Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovui K. B., jo ir trečiojo asmens notarės Rasos O. I. atstovems advokato padėjėjai K. R., advokatei B. M. Ž,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui K. B., tretieji asmenys T. B., antstolė G. A., notarė R O. I. dėl išieškojimo nukreipimo į kito asmens valdyme esantį skolininko turtą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas taikant alternatyvų teisių gynimo būdą.

Ieškovės J. B., atsakovo K. B. ir jo atstovių, trečiojo asmens antstolės G. A. paaiškinimais, trečiojo asmens notarės R O. I. atstovių paaiškinimais, taip pat rašytine bylos ir vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog 2009 m. gruodžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta tarp šalių – ieškovės J. B. ir atsakovo T. B. – 2000 m. birželio 9 d. sudaryta santuoka bendru sutuoktinių sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria T. B. įsipareigojo skirti vaikų materialiniam išlaikymui ne mažiau kaip po 625,00 Lt (181,01 Eur) per mėnesį kiekvienam sūnui, iš viso abiem kartu ne mažiau kaip 1 250,00 Lt (362,02 Eur) kas mėnesį, šią sumą pervedant į motinos J. B. sąskaitą (el. b. t. 1, l. 16-18). Antstolės G. A. kontoroje pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-27182-530/2016, vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl T. B. įsipareigojimo skirti sūnums Martynui, gimusiam 2000 m. gruodžio 1 d., ir Benui, gimusiam 2007 m. kovo 27 d., materialiniam išlaikymui ne mažiau kaip po 181,01 Eur per mėnesį kiekvienam sūnui, iš viso abiem kartu ne mažiau kaip 362,02 Eur kas mėnesį, išlaikymo įsiskolinimo dydis yra 28335,90 Eur (el. t. 1 b. l. 17). Atsakovas T. B. 2016 m. spalio 28 d. pareiškimu, gautu 17-ajame notaro biure, atsisakė palikimo 2016 m. spalio 6 d. mirus tėvui R. B. (el. b. t. 2, l. 6). Trečiasis asmuo K. B. 2016 m. spalio 28 d. pareiškimu priėmė palikimą atsiradusį po palikėjo R. B. mirties 2016 m. spalio 6 d. (el. b. t. 2, l. 4). Nekilnojamojo turto registro duomenimis palikėjui R. B. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu (duomenys neskelbtini) bei negyvenamoji patalpa - garažas (boksas) (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, l. 16, 40-41, 42, 40). 2016 m. gruodžio 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2352-810/2016 ieškovės prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės įpareigoti notarę sustabdyti palikėjo R. B. paveldėjimo teisės liudijimo paveldėtojams išdavimo procedūrą iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, todėl notarė vykdydama teismo nutartį paveldėjimo teisės liudijimo palikėjo įpėdiniams neišdavė (el. b. t. 2, l. 73-74). 2017 m. balandžio 18 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nusprendė panaikinti T. B. atsisakymą priimti tėvo R. B. palikimą ir nukreipti pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-27182-530/2016 vykdomo išlaikymo iš T. B. nepilnamečiams vaikams: M. B., gimusiam 2000 m. gruodžio 1 d., bei B. B., gimusiam 2007 m. kovo 27 d., skolos išieškojimą ieškovės J. B. naudai į atsakovui T. B. paveldint pagal įstatymą tenkančią palikimo, likusio po tėvo R. B. mirties, dalį (el. b. t. 1, l. 4-9 ). Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gegužės 19 d. 2017 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-3111-918/2017 pagal ieškovės buvusios palikėjo sutuoktinės E. B. ieškinį atsakovams K. B. ir T. B. dėl įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo nustatė, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, palikėjui mirties dieną nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto. 2017 m. gegužės 30 d. antstolė G. A. areštavo T. B. disponavimo teisę į palikėjui R. B. priklausančius nekilnojamuosius daiktus – butą ir garažą (el. b. t. 2, l. 58-64). 2017 m. rugpjūčio 9 d. K. B. pateikė notarei prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (el. b. t. 2, l. 38). N. R. O. I. K. B. 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymu, K. B. išdavė 2017 m. rugpjūčio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimus į palikėjo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2016 m. spalio 6 d., turtą: ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei garažą, kurio unikalus Nr. 1998-5012-8017:0042, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. t. 2, l. 90-94, 96-100).

