Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovams T. B. ir K. B. dėl įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Laura Daumantaitė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. B. ir E. B. susituokė 1972-11-11. 1990-05-14 išduotas gyvenamosios patalpos orderis R. B. apsigyventi 3 kambarių bute (duomenys neskelbtini), su šeima: žmona E. B. ir sūnumis T. B. ir K. B.. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), įgytas 1993-03-29 Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir įregistruotas R. B. vardu. 1996-09-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2798/1996 R. B. ir E. B. santuoka nutraukta. Nutraukiant santuoką, vaikų išlaikymo, bendro turto padalijimo klausimai nebuvo sprendžiami. R. B. ir E. B. ištuoka įregistruota 1997-02-04. 2016-10-07 R. B. mirė. Po R. B. mirties 2016-10-28 K. B. pareiškimu R. B. palikimą priėmė, o T. B. palikimo, atsiradusio po R. B. mirties, atsisakė.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis; esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus; Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, o esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2003; 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2005, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2005, kt.). Kartu pažymėtina, kad SŠK iš esmės analogiškai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo butas buvo privatizuotas santuokos metu, todėl šis butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tiek galiojusiame 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekse, tiek ir galiojančiame 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybė (SŠK 21 str. 1d., CK 3.87 str. 1 d.). Iki 2001-07-01 įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 str. 3 d., pagal kurią turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2008; 2008-12-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-584/2008).

Teismui nagrinėjant sutuoktinių bendro turto padalijimo bylą po 2001 m. liepos 1 d., taikomos 2000 m. CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių bendro turto padalijimą. CK 3.129 straipsnyje įtvirtintos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui taikytinos senaties taisyklės, pagal kurias reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios. Santuokos metu įgyto turto bendrumo prezumpcija buvo įtvirtinta ir Santuokos ir šeimos kodekse (21 str.), kurio galiojimo metu buvo įgytas ginčo turtas.

Apibendrinant, butas (duomenys neskelbtini), įgytas 1993-03-29 ir laikomas priklausančiu abiems buvusiems sutuoktiniams. 1996-09-02 teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo nustatytos aplinkybės, kad E. B. ir R. B. bendro ūkio neveda nuo 1995 metų pradžios. Iš ieškovės atstovės ir atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė net ir nutraukus santuoką su R. B., ginčo bute gyveno, jį remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius, t. .y. elgėsi su šiuo turtu kaip su bendru turtu, nėra duomenų, kad R. B. būtų tam prieštaravęs, t.y. kad tarp buvusių sutuoktinių būtų buvęs ginčas dėl nuosavybės teisės į turtą, naudojimosi turtu ar dėl jų dalių bendrame turte. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad santuokos metu E. B. ir R. B. įgytas butas buvo ne bendra sutuoktinių nuosavybė, o vieno jų asmeninė nuosavybė. Vien aplinkybė, kad R. B. ir E. B. nutraukdami santuoką nesprendė šio turto teisinio padalijimo klausimo, nepaneigia turto bendrumo principo. Be to, įvertintina aplinkybė, kaip buvę sutuoktiniai elgėsi su ginčo butu. Nutraukus E. B. ir R. B. santuoką, pasibaigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto teisinis režimas, t.y. bendroji jungtinė nuosavybė nuo santuokos nutraukimo momento tapo bendrąja daline nuosavybe. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti esant pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Konstatavus, kad ginčo butas įgytas E. B. ir R. B. santuokos metu ir nesant paneigto sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, yra pagrindas išvadai, kad ginčo butas buvo bendra sutuoktinių nuosavybė, E. B. priklauso ½ šio buto dalis, o R. B. jo mirties dieną priklausė ½ ginčo buto dalis.

Šioje byloje teismas patyrė 7,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad nors ieškinio reikalavimai iš esmės patenkinti, tačiau byla buvo inicijuota ne dėl atsakovų kaltų ar neatsargių veiksmų ( t.y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovai kokiu nors būdu būtų pažeidę ieškovės teises), šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad ieškovei E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad R. B. , a. k. (duomenys neskelbtini) jo mirties dieną nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,69 Eur (septyni eurai šešiasdešimt devyni centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą įmokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.