Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą Norvegijos Karalystės Pataisos tarnybos direktorato prašymą dėl Oslo apygardos teismo (pirmoji instancija) 2020 m. gegužės 7 d. nuosprendžio pripažinimo ir A. K. paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. XII-800 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismui persiuntė Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą spręsti Norvegijos K. O. apygardos teismo (pirmoji instancija) 2020 m. gegužės 7 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad A. K., gimęs 1992 m. sausio 20 d., Norvegijos K. O. apygardos teismo (pirmoji instancija) teismo 2020 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme už: 1) baudžiamojo įstatymo § 232 pirmojo skirsnio, žr. § 231, pirmojo skirsnio, žr. baudžiamojo įstatymo § 15 pažeidimą, (nelegalus narkotinių medžiagų laikymas, kai nusikaltimas susijęs su labai dideliu kiekiu, arba bendrininkavimas); 2) baudžiamojo įstatymo § 322, žr. § 321, baudžiamojo įstatymo § 15 pažeidimą (kitam asmeniui priklausančio daikto pasisavinimas, siekiant gauti sau arba kitiems neteisėto pelno, tą daiktą parduodant, juo pasinaudojant arba iš jo gaunant kokios nors kitokios naudos. Vagystė yra laikoma stambaus masto, nes yra ypač atsižvelgiama į tai, jog ji yra profesionalaus pobūdžio arba dėl kitų priežasčių buvo ypač pavojingo arba visuomenei žalingo pobūdžio. Už bendrininkavimą baudžiama tokiu pačiu būdu) (7 atvejai); 3)baudžiamojo įstatymo §322 žr., §321, baudžiamojo įstatymo §16 žr., baudžiamojo įstatymo §15 (pasikėsinimas pasisavinti kitam asmeniui priklausantį turtą siekiant gauti sau arba kitiems neteisėto pelno, tą daiktą parduodant, juo pasinaudojant arba iš jo gaunant kokios nors kitokios naudos. Vagystė yra laikoma stambaus masto, nes yra ypač atsižvelgiama į tai, jog ji yra profesionalaus pobūdžio arba dėl kitų priežasčių buvo ypač pavojingo arba visuomenei žalingo pobūdžio. Už bendrininkavimą baudžiama tokiu pačiu būdu) (2 atvejai); 4) baudžiamojo įstatymo §361 pirmojo skirsnio raidė b (neteisėtas pagaminto arba suklastoto dokumento naudojimas, pateikiant jį kaip tikrą arba nesuklastotą); 5) kelių eismo įstatymo §31 pirmasis skirsnis, žr., §5, žr. Reglamentas dėl ženklų §8 ženklo numeris 362 „Greičio ribojimas“ (vairavimas didesniu greičiu, nepaisant ženklo Nr. 362 „greičio ribojimas“, kuris draudžia važiuoti didesniu nei nurodyta km/h (2 atvejai); 6) kelių eismo įstatymo § 31 pirmasis skirsnis, žr. §24 pirmojo skirsnio pirmasis punktas (motorinės transporto priemonės vairavimas be galiojančio vairuotojo pažymėjimo, arba kvalifikacijos pažymėjimo, reikalingo būtent motorinių transporto priemonių grupei) (4 atvejai).

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Pastarojo Susitarimo 8 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Šiuo atveju, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, teismas nenustatė pagrindų, numatytų Susitarimo 8 straipsnyje, dėl kurių galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Duomenų, kad nuteistojo A. K. perdavimas Lietuvos Respublikai tolesniam bausmės vykdymui keltų grėsmę jo ar jo šeimos narių gyvybei, sveikatai ar saugumui, byloje nėra. Taip pat nėra nustatyta kitų sąlygų, dėl kurių Norvegijos Karalystės nuosprendžio pripažinimas ir bausmės vykdymas bent iš dalies Lietuvos Respublikoje būtų negalimas.

