- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-63-1020/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-5-00034-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nuosprendis:panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BPK 329 str. numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis (pirm.), Nerijus Meilutis, Justas Namavičius
- Kaltinamasis
- M. G., L. L.
- Nuteistasis
- A. G., R. A., A. B., R. T., A. T.
- Prokuroras
- Kauno apygardos prokuratūros Antrasis baudžiamojo persekiojimo skyrius
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
- M. G. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.
- L. L. išteisintas dėl 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) nuteisti R. A., A. G., A. B. (A. B.), R. T. (R. T.), ir A. T. (A. T.), tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. G. ir L. L. buvo kaltinami padarę BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272) numatytą nusikaltimą, o būtent: jog jie 2018 m. balandžio 17–18 d. naktį iki 02.20 val. veikdami bendrininkų grupe kartu su A. G., R. A., R. T., A. T., A. B. ir nenustatytais asmenimis, Lietuvos Respublikos teritorijoje, (duomenys neskelbtini), valstybės sienos su Baltarusijos Respublika prieigose iš tyrimo tiksliai nenustatytos vietos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, neteisėtai, pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 ir 3.4 punkto reikalavimus, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes – jie, M. G. ir L. L., kartu su A. G., R. T., R. A., A. T., A. B. ir nenustatytais asmenimis, nešdami rankose bei ant nugaros ir plukdydami valtimi iki (duomenys neskelbtini), gabeno 10 000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, lygi 31 906 Eur ir 10 000 pakelių cigarečių „NZ Black Super Slims“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, lygi 31 906 Eur, t. y. iš viso gabeno 20 000 vnt. pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos pavyzdžio akcizo ženklais – banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra lygi 63 812 Eur, ir kurie nebuvo paženklinti nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kol 2018 m. balandžio 18 d. apie 02.20 val. pastebėję pareigūnus, M. G. ir L. L. pabėgo kartu su R. A., A. T., A. B. ir kitais nenustatytais asmenimis, o A. G. ir R. T. buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnų.
2. Skundžiamu nuosprendžiu dėl šios veikos padarymo M. G. ir L. L. išteisinti, teismui konstatavus, jog byloje neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien nuteistųjų A. B., R. A., R. T. ir A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra pakankami dėl tos pačios veikos padarymo pripažinti kaltais ir M. G. bei L. L.. Pasak teismo, duomenų, kuriais vadovaujantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltę padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį dėl M. G. ir L. L. išteisinimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – M. G. ir L. L. pripažinti kaltais padarius minėtą nusikaltimą bei už jį kiekvienam iš jų paskirti 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.
3.1. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, išteisinant M. G. ir L. L. dėl BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Prokuroras teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, konstatuodamas, jog ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais nuteistųjų A. B., R. A. ir A. T. parodymais negali būti grindžiama L. L. ir M. G. kaltė dėl neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis. Nuteistuosius apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją nebuvo padaryti BPK pažeidimai, kurie neleistų šių parodymų pripažinti įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, skunde teigiama, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti nuteistieji A. B., R. A. ir A. T. nurodė apie L. L. ir M. G. indėlį bendroje nusikalstamoje veikoje bei nebandė perkelti išteisintiesiems atsakomybės – nuteistieji išteisintuosius įvardijo kaip savo nusikalstamos veikos bendrininkus. Prokuroro įsitikinimu, vien dėl šių priežasčių minėtų nuteistųjų duoti išteisintuosius inkriminuojantys parodymai turėjo būti įvertinti kaip patikimi. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, prokuroras teigia, kad įrodinėjant M. G. ir L. L. kaltę buvo galima vadovautis ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui nuteistojo R. T. duotais parodymais, nes jie iš esmės atitiko ikiteisminio tyrimo teisėjui nuteistųjų A. B., R. A. ir A. T. duotų parodymų turinį.
3.2. Prokuroro įsitikinimu, aplinkybė, kad teisme nuteistieji A. B., R. A., A. T. ir R. T. pakeitė parodymus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog byloje yra nepanaikintų abejonių dėl išteisintųjų M. G. ir L. L. dalyvavimo bendrininkų grupėje gabenant cigaretes. Pirma, kaltinimas išteisintųjų atžvilgiu buvo grindžiamas ne tik pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustų nuteistųjų parodymais, bet ir išteisintųjų atpažinimu bei kitais netiesioginiais jų kaltės įrodymais. Antra, skundžiamame nuosprendyje įvardinti prieštaravimai nuteistųjų parodymuose, nelaikytini esminiais ir sukeliančiais pagrįstas abejones dėl L. L. ir M. G. dalyvavimo padarant nusikaltimą. Tai, kad R. A., R. T. ir A. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog R. A. vairuojamu automobiliu į nusikaltimo vietą vyko keturiese, kartu su L. L., o A. B. – kad jie vyko penkiese, įskaitant ir L. L., niekaip nepaneigia fakto, jog su nuteistaisiais kartu vyko ir L. L.. Be to, pasak prokuroro, nuteistasis A. B. nurodė, kad gabenti cigaretes vyko tik antrą kartą, todėl akivaizdu, kad jo L. L. galėjo neįsidėmėti ar sąmoningai jo nenurodyti, juolab, kad jie (L. L. ir A. B.) buvo sulaikyti ne nusikaltimo padarymo vietoje, o kiek vėliau.