Teismas sprendžia, kad ieškinyje suformuluotas ieškovės reikalavimas negali būti tenkintas ieškovės prašomu būdu. Visų prima, ieškovė nepagrįstai nurodė, kad trečiasis asmuo T. B. po tėvo mirties paveldėjo dalį turto, esančio K. B. valdyme. Šioje byloje nustatyta, kad T. B. atsisakė tėvo palikimo, ir nors Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu šis atsakymas buvo pripažintas negaliojančiu, T. B. į paveldėjimo santykius neįstojo ir netapo turto, paveldėto po tėvo mirties savininku. Be to, byloje yra įrodyta, kad palikėjo R. B. įpėdinis K. B. po savo tėvo mirties priėmė palikimą pagal įstatymą, o kitam įpėdiniui – T. B. neįstojus į paveldėjimo santykius, paveldėjo visą R. B. paliktą turtą. K. B. išduotas paveldėjimo liudijimas nėra nuginčytas, ieškovė šioje byloje tokio reikalavimo nereiškė, nors tokią teisę turėjo. Sutiktina su ieškove, jog ji nėra subjektas, galintis ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą pagal CK 5.8 straipsnį, tačiau šioje normoje įtvirtintas specialus įpėdinių teisių gynimo būdas savaime neriboja kitų asmenų, kurie patys nepretenduoja į palikimą, teisės ginčyti įpėdiniui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, esančio tik įpėdinio turimos teises įforminimo dokumentu, jeigu tų asmenų subjektinės teisės yra pažeidžiamos būtent paveldėjimo teisės liudijančio dokumento išdavimu. Tokiu atveju šis dokumentas gali būti teisme ginčijamas bendrais pagrindais, įrodinėjant to asmens (ne paveldėtojo) teisių bei interesų pažeidimą arba suvaržymą. Ieškovė laisvai disponuoja teise rinktis pažeistų teisų gynimo būdą, ir šiuo atveju pareiškė ieškinį dėl išieškojimo iš po R. B. mirties atsiradusio palikimo dalies, turėjusios tekti pagal įstatymą skolininkui T. B. ir šiuo metu esančios K. B. nuosavybėje ir valdyme. Pažymėtina, jog 2017 m. balandžio 18 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas motyvuodamas teismo sprendimą konstatavo, kad atsakovas, vengdamas vykdyti prigimtinę išlaikymo prievolę, iš esmės pažeidžia ieškovės ir nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Teismas nurodė, jog atsakovo nesąžiningo elgesio – vengimo vykdyti prigimtinę prievolę – išraiška ir yra ieškovės ginčijamo atsakovo sudaryto vienašalio sandorio – atsisakymo nuo palikimo sudarymas. Dėl to teismas konstatavo, kad yra pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu ir taip sukurti prielaidas, kad atsakovo prievolė būtų įvykdyta turto, kurį atsakovas neteisėtai (pažeisdamas ieškovės bei šalių vaiko interesus) atsisakė priimti, sąskaita. Pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditorės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn. Dėl to ieškovei ir šalių vaikams neįvykdytos atsakovo prievolės turi būti įvykdytos to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens K. B. nuosavybėn (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Taigi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu jau buvo nustatyta aplinkybė, jog palikėjo R. B. turtas yra K. B. nuosavybėje ir valdyme, nors priimant minėtą teismo sprendimą paveldėjimo liudijimai K. B. dar nebuvo išduoti. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog notarė R O. I. neteisėtai išdavė paveldėjimo liudijimus į visą palikėjo R. B. turtą K. B.. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė jau realizavo savo teisę ginti savo teises nuo neteisėto K. B. savo mokumo sumažinimo, pasinaudodama actio Pauliana teisiniu institutu (CK 6.66 straipsnis). Tenkindamas ieškovės ieškinį Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė 2017 m. balandžio 18 d. teismo sprendimą, minėtas sprendimas įsiteisėjęs, tačiau neįvykdytas, nes antstolė pagal minėtą sprendimą negali nukreipti išieškojimo į K. B. nuosavybėn perėjusį palikėjo R. B. turtą. Taigi realiai ieškovės ir jos vaikų interesai nėra apginti, todėl ieškovė vėl kreipėsi į teismą reikšdama reikalavimą ir šioje byloje prašydama nukreipti pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (bei pagal 2017 m. balandžio 18 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą) vaikų išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą į turto dalį, kurią po tėvo mirties pagal įstatymą paveldėjo trečiasis asmuo T. B., esantį atsakovo K. B. valdyme: ¼ buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 64,97 kv. m., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei ½ garažo, adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 16,72 kv. m., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendra vertė 10 345,00 Eur.

Ginčas šioje byloje kilo dėl trečiojo asmens T. B. pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams įgyvendinimo, t. y. iš šeimos teisinių santykių. Įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisingas teismo sprendimas būtų priimtas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu, šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikė galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. tenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių arba teisėtų interesų gynimo būdą (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3, 4 dalys). Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Kadangi ieškovė reiškia ieškinį gindama nepilnamečių vaikų interesus, teismas sprendžia, jog byloje egzistuoja viešas interesas, o teismas turi teisę imtis vaiko interesų gynimo būdų savo iniciatyva, parinkti ir taikyti alternatyvius vaikų teisių gynimo būdus. Tą patį teisinį rezultatą galima pasiekti taikant skirtingus pažeistų teisių gynimo būdus. Šiuo atveju ieškovės ir jos vaikų interesai gintini taikant netiesioginio ieškinio institutą.

Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį netiesioginio ieškinio ypatybė – teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama įstatyme nustatytam subjektui–kreditoriui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2007 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2007).

Byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo T. B. tinkamai nevykdo savo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, dėl to vykdomojoje byloje Nr.0088/10/01285 yra susidaręs 28 335,90 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimams. Mirus trečiojo asmens T. B. ir atsakovo tėvui R. B., liko paveldėtinas turtas – ½ buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) bei negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) (duomenys neskelbtini) Pagal įstatymą įpėdiniai atsakovas K. B. ir T. B. paveldi R. B. palikimą lygiomis dalimis, t. y. po ¼ buto ir ½ garažo, tačiau T. B. nepriimdamas palikimo neteisėtais savo valiniais veiksmais pablogino savo turtinę padėtį – kaip pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis nepriėmė mirusio tėvo palikimo, todėl ieškovė siekdama savo vaikų ir savo, kaip kreditorių, interesus, siekia atstatyti skolininko trečiojo asmens T. B. mokumą, nukreipdama išieškojimą į T. B. pagal įstatymą paveldėtiną palikimo dalį. Ieškovės nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, atitinka teisinį pagrindą, numatytą CK 6.68 straipsnyje. Remiantis CK 6.68 straipsnio 1 dalimi, kreditorius pirmiausia turi įrodyti savo neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui. Be to, turi būti įrodyta, kad skolininkas savarankiškai neįgyvendindamas šių savo teisių pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, interesus CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teise (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Taigi tiek kreditoriaus neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas, tiek kreditoriaus teisių pažeidimas, poreikis apsaugoti tas teise ir prievolių įvykdymo termino suėjimas turi sudaryti įrodinėjimo dalyką, kai reiškiamas netiesioginis ieškinys. Šioje byloje nėra ginčo, jog ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę trečiojo asmens T. B. atžvilgiu. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog išlaikymo įsiskolinimas yra 28335,90 Eur, todėl konstatuotina, jog yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Trečiasis asmuo T. B., būdamas pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) po tėvo R. B. mirties per įstatymo nustatytą 3-jų mėnesių terminą neatliko jokių veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys) palikimui priimti. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo T. B., žinodamas, kad ieškovės atstovaujamiems vaikams, kaip kreditoriams, turi teikti teismo sprendimu patvirtinto dydžio išlaikymą, įstatymų nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą palikimo po savo tėvo mirties nepriėmė, tai atlikti vengė, taip pablogino savo turtinę padėtį, t.y. sumažino savo mokumą. Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti (CK 5.50, 5.60 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-98/2007), tačiau šių teisės normų aiškinimas negali būti atsiejamas nuo konkrečios bylos aplinkybių. Vertinant formaliai, atsakovas, nepriimdamas palikimo, nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. CK 1.137 straipsnyje numatyta, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teise ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2-3 dalys). Šiuo atveju pasyvus trečiojo asmens T. B. elgesys sudaro pagrindą pripažinti, kad jis elgėsi priešingai moralės normoms bei teisingumo principui, nes, žinodamas apie išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, stengėsi išvengti išlaikymo įsiskolinimo nukreipimo į jam tenkančią palikimo dalį. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnyje 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus. Nustačius, kad įpėdinis – T. B. neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise nepriima palikimo ir taip pažeidžia savo nepilnamečių vaikų teises ir interesus, pažeistos nepilnamečių vaikų teisės turi būti ginamos ir reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kuris neteisėtai ir pažeidžiant vaikų teises ir interesus buvo nepriimtas, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, esantį atsakovo nuosavybėje ir valdyme. Pažymėtina ir tai, jog toks sprendimas K. B. teisių ir interesų nepažeidžia, nes K. B. tenkanti palikimo dalis po tėvo R. B. mirties padidėjo dėl neteisėtų ir nesąžiningų T. B. veiksmų nepriimant palikimo, taigi atsakovui iš neteisės teisė kilti negali. CPK nereglamentuoja kreditoriaus ir skolininko procesinės padėties civilinėje byloje, iškeltoje pagal netiesioginį ieškinį. Netiesioginiu ieškiniu siekiama apginti pareiškėjo–kreditoriaus, kitų kreditorių ir net paties skolininko interesus. Šiam tikslui pasiekti kreditorius gali pasirinkti bet kurią teisminį ginčą inicijuojančio asmens procesinę padėtį (ieškovu, skolininką