Susitarimo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą, tačiau to paties straipsnio 2 dalis įtvirtina atvejus, kuomet nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas: a) kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje; b) kai nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone; c) kai nuteistasis asmuo pabėgo ar kitokiu būdu sugrįžo į vykdančiąją valstybę dėl to, kad išduodančiojoje valstybėje jam (jai) iškelta baudžiamoji byla ar priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir teismui pateiktus bylos duomenis, sprendžia, kad nuteistasis A. K. laisvės atėmimo bausmę, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, turėtų atlikti būtent savo kilmės valstybėje. Šios išvados nepaneigia nuteistojo ranka rašytame pareiškime nurodytos aplinkybės, jo deklaruojami ateities norai bei planai. Teismas sutinka, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmę atliekant Norvegijoje, šioje šalyje šiuo metu gyvenančiai žmonai būtų palankesnės sąlygos bendravimui su kalinčiuoju palaikyti, tačiau žmona pati renkasi gyvenamąją vietą ir jai nėra draudžiama keisti ją, taip pat bendrauti su Lietuvos Respublikoje kalinčiu asmeniu, jei A. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų perimtas.

Ši nuteistojo A. K. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal Norvegijos Karalystės teisę kaip baudžiamojo įstatymo § 232 antrojo skirsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos, žr. pirmojo skirsnio, žr. § 231, pirmojo skirsnio, žr. baudžiamojo įstatymo § 15 pažeidimas, pagal pateiktą išduodančiosios valstybės šių teisės normų aprašymą, atsižvelgus į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ Oslo apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nuosprendyje minimas vien kokaino kiekis (1213 g), kurį neteisėtai laikė A. K., laikytinas labai dideliu, prilyginama nusikaltimui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, numatančiam baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Už šio nusikaltimo padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų. Kadangi pagal Lietuvos teismų praktiką nuteistojo neteisėtas disponavimas nurodytomis aplinkybėmis be minėto kokaino ir kitomis psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis – amfetaminu ir hašišu – šiuo atveju patenka į paminėto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, amfetamino ir hašišo laikymas pagal atskirą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį nekvalifikuotinas.

Šios nuteistojo A. K. padarytos 7 nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal Norvegijos Karalystės teisę kaip baudžiamojo įstatymo § 322, žr. §321, baudžiamojo įstatymo § 15 skirsnio pažeidimai (kitam asmeniui priklausančio daikto pasisavinimas, siekiant gauti sau ar kitiems neteisėto pelno, tą daiktą parduodant, juo pasinaudojant arba iš jo gaunant kokios nors kitokios naudos), pagal pateiktą išduodančiosios valstybės šių teisės normų aprašymą, nurodytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, prilyginamos septyniems atskiriems nusikaltimams, numatytiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, numatančioje baudžiamąją atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Už šių nusikaltimų padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Liudijime bei teismo sprendime nurodomos tokios aukščiau paminėtame 3 punkte su pasikėsinimu pagrobti svetimą turtą susijusių nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės, jog nuteistasis A. K. naktį į 2019 m. gegužės 3 d., penktadienį, adresu (duomenys neskelbtini), jis bandė įsilaužti į automobilį „BMW“, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį G. O., išdauždamas automobilio langą, turėdamas tikslą pasisavinti automobilio navigacijos įrangą, arba bendrininkavo. Jam nepavyko, nes vaikams skirta apsauga sutrukdė jam įsilaužti į automobilį; taip pat jis naktį į 2019 m. gegužės 7 d., antradienį, adresu (duomenys neskelbtini), bandė įsilaužti į automobilį „BMW“, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį T. S., išdauždamas automobilio langą ir atpalaiduodamas skydelį bei vidurinę konsolę, turėdamas tikslą pasisavinti automobilio navigacijos įrangą, arba bendrininkavo. Jam nepavyko, nes jis buvo pastebėtas.

Šios nuteistojo A. K. padarytos 2 nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal Norvegijos Karalystės teisę kaip baudžiamojo įstatymo § 322, žr. §321, baudžiamojo įstatymo § 16, žr., baudžiamojo įstatymo § 15, skirsnio pažeidimai (pasikėsinimas pasisavinti kitam asmeniui priklausančio daiktą, siekiant gauti sau ar kitiems neteisėto pelno, tą daiktą parduodant, juo pasinaudojant arba iš jo gaunant kokios nors kitokios naudos), pagal pateiktą išduodančiosios valstybės šių teisės normų aprašymą, nurodytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, prilyginamos dviem atskiriems nusikaltimams, numatytiems aukščiau aprašytoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą galimos sekančios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Liudijime bei teismo sprendime nurodomos tokios aukščiau paminėtame 4 punkte su neteisėtu disponavimu suklastotu dokumentu susijusios nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, jog nuteistasis A. K. 2019 m. gegužės 7 d., antradienį, 21:30 val., kelyje E-6 Taraldrud šiaurės kryptimi ties Sofiemyr jis naudojosi suklastotu lietuvišku vairuotojo pažymėjimu, kuriame buvo įrašytas A. K. vardas, kaip tikru, pateikdamas jį policijai, kai buvo sustabdytas kontrolei.