3.3. Pasak apelianto, išteisintuosius inkriminuojančių pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotų nuteistųjų A. B., R. A. ir A. T. parodymų patikimumą patvirtina ir kiti bylos duomenys bei aplinkybės: 1) jau minėto nuteistojo R. T. ir kito nuteistojo A. G. teisme duoti parodymai apie tai, kad cigarečių gabenime dalyvavo daug asmenų; 2) VSAT pareigūnų parodymai apie tai, kad į cigarečių gabenimo vietą asmenys atvyko dviem lengvaisiais automobiliais, o cigaretės buvo atplukdytos dviem valtimis ir jas gabenusių asmenų buvo apie dešimt, tačiau nakties metu pavyko sulaikyti tik du asmenis; 3) byloje nustatyta aplinkybė, jog po įvykio nuteistojo R. A. automobilyje buvo rasti skirtingų asmenų dokumentai bei mobilieji telefonai. Prokuroro įsitikinimu, vertindamas ikiteisminio tyrimo teisėjui nuteistųjų A. B., R. A. ir A. T. duotus parodymus, teismas visiškai neatsižvelgė ir į šioje byloje nuteistus asmenis su išteisintaisiais siejančius ryšius: išteisintasis M. G. yra nuteistojo A. G. brolis; išteisintasis L. L. – nuteistojo R. A. pusbrolis; nuteistieji A. T. bei R. T. nurodė su L. L. gyvenantys viename kaime, todėl jį gerai pažįsta, telefonuose yra įsivedę jo numerį bei jį pasivadinę vardu „(duomenys neskelbtini)“.
3.4. Teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog nuteistojo R. A. automobilyje rastas mobilusis telefonas priklausė L. L., prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir yra pagrįsta tik paties L. L. parodymais neigiant šį faktą. Pasak prokuroro, byloje yra duomenų apie kitų šioje byloje už prekių gabenimą nuteistų asmenų kontaktus telefonu su L. L., o taip pat ir apie vieno iš nuteistųjų aktualiu metu vykusius telefoninius kontaktus su M. G..
3.4.1. Pasak prokuroro, nuteistojo R. A. automobilyje rasto nuteistojo A. T. mobiliojo telefono adresų knygoje aptiktas vardas „(duomenys neskelbtini)“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka tame pačiame automobilyje rasto kito mobiliojo telefono SIM kortelės numerį. Byloje užfiksuoti nuo 2018 m. kovo 18 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. vykę daugkartiniai kontaktai tarp telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. T. naudoto telefono – A. T. telefono išklotinėje užfiksuoti 59 skambučiai, o telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – 39 skambučiai. Byloje užfiksuoti ir daugkartiniai kontaktai tarp nuteistojo R. A. naudoto telefono bei telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – R. A. telefono išklotinėje užfiksuoti 57 skambučiai, o telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – 84 skambučiai. Iš R. A. telefono 2018 m. balandžio 18 d. abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstos ir 5 (penkios) SMS žinutės, o R. A. patvirtino, kad šis numeris yra L. L.. Taip pat, prokuroro teigimu, byloje užfiksuoti ir daugkartiniai kontaktai tarp nuteistojo A. B. naudoto telefono bei telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – A. B. telefono išklotinėje užfiksuoti 64 skambučiai, o telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – 62 skambučiai. Nuo 2018 m. kovo 18 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. buvo užfiksuoti ir nuteistojo R. T. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktai su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – R. T. telefono išklotinėje užfiksuoti 68 skambučiai, o telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – 58 skambučiai. Prokuroro teigimu, nuteistasis R. T. patvirtino, jog savo telefone turi įsivedęs L. L. telefoną. Skunde taip pat pabrėžiama, jog nuo 2018 m. kovo 18 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. buvo užfiksuoti ir 14 kontaktų tarp telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. G., ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nuteistasis A. B..
3.4.2. Atsižvelgdamas į visa tai, prokuroras teigia sutinkantis su teismo išvada, kad išanalizuoti telefonų ir jų išklotinių duomenys tiesiogiai nepatvirtina išteisintųjų dalyvavimo akcizinių prekių gabenime. Visgi, apelianto įsitikinimu, šie duomenys rodo, kad mobilųjį telefoną „iPhone“, kuriame buvo įdėta SIM kortelė su Nr. (duomenys neskelbtini), R. A. automobilyje paliko L. L.. Prokuroro įsitikinimu, ši aplinkybė patvirtina nuteistųjų A. B., R. A., R. T. ir A. T. parodymus apie tai, kad nusikaltime dalyvavo ir L. L. bei, kad jie savo daiktus, prieš cigarečių gabenimą, paliko automobilyje. Prokuroro vertinimu, nuteistojo A. B. telefoniniai ryšiai su M. G. ir V. Ž., taipogi patvirtina nuteistojo A. B. parodymus apie tai, kad jis pažinojo M. G. bei, kad būtent jis telefonu kvietė neteisėtai gabenti akcizines prekes.
