pakeisti) už bendrą 36 000 Eur sumą, nors realiai UAB „Y“ (duomenys pakeisti) jokių transporto paslaugų UAB „T“ (duomenys pakeisti) nepardavė, pinigai pagal sąskaitas faktūras išmokėti nebuvo, o savo parašais patvirtino šias tariamas ūkines operacijas, taip suklastodamas tikrus UAB „T“ (duomenys pakeisti) apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras bei pinigų priėmimo kvitus;
3) nes į apskaitą įtraukė, tačiau buhalterei ir tyrimui nepateikė dokumentų – 2015 m. rugpjūčio, 2016 m. kovo mėnesių PVM sąskaitų faktūrų, kuriose užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pirktas transporto paslaugas iš UAB „X“ (duomenys pakeisti) už bendrą 53 136,45 Eur (iš jų 9 222,02 Eur PVM) sumą, nors realiai UAB „X“ (duomenys pakeisti) jokių transporto paslaugų bendrovei „T“ (duomenys pakeisti) nepardavė, pinigai pagal PVM sąskaitas faktūras išmokėti nebuvo, o savo parašais patvirtino šias tariamas ūkines operacijas, suklastodamas tikrus UAB „T“ (duomenys pakeisti) apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras bei pinigų priėmimo kvitus;
? 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, „kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo būti saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka“,
1) nes neišsaugojo ir tyrimui nepateikė bendrovės „T“ (duomenys pakeisti) gautų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apskaitos registrų, atskaitingų asmenų avanso apyskaitos dokumentų, atsargų – grūdinių kultūrų apyvartų žiniaraščių (sandėlio apskaitos registrų), atsargų nurašymo aktų ir turto inventorizacijos dokumentų.
Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „T“ (duomenys pakeisti) 2015-2016 metų turto, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros.
1.2. G. S., būdama UAB „T“ (duomenys pakeisti) (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktore, priimdama sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodama juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 1 dalį, būdama atsakinga už UAB „T“ (duomenys pakeisti) apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų tinkamą pateikimą apskaitą tvarkančiai bendrovei UAB „B“ (duomenys pakeisti), kuri tvarkė UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, pagal 2014 m. balandžio 29 d. pasirašytą buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. P-14-08, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., bendrovės veiklos teritorijoje (duomenys neskelbtini), o po to dirbdama vadybininke, veikdama bendrai kartu su savo sutuoktiniu S. S., kuris nuo 2016 m. balandžio 20 d. dirbo UAB „T“ (duomenys pakeisti) vadybininku, siekdama sumažinti mokėtinus mokesčius, klastodama apskaitos dokumentus, o S. S. laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. iki lapkričio 28 d., suklastojus dalį apskaitos dokumentų, surašant juose žinomai neteisingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas, ir pateikdama juos UAB „B“ (duomenys pakeisti) buhalterei, nežinančiai apie daromas nusikalstamas veikas, kuri šiuos dokumentus įtraukė į UAB „T“ (duomenys pakeisti) apskaitą, taip tyčia G. S., S. S. padedant, per apskaitą tvarkiusią bendrovę „B“ (duomenys pakeisti) apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, o būtent:
pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574
? 4 straipsnio reikalavimus „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;
1) nes tyrimui nepateikti PVM sąskaitų faktūrų apskaitos registrai, atskaitingų asmenų avanso apyskaitos su dokumentais, atsargų – grūdinių kultūrų apyvartų žiniaraščiai, atsargų nurašymo aktai, turto inventorizacijos dokumentai, UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos registruose pakeisti, ištrinti ir perrašyti finansiniai duomenys, kurie nepagrįsti dokumentais – buhalterinėmis pažymomis;
? 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kur nurodyta, jog „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ reikalavimus;
? 12 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, jog „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ reikalavimus;
1) nes bendrovė 2016 m. spalio – lapkričio mėnesiais į apskaitą įtraukė ūkines operacijas – grūdų pirkimą iš fizinių asmenų už bendrą 11 839,57 Eur sumą (2 054,80 Eur PVM), kurios nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis;
2) nes bendrovė į apskaitą neįtraukė, buhalterei ir tyrimui nepateikė 2016 m. vasario 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GRAM253, pagal kurią UAB „R“ (duomenys pakeisti) atliko transporto paslaugas už 563,37 Eur sumą (98,12 Eur PVM);
3) nes bendrovė į apskaitą neįtraukė, buhalterei ir tyrimui nepateikė septynių PVM sąskaitų faktūrų – 2016 m. rugsėjo 30 d. AZP0094033, 2016 m. rugsėjo 30 d. AZP0094034, 2016 m. rugsėjo 30 d. AZP0094036, 2016 m. rugsėjo 30 d. AZP0094039, 2016 m. rugsėjo 30 d. AZP0094040, 2016 m. rugsėjo 30 d. AZP0094043, 2016 m. rugsėjo 30 d. AZP0094045, pagal kurias pirko pupas iš UAB „A2“ (duomenys pakeisti) už bendrą 46 681,91 Eur sumą (8 101,82 Eur PVM);
4) nes bendrovė į apskaitą neįtraukė, buhalterei ir tyrimui nepateikė 2016 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GPIR Nr. 20161117111, pagal kurią UAB „Z“ (duomenys pakeisti) pardavė kviečius už 17 944,78 Eur sumą (3 114,38 Eur PVM);
5) nes bendrovė į apskaitą įtraukė 2016 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGG00025144, pagal kurią bendrovė pardavė grūdus UAB „A1“ (duomenys pakeisti) už 6 582,32 Eur sumą (1 142,39 Eur PVM), tačiau į apskaitą vietoje 5 439,93 Eur įtraukė 4 297,54 Eur pajamų ir 1 142,39 Eur pardavimo PVM;
? 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto – „vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys“ reikalavimus,
1) nes į bendrovės apskaitą įtraukė tariamus grūdinės produkcijos pirkimus iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, o UAB „G“ (duomenys pakeisti) direktoriui K. L. surašius 2016 m. spalio – lapkričio mėnesiais PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. spalio 25 d. Nr. GPIRZ16102501; 2016 m. spalio 20 d. Nr. GPIRZ16102001; 2016 m. spalio 17 d. Nr. GPIRZ16101701; 2016 m. spalio 13 d. Nr. GPIRZ16101301; 2016 m. spalio 10 d. Nr. GPIRZ16101001; 2016 m. spalio 6 d. Nr. GPIRZ161006011; 2016 m. lapkričio 28 d. Nr. GPIRZ161128011; 2016 m. lapkričio 25 d. Nr. GPIRZ161125011; 2016 m. lapkričio 24 d. Nr. GPIRZ161124011; 2016 m. lapkričio 21 d. Nr. GPIRZ161121011; 2016 m. lapkričio 16 d. Nr. GPIRZ161116011; 2016 m. lapkričio 11 d. Nr. GPIRZ16111101; 2016 m. lapkričio 8 d. Nr. GPIRZ1611080111 bei 2016 m. lapkričio 3 d. Nr. GPIRZ161103011, kurių UAB „G“ (duomenys pakeisti) nedeklaravo, UAB „T“ (duomenys pakeisti) apskaitoje užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. 970 163 tonų kviečių įsigijimo iš UAB „G“ (duomenys pakeisti) už 139 248,31 Eur (24 167,06 Eur PVM), nors realiai UAB „G“ (duomenys pakeisti) jokios grūdinės produkcijos nepardavė, pinigai pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrovei UAB „G“ (duomenys pakeisti) išmokėti nebuvo,
2) G. S. suklastojus tikrus UAB „T“ (duomenys pakeisti) apskaitos dokumentus – kasos išlaidų orderius: 2016 m. spalio 25 d. Nr. 215, 5 743,59 Eur; 2016 m. spalio 25 d. Nr. 214, 5 000 Eur; 2016 m. spalio 25 d. Nr. 213, 7 000 Eur; 2016 m. spalio 20 d. Nr. 209, 4 915,11 Eur; 2016 m. spalio 13 d. Nr. 204, 7 000 Eur; 2016 m. spalio 13 d. Nr. 203, 4 398,20 Eur; 2016 m. spalio 10 d. Nr. 202, 6 326,29 Eur; 2016 m. spalio 10 d. Nr. 201, 5 000 Eur; 2016 m. spalio 10 d. Nr. 200, 5 000 Eur; 2016 m. spalio 6 d. Nr. 198, 4 363,75 Eur; 2016 m. spalio 6 d. Nr. 197, 5 000 Eur; 2016 m. spalio 6 d. Nr. 196, 5 000 Eur; 2016 m. lapkričio 28 d. Nr. 243, 5 000 Eur; 2016 m. lapkričio 28 d. Nr. 242, 2 931,55 Eur; 2016 m. lapkričio 25 d. Nr. 241, 4 065,60 Eur; 2016 m. lapkričio 24 d. Nr. 240, 4 151,81 Eur; 2016 m. lapkričio 21 d. Nr. 234, 3 956,70 Eur; 2016 m. lapkričio 16 d. Nr. 233, 5 000 Eur; 2016 m. lapkričio 15 d. Nr. 232, 5 000 Eur; 2016 m. lapkričio 16 d. Nr. 231, 6 272,04 Eur; 2016 m. lapkričio 11 d. Nr. 226, 4 854 Eur; 2016 m. lapkričio 8 d. Nr. 223, 3 835,70 Eur; 2016 m. lapkričio 8 d. Nr. 222, 5 000 Eur; 2016 m. lapkričio 3 d. Nr. 218, 5 318,49 Eur; 2016 m. lapkričio 3 d. Nr. 217, 5 000 Eur; 2016 m. lapkričio 1 d. Nr. 215, 7 651,31 Eur, apie pinigų išmokėjimą iš bendrovės kasos,
