Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims E. P., Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji (duomenys neskelbtini) su pusbroliu R. S. sudarytos žodinės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu yra kelių transporto priemonės - automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, valdanti šį turtą nuosavybės teise. Pareiškėja juridinį faktą įrodinėja pateiktais automobilio registracijos liudijimu, Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita, automobilio remonto išlaidų, Privalomojo transporto priemonių draudimo įmokų dokumentais, liudytojo V. S. parodymais.

9. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kelių transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2001 m. Kelių transporto priemonių registre registruota R. S. vardu, jis nurodomas automobilio valdytoju – savininku (el. b. l. 145-146). Šiuo metu automobilio dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. R. S. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 20). Po jo mirties Lietuvoje nebuvo užvesta paveldėjimo byla, Testamentų registre nėra registruotų jo sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų (el. b. l. 74-75).

11. Teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė paaiškinimus apie (duomenys neskelbtini) su pusbroliu R. S. sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, automobilio, jo dokumentų ir užvedimo raktelio jai perdavimą bei kainos sumokėjimą. Taip pat teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. S., kuris nurodė, kad pardavėją ir pirkėją siejo giminystės santykiai. Jis pats su R., kuris jam buvo sūnėnas, dėl automobilio pirkimo bendravo per WhatsApp programėlę, susitarė, kad automobilį pirks už 1 000 Eur, pinigus perduos R. tėvams J. S. ir Z. S.. Automobilio parsivežti važiavo kartu su dukra I., pinigus grynais pinigais perdavė R. tėvams. Rašytinė sutartis nebuvo pasirašyta, kadangi R. buvo užsienyje ir pasirašyti jos negalėjo, taip ir sutarė, jog automobilis bus perregistruotas R. grįžus į Lietuvą, bet proga taip ir nepasitaikė. Automobilį jau beveik penkerius metus valdo, naudoja, prižiūri ir išlaiko jo dukra I. S. Su R. šeima bendrauja, niekas pretenzijų I. nereiškia, žino, jog automobilis yra I. R. S. sutuoktinė E. P. pateiktame atsiliepime taip pat patvirtina, kad tarp R. S. ir pareiškėjos (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, jos sutuoktinis gavo 1 000 Eur mokėjimą už automobilį, pretenzijų pareiškėjai neturi bei laiko ją minėto automobilio savininke.

12. Tiek liudytojo V. S., tiek suinteresuoto asmens E. P. nurodytos aplinkybės, tiek pareiškėjos paaiškinimai apie šalių susitarimą bei jo įvykdymą sutapo, esminių prieštaravimų dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatyta nebuvo. Juos pateigiančių duomenų byloje nėra, todėl jais netikėti ir nesiremti teismas pagrindo neturi (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

13. Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.71 straipsnio 1 dalis). Paprasta rašytine forma turi būti sudaromos motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartys (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.49 straipsnio 1 dalis).

14. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta (CK 6.431-1 straipsnis).

15. Pabrėžtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Taigi, žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos I. S. (pirkėja) ir R. S. (pardavėjas) sudaryta automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis neatitiko įstatyme nustatytos sandorio formos reikalavimų, tačiau sutarties šalys esmines sutarties sąlygas įvykdė. Pareiškėja sumokėjo už automobilį pardavėjo prašomą sumą – 1 000 Eur, pinigus perduodama jo nurodyta tvarka, o pardavėjo R. S. atstovai pareiškėjai (pirkėjai) perdavė automobilį ir jo registracijos dokumentus. Sutarties šalių santykiams, susitarimo sudarymo formai įtakos turėjo šalis sieję artimi giminystės santykiai, R. S. gyvenimas užsienio valstybėje ir retas grįžimas į Lietuvą. R. S. mirus pareiškėja nebeturi galimybės registruoti automobilio savo vardu, o paties automobilio, registruoto mirusio asmens vardu, dalyvavimas eisme į draudžiamas.

17. Teismas konstatuoja, kad įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, liudytojo parodymus, suinteresuoto asmens E. P. atsiliepime nurodytą informaciją, teisinį reglamentavimą, yra pagrįsta manyti, jog pareiškėja yra automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė (duomenys neskelbtini) su pusbroliu R. S. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo į automobilį pagrindai yra aiškūs, neginčijami suinteresuotų asmenų. Prašomas nustatyti faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia tvarka jų gauti, todėl pareiškėjos nurodytas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

18. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas automobilio savininko registracijos pakeitimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra kelių transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkė (duomenys neskelbtini) su R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiu (duomenys neskelbtini), sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas automobilio savininko registracijos pakeitimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.