3.5. Apelianto teigimu, vienu iš L. L. ir M. G. išteisinimo motyvų negalėjo būti pripažintos aplinkybės, kad ant gabentų cigarečių dėžių ir kitų objektų nebuvo rasta išteisintųjų DNR pėdsakų ir, kad ant rastos alaus skardinės buvo rasta ne M. G., o kito asmens DNR pėdsakai. Tai, kad ant su aptariama nusikalstama veika susijusių objektų nebuvo rasta L. L. ir M. G. DNR pėdsakų, niekaip nepaneigia jų dalyvavimo šioje veikoje. Ant šių objektų nebuvo rasti ir kitų šioje byloje nuteistų asmenų DNR pėdsakai, nors, pavyzdžiui, nuteistieji A. G. ir R. T. buvo sulaikyti nusikaltimo padarymo vietoje ir kontaktavo su nešuliais, kuriuose buvo cigaretės (sulaikymo metu jie dėvėjo pirštines). Teismo išvada, kad liudytojas M. M. galėjo sąžiningai klysti, nurodydamas, jog matė M. G. su gėrimo skardine einantį gabenti cigarečių, nes ant skardinės buvo rasta V. Ž. DNR pėdsakai, taipogi nepagrįsta. Byloje nenustatyta, kad skardinė, kurią matė pareigūnas M. M., yra ta pati, kuri buvo rasta V. Ž. vairuotame automobilyje praėjus nedideliam laiko tarpui po cigarečių ir A. G. bei R. T. sulaikymo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje išteisintasis M. G. ir jo gynėjas prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundą. Išteisintasis L. L. ir jo gynėja prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundą. Prokuroras prašė tenkinti paduotą apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl M. G. ir L. L. išteisinimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) priimtas neišsamiai ištyrus faktines bylos aplinkybes bei netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėdamas byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajų ir padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas turėjo esminės reikšmės teismo išvadoms dėl M. G. ir L. L. kaltės padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, turi pagrindo iš naujo įvertinęs pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remdamasis jų visuma, padaryti kitokias išvadas.
6. BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (kurių vertė viršija 250 MGL). Šis nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 199² straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų veiksmų. Pagal formuojamą teismų praktiką šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo numatyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2013, 2K-398-511/2015, 2K-309-507/2016, 2K-256-693/2017).
Žemesnės instancijos teismas
7. Tiek M. G., tiek L. L. savo kaltę nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neigė. M. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodymų apie nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytinas faktines aplinkybes nedavė, o L. L. paaiškino, kad jokio nusikaltimo nedarė, 2018 m. balandžio 17-18 d. naktį jis buvo namuose (duomenys neskelbtini), kur miegojo. Tačiau, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek M. G. tiek L. L. kaltės neigimą sąlygojo jų siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
8. M. G. ir L. L. kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, betarpiškai patvirtina nuteistųjų A. B., R. A. ir A. T. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (t. 6, b. l. 22-24, 107-108, 166-169, t. 7, b. l. 56-57), nuteistojo R. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 6, b. l. 152-156, 166-169, 170-172), R. A. ir A. T. parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokoluose užfiksuoti duomenys (t. 6, b. l. 89-92, t. 7, b. l. 39-42), iš dalies ir nuteistojo A. G. parodymų visuma (t. 5, b. l. 129-132, t. 8, b. l. 186-189), liudytojų V. S. (t. 8, b. l. 186-189), A. S. (t. 8, b. l. 168-169), M. M. (t. 4, b. l. 48-50, t. 8, b. l. 148-151), E. P. (t. 8, b. l. 148-151), D. D. (t. 4, b. l. 31-35, t. 8, b. l. 161-164), R. R. (t. 4, b. l. 38-39, t. 8, b. l. 161-164), S. S. (t. 4, b. l. 38-39, t. 8, b. l. 161-164) tiek pirmosios instancijos teisme betarpiškai ištirti, tiek ir BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje perskaityti, siekiant pašalinti prieštaravimus, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat įvykio vietos apžiūros (t. 1, b. l. 36-53), daiktų apžiūros (t. 1, b. l. 86-89, 103-112, t. 3, b. l. 37-45, 53-57, 61-69, 85-88, 91-92, 98-99, 102-103, 105-107, 115-118, 124), kratų (t. 2, b. l. 167-174, 186-195), R. A. asmens kratos (t. 3, b. l. 120-123) protokoluose nustatytos aplinkybės, telekomunikacinių įvykių išklotinių analizės metu nustatyti duomenys (t. 3, b. l. 138-143, 144-178) ir kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti, tačiau pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertinti įrodymai.