3) o S. S. suklastojus UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasos pajamų orderių kvitus: 2016 m. spalio 25 d. serija TRA Nr. 16102502, 5 743,59 Eur; 2016 m. spalio 25 d. serija TRA Nr. 16102501, 5 000 Eur; 2016 m. spalio 25 d. serija TRA Nr. 161025, 5 000 Eur; 2016 m. spalio 20 d. serija TRA Nr. 161020, 7 000 Eur; 2016 m. spalio 20 d. serija TRA Nr. 16102001, 4 915,11 Eur; 2016 m. spalio 13 d. serija TRA Nr. 16101301, 7 000 Eur; 2016 m. spalio 13 d. serija TRA Nr. 161013, 4 398,20 Eur; 2016 m. spalio 10 d. serija TRA Nr. 16101002, 6 326,29 Eur; 2016 m. spalio 10 d. serija TRA Nr. 161010, 5 000 Eur; 2016 m. spalio 10 d. serija TRA Nr. 16101001, 5 000 Eur; 2016 m. spalio 6 d. serija TRA Nr. 16100602, 4 363,75 Eur; 2016 m. spalio 6 d. serija TRA Nr. 161006, 5 000 Eur; 2016 m. spalio 6 d. serija TRA Nr. 16100601, 5 000 Eur; 2016 m. lapkričio 28 d. serija TRA Nr. 16112801, 5 000 Eur; 2016 m. lapkričio 28 d. serija TRA Nr. 161128, 2 931,55 Eur, 2016 m. lapkričio 25 d. serija TRA Nr. 16125, 4 065,60 Eur; 2016 m. lapkričio 24 d. serija TRA Nr. 161124, 4 151,81 Eur; 2016 m. lapkričio 21 d. serija TRA Nr. 161121, 3 956,70 Eur; 2016 m. lapkričio 16 d. serija TRA Nr. 16111602, 5 000 Eur; 2016 m. lapkričio 16 d. serija TRA Nr. 16111601, 5 000 Eur; 2016 m. lapkričio 16 d. serija TRA Nr. 161116, 6 272,04 Eur; 2016 m. lapkričio 11 d. serija TRA Nr. 16111101, 4 854 Eur; 2016 m. lapkričio 11 d. serija TRA Nr. 161111, 5 000,94 Eur; 2016 m. lapkričio 8 d. serija TRA Nr. 161108, 3 835,70 Eur; 2016 m. lapkričio 3 d. serija TRA Nr. 16110301, 5 318,49 Eur; 2016 m. lapkričio 3 d. serija TRA Nr. 161103, 5 000 Eur; 2016 m. spalio 17 d. serija TRA Nr. 161017, 7 651,31 Eur, kuriuose jis savo parašu patvirtino apie pinigų sumokėjimą K. L. ir pateikė juos G. S., kuri pateikė buhalterei įtraukti į apskaitą,
taip G. S. ir S. S. bendrais veiksmais į bendrovės buhalterinę apskaitą – atsargų (sąskaita 201 „grūdai“), gautino PVM (sąskaita 2431) apskaitos registrą bei dalį sąskaitų skolų tiekėjams (sąskaita 4330149) apskaitos registrą, įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie grūdinės produkcijos įsigijimą iš UAB „G“ (duomenys pakeisti), kurių bendrovė nepirko, atsiskaitymui su UAB „G“ (duomenys pakeisti) panaudojus pagal kasos pajamų kvitus už 133 719,48 Eur sumą, kurių bendrovė UAB „G“ (duomenys pakeisti) nemokėjo.
Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima buvo nustatyti UAB „T“ (duomenys pakeisti) 2016 metų turto, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros.
1.3. G. S. būdama UAB „T“ (duomenys pakeisti) (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktore, priimdama sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodama juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų tinkamą surašymą ir jų pateikimą apskaitą tvarkančiai bendrovei UAB „B“ (duomenys pakeisti), kuri tvarkė UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą pagal 2014 m. balandžio 29 d. pasirašytą buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. P-14-08, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnį, būdama atsakinga už UAB „T“ (duomenys pakeisti) teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą už apskaitos organizavimą ir deklaracijų pateikimą, pažeisdama:
2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751
? 64 straipsnio 1 dalies „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turima PVM sąskaita faktūra turi atitikti visus šio įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus“ reikalavimus;
? 14 straipsnio 1 dalies „prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra“ reikalavimus;
? 58 straipsnio 1 dalies „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui arba avansui įforminti“ reikalavimus;
2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675
? 4 straipsnio 1 dalies „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra viso Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“ reikalavimus;
? 17 straipsnio 1 dalies „leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu Įstatymas nenustato ko kita“ reikalavimus;
? 11 straipsnio 4 dalies „išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais“ reikalavimus;
laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) mieste, apskaitą tvarkančios bendrovės veiklos teritorijoje, tyčia, siekdama bendrovės naudai išvengti mokėtinų mokesčių valstybei – 11 314 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 24 073 Eur pelno mokesčio sumokėjimo, šiuos neteisingus duomenis apie deklaruotas bendrovės pajamas ir apskaičiuotą pelną UAB „B“ (duomenys pakeisti) buhalterė, nežinanti apie daromas nusikalstamas veikas, pateikė, prisijungusi prie elektroninės deklaravimo sistemos, valstybės įgaliotai institucijai – VMI:
1) 2016 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje, pateiktoje 2016 m. gruodžio 19 d., neįtraukė sandorio su UAB „R“ (duomenys pakeisti) dėl transporto paslaugų pirkimo pagal 2016 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GRAM253 bei nedeklaravo 98 Eur pirkimo PVM, ir taip nesumažino mokėtino PVM mokesčio;
2) 2016 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje, pateiktoje 2016 m. gruodžio 14 d., neįtraukė sandorių su UAB „A2“ (duomenys pakeisti) dėl tarpininkavimo paslaugų pardavimo už bendrą 46 681,91 Eur sumą (8 102 Eur PVM), pagal PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. rugsėjo 30 d. Nr. AZP0094033, 2016 m. rugsėjo 30 d. Nr. AZP009403, 2016 m. rugsėjo 30 d. Nr. AZP0094036, 2016 m. rugsėjo 30 d. Nr. AZP0094039, 2016 m. rugsėjo 30 d. Nr. AZP0094040, 2016 m. rugsėjo 30 d. Nr. AZP0094043, 2016 m. rugsėjo 30 d. Nr. AZP0094045, bei nedeklaravo 8 102 Eur pardavimo PVM, ir taip 2016 m. gruodžio mėnesį 8 102 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM;
3) 2016 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje, pateiktoje 2017 m. kovo 2 d., neįtraukė sandorių su UAB „Z“ (duomenys pakeisti) dėl kviečių pardavimo už 17 944,78 Eur sumą (3 114 Eur PVM), pagal PVM sąskaitą faktūrą 2016 m. lapkričio 17 d. Nr. GPIR Nr. 20161117111 bei nedeklaravo 3 114 Eur pardavimo PVM, ir taip 2016 m. gruodžio mėnesį 3 114 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM;
4) Pelno mokesčio deklaracijoje už 2015 metus, pateiktoje 2016 m. birželio 1 d., deklaravo 1 330 748 Eur pajamų, kai turėjo deklaruoti 1 292 036 Eur, ir grąžintiną 3 746 Eur pelno mokestį, kai turėjo deklaruoti 131 130 Eur apmokestinamąjį pelną ir sumokėti 15 924 Eur pelno mokesčio;
5) Pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 metus, pateiktoje 2017 m. birželio 14 d., deklaravo 2 662 192 Eur pajamų, 2 628 212 Eur sąnaudų ir 33 980 Eur apmokestinamąjį pelną ir grąžintiną 5 097 Eur pelno mokestį, kai tyrimo metu buvo nustatytos neapskaitytos sąnaudos ir pajamos, todėl neteisingai deklaravo ir nesumokėjo 8 149 Eur pelno mokesčio;
tokiu būdu šiuos neteisingus duomenis apie deklaruotas bendrovės pajamas pateikė Panevėžio apskrities VMI (Durpyno g. 3, Panevėžyje) ir UAB „T“ (duomenys pakeisti) naudai išvengė 11 314 Eur PVM ir 24 073 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą – viso mokesčių už 35 387 Eur sumą.
Be to, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) mieste, apskaitą tvarkančios bendrovės veikslo teritorijoje, per buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB „B“ (duomenys pakeisti) buhalterę, nežinančią apie daromas nusikalstamas veikas, apgaulingai tvarkant apskaitą ir pateikiant suklastotus dokumentus, tyčia, siekdama UAB „T“ (duomenys pakeisti) naudai išvengti 24 167,06 Eur PVM mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukus suklastotus dokumentus, šiuos neteisingus duomenis apie deklaruotas bendrovės pajamas, prisijungus prie elektroninės deklaravimo sistemos, UAB „B“ (duomenys pakeisti) buhalterė pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VMI:
2016 m. spalio mėnesio PVM deklaracijoje, pateiktoje 2016 m. gruodžio 14 d., deklaravus sandorius su UAB „G“ (duomenys pakeisti) dėl grūdinės produkcijos pirkimo už bendrą 139 248,31 Eur (24 167,06 Eur PVM) sumą pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. spalio 25 d. Nr. GPIRZ16102501; 2016 m. spalio 20 d. Nr. GPIRZ16102001; 2016 m. spalio 17 d. Nr. GPIRZ16101701; 2016 m. spalio 13 d. Nr. GPIRZ16101301; 2016 m. spalio 10 d. Nr. GPIRZ16101001; 2016 m. spalio 6 d. Nr. GPIRZ161006011; 2016 m. lapkričio 28 d. Nr. GPIRZ161128011; 2016 m. lapkričio 25 d. Nr. GPIRZ161125011; 2016 m. lapkričio 24 d. Nr. GPIRZ161124011; 2016 m. lapkričio 21 d. Nr. GPIRZ161121011; 2016 m. lapkričio 16 d. Nr. GPIRZ161116011; 2016 m. lapkričio 11 d. Nr. GPIRZ16111101; 2016 m. lapkričio 8 d. Nr. GPIRZ1611080111; 2016 m. lapkričio 3 d. Nr. GPIRZ161103011, dėl kviečių pirkimo ir šiuos neteisingus duomenis bei pirkimo PVM pateikė Panevėžio apskrities VMI (Durpyno g. 3, Panevėžyje), taip tokiu būdu išvengė 24 167,06 Eur PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą.