įtraukiant į procesą trečiuoju asmeniu, skolininko, kaip ieškovo, atstovu ar bendraieškiu). Civilinėje byloje, iškeltoje pagal netiesioginį ieškinį, kreditorius nėra ginčijamo materialinio santykio dalyvis, ir ieškinio patenkinimas tiesioginių materialinių teisinių padarinių jam nesukelia, tačiau skolininko, teismui patenkinus turtinį reikalavimą į jo skolininką, mokumas didinamas. Dėl to bet kuri byloje kreditoriaus pasirinkta procesinė padėtis yra nulemta šių teisinių tikslų. Šiuo atveju skolininko procesinė padėtis – trečiasis asmuo. Kreditorius neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.). Šiuo atveju, netiesioginiu ieškiniu paveldėjimo teisė neįgyvendinama, nes trečiasis asmuo neįpareigojamas priimti palikimą, notarui nenustatoma pareiga išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o atkuriama dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pablogėjusi turtinė padėtis, perduodant trečiajam asmeniui turto dalį, kuria atsakovas praturtėjo dėl T. B. neteisėto palikimo atsisakymo. Taigi paveldėjimo teisiniai santykiai neįgyvendinami.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog T. B. moka tik 50,00 Eur išlaikymą abiems vaikams per mėnesį, turto ir santaupų neturi, taip pat neturi gerai apmokamo darbo, todėl darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai siekia apsaugoti savo ir nepilnamečių vaikų teises ir interesus, pareikšdama ieškinį dėl leidimo nukreipti žalos išieškojimą į T. B. paveldėtiną pagal įstatymą turtą. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog T. B. žinodamas apie išlaikymo skolą nepilnamečiams vaikams, palikimo nepriėmė piktnaudžiaudamas savo teise, todėl ieškovės ir jos vaikų, trečiojo asmens T. B. kreditorių, teisės gali ir turi būti ginamos taikant netiesioginio ieškinio institutą, t. y. priverstinai perduodant atsakovui turtą, kuriuo atsakovas praturtėjo, o trečiojo asmens turtinė padėtis pablogėjo, dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų (CK 6.68 straipsnis) ir nukreipiant išieškojimą į trečiajam asmeniui T. B. turėjusią pagal įstatymą tekti palikėjo R. B. palikimo dalį – ¼ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (CK 5.11, 5.13, 5.50, 6.68 straipsniai). Be to, šioje byloje, atsakovo argumentai apie palikėjo R. B. valią palikti palikimą K. B., nesant palikėjo testamento, taip pat argumentai, jog Karolis B. R. Bereišai priklausančiame bute su šeima ir nepilnamečiu vaiku gyveno, mokėjo mokesčius, atliko pagerinimus, sprendžiant ginčą, neturi teisinės reikšmės, nes atsakovas nereiškė priešieškinio dėl buto pagerinimo, laidojimo išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šiuo atveju trečiasis asmuo T. B. byloje savo procesinių pareigų neatliko, bylos nagrinėjime nedalyvavo, byla iškelta siekiant apginti nepilnamečių vaikų interesus, nuo neteisėtų trečiojo asmens T. B. veiksmų. Byloje nustatyta, jog atsakovas K. B. tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu neatliko, todėl vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais bylinėjimosi išlaidos šioje byloje priteistinos ieškovei ne iš atsakovo, o iš trečiojo asmens T. B.. Ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 271,00 Eur (233+38) žyminio mokesčio ir 647,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, šios išlaidos priteistinos iš trečiojo asmens T. B., nes yra protingo dydžio ir pagrįstos įrodymais. Atsakovo K. B. bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas, priteisti atsakovo ir trečiojo asmens notarės R O. I. bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nėra teisinio pagrindo.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje yra 28,65 Eur, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš T. B. (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2018 m. spalio 24 d nutartimi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 149 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniais,

n u sprendžia:

Ieškinį tenkinti taikant alternatyvų pažeistų teisių gynimo būdą.

Priteisti trečiajam asmeniui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui T. B. turėjusią pagal įstatymą tekti palikėjo R. B. palikimo dalį – ¼ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Leisti nukreipti pagal 2010 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdomo 28 335,90 Eur išlaikymo skolos nepilnamečiams vaikams: M. B., gimusiam 2000 m. gruodžio 1 d, bei B. B., gimusiam 2007 m. kovo 27 d. išieškojimą iš T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į trečiajam asmeniui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą palikėjo R. B. palikimo dalį – ¼ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 918,50 Eur (septynių šimtų aštuoniolikos eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš trečiojo asmens T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 28,65 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidas. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2018 m. spalio 24 d nutartimi, iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.