9. Byloje neginčytinai nustatyta, kad gavus informacijos apie tai, jog grupė asmenų 2018 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, per (duomenys neskelbtini) upę ketina neteisėtai gabenti cigaretes iš Baltarusijos Respublikos, VSAT pareigūnai nurodytoje vietoje suorganizavo pasalą. Jos metu buvo sulaikyti du asmenys – A. G. ir R. T.. Kiti asmenys iš įvykio vietos pasišalino. Šalia sulaikytų asmenų buvo aptiktos dvi guminės valtys, pora irklų bei ryšuliai su cigaretėmis, paženklintomis Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Vykdant iš įvykio vietos pasišalinusių asmenų paiešką, buvo sustabdytas automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame buvo V. Ž. ir M. Ž.. 2018 m. balandžio 18 d. atliekant kratą V. Ž. sodyboje, esančioje netoli įvykio vietos, jos kieme buvo aptiktas automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas R. A. vardu (t. 3, b. l. 8), kuriame rasta: juodos spalvos piniginė su R. A. išduotu vairuotojo pažymėjimu, automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu bei SIM kortelės „Bitė“ dėklu Nr. (duomenys neskelbtini); juodos spalvos piniginė su A. T. vardu išduotu valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu; juodos spalvos piniginė su R. T. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu bei jo vardu išduotomis „DNB bankas“ ir „Šiaulių bankas“ banko kortelėmis; mobilaus ryšio telefonai „Samsung Galaxy A5“, „iPhone“ ir juodos spalvos telefonas „Samsung“ (t. 2, b. l. 186-195). 2018 m. balandžio 18 d. apžiūrėjus V. Ž. sodyboje rastame mobiliojo ryšio telefone esančią adresų knygą nustatyta, kad joje yra įvestas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 85-88).
10. Nusikaltimo padarymo vietoje sulaikyti A. G. ir R. T., duodami parodymus po jų sulaikymo, nurodė, kad padarant nusikalstamą veiką dalyvavo jie, Tomas ir dar vienas asmuo, kurio nei A. G., nei R. T. nepažįsta. Analogiškos pozicijos, su tam tikrais patikslinimais, A. G. laikėsi ir apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Tačiau vėliau R. T., šiuos savo parodymus paneigė. 2019 m. lapkričio 27 d. apklausiamas papildomai jis nurodė, kad pirmosios apklausos metu kalbėdamas apie asmenį vardu (duomenys neskelbtini), pasiūliusį jam užsidirbti, bei A. G., tvirtindamas, kad tik šie jam žinomi asmenys dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jis sakė netiesą. Taip kalbėti buvo susitaręs su A. G., kadangi nenorėjo išduoti kitų asmenų, ir parodė, kad A. T., L. L. arba R. A. jam pasiūlė užsidirbti 150 Eur už tai, kad perneš cigaretes prie Baltarusijos sienos. Į (duomenys neskelbtini) atvažiavo R. A. mašina „Audi A6“, juodos spalvos. Atvažiavo R. A., L. L., A. T. ir jis. Nepamena, ar A. B. važiavo su jais, jam atrodo, kad A. B. atvyko atskirai. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą. Kam ji priklauso, nežino, bet manė, kad ji yra M. G., nes toje sodyboje jis būdavo nuolat. Sodyboje paliko R. A. automobilį, su jame buvusiais asmeniniais jo (R. T.) daiktais – mobiliojo ryšio telefonu bei pinigine su dokumentais. Visi asmenys, važiuodami nešti cigarečių, savo asmeninius daiktus palikdavo mašinoje. Iš sodybos vyko kitu automobiliu, kurį, kaip jam atrodo, vairavo M. G.. Buvo ir kitų žmonių, bet jų nepažįsta. R. A. automobilyje paliko savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A5“ su „Tele 2“ SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Telefone turi būti įvesti R. A., L. L. ir A. T. telefono numeriai. Kitų asmenų telefono numerių neturi. M. G. jis pažįsta iš matymo, jo pravardė „(duomenys neskelbtini)“, R. A. yra jo tolimas giminaitis, su A. G. buvo sulaikytas įvykio vietoje, A. T. ir L. L. pažįsta, nes jie yra iš jo kaimo, A. B. nelabai žino, bet jį vadina „(duomenys neskelbtini)“ (kolegija pažymi, kad būtent tokiu vardu V. Ž. sodyboje atliktos kratos metu rastame mobiliojo ryšio telefone buvo pavadintas adresatas, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 166-169)).
11. Iš aptarto seka, kad akcizais apmokestinamų prekių kontrabandoje dalyvavo ne tik iš karto po nusikalstamos veikos padarymo sulaikyti R. T. bei A. G., bet ir kiti asmenys. Aplinkybę, kad nusikalstamos veikos vietoje buvo gerokai daugiau asmenų nei jų buvo sulaikyta, patvirtina ne tik įvykio vietoje buvusių VSAT pareigūnų – M. M., D. D., R. R. ir S. S. parodymai, bet ir faktas, kad į nusikalstamos veikos padarymo vietą asmenys atvyko dviem automobiliais, o persikėlimui į kitą upės pusę jiems prireikė dviejų pripučiamųjų valčių.
12. Vertinant R. T. parodymų patikimumą ir objektyvumą visų pirma pažymėtina, kad būtent 2019 m. lapkričio 27 d. apklausoje jis nuosekliai paaiškino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atskleidė savo ir kitų kontrabandoje dalyvavusių asmenų vaidmenį, detaliai nurodė visus savo veiksmus, atliktus komentuojamo įvykio metu. Šie jo parodymai atitiko kitų baudžiamojoje byloje nuteistų asmenų – R. A., A. T. ir A. B., ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus bei rašytinius įrodymus. Manyti, kad tokiais savo parodymais R. T. siekė apkalbėti M. G. ar L. L., nėra pagrindo. Jokių duomenų, patvirtinančių tarp asmenų susiklosčiusius neigiamus santykius, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. To nenurodė nei R. T., nei M. G. ar L. L.. Tokiu būdu, vertinti aptartus R. T. parodymus kaip nepatikimus ar melagingus, nėra pagrindo.