2. Taip pat S. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „T“ (duomenys pakeisti) (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir turėdamas savo žinioje bendrovės turtą, vykdydamas ūkinę – komercinę veiklą, priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, taip pat atlikdamas ir bendrovės kasininko funkcijas, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki gruodžio 22 d., (duomenys neskelbtini) mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, pagal jo surašytus UAB „T“ (duomenys pakeisti) kasos išlaidų orderius: 2015 m. lapkričio 13 d. Nr. 144, 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 167, 2015 m. gruodžio 18 d. Nr. 179, 2015 m. gruodžio 22 d. Nr. 182, už bendrą 30 536,74 Eur sumą, nesumokėdamas pinigų UAB „Z“ (duomenys pakeisti) įgaliotam atstovui, šių kasos išlaidų orderių nepagrindė apskaitos dokumentais – pinigų priėmimo kvitais arba kasos pajamų orderiais, kurie patvirtintų, jog UAB „Z“ (duomenys pakeisti) pinigus pagal surašytus dokumentus gavo, taip surašius tik šiuos dokumentus, kuriuose užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą pinigų sumokėjimą UAB „Z“ (duomenys pakeisti) iš bendrovės „T“ (duomenys pakeisti) kasos, tyčia, neturėdamas teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „T“ (duomenys pakeisti) priklausantį didelės – 30 536,74 Eur – vertės turtą – pinigus.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Nuteistųjų S. S. ir G. S. apeliaciniame skunde prašoma:
- panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį G. S. atžvilgiu bei G. S. išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį;
- panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį, kurioje S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, bei S. S. dėl šių veikų išteisinti.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, nei teisminio bylos nagrinėjimo medžiaga nepatvirtina, kad UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinė apskaita būtų buvusi tvarkyta apgaulingai, kad dėl tariamai apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo būtų kilę baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai bei kad šią veiką būtų padarę nuteistieji.
3.2. Pažymima, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik nustačius BK 222 straipsnyje nurodytus padarinius. Nagrinėjamoje byloje tokių padarinių nenustatyta. Nepaisant to, kad byloje esanti 2018 m. balandžio 6 d. specialisto išvada dėl UAB „T“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos vertintina kritiškai dėl daugybės prieštaravimų, nevisapusiško duomenų įvertinimo (pvz., važtaraščių apie grūdų pristatymą UAB „G“ (duomenys pakeisti)), visgi išvadoje taip ir nenurodyta, ko būtent tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, nes specialisto išvadoje tiksliai (centų tikslumu) nustatytos visos finansinės prievolės, visi įsipareigojimai ir jų struktūra, kurie neva buvo nuslėpti, neapskaityti. Baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju kiltų, jei dėl kaltų asmenų veikos buhalterinės apskaitos įrašai būtų tiek klaidingi, trūktų dokumentų ar būtų kitos aplinkybės, dėl ko tyrimą atliekantis specialistas, net ir įvertinęs visą informaciją, konstatuotų, jog turimi duomenys yra nepakankami apskaičiuoti, koks buvo turtas, kokie buvo įsipareigojimai, kokia buvo jų struktūra.
3.3. Teigiama, kad UAB „T“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė buvo akivaizdžiai šališka ir apklausiant teisme išreiškė išankstinę nuomonę, jog kur buhalterinę apskaitą tvarko R. G., ten visada būna pažeidimų. Taip pat specialistė nurodė, kad matė pateiktus važtaraščius apie grūdų pristatymą UAB „G“ (duomenys pakeisti), bet šių dokumentų vis tiek nevertino. Šiuo aspektu svarbu tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai patvirtino, jog sandoriai su UAB „G“ (duomenys pakeisti), kaip ir visi kiti skundžiamame nuosprendyje nurodyti sandoriai, buvo realūs, bendrovė turėjo sandėlius, per kuriuos vyko prekyba, į juos buvo atvežami ir iš jų išvežami grūdai. Tačiau pirmosios instancijos teismas visų šių aplinkybių nevertino, bet skundžiamame nuosprendyje tiesiog formaliai perrašė specialisto išvadoje nurodytas tikrovės neatitinkančias aplinkybes.
3.4. Taip pat nurodoma, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, kai sąmoningai pažeidžiami teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimai. Kai buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai pažeidžiami dėl neatsargumo, veika kvalifikuotina kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas. Be to, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektu laikytinas ne tik ūkio subjekto vadovas. Šiuo atveju nustatyta, kad UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterinių paslaugų įmonė. Nors G. S. buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei teikdavo dokumentus, bet G. S. neturėjo jokio pagrindo tyčia apgaulingai vesti apskaitą, teikti apgaulingus duomenis buhalterinę apskaitą vykdančiai įmonei, jei kokios nors ūkinės finansinės operacijos ir nebuvo apskaitytos, tai galėjo būti padaryta netyčia. Byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų tyčią apgaulingai vesti apskaitą ir gauti iš to ekonominės veiklos. UAB „T“ (duomenys pakeisti) aktyviai veikė rinkoje, sudarydama produkcijos supirkimo ir pardavimo sandorius dideliais kiekiais, apyvarta buvo didelė, bendrovės bankrotą lėmė uždelstas UAB „A1“ (duomenys pakeisti) atsiskaitymas, bet ne susidariusios ir piktybiškai nemokamos skolos. Nuteistųjų tyčią apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą paneigia ir tai, kad tinkamam apskaitos vykdymui buvo sudaryta sutartis su įmone, teikusia buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas.
3.5. Skunde atskirai aptariami sandoriai su įmonėmis, kurių neapskaitymas ar netinkamas apskaitymas inkriminuotas nuteistiesiems. Teigiama, kad dėl sandorio su UAB „R“ (duomenys pakeisti) buvo padaryta klaida, kadangi pirkimo sąskaitos neįtraukimas į apskaitą nemažina mokėtino pelno mokesčio ir nesukuria teisės į PVM atskaitą, todėl sąskaitos neįtraukimas į apskaitą naudingas tik valstybės biudžetui, o ne bendrovei. Šiuo konkrečiu atveju UAB „T“ (duomenys pakeisti) galimai tiesiog negavo UAB „R“ (duomenys pakeisti) sąskaitos, todėl jos ir neįtraukė į apskaitą. Dėl sandorių su UAB „A2“ (duomenys pakeisti) pažymima, jog buvo sudaryti ne tarpininkavimo, o pirkimo pardavimo sandoriai, kuriuos patvirtinančios sutartys yra pateiktos į bylą. Aiškinama, kad jei sąskaitos su UAB „A2“ (duomenys pakeisti) ir nebuvo įtrauktos į apskaitą, tai tik per aplaidumą, nes bylos faktinės aplinkybės neleidžia konstatuoti tyčios. Dėl sandorių su UAB „Z“ (duomenys pakeisti) nurodoma, kad tiek sandorių šalys, tiek ir specialistė nurodė, jog sandoriai neįvyko, specialistė papildomai konstatavo, kad surašyti orderiai neatitinka teisės aktų reikalavimų, visgi skundžiamame nuosprendyje dėl šių sandorių konstatuoti padaryti pažeidimai. Dėl buhalterinėje apskaitoje apskaitytų sandorių su UAB „A1“ (duomenys pakeisti) specialistė paaiškino, jog ne visai tikslių sumų, nurodytų sąskaitose apskaitymas, galėjo būti tiesiog techninė klaida, nes pati sąskaita įtraukta į apskaitą, tik nežymiai skiriasi sąskaitoje esanti ir apskaitoje užfiksuota sumos. Be to, UAB „T“ (duomenys pakeisti) ir UAB „A1“ (duomenys pakeisti) bylinėjosi civiline tvarka, todėl abiejų bendrovių apskaitose įsipareigojimų sumos galėjo skirtis. Kaip jau buvo nurodyta, sandorių su UAB „G“ (duomenys pakeisti) realumą patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai, taip pat liudytojų parodymai. Vykę grūdų pervežimai užfiksuoti važtaraščiuose, kuriuos pildė ne nuteistieji, o kartu su kroviniu pateikė UAB „G“ (duomenys pakeisti), važtaraščiai yra pasirašyti, vien krovinį išdavusio asmens vardo ir pavardės neįrašymas nedaro važtaraščio negaliojančiu. Važtaraščiuose UAB „T“ (duomenys pakeisti) nurodyta tiek siuntėju, tiek gavėju galimai dėl to, kad jau pirkimo momentu kviečiai tapo bendrovės nuosavybe ir turėjo būti pervežti iš UAB „G“ (duomenys pakeisti) sandėlio Kėdainių rajone į UAB „T“ (duomenys pakeisti) sandėlį Pakruojo rajone. Važtaraščiuose užfiksuotus įvykusius pervežimus patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Liudytojas R. P. parodė, kad jo vadovaujama bendrovė UAB „V“ (duomenys pakeisti) nuomojo sandėliavimo patalpas UAB „T“ (duomenys pakeisti), vykdė pakrovimus, matė, kaip vyko vežimai, sandėlyje buvo nuolat saugoma grūdų. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas J. R., priėmęs į sandėlį kviečius, pirktus iš UAB „G“ (duomenys pakeisti). UAB „T“ (duomenys pakeisti) negali būti atsakinga už tai, kad UAB „G“ (duomenys pakeisti) neįtraukė į savo apskaitą sandorių su UAB „T“ (duomenys pakeisti).