Ši nuteistojo A. K. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal Norvegijos Karalystės teisę kaip baudžiamojo įstatymo § 361, pirmojo skirsnio raidę b pažeidimas (neteisėtas pagaminto arba suklastoto dokumento naudojimas, pateikiant jį kaip tikrą arba nesuklastotą), pagal pateiktą išduodančiosios valstybės šių teisės normų aprašymą, nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, prilyginamas nusikaltimui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, numatančioje baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Už šio nusikaltimo padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalies sankcija numato areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Taip pat A. K. Oslo apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ir už du kelių eismo įstatymo §31 pirmojo skirsnio, žr., §5, žr. Reglamentas dėl ženklų §8 ženklo numeris 362 „Greičio ribojimas“ (vairavimas didesniu greičiu, nepaisant ženklo Nr. 362 „greičio ribojimas“, kuris draudžia važiuoti didesniu nei nurodyta km/h) pažeidimus ir keturis kelių eismo įstatymo § 31 pirmojo skirsnio, žr. §24 pirmojo skirsnio pirmasis punktas (motorinės transporto priemonės vairavimas be galiojančio vairuotojo pažymėjimo, arba kvalifikacijos pažymėjimo, reikalingo būtent motorinių transporto priemonių grupei) pažeidimus. Kadangi už šiuos A. K. padarytus kelių eismo įstatymo pažeidimus Lietuvos Respublikoje nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, tokie pažeidimai nėra laikomi nusikalstamomis veikomis pagal Lietuvos Respublikos teisę, šioje dalyje sprendimas nepripažintinas ir pastarieji pažeidimai nederinami su atitinkamais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniais.

Pripažinus užsienio teismo nuosprendį (sprendimą), svarbus vaidmuo tenka bausmių suderinimo klausimui, kurį sprendžiant pažymėtina, jog pagal Susitarimo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas – pritaikyta bausmė negali būti griežtesnė negu išduodančiojoje valstybėje paskirta bausmė, įvertinus jos pobūdį ir trukmę.

Kaip matyti iš Oslo apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo (nuosprendžio), priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu teismas įvertino jo padarytų veikų pobūdį, A. K. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pavojingumo laipsnį, asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu, ir už visus sprendime nurodytus pažeidimus skyrė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Prašymą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (sprendime) A. K. už kiekvieną iš pažeidimų atsakomybė nebuvo diferencijuota, t.y. Oslo apygardos teismas nenustatė konkrečios bausmės dydžio už kiekvieną iš pažeidimų ir už visus – tiek už baudžiamojo įstatymo, tiek už kelių eismo įstatymo – paskyrė bendrą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

Tačiau negalima nepastebėti, kad sprendime aptardamas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, Oslo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustatant bausmės dydį svarbiausiais yra stambaus masto narkotikų nusikaltimas ir stambaus masto vagystės. Pastarasis teismas pažymėjo, kad vien už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis A. K. skirtina šiek tiek švelnesnė nei 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o už nusikaltimus pagal kaltinamosios išvados II ir III punktą, tai yra vagystes bei pasikėsinimus įvykdyti vagystes, būtų galima skirti maždaug 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Oslo pirmosios instancijos teismas atskirai dėl bausmių dydžių už likusius, su disponavimu suklastotu dokumentu susijusį baudžiamojo įstatymo bei kelių eismo įstatymo pažeidimus net nepasisakė ir tik nurodė, kad pastaruosius laiko sunkinančia aplinkybe. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nenumato tokios sunkinančios aplinkybės, pažymėtina, kad vien dėl to šioje situacijoje nėra pagrindo mažinti Lietuvoje pripažintiną ir vykdytiną bausmę, nes vien už su disponavimu suklastotu dokumentu susijusį baudžiamojo įstatymo pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą būtų skiriama atskira kriminalinė bausmė, todėl šiuo atveju pastarojo baudžiamojo įstatymo bei kelių eismo įstatymo pažeidimų įvertinimas skiriant bausmę tik kaip sunkinančios aplinkybės yra ir taip nuteistojo padėtį švelninantis.

Teismas, apsiribodamas gautais duomenimis kaip faktais tiek, kiek jie tiksliai ir besąlygiškai matomi iš nuosprendžio, kurį paskelbė A. K. nuteisusioji valstybė, bei atsižvelgdamas į tai, kad Oslo apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. sprendime bausmių skyrimo motyvuose nurodė, kad nustatant bausmės dydį svarbiausi yra stambaus masto narkotikų nusikaltimas ir stambaus masto vagystės, remdamasis teisingumo, protingumo principais ir draudimo bloginti nuteistojo padėtį, be to, įvertinus ir tai, kad šiuo Oslo teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė yra žymiai švelnesnė net už vieno nuteistojo padaryto nusikaltimo Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią bausmę, sprendžia, kad Lietuvos Respublikoje pripažintina ir vykdytina Oslo apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtoji bausmė visa apimtimi, tai yra nustatant ir vykdant Lietuvos Respublikoje 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas neprieštarauja ir Lietuvos teismų praktikai (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. 1S-402-1020/2017).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad iš Oslo apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laikotarpio išskaičiuotos 248 (du šimtai keturiasdešimt aštuonios) (teismo Sprendimo 7 lapas) A. K. areštinėje praleistos dienos. Analogiškas nuostatas, kaip neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatoms, teismas palieka nustatydamas, kad į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės ir suėmimo taikymo laikas (Susitarimo 15 straipsnio 2 dalis). Nuteistąjį perėmus iš Norvegijos Karalystės, nuteistajam bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo perėmimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

Liudijime nurodyta, kad pagal išduodančios valstybės teisę, nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą ar lygtinai atlikęs du trečdalius bausmės. Prašymą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ir atlikdamas bausmę Lietuvos Respublikoje, jei jis bus perduotas Lietuvai, A. K. turės teisę į lygtinį paleidimą. Lietuvoje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką reglamentuojantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal minėto straipsnio 4 dalies nuostatas, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 dalį iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 ir 365 straipsniais, teismas

nutaria:

Iš dalies tenkinti Norvegijos Karalystės Pataisos tarnybos direktorato prašymą dėl Oslo apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nuosprendžio pripažinimo ir A. K. paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Pripažinti Norvegijos K. O. apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nuosprendį dalyje dėl A. K. nuteisimo už baudžiamojo įstatymo § 232 pirmojo skirsnio, žr. § 231, pirmojo skirsnio, žr. baudžiamojo įstatymo § 15 pažeidimą; baudžiamojo įstatymo § 322, žr. § 321, baudžiamojo įstatymo § 15 pažeidimus; baudžiamojo įstatymo §322 žr., §321, baudžiamojo įstatymo §16 žr., baudžiamojo įstatymo §15 pažeidimus; baudžiamojo įstatymo §361 pirmojo skirsnio raidės b pažeidimą ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

A. K., gimusiam 1992 m. sausio 20 d., Lietuvos Respublikos piliečiui, Norvegijos K. O. apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 232 pirmojo skirsnio, žr. § 231, pirmojo skirsnio, žr. baudžiamojo įstatymo § 15 pažeidimą; baudžiamojo įstatymo § 322, žr. § 321, baudžiamojo įstatymo § 15 pažeidimus, baudžiamojo įstatymo §322 žr., §321, baudžiamojo įstatymo §16 žr., baudžiamojo įstatymo §15 pažeidimus, baudžiamojo įstatymo §361 pirmojo skirsnio raidė b pažeidimą ir Lietuvos Respublikoje nepripažintinus bei nederinamus kelių eismo įstatymo pažeidimus paskirtą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, A. K. Norvegijos Karalystėje įvykdytus baudžiamojo įstatymo pažeidimus atitinkamai prilyginant nusikalstamoms veikoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje (viena nusikalstama veika), 178 straipsnio 2 dalyje (septynios nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 2 dalyje (viena nusikalstama veika), ir nustatant 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo A. K. perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos.

Į bausmės laiką visiškai įskaityti 248 (du šimtai keturiasdešimt aštuonias) areštinėje praleistas dienas ir Norvegijos Karalystėje pagal Oslo apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį nuo šio nuosprendžio paskelbimo iki nuteistojo perdavimo Lietuvos Respublikai dienos.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui V. K., prokuratūrai, Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentui, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.