13. Daryti priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia ir vėliau teisme jo duoti paaiškinimai, apie ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų jam darytą spaudimą. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu R. T. teigė, kad M. G. jis nepažįsta, nežino, kas yra „(duomenys neskelbtini)“, L. L. įvykio vietoje taip pat nematė. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, R. T. teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo grasinama – du pliki pareigūnai jam sakė, kad sumuš, sakė, ką reikia rašyti ir liepė sutikti su apklausos protokole nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumą, šią nuteistojo versiją atmeta kaip nepagrįstą. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių R. T. ikiteisminio tyrimo metu neva darytą poveikį, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Apklausiant R. T., 2019 m. lapkričio 27 d. jo apklausoje, dalyvavo ir jo gynėjas advokatas A. G., tačiau jokių pastabų dėl neva BPK reikalavimų neatitinkančios apklausos neišsakė nei advokatas, nei R. T. nenurodė. Dėl galimai neteisėto policijos pareigūnų elgesio R. T. niekur nesikreipė, versiją apie jam policijos pareigūnų apklausos metu išsakytus grasinimus jis pateikė tik po to, kai susipažino su visa bylos medžiaga, po įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme ir po kaltinamųjų M. G., A. G. ir L. L. paaiškinimų 2022 m. kovo 8 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu. Analogiškas savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pakeitimo priežastis, vėlgi tik po įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme, be kita ko, įvardino ir kiti nuteistieji – A. B., R. A. ir A. T.. Tačiau, nei vienas iš jų, taip pat kaip ir R. T., įtikinamai to pagrįsti nesugebėjo ir negalėjo nurodyti jokių detalesnių grasinimo aplinkybių. Be to, tokių aplinkybių A. B., R. A. ir A. T. nenurodė ir apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją.
14. Nuteistasis A. B., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2018 m. balandžio 25 d., be kita ko, nurodė, kad 2018 metų kovo mėnesį jis buvo susitikęs su M. G., kurį visi vadino „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Šis siūlė užsidirbti, klausė, ar žino, kas dar norėtų prisijungti. Jis (A. B.) pasiūlė L. L., kuris, jo (A. B.) žiniomis, pasiūlė R. A., R. T. ir A. T.. Žinojo, kad reikės nešti dėžes su cigaretėmis. Po kiek laiko su juo telefonu susisiekė M. G. ir nurodė, kur ir kada atvykti. 2018 m. balandžio 17 d. su L. L., A. T., R. A. ir R. T. R. A. automobiliu „Audi A6“ atvyko į M. G. nurodytą vietą, kur jų jau laukė M. G.. Sekė paskui M. G. iki (duomenys neskelbtini), kur atvažiavo iki V. Ž., kitaip vadinamo „(duomenys neskelbtini)“, sodybą. Ten susitiko su A. G. ir dar trimis asmenimis, kurių nepažinojo. Sutemus, jie visi sėdo į dvi mašinas – „VW Sharan“ ir „Audi“, ir nuvažiavo prie upės. „Audi“ automobilyje buvo dvi guminės valtys, kurias prie upės prisipūtė. Perplaukę upę, ėjo mišku apie valandą. M. G. rodė kelią. Priėję (duomenys neskelbtini), visi pasiėmė po ryšulį su cigaretėmis, grįžo prie valčių, perplaukė į kitą upės pusę ir išgirdo VSAT pareigūnus, todėl visi ėmė bėgti. Bėgo iki (duomenys neskelbtini), kur miško masyve susitiko su R. A., L. L. ir M. G.. Atgavę automobilį, su L. L. ir R. A. grįžo namo. R. T. yra L. L. draugas. V. Ž. visi vadina „(duomenys neskelbtini)“, o M. Ž. „(duomenys neskelbtini)“ (t. 6, b. l. 22-24).
15. Iš esmės tokia pat įvykių seka atsispindi ir nuteistojo R. A. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytose aplinkybėse. R. A. teigimu, 2018 m. balandžio 17 d. jam paskambino L. L., pasiūlydamas važiuoti dirbti. Jis žinojo, kad reikės nešti cigaretes. Važiavo jam (R. A.) priklausančiu automobiliu „Audi A6“. Kartu su juo (R. A.) ir L. L. vyko A. T. ir R. T.. Atvažiavo pas „(duomenys neskelbtini)“ į namus, kur paliko savo automobilį ir persėdo į „VW Sharan“ automobilį. Šį automobilį vairavo „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo per mišką iki upės, kur prie jų prisijungė dar nepažįstamų asmenų. Prisipūtė valtis, perplaukė upę ir ėjo mišku iki kitos upės. Prie upės gulėjo ryšuliai su cigaretėmis. Juos pasiėmė ir ėjo atgal. Priėjo prie valčių, perplaukė upę. Pakilo į kalną, po ko išgirdo VSAT pareigūnus ir visi išsibėgiojo. Bėgdamas pamatė pažįstamą kelią, ėjo į (duomenys neskelbtini), pasiėmė savo automobilį ir važiavo namo. Automobilyje buvo palikęs telefoną ir piniginę su dokumentais, tačiau grįžęs jų nerado. Cigaretes gabenti padėjo iki 10 kartų tokia pat tvarka paskambinus L. L.. Už darbą mokėdavo „(duomenys neskelbtini)“ arba vyresnysis „(duomenys neskelbtini)“ po 150 Eur. Iš esmės analogiškas aplinkybes R. A. buvo nurodęs ir 2018 m. balandžio 19 d. apklausos metu (t. 6, b. l. 107-108).
16. Tiek A. B., tiek R. A. parodymai, su tam tikrais mažareikšmiais neatitikimais, atitiko ir nuteistojo A. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytas faktines aplinkybes. Jo teigimu, 2018 m. balandžio 18 d. naktį, (duomenys neskelbtini) apylinkėse, jis kartu su „(duomenys neskelbtini)“, R. A., R. T., „(duomenys neskelbtini)“ (taip vadino A. G.) ir L. L., nešė ryšulius su cigaretėmis. Tokiu būdu ėjo parsinešti cigarečių jau septintą ar aštuntą kartą. Visuomet kartu būdavo „(duomenys neskelbtini)“, nes jis sumokėdavo 150 eurų už cigarečių nešimą. Visą laiką būdavo ir „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. balandžio 17 d., vakare, kartu su L. L., R. A. bei R. T. atvažiavo R. A. automobiliu „Audi“ į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo R. A.. Nežino, kas pasakydavo L. L., kad reikia važiuoti, bet šis pasakydavo jam. Jie visi nuvažiavo pas „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ ir prie namo paliko automobilį. Nuo tos vietos toliau vyko „VW Sharan“ automobiliu. Išvyko apie 18.00 val. Važiavo visi, kurie atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), ir dar „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“. Iš viso buvo šeši. Automobilį vairavo „(duomenys neskelbtini)“. Juos atvežė prie upės, kur vėliau vyko sulaikymas. Jie prisipūtė guminę valtį ir su ja plaukė į kitą krantą. Matė, kad buvo dar vienas automobilis, gal „Audi“, nežino tiksliai kokios spalvos, jame taip pat buvo kažkiek asmenų, bet negali pasakyti, kiek. Jie prisipūtė kitą valtį ir plaukė kartu. Išlipo kitame upės krante ir ėjo apie penkis kilometrus mišku. Kelią visą laiką rodydavo „(duomenys neskelbtini)“. Priėjo kitos upės krantą, kur iš pasienio atplaukdavo naras ir atplukdydavo cigaretes. Jos buvo supakuotos į ryšulius. Pasiėmę paketus su cigaretėmis, per mišką grįžo prie upės, per upę persiyrė dviem valtimis. Jis visuomet nuo kranto nešdavo paketus į kalną, o kiti vėl plukdydavo. Su juo kartu tuos paketus nešė L. L., R. A., „(duomenys neskelbtini)“, R. T.. Po 2 valandos nakties pareigūnai pradėjo jų sulaikymą. Jie visi bėgo. Prašvitus, išėjo į kelią ir stabdydamas automobilius grįžo į namus. Jo piniginė liko R. A. automobilyje. Taip pat liko ir jo mobilaus ryšio telefonas Samsung J5, kuriame yra jo mamos telefono numeris (duomenys neskelbtini), taip pat sesers A. telefono numeris. Visus tris asmenis, su kuriais atvyko, jis savo telefone buvo įsivedęs vardais. A. T. teigimu, R. A. automobilyje buvo paliktas L. L. mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“. Taip pat šiame automobilyje buvo ir R. A. telefonas Samsung A5. R. T. turėjo Samsung telefoną, jis taip pat buvo paliktas automobilyje (t. 7, b. l. 35–37, 56-57, 58-59).
17. Iš aptartų nuteistųjų parodymų visumos seka, kad gavus informaciją, jog reikės gabenti cigaretes, A. B., L. L., R. A., R. T. ir A. T., atvyko į V. Ž. sodybą, kur jau buvo M. G., A. G. ir kiti nenustatyti asmenys. A. B., L. L., R. A., R. T. ir A. T. į sodybą atvyko R. A. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, kurį su visais savo asmeniniais daiktais paliko sodybos teritorijoje ir persėdę į kitą automobilį, vairuojamą M. G., kartu su dar viename automobilyje buvusiais asmenimis (šiame automobilyje buvo A. B.) mišku važiavo prie upės, ją perplaukė su savimi turėtomis dvejomis guminėmis valtimis, paėmė ryšulius su cigaretėmis ir tuo pačiu keliu grįžo atgal. Išgirdę pareigūnus, iš įvykio vietos pasišalino.
18. Visi minėti nuteistieji patvirtino, kad M. G. jiems buvo gerai žinomas „(duomenys neskelbtini)“ pravarde. Jį tiek R. A., tiek A. T. atpažino ir iš jiems pateiktų nuotraukų (t. 6, b. l. 89-92, t. 7, b. l. 39-42). M. G. buvo V. Ž. sodyboje, kurioje nuteistieji paliko R. A. automobilį su savo asmeniniais daiktais – mobiliojo ryšio telefonais bei piniginėmis, ir persėdę į kitą automobilį, kurį vairavo vėlgi M. G., vyko į faktinę nusikalstamos veikos padarymo vietą. Be to, būtent M. G. rodė kitiems asmenims kelią, su savimi turėta radijo stotele bendravo su A. G., kuriam pranešdavo, kada gali eiti, su kitais nuteistaisiais už atliktą darbą atsiskaityti vėlgi turėjo būtent M. G.. Įvertinus aptartų nuteistųjų parodymus, neabejotinas ir L. L. dalyvavimas nagrinėjamos nusikalstamos veikos padaryme, ką patvirtino tiek A. B., R. A. ir A. T., tiek ir R. T.. Būtent L. L. nuteistiesiems R. A., A. T., galimai ir R. T., nurodė, kada reikės vykti dirbti, t. y. gabenti cigaretes. Tuo tarpu, A. B. teigimu, tai jis pasiūlė L. L. užsidirbti, po ko, L. L. surado dar kelis asmenis.
19. Teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo abejoti šiais A. B., R. A. ir A. T. parodymais. Esminės jų nurodytos vertinamo įvykio aplinkybės sutapo tarpusavyje, atitiko ir įvykio vietoje sulaikyto R. T. parodymus, buvo pakankamai detalūs ir aiškūs, be to, kas dar bus atskirai aptarta, atitiko byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvykio vietoje surastus daiktus. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad R. A., R. T. ir A. T. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog R. A. vairuojamu automobiliu į nusikaltimo padarymo vietą jie vyko keturiese, kai tuo tarpu A. B. teigimu, automobiliu jie keliavo penkiese, nepaneigia nei L. L., nei M. G. dalyvavimo padarant jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Juo labiau, jog tiek L. L., tiek M. G. veiksmus visi nuteistieji iš esmės apibūdino vienodai.
20. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir kiti nereikšmingi neatitikimai nuteistųjų parodymuose. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nuteistieji veikė gerai jiems žinomu būdu, be jų įvardintų asmenų dalyvaujant ir kitiems asmenims. Vertinamas įvykis vyko tamsiu paros metu, visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvavę asmenys stengėsi užsimaskuoti, dėl ko, remiantis A. T. parodymais, jis negalėjo atpažinti visų cigarečių kontrabandoje dalyvavusių asmenų, todėl neabejotina, kad dėl tam tikrų vertinamo įvykio aplinkybių nuteistieji galėjo sąžiningai klysti. Ir vis tik, atsižvelgiant į tai, kad esminėse aplinkybėse nuteistųjų parodymai sutapo, atitiko ir kitus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytus duomenis, vien tik mažareikšmiai neatitikimai juose nesudaro pakankamo pagrindo juos atmesti kaip nepagrįstus ir nesiremti jais sprendžiant L. L. ir M. G. kaltės klausimą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi šiais parodymais konstatuodamas neteisėtus A. B., R. A., R. T., A. T. ir A. G. veiksmus, tačiau dėl visiškai nesuprantamų priežasčių tų pačių asmenų parodymų, spręsdamas L. L. ir M. G. kaltės klausimą, nevertino ir juos atmetė, kaip nepatikimus. Toks dviprasmiškas tų pačių duomenų vertinimas negali būti pripažįstamas tinkamu BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme.
21. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, atkreiptinas dėmesys ir į M. G. bei L. L. sąsajas su skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu nuteistais asmenimis. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. G. yra nuteistojo A. G. brolis, L. L. – nuteistojo R. A. pusbrolis, nuteistieji A. T. ir R. T. nurodė gyvenantys viename kaime su L. L. ir gerai jį pažinoję. Be to, sprendžiant iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos, automobilyje „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo rastas nuteistajam A. T. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM-J530F/DS“, kurio prisijungimo duomenis ikiteisminio tyrimo pareigūnams pasakė būtent A. T.. Apžiūrėjus šiame mobiliojo ryšio telefone esančią informaciją, nustatyta, kad telefono adresatų knygoje įvestas telefono numeris (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Su šiuo kontaktu, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 15 d., 1.20 val. iki 2018 m. balandžio 17 d., 16.00 val., A. T. telefone „Samsung SM-J530F/DS“ buvo užfiksuoti 9 telekomunikaciniai įvykiai – 2 praleisti ryšiai, 6 priimti ryšiai ir 1 kartą buvo renkamas „(duomenys neskelbtini)“ telefono numeris. A. T. telefone nustatyti telekomunikaciniai įvykiai su „(duomenys neskelbtini)“ buvo fiksuojami ir ankščiau (t. 3, b. l. 105-106, 115-118). A. T. patvirtino, kad šis telefono numeris priklauso L. L.. Kaip nustatyta 2018 m. balandžio 18 d. daiktų apžiūros protokolo duomenimis, telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas mobiliojo ryšio telefone „iPhone A1586“, IMEI (duomenys neskelbtini), rastame R. A. priklausančio automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kratos metu (t. 3, b. l. 91-92).
Žemesnės instancijos teismas
22. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad mobiliojo ryšio telefono „iPhone A1586“, IMEI (duomenys neskelbtini) priklausomybė L. L. jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtinta, tačiau pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nėra. Vien tai, kad L. L. neigė šio telefono priklausomybę, nesant jokių objektyvių jo teiginius patvirtinančių duomenų, nesuponuoja išvados, jog aptariamas mobiliojo ryšio telefonas jam nepriklauso. L. L. savo kaltės jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme nepripažino, tokiu būdu neigdamas ne tik mobiliojo ryšio telefono priklausomybę, bet ir jam nepalankius kitų nuteistųjų parodymus. Be to, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, ką patvirtino tiek R. A., tiek A. T. ir R. T., kad visus asmeninius daiktus, taip pat ir mobiliojo ryšio telefonus, vykdami gabenti cigaretes jie paliko R. A. automobilyje. Tačiau nei vienas iš nuteistųjų, kurių asmeniniai daiktai taip pat buvo rasti R. A. automobilyje, nepripažino, kad R. A. automobilyje rastas mobiliojo ryšio telefonas priklauso kuriam nors iš jų. Priešingai, A. T. patvirtino, kad šis telefonas priklausė L. L., o A. T. mobiliojo ryšio telefone aptikto adresato „(duomenys neskelbtini)“ telefono numeris sutapo su į „iPhone A1586“, IMEI (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną įdėtos SIM kortelės telefono numeriu.
23. Atsižvelgiant į tai, mobiliojo ryšio telefono „iPhone A1586“, IMEI (duomenys neskelbtini), priklausomybe L. L., teisėjų kolegija neabejoja. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir pirmosios instancijos teismo motyvas, kad apžiūrėjus komentuojamą telefoną, jame jokie artimi L. L. kontaktai nebuvo aptikti. Kaip nustatyta 2018 m. balandžio 18 d. mobiliojo ryšio telefono „iPhone A1586“, IMEI (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo duomenimis, telefone esantys duomenys nebuvo prieinami, telefone įjungtas apsaugos kodas (t. 3, b. l. 91-92). Tokie apžiūros duomenys leidžia tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismo motyvas apie nerastus L. L. artimųjų kontaktus iš esmės yra prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms ir neteisingas, nes pareigūnai apskritai negalėjo matyti jokių šiame telefone buvusių kontaktų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo klaida iškreipiant ikiteisminio tyrimo duomenis rodo, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne tik prieštaringai, bet ir paviršutiniškai, nesigilindamas į bylos aplinkybes ir kaltinimą pagrindžiančius duomenis.
24. Minėtų aplinkybių apie rasto mobiliojo ryšio telefono „iPhone“ priklausomybę L. L. kontekste pastebėtini ir išteisintųjų L. L. bei M. G. telekomunikaciniai įvykiai su kitais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistais asmenimis.
25. 2018 m. balandžio 19 d. R. A. asmens kratos metu iš jo buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung SM-A520F“ su jame įdėta SIM kortele, susieta su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 120-123, 124, 126). Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 17 d., 9.55 val., iki 2018 m. balandžio 18 d., 21.52 val., užfiksuota net 14 R. A. ir L. L. telekomunikacinių įvykių – skambučių, SMS pranešimų. Jie fiksuojami ir ankstesniais laikotarpiais (t. 3, b. l. 144-181). Minėta, kad 2018 m. balandžio 18 d. apžiūrėjus V. Ž. sodyboje rastą mobiliojo ryšio telefoną, jo adresų knygoje buvo aptikti du tyrimui reikšmingi telefono numeriai: (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“, bylos duomenimis, buvo vadinamas M. G., o remiantis R. T. parodymais „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo žinomas kaip A. B.. Įvertinus A. B. telekomunikacinius įvykius, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 18 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. jis aktyviai bendravo tiek su M. G. – 14 kontaktų, paskutiniai jų užfiksuoti 2018 m. balandžio 16 d. 20.30 val. ir 21.36 val., tiek ir su L. L. – 64 kontaktai A. B. naudoto mobiliojo ryšio telefono išklotinėje ir 62 kartai L. L. naudoto mobiliojo ryšio telefono išklotinėje, paskutinis kontaktas užfiksuotas 2018 m. balandžio 17 d., 15.33 val. (t. 3, b. l. 144-181). Iš aptarto seka, kad tiek L. L., tiek M. G. su kitais šioje baudžiamojoje byloje nuteistais asmenimis ne tik buvo siejami artimais tarpusavio ryšiais, bet ir aktyviai bendravo, jų tarpusavio telekomunikaciniai įvykiai buvo fiksuojami ir aktualiu tiriamos nusikalstamos veikos metu, t. y. 2018 m. balandžio 17 d. – 2018 m. balandžio 18 d. Toks itin aktyvus telefoninis bendravimas buvo užfiksuotas ir tarp kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų asmenų.
26. Aptarti telekomunikaciniai įvykiai tarp nuteistųjų greta kitų bylos duomenų patvirtina L. L. bei M. G. dalyvavimą jiems inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje. Šie duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad mobiliojo ryšio telefonas „iPhone A1586“, kuriame buvo įdėa SIM kortelė su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), priklausė L. L. ir R. A. automobilyje šį mobiliojo ryšio telefoną paliko būtent jis. Tuo tarpu aptarti telekomunikaciniai įvykiai tarp A. B. ir M. G. patvirtina A. B. parodymus, kad jis buvo pirminis kontaktas su M. G., pasiūliusiu jam užsidirbti, po ko, A. B. kreipėsi į L. L., o šis apie pasiūlymą užsidirbti informavo kitus nuteistuosius – R. A., R. T. ir A. T.. Veikiant tokiu būdu