3.6. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad UAB „T“ (duomenys pakeisti) būdavo tikrinama ypatingai dažnai tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos, tiek kitų institucijų – po patikrinimo iš VMI dokumentai buvo gauti 2017 m. vasario 21 d. ir jau 2017 m. vasario 24 d. pagal FNTT pareikalavimą pateikti ikiteisminiam tyrimui. Dėl tokių dokumentų paėmimų bendrovė neteko galimybės ištaisyti VMI patikrinimo akte nurodytus trūkumus. Be to, buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikusios įmonės patalpose ne kartą buvo darytos kratos, siekiant paimti kitų įmonių dokumentus, kartu būdavo paimami ir serveriai, kuriuose buvo vedama ir UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinė apskaita, tada buhalterinės apskaitos įrašai buvo atkuriami visais įmanomais būdais. Apklaustos buhalterinę apskaitą tvarkiusios buhalterės patvirtino, kad nuteistieji teikė dokumentus laiku, tinkamai, bet UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkyti įprastai nebuvo galima dėl nurodytų aplinkybių, dėl kurių ir galėjo pasitaikyti buhalterinės apskaitos vedimo / atkūrimo klaidų (ką patvirtina ir du skirtingi apskaitos registrai, paimti skirtingu ikiteisminio tyrimo metu), kurių ištaisyti buvo objektyviai neįmanoma, nors teisės aktai ir suteikia teisę tikslinti duomenis už praėjusius penkerius mokestinius metus.
3.7. Taip pat skunde nesutinkama su kaltinimo G. S. dalimi pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, kuris yra išvestinis iš kaltinimo dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Todėl nustačius, kad G. S. nepagrįstai nuteista už apgaulingą apskaitos tvarkymą, negali kilti atsakomybė ir pagal BK 220 straipsnį. Atkreipiamas dėmesys, jog G. S. pati jokių deklaracijų neteikė. Deklaracijose duomenys būdavo suformuojami pagal suvestus pirminius apskaitos dokumentus, po to deklaracijos būdavo teikiamos elektroniniu būdu per buhalterijos tvarkymo paslaugas teikusios įmonės prisijungimą prie VMI elektroninės deklaravimo sistemos. Byloje nėra nustatyta tyčia pateikti neteisingas deklaracijas, G. S. niekam tokio nurodymo nedavė. Be to, nenustatyta ir tai, kad teikiant deklaracijas būtų siekta išvengti mokėti mokesčius. Priešingai, UAB „T“ (duomenys pakeisti) siekė toliau vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, bet tai nepavyko dėl to, jog su bendrove neatsiskaitė didžiausias skolininkas UAB „A1“ (duomenys pakeisti). Pažymima ir tai, kad teikiamų deklaracijų duomenų sutikrinti nebuvo įmanoma dėl kratų metu paimtų buhalterinės apskaitos dokumentų ir serverių, kuriuose buvo buhalterinės apskaitos registrai.
3.8. Papildomai dėl S. S. nepagrįsto nuteisimo nurodoma, kad išteisinus S. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl neva pasisavintų pinigų, kurie tariamai buvo sumokėti UAB „Z“ (duomenys pakeisti), epizodas su UAB „Z“ (duomenys pakeisti) nepagrįstai liko inkriminuotas kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas. Dėl šio epizodo sandorio šalys nurodė, kad sandoriai neįvyko ir jokie mokėjimai nebuvo atliekami, specialistė paaiškino, jog surašyti orderiai neatitinka teisės aktų reikalavimų, kas tik patvirtina S. S. parodymus, kad ketinant sudaryti sandorius buvo surašyti dokumentų juodraščiai, bet sandoriui taip ir neįvykus jie turėjo būti išmesti ir negalėjo būti apskaityti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikusioje įmonėje 2016 m. rugsėjo 15 d. atliktos kratos metu paimtame kompiuteryje rastuose apskaitos registruose šie sandoriai užfiksuoti nebuvo, bet 2017 m. liepos 5 d. atliktos kratos metu paimtame kompiuteryje rastuose apskaitos registruose jau yra įrašyti. Tai tik patvirtina anksčiau nurodytas aplinkybes, jog per kratą netekus buhalterinės apskaitos registrų, buhalterės visais įmanomais būdais bandė atkurti duomenis ir būtent tuo metu į buhalterinę apskaitą per klaidą įtraukė ir tokius dokumentus, kurie neturėjo būti apskaityti. Dėl sandorių su UAB „X“ (duomenys pakeisti), UAB „Y“ (duomenys pakeisti) netinkamos ir apgaulingos apskaitos yra nuteista buhalterė R. G.. Apie jos nusikalstamą veiką S. S. nieko nežinojo, todėl S. S. atsakomybė už tai negali kilti. Kiti apskaitos tvarkymo epizodai vertintini kaip klaidos, kurios galėjo būti ištaisytos buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės, jei tik UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentai nebūtų buvę nuolat paimami įvairių institucijų. Kita vertus, dėl šių klaidų S. S. nėra kaltas ir niekada niekam nėra davęs jokių nurodymų netinkamai vesti apskaitą. Taip pat nėra jokių duomenų, kad S. S. veikė tyčia.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji S. S. ir G. S. bei jų gynėjas S. Kučys prašė apeliacinį skundą tenkinti, valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Skundžiamu nuosprendžiu S. S. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį bei išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, G. S. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį. Apeliacinių skundų dėl S. S. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nėra gauta, šioje bylos dalyje teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Nuteistųjų S. S. ir G. S. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nurodoma, kad apygardos teismo išvados dėl S. S. ir G. S. veikose nustatytų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių prieštarauja bylos aplinkybėms, apeliantų teigimu, pagal byloje surinktus įrodymus negalima daryti neginčijamų išvadų dėl jų kaltės.
8. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad su apeliantų teiginiais galima sutikti tik iš dalies. Skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus, nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat nurodyta, kodėl darydamas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių teismas vadovavosi apeliaciniame skunde kritikuojamais specialisto išvada ir specialistės paaiškinimais. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su ne visomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pripažintų įrodytomis nuteistajai G. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių. Kita vertus, atskirų aplinkybių pašalinimas iš G. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo nepaneigia nusikalstamų veikų padarymo fakto, nuteistųjų kaltės ir kad veikos pagal baudžiamąjį įstatymą buvo kvalifikuotos teisingai, o kartu nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo objektyvumo ir išsamumo bei nepatvirtina bylą nagrinėjusio teismo šališkumo. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.
9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumas ginčijamas atsietai vertinant atskiras specialisto išvados, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos specialistės paaiškinimų dalis, akcentuojant tik tuos įrodymus ir tas aplinkybes, kurios atitinka nuteistųjų pateiktą versiją dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų laikymosi. Be to, apeliaciniame skunde nuteistųjų nekaltumas grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir kurios buvo ištirtos atliekant įrodymų tyrimą (apklausiant nuteistuosius, liudytojus, specialisto išvadą surašiusią specialistę) bei įvertintos apygardos teismo priimant skundžiamą nuosprendį.
Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo
10. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas BK 222 straipsnio 1 dalies prasme – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, pvz., dvigubos buhalterijos vedimas, ūkinių ir finansinių operacijų nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra padariniai – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Baudžiamajame įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingas apskaitos tvarkymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.
11. Nuteistieji S. S. ir G. S. savo kaltės dėl jiems inkriminuoto apgaulingo UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo nepripažino. Nuteistieji parodė, kad S. S. UAB „T“ (duomenys pakeisti) direktoriumi buvo iki 2016 m. balandžio 20 d., o kai jį nuteisė kitoje baudžiamojoje byloje, nusprendė iš direktoriaus pareigų pasitraukti, todėl nuo 2016 m. balandžio 20 d. įmonei vadovavo G. S.. Neigdami savo kaltę dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nuteistieji nurodė, kad UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą pagal sudarytą sutartį tvarkė UAB „B“ (duomenys pakeisti), jie kaip įmonės vadovai tik pateikdavo buhalterėms PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų (išlaidų) orderius ir kitus dokumentus, pagrindžiančius įvykusius sandorius su kitomis įmonėmis. S. S. ir G. S. kategoriškai tvirtino, kad sandoriai su UAB „G“ (duomenys pakeisti) nėra fiktyvūs ir yra realiai įvykę, tą patvirtina pateikti pasirašyti dokumentai. Dėl sandorių su UAB „Y“ (duomenys pakeisti) ir UAB „X“ (duomenys pakeisti) S. S. paaiškino, jog UAB „T“ (duomenys pakeisti) su šiomis įmonėmis jokių sandorių nėra turėjusi, o į UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą šiuos sandorius per klaidą įtraukė UAB „T“ (duomenys pakeisti) apskaitą tvarkiusios buhalterės. Taip pat per klaidą į apskaitą buvo įtraukti kasos išlaidų orderiai dėl pinigų išmokėjimo UAB „Z“ (duomenys pakeisti), nes tuo metu jokie sandoriai su UAB „Z“ (duomenys pakeisti) nebuvo sudaryti, o kasos išlaidų orderiai buvo surašyti kaip ruošiniai galimai rengiantis sudaryti sandorį, kuris vėliau nebebuvo sudarytas. G. S. paaiškino, kad atskiros PVM sąskaitos faktūros galėjo būti neįtrauktos į apskaitą dėl paprasčiausios klaidos, nes sandorių buvo sudaroma nemažai ir kai kurios sąskaitos tiesiog galėjo pasimesti.
12. Nors nuteistieji ir nepripažino savo kaltės dėl apgaulingo UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau jų parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei yra paneigti kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. S. S. ir G. S. kaltę patvirtina iš dalies pačių nuteistųjų parodymai, liudytojomis apklaustų UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „B“ (duomenys pakeisti) darbuotojų R. G. ir D. B. (buvusi pavardė – D.) parodymai, liudytojų J. R., Z. K. parodymai, UAB „T“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu bylai reikšmingų duomenų visumos vertinimo pasėkoje padarytos išvados bei tyrimą atlikusios specialistės R. Pa. paaiškinimai.
12.1. Kaip jau buvo minėta, baudžiamajai atsakomybei dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo konstatuoti būtina nustatyti, jog dėl padarytos veikos kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Paprastai apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014).
12.2. Nagrinėjamoje byloje atlikus UAB „T“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą surašytoje 2018 m. balandžio 6 d. specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-8-3855 (9 t., b. l. 28-69) konstatuota, jog negalima iš dalies nustatyti 2015 ir 2016 metų UAB „T“ (duomenys pakeisti) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros dėl šių nustatytų šie buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų:
- į apskaitą 2016 m. spalio – lapkričio mėnesiais įtraukus grūdų pirkimą iš fizinių asmenų už bendrą 11 839,57 Eur sumą, nepagrįstą PVM sąskaitomis faktūromis, taip pat į apskaitą neįtraukus 2016 m. vasario 26 d. PVM sąskaitos faktūros dėl tarpininkavimo paslaugų pardavimo AB „L“ (duomenys pakeisti) už 294,27 Eur, 2016 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „R“ (duomenys pakeisti) atliktų transporto paslaugų už 563,37 Eur, septynių 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitų faktūrų dėl pupų pardavimo UAB „A2“ (duomenys pakeisti) už bendrą 46 681,91 Eur sumą, 2016 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitos faktūros dėl kviečių pardavimo UAB „Z“ (duomenys pakeisti) už 17 944,78 Eur, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, reikalavimai, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, bei jog ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais;
- į apskaitą pateikus įtraukti kasos išlaidų orderius dėl grynųjų pinigų išmokėjimo UAB „Z“ (duomenys pakeisti) bendrai 30 536,74 Eur sumai, PVM sąskaitas faktūras, kasos išlaidų ir kasos pajamų orderius dėl grūdinės produkcijos įsigijimo iš UAB „G“ (duomenys pakeisti) už bendrą 139 248,31 Eur sumą ir atsiskaitymo už pirktą produkciją, kuriuose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, be to, į apskaitą įtraukus PVM sąskaitas faktūras apie pirktas transporto paslaugas iš UAB „Y“ (duomenys pakeisti) ir UAB „X“ (duomenys pakeisti) be šias ūkines operacijas patvirtinančių dokumentų, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimai, jog apskaitos dokumentuose turi būti nurodyta ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys;
- neišsaugojus ir tyrimui nepateikus UAB „T“ (duomenys pakeisti) gautų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apskaitos registrų, atskaitingų asmenų avanso apyskaitos dokumentų, atsargų – grūdinių kultūrų apyvartų žiniaraščių (sandėlio apskaitos registrų), atsargų nurašymo aktų ir turto inventorizacijos dokumentų, UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos registruose pakeitus, ištrynus ir perrašius finansinius duomenis, to nepagrindžiant buhalterinėmis pažymomis, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai, jog ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai turi būti saugomi, numatant priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.
12.3. Pirmosios instancijos teismo posėdyje UAB „T“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė R. Pa. patvirtino savo surašytą išvadą. Specialistė paaiškino, kad tyrimą atliko pagal pateiktus dokumentus nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2016 m. pabaigos, tyrimui pateikta UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinė apskaita turėjo daug trūkumų, dalies dokumentų nebuvo pateikta, be to, skirtingu metu per kratą paimtų apskaitos registrų įrašai skyrėsi, duomenų taisymai nebuvo pagrįsti buhalterinėmis pažymomis, todėl siekiant nustatyti tikruosius buhalterinės apskaitos duomenis, visų pirma buvo patikrinti UAB „T“ (duomenys pakeisti) dokumentai, kurie vėliau buvo palyginti su priešpriešinių patikrinimų metu gautais duomenimis, taip pat buvo atlikti išsamūs UAB „X“ (duomenys pakeisti), UAB „Y“ (duomenys pakeisti) ir UAB „G“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimai. Nors apeliantai ir išreiškė abejones dėl specialistės išvados patikimumo, tačiau jokių objektyvių duomenų, leidžiančių suabejoti išvadų, kurios pagrįstos visapusišku turimų objektyvių bylos duomenų vertinimu, teisingumu nebuvo pateikta. Nuteistųjų S. S. ir G. S. nesutikimas su konstatuotais buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų pažeidimais grindžiamas subjektyviu ir jokio objektyvaus pagrindo neturinčiu įsitikinimu, kad tvarkant UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai nebuvo padaryti, o jei ir buvo padaryti, yra tik formalaus pobūdžio. Tai yra paneigta specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis ir specialistės R. Pa. paaiškinimais teisme. Priešingai nei teigia apeliantai, atliekant UAB „T“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo įvertinti visi bylai reikšmingi duomenys. Specialistė paaiškino, jog važtaraščiai, patvirtinantys tariamai iš UAB „G“ (duomenys pakeisti) pirktų grūdų atvežimą, jai buvo pateikti jau surašius specialisto išvadą, visgi įvertinusi šių dokumentų patikimumą specialistė jais nesivadovavo ir savo išvados šioje dalyje nepakeitė. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialistės R. Pa. objektyvumu atliekant UAB „T“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Vien tai, kad teisme atsakydama į jai užduodamus klausimus, specialistė nurodė, jog su R. G. susijusios įmonės netinkamai tvarko buhalterinę apskaitą, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog atlikdama tyrimą dėl UAB „T“ (duomenys pakeisti) specialistė buvo šališka. Tuo labiau kad specialistės R. Pa. teiginius apie R. G. patvirtina Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis, kuriuo R. G. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl 18 veikų) ir 220 straipsnio 1 dalį (dėl 2 veikų) (13 t., b. l. 6-64).
12.4. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą pagal 2014 m. balandžio 29 d. buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. P-14-08 tvarkė UAB „B“ (duomenys pakeisti) (9 t., b. l. 102-104). Kaip liudytoja apklausta UAB „B“ (duomenys pakeisti) direktorė R. G. parodė, kad UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą paskutinius dvejus metus pagal žodinį pavedimą tvarkė D. B.. Tiek R. G., tiek D. B. nurodė, kad apskaitos registrai buvo vedami pagal pateikiamus pirminius apskaitos dokumentus (PVM sąskaitos faktūros, bankiniai išrašai, kasos orderiai, važtaraščiai, sutartys), kuriuos dažniausiai pateikdavo S. S. ir G. S., visi duomenys buvo vedami į buhalterinės apskaitos programą, iš kurios buvo formuojamos VMI teikiamos deklaracijos, jos pačios jokių pirminių apskaitos dokumentų nesurašinėdavo.
12.5. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis ar asmenimis. Įmonės vadovas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą. Taigi, nors pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikianti įmonė ar asmuo), tačiau pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) turinį ar už tokių dokumentų (duomenų) nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) ar pateikia dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-430/2013 ir kt.).
12.6. Nuteistieji S. S. ir G. S. neneigė, kad atsargų – grūdinių kultūrų apyvartos žiniaraščiai (sandėlio apskaitos registrai) nebuvo vedami, atsargų nurašymo aktai nebuvo surašomi, inventorizacijos nebuvo atliekamos. Kaip paaiškino S. S., apskaitant grūdus buvo vadovaujamasi PVM sąskaitomis faktūromis ir krovinio važtaraščiais, tačiau reali atsargų apskaita ir inventorizacija nebuvo vedama. Be to, S. S. parodė, kad net ir nebebūdamas įmonės direktoriumi jis asmeniškai buvo atsakingas už pirkimo-pardavimo sandorius, dalyvaudavo juos sudarant, kontroliavo kiekvieno sandorio vykdymą. Nuteistieji nurodė, kad apie kiekvieną sandorį buvo žinoma ir G. S., jie patys pasirašinėdavo PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų ar išlaidų orderius, krovinio važtaraščius, kitus pirminius apskaitos dokumentus, kuriuos pateikdavo buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei.
12.7. Įvertinus nuteistųjų ir liudytojomis apklaustų UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės darbuotojų parodymus, daroma išvada, jog būtent nuteistųjų S. S. ir G. S. veiksmai lėmė specialisto išvadoje nustatytų padarinių atsiradimą. Netinkamą UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymą nulėmė ne padarytos buhalterių klaidos, kaip tvirtina apeliantai, bet pačių nuteistųjų veiksmai, pateikiant į apskaitą įtraukti pirminius apskaitos dokumentus, kuriuose užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės, arba apskritai nepateikiant įvykusias ūkines operacijas patvirtinančių pirminių apskaitos dokumentų. Taip pat byloje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitą tvarkiusių buhalterių tyčinių neteisėtų veiksmų. Taigi, S. S. ir G. S. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo pripažinti atsakingais už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.
12.8. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, visi pirminiai UAB „T“ (duomenys pakeisti) apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai buvo paimti kratų metu. Bylos duomenys nepatvirtina apeliantų teiginių, jog kratų metu kurie nors iš dokumentų galėjo dingti ar būti nepaimti, tuo labiau kad į apskaitą neįtrauktų PVM sąskaitų faktūrų išrašymo laikas nesutampa su 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. liepos 5 d. atliktomis kratomis. Nepaisant to, kad S. S. ir G. S. neabejotinai žinojo apie įvykusius sandorius ir turėjo šiuos sandorius patvirtinančius dokumentus, bet nepateikė įtraukti į apskaitą 2016 m. vasario 26 d. PVM sąskaitos faktūros apie AB „L“ (duomenys pakeisti) parduotas tarpininkavimo paslaugas, 2016 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitos faktūros apie iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) pirktas transporto paslaugas, 2016 m. rugsėjo 30 d. septynių PVM sąskaitų faktūrų apie UAB „A2“ (duomenys pakeisti) parduotas pupas už bendrą 46 681,91 Eur sumą, 2016 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitos faktūros apie UAB „Z“ (duomenys pakeisti) parduotus kviečius. G. S. vadovaujant įmonei į apskaitą be jokių patvirtinančių dokumentų buvo įtraukti grūdų pirkimai iš fizinių asmenų už bendrą 11 839,57 Eur sumą.
12.9. Be to, į apskaitą buvo įtrauktos ūkinės operacijos su UAB „X“ (duomenys pakeisti) (2015 m. rugpjūčio ir 2016 m. kovo mėnesiais) ir UAB „Y“ (duomenys pakeisti) (2015 m. lapkričio – gruodžio ir 2016 m. sausio mėnesiais) dėl pirktų transporto paslaugų iš UAB „X“ (duomenys pakeisti) už bendrą 53 136,45 Eur sumą ir iš UAB „Y“ (duomenys pakeisti) už bendrą 36 000 Eur sumą. Jokių šias ūkines operacijas patvirtinančių dokumentų UAB „T“ (duomenys pakeisti) apskaitoje nebuvo rasta. Pažymėtina, kad šios ūkinės operacijos buvo įtrauktos į 2016 m. rugsėjo 15 d. kratos metu paimtus apskaitos registrus, bet 2017 m. liepos 5 d. kratos metu paimtuose registruose šios ūkinės operacijos nebeapskaitytos. Kaip jau buvo minėta, be UAB „T“ (duomenys pakeisti) dar buvo atlikti ir UAB „X“ (duomenys pakeisti) bei UAB „Y“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimai, kurių metu buvo nustatyta, kad šios įmonės realiai nesivertė transporto paslaugų teikimo veikla ir tokių paslaugų UAB „T“ (duomenys pakeisti) suteikti negalėjo. Nuteistasis S. S. pripažino, jog UAB „T“ (duomenys pakeisti) su UAB „X“ (duomenys pakeisti) ir UAB „Y“ (duomenys pakeisti) jokių sandorių sudariusi nebuvo, bet paaiškino, kad į UAB „T“ (duomenys pakeisti) apskaitą sandoriai su UAB „Y“ (duomenys pakeisti) ir UAB „X“ (duomenys pakeisti) galimai buvo įtraukti per klaidą. Tą patį tvirtino ir R. G., teigusi, jog iš tikrųjų dokumentai buvo skirti kitai įmonei ir UAB „T“ (duomenys pakeisti) buvo apskaityti per klaidą. Visgi tokius S. S. ir R. G. paaiškinimus paneigia tai, jog UAB „X“ (duomenys pakeisti) ir UAB „Y“ (duomenys pakeisti) išrašyti dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai) buvo skirti būtent UAB „T“ (duomenys pakeisti) ir pasirašyti S. S.. Nors S. S. teigė, galėjęs šiuos dokumentus pasirašyti per klaidą, tačiau tai prieštarauja S. S. parodymams, kad jis asmeniškai buvo atsakingas už visus UAB „T“ (duomenys pakeisti) sandorius ir griežtai kontroliavo kiekvieno iš sandorių vykdymą, kas paneigia bet kokią klaidos galimybę.
12.10. Taip pat nekyla abejonių dėl į apskaitą pateiktų įtraukti 2015 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais išrašytų keturių kasos išlaidų orderių dėl 30 536,74 Eur išmokėjimo UAB „Z“ (duomenys pakeisti), nors jokių sandorių su UAB „Z“ (duomenys pakeisti) tuo metu nebuvo sudaryta. Liudytoju apklaustas UAB „Z“ (duomenys pakeisti) direktorius Z. K. parodė, kad vykdė prekybą grūdais su S. S. įmone, bet pagal šiuos kasos išlaidų orderius UAB „Z“ (duomenys pakeisti) 30 536,74 Eur nebuvo sumokėti, kadangi jokie sandoriai su UAB „T“ (duomenys pakeisti) tuo metu nebuvo sudaryti. Nors Z. K. neatmetė galimybės, jog tuo metu galėjo vykti derybos su S. S. dėl grūdų pardavimo, tačiau bet kuriuo atveju sandoris taip ir neįvyko. Apklausiamas S. S. neneigė aptariamų kasos išlaidų orderių surašymo, pripažino, kad sandorių su UAB „Z“ (duomenys pakeisti) nebuvo sudaryta, o kasos išlaidų orderių surašymą aiškino tuo, jog galimai vykstant deryboms buvo paruošti dokumentų ruošiniai, kurie vėliau sandorių taip ir nesudarius turėjo būti išmesti, bet per klaidą buvo įtraukti į apskaitą, kai kratos metu buvo paimti kartu su kitais dokumentais. Tačiau toks S. S. paaiškinimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi aptariami kasos išlaidų orderiai buvo apskaityti ne po kratos atlikimo tyrimo metu, bet kratos metu paimtuose registruose šie kasos išlaidų orderiai jau buvo apskaityti. Kadangi pats S. S. pripažino, jog visus pirminius apskaitos dokumentus pateikdavo asmeniškai, todėl nėra abejonių, kad ir šiuos kasos išlaidų orderius įtraukti į apskaitą pateikė S. S., nors ir žinojo, kad jokių sandorių su UAB „Z“ (duomenys pakeisti) nėra sudaryta ir pinigai pagal šiuos kasos išlaidų orderius nebus mokami.
12.11. Atmetami kaip nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog UAB „T“ (duomenys pakeisti) apskaityti grūdų pirkimo sandoriai su UAB „G“ (duomenys pakeisti) nebuvo fiktyvūs. Byloje nustatyta, kad į UAB „T“ (duomenys pakeisti) apskaitą įtrauktos 2016 m. spalio ir lapkričio mėnesiais UAB „G“ (duomenys pakeisti) išrašytos, G. S. pasirašytos PVM sąskaitos faktūros, kasos išlaidų orderiai ir S. S. pasirašyti UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasos pajamų orderiai, neva patvirtinantys grūdų pirkimą iš UAB „G“ (duomenys pakeisti) ir pinigų sumokėjimą už grūdus. Vis dėlto atlikus UAB „G“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad UAB „G“ (duomenys pakeisti) buvo apskaityti tik 2016 m. rugsėjo mėnesio sandoriai dėl pupų ir žirnių pardavimo UAB „T“ (duomenys pakeisti), bet 2016 m. spalio ir lapkričio mėnesių PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, susiję su grūdų pardavimu, nebuvo įtraukti į UAB „G“ (duomenys pakeisti) apskaitą, be to, UAB „G“ (duomenys pakeisti) nebuvo apskaitytas grūdų, kuriuos neva UAB „G“ (duomenys pakeisti) pardavė kitoms įmonėms, įsigijimas. Iš to darytina išvada, jog UAB „G“ (duomenys pakeisti) ir UAB „T“ (duomenys pakeisti) jokių realių grūdų pirkimo-pardavimo sandorių nebuvo sudarę. Siekiant pagrįsti UAB „T“ (duomenys pakeisti) sandorių su UAB „G“ (duomenys pakeisti) realumą, byloje buvo pateikti krovinio važtaraščiai, surašyti neva pristatant pirktus grūdus į UAB „T“ (duomenys pakeisti) sandėlį (12 t., b. l. 26-46). Tačiau šių dokumentų kaip rašytinių įrodymų patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Visų pirma, važtaraščiuose UAB „T“ (duomenys pakeisti) nurodyta ir kaip tiekėjas, ir kaip siuntėjas, ir kaip gavėjas, ir kaip krovinio savininkas. Aiškindamas šias aplinkybes teisme S. S. iš pradžių teigė, kad važtaraščius surašė UAB „G“ (duomenys pakeisti), todėl jis negali atsakyti už važtaraščių užpildymo tinkamumą. Tačiau atsakydamas į papildomai užduotus klausimus po J. R. ir R. P. apklausų S. S. jau tvirtino pats pildęs važtaraščius. Liudytojais apklaustų UAB „V“ (duomenys pakeisti), iš kuriuos UAB „T“ (duomenys pakeisti) nuomojosi sandėlį Pakruojo rajone, direktorius R. P. ir UAB „T“ (duomenys pakeisti) vadybininku dirbęs J. R. nurodė, kad sandėlyje Pakruojo rajone UAB „T“ (duomenys pakeisti) sandėliavo kviečius, žirnius, pupas. Tačiau vien tai nepatvirtina, jog sandėlyje laikomi kviečiai buvo įsigyti iš UAB „G“ (duomenys pakeisti). Tuo labiau kad J. R. negalėjo paaiškinti, iš kur galėjo žinoti, jog į sandėlį atvežami grūdai buvo iš UAB „G“ (duomenys pakeisti). Kaip nurodė J. R., priimdamas į sandėlį grūdus jis nematydavo PVM sąskaitų faktūrų, vairuotojai turėdavo tik krovinio važtaraščius, o krovinio važtaraščiuose, kaip jau buvo minėta, UAB „G“ (duomenys pakeisti) iš viso nebuvo nurodytas. Be to, J. R. nurodė, jog būtent jis priimdavo atvežtus grūdus, nors pateiktuose krovinio važtaraščiuose nurodyta, kad grūdus priėmė S. S.. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog į UAB „T“ (duomenys pakeisti) apskaitą įtraukti sandoriai su UAB „G“ (duomenys pakeisti) dėl grūdų pirkimo realiai neįvyko. Šios išvados nepaneigia ir pateiktos 2016 metų grūdų pirkimo-pardavimo sutartys su UAB „A1“ (duomenys pakeisti) (13 t., b. l. 83-84, 85-86, 87-88, 89-90) ir žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartys su UAB „A2“ (duomenys pakeisti) (13 t., b. l. 91-92, 93-94), kurios patvirtinta tik UAB „T“ (duomenys pakeisti) įsipareigojimus pateikti UAB „A1“ (duomenys pakeisti) ir UAB „A2“ (duomenys pakeisti) didelį kiekį grūdų, bet savaime nereiškia, jog šie įsipareigojimai buvo įvykdyti įsigyjant grūdus iš UAB „G“ (duomenys pakeisti).
12.12. Įvertinus padarytų pažeidimų mastą, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tiek S. S., tiek G. S. sąmoningai netinkamai vykdė savo kaip įmonės vadovo pareigas tvarkant buhalterinę apskaitą, nesilaikė nustatytos pareigos vesti atitinkamus apskaitos registrus, pateikė į apskaitą įtraukti pirminius apskaitos dokumentus, kuriuose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, ar iš viso nepateikė į apskaitą įtraukti pirminių apskaitos dokumentų. Buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo sistemingumas rodo kryptingą siekį apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, o ne atsitiktines apskaitos tvarkymo klaidas. Nuteistieji, neabejotinai suprasdami savo veiksmų pavojingumą, kad dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „T“ (duomenys pakeisti) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, S. S. ir G. S. veikose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl S. S. ir G. S. pagrįstai nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo savo vadovavimo įmonei laikotarpiu, o S. S. papildomai dar ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nes pasirašydamas pirminius apskaitos dokumentus, kuriuose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, padėjo G. S. apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą.
14. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra kilę baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nes specialisto išvadoje tiksliai (centų tikslumu) yra nustatytos visos UAB „T“ (duomenys pakeisti) finansinės prievolės ir įsipareigojimai. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-233/2014 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje tikrieji UAB „T“ (duomenys pakeisti) finansiniai rodikliai buvo nustatyti atliekant ne tik UAB „T“ (duomenys pakeisti), bet ir kitų įmonių ūkinės finansinės veiklos tyrimus, priešpriešinius patikrinimus, todėl tyrimo metu net ir nustačius realius UAB „T“ (duomenys pakeisti) finansinės veiklos rodiklius, tai nešalina baudžiamosios atsakomybės už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Byloje konstatavus BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytus padarinius, pagal savo pavojingumą nuteistųjų veika pagrįstai buvo pripažinta nusikalstama ir užtraukiančia būtent baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę.
15. Atmetant kaip nepagrįstus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas nepaneigia įstatymų numatytos teisės tikslinti buhalterinės apskaitos įrašus ir teikiamas deklaracijas, tačiau galimybė pasinaudoti tokia teise nešalina nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės už buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą ir neteisingų deklaracijų pateikimą. Tuo labiau kad specialistė R. Pa. nurodė, jog nors antros kratos metu paimtų apskaitos registrų duomenys skyrėsi nuo pirmos kratos metu paimtų apskaitos registrų įrašų, bet apskaitos registrų įrašų pakeitimai nebuvo pagrįsti buhalterinėmis pažymomis, o pateiktos deklaracijos nebuvo tikslinamos. Tai rodo, jog nuteistieji net neketino pasinaudoti savo teise ir patikslinti VMI pateiktas deklaracijas. Negalima sutikti ir su tuo, kad netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos priežastimi buvo dažnai vykdomi UAB „T“ (duomenys pakeisti) ir UAB „B“ (duomenys pakeisti) patikrinimai. Byloje nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai pirmiausia susiję su realiai neįvykusių ūkinių operacijų įtraukimu į apskaitą ar pirminių apskaitos dokumentų nepateikimu įtraukti į apskaitą, kam vykdyti patikrinimai jokios įtakos negalėjo turėti.
16. Tačiau nors G. S. veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir buvo kvalifikuota teisingai, visgi ne visos G. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės pasitvirtino, dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu.
16.1. G. S. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį inkriminuojant jai, kad nusikalstamą veiką padarė ne tik kaip UAB „T“ (duomenys pakeisti) direktorė, bet ir dirbdama vadybininke. Visgi pagal bylos duomenis nuteistajai inkriminuotos veikos laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. G. S. dirbo UAB „T“ (duomenys pakeisti) direktore ir už apgaulingą apskaitos tvarkymą baudžiamojon atsakomybėn pagrįstai buvo patraukta kaip UAB „T“ (duomenys pakeisti) direktorė. Todėl aplinkybė, jog G. S. nusikalstamą veiką padarė dirbdama vadybininke, šalinama iš nusikalstamos veikos aprašymo.
16.2. Be to, G. S. inkriminuota tai, kad į apskaitą neįtraukė UAB „R“ (duomenys pakeisti) 2016 m. vasario 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GRAM253 dėl suteiktų transporto paslaugų už 563,37 Eur sumą, bet iš bylos medžiagos matyti, jog ši PVM sąskaita faktūra iš tikrųjų buvo išrašyta 2016 m. rugpjūčio 16 d., todėl nusikalstamos veikos aprašyme nurodytina pastaroji PVM sąskaitos faktūros data.
16.3. Taip pat G. S. nuteista už tai, kad į apskaitą nebuvo įtrauktos 2016 m. rugsėjo 30 d. septynios PVM sąskaitos faktūros Nr. AZP0094033, AZP0094034, AZP0094036, AZP0094039, AZP0094040, AZP0094043, AZP0094045 pagal kurias UAB „T“ (duomenys pakeisti) pirko pupas iš UAB „A2“ (duomenys pakeisti) už bendrą 46 681,91 Eur sumą, tačiau iš tikrųjų pagal šias PVM sąskaitas faktūras UAB „T“ (duomenys pakeisti) ne pirko pupas, o pardavė pupas UAB „A2“ (duomenys pakeisti). Atsižvelgiant į tai, nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, aprašyme nurodytina, jog pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras UAB „T“ (duomenys pakeisti) pardavė pupas UAB „A2“ (duomenys pakeisti).
16.4. G. S. inkriminuota ir tai, kad į apskaitą įtraukė 2016 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGG00025144, pagal kurią UAB „T“ (duomenys pakeisti) pardavė grūdus UAB „A1“ (duomenys pakeisti) už 6 582,32 Eur sumą (1 142,39 Eur PVM), tačiau į apskaitą vietoje 5 439,93 Eur įtraukė 4 297,54 Eur pajamų ir 1 142,39 Eur pardavimo PVM. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. S. pateikė įtraukti į apskaitą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti teisingi duomenys apie įvykusią ūkinę operaciją. Byloje nenustatyta, kad G. S. būtų davusi nurodymus buhalterei į apskaitą įrašyti kitokius duomenis nei nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje. Atsižvelgiant į tai, neteisingų duomenų įrašymas į apskaitą vertintinas kaip buhalterinę apskaitą tvarkiusios buhalterės klaida, už ką G. S. negali atsakyti, todėl iš G. S. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aprašymo šalintina aplinkybė dėl 2016 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AGG00025144 neteisingo apskaitymo buhalterinėje apskaitoje.
Dėl G. S. nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį
17. Taip pat G. S. pagrįstai nuteista pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl neteisingų duomenų apie UAB „T“ (duomenys pakeisti) pajamas ir pelną įrašymą į deklaraciją ir pateikimą VMI siekiant išvengti mokesčių.
17.1. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia žinomai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą įrašymu į deklaraciją, nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą bei pateikimu valstybės įgaliotai institucijai. Tačiau vien tokių veiksmų baudžiamajai atsakomybei atsirasti nepakanka, būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 220 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti traukiamas tik nustačius siekį išvengti mokesčių. Nesant šio tikslo, už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikimą gali kilti administracinė atsakomybė. Aptariamas nusikaltimas yra tyčinis ir padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia.
17.2. Atlikus UAB „T“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą surašytoje 2018 m. balandžio 6 d. specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-8-3855 konstatuota, kad:
- 2016 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje neįtraukus sandorių su UAB „A2“ (duomenys pakeisti) pagal septynias 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitas faktūras už bendrą 46 681,91 Eur sumą (8 102 Eur PVM) ir nedeklaravus 8 102 Eur pardavimo PVM, buvo 8 102 Eur sumažintas mokėtinas į biudžetą PVM;
- 2016 m. spalio mėnesio PVM deklaracijoje deklaravus sandorius su UAB „G“ (duomenys pakeisti) dėl grūdinės produkcijos pirkimo už bendrą 139 248,31 Eur sumą (24 167,06 Eur PVM) pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras, buvo išvengta 24 167,06 Eur PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą;
- 2016 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje neįtraukus sandorio su UAB „Z“ (duomenys pakeisti) už 17 944,78 Eur sumą (3 114 Eur PVM) ir nedeklaravus 3 114 Eur pardavimo PVM, buvo 3 114 Eur sumažintas mokėtinas į biudžetą PVM;
- Pelno mokesčio deklaracijoje už 2015 metus buvo deklaruota 1 330 748 Eur pajamų, kai turėjo būti deklaruota 1 292 036 Eur, ir grąžintinas 3 746 Eur pelno mokestis, kai turėjo būti deklaruotas 131 130 Eur apmokestinamasis pelnas ir sumokėta 15 924 Eur pelno mokesčio;
- Pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 metus buvo deklaruota 2 662 192 Eur pajamų, 2 628 212 Eur sąnaudų, 33 980 Eur apmokestinamasis pelnas ir grąžintinas 5 097 Eur pelno mokestis, kai tyrimo metu nustačius neapskaitytas sąnaudas ir pajamas, buvo neteisingai deklaruota ir nesumokėta 8 149 Eur pelno mokesčio.
17.3. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad specialistė galėjo neteisingai apskaičiuoti UAB „T“ (duomenys pakeisti) finansinius veiklos rodiklius, o kartu mokėtinus pelno ir PVM mokesčius, tačiau be deklaratyvių teiginių apeliantai jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti specialisto išvados teisingumu, nepateikė. Apklausiama teismo posėdyje tyrimą atlikusi specialistė R. Pa. savo skaičiavimus patvirtino ir bet kokias nuteistųjų ir jų gynėjų keliamas abejones dėl skaičiavimų teisingumo paneigė.
17.4. Nuteistoji G. S. savo kaltės dėl neteisingų duomenų į VMI teikiamas deklaracijas įrašymo nepripažino, nurodė, kad ji pati prisijungimo prie VMI deklaravimo sistemos neturėjo, deklaracijas teikė UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „B“ (duomenys pakeisti) darbuotojos. Tačiau kaip paaiškino R. G. ir D. B., VMI teikiamos deklaracijos buvo užpildomos automatiškai pagal į buhalterinės apskaitos programą suvestus duomenis. Anksčiau jau buvo detaliai aptartos visos aplinkybės dėl atskirų PVM sąskaitų faktūrų neįtraukimo į apskaitą ar ūkinių operacijų, neatitinkančių tikrovės, įtraukimo į apskaitą, todėl pakartotinai dėl jų nebepasisakoma. Kaip jau buvo nurodyta, UAB „T“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą tvarkiusios buhalterės nežinojo apie joms nepateikiamus duomenis ar pateikiamus neteisingus duomenis apie UAB „T“ (duomenys pakeisti) ūkines operacijas, todėl šiuo atveju būtent G. S. privalo atsakyti už neteisingų duomenų įrašymą į VMI teikiamas deklaracijas.
17.5. Negalima sutikti ir su tuo, kad nėra nustatytas būtinasis BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis – tikslas išvengti mokesčių sumokėjimo. Priešingai, byloje nustatyta, kad sąmoningai į buhalterinę apskaitą buvo įtraukiamos ūkinės operacijos, didinančios įmonės sąnaudas bei kartu mažinančios mokėtinus mokesčius, taip pat nebuvo pateikiamos įtraukti PVM sąskaitos faktūros, patvirtinančios atliktus pardavimo sandorius, dėl kurių didėtų mokėtina mokesčių suma. Padarytų pažeidimų kryptingumas, sistemingumas ir mastas neabejotinai patvirtina, jog tokie veiksmai buvo atlikti turint aiškų tikslą – išvengti mokesčių. Akivaizdu ir tai, kad G. S. suprato, jog dėl jos neteisėtų veiksmų bus išvengta mokesčių ir to sąmoningai siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
18. Tačiau G. S. nepagrįstai inkriminuota ir tai, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje nebuvo įtrauktas sandoris su UAB „R“ (duomenys pakeisti) dėl transporto paslaugų pirkimo pagal 2016 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GRAM253 bei nedeklaruotas 98 Eur pirkimo PVM, taip nesumažinant mokėtino PVM mokesčio. Neįtraukus į apskaitą minėto sandorio UAB „T“ (duomenys pakeisti) privalėjo sumokėti daugiau PVM mokesčio, o tai neatitinka BK 220 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto tikslo išvengti mokesčių sumokėjimo, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu, pašalinant iš nusikalstamos veikos aprašymo aplinkybę apie neįtrauktą sandorį su UAB „R“ (duomenys pakeisti). Be to, G. S. nusikalstamos veikos aprašyme neteisingai nurodyta, kad į 2016 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją buvo neįtraukti sandoriai su UAB „A2“ (duomenys pakeisti) pagal septynias 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. AZP0094033, AZP0094034, AZP0094036, AZP0094039, AZP0094040, AZP0094043, AZP0094045 dėl tarpininkavimo paslaugų pardavimo, nors iš tikrųjų UAB „T“ (duomenys pakeisti) pagal šias PVM sąskaitas faktūras pardavė pupas. Pastaroji aplinkybė taip pat ištaisytina pakeičiant skundžiamą nuosprendį BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Dėl bausmių
19. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
20. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
21. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. BK 220 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. S. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas 120 MGL dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 100 MGL dydžio bauda. G. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista 110 MGL dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio bauda.
22. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. S. S. ir G. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nagrinėjamoje byloje nusikaltimo vykdytoja pripažinta G. S., o S. S. nuteistas kaip padėjėjas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į tai skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu, pašalinant S. S. ir G. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
23. S. S. teistas, baustas administracine tvarka, G. S. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka. S. S. nuteistas už du baigtus apysunkius tyčinius nusikaltimus, kurių vieną padarė kaip vykdytojas, o kitą kaip padėjėjas. G. S. pripažinta kalta padariusi apysunkį ir nesunkų tyčinius nusikaltimus.
24. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir įvertinus tai, jog buvo pašalinta nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, S. S. ir G. S. parinkta švelniausia iš sankcijoje numatytų bausmių – bauda, tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką, tiek galutinė subendrinta bauda, kurių dydžiai ženkliai mažesni už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų baudų už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus vidurkius, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, padės įgyvendinti bausmės tikslus bei negali būti vertinamos kaip aiškiai per griežtos.
Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo
25. Be to, skundžiamame nuosprendyje nuspręsta iki nuosprendžio dalies dėl paskirtos baudos sumokėjimo įvykdymo palikti galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. S. piniginėms lėšoms, esančioms ar būsiančioms UAB „Paysera LT“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
26. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. gegužės 31 d. nutarimu S. S. nuosavybės teisės į UAB „Paysera LT“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas buvo apribotos siekiant užtikrinti galimų civilinių ieškinių užtikrinimą (11 t., b. l. 71-72). Bylą nagrinėjant teisme Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęsiamas dėl galimo turto konfiskavimo ar civilinių ieškinių įvykdymo užtikrinimo (12 t., b. l. 180-183; 13 t., b. l. 106-109). Tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinių ieškinių nebuvo pareikšta, o priimtu skundžiamu nuosprendžiu turto konfiskavimas nebuvo taikytas, o skundžiamu nuosprendžiu laikinas nuosavybės teisių apribojimo taikymas pratęstas ne baudžiamojo proceso įstatyme numatytu pagrindu, todėl toliau laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. S. negali būti taikomas ir turi būti panaikintas.
27. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, panaikinant taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į S. S. UAB „Paysera LT“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais,
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti.
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies G. S. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybę, jog nusikalstamą veiką G. S. padarė dirbdama vadybininke bei kad į apskaitą įtraukė 2016 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGG00025144, pagal kurią UAB „T“ (duomenys pakeisti) pardavė grūdus UAB „A1“ (duomenys pakeisti) už 6 582,32 Eur sumą (1 142,39 Eur PVM), tačiau į apskaitą vietoje 5 439,93 Eur įtraukė 4 297,54 Eur pajamų ir 1 142,39 Eur pardavimo PVM
Pakeisti nuosprendžio aprašomojoje dalyje G. S. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybę, kad į apskaitą buvo neįtraukta UAB „R“ (duomenys pakeisti) 2016 m. vasario 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GRAM253, bei nurodyti, kad į apskaitą buvo neįtraukta UAB „R“ (duomenys pakeisti) 2016 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GRAM253.
Pakeisti nuosprendžio aprašomojoje dalyje G. S. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybę, kad į apskaitą įtraukti nebuvo pateiktos septynios 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AZP0094033, AZP0094034, AZP0094036, AZP0094039, AZP0094040, AZP0094043, AZP0094045, pagal kurias buvo pirktos pupos iš UAB „A2“ (duomenys pakeisti), bei nurodyti, kad pagal septynias 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. AZP0094033, AZP0094034, AZP0094036, AZP0094039, AZP0094040, AZP0094043, AZP0094045 UAB „T“ (duomenys pakeisti) pardavė pupas UAB „A2“ (duomenys pakeisti).
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies G. S. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybę, jog 2016 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje, pateiktoje 2016 m. gruodžio 19 d., nebuvo įtrauktas sandoris su UAB „R“ (duomenys pakeisti) dėl transporto paslaugų pirkimo pagal 2016 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GRAM253 bei nebuvo deklaruotas 98 Eur pirkimo PVM, ir taip nesumažintas mokėtinas PVM mokestis.
Pakeisti nuosprendžio aprašomojoje dalyje G. S. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybę, kad 2016 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją, pateiktą 2016 m. gruodžio 14 d., nebuvo įtraukti sandoriai su UAB „A2“ (duomenys pakeisti) pagal septynias 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. AZP0094033, AZP0094034, AZP0094036, AZP0094039, AZP0094040, AZP0094043, AZP0094045, bei nurodyti, kad buvo neįtraukti sandoriai su UAB „A2“ (duomenys pakeisti) pagal septynias 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. AZP0094033, AZP0094034, AZP0094036, AZP0094039, AZP0094040, AZP0094043, AZP0094045 dėl pupų pardavimo.
Panaikinti S. S. dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir G. S. dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Panaikinti nuosprendžiu iki paskirtos baudos sumokėjimo pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. S. piniginėms lėšoms, esančioms ar būsiančioms UAB „Paysera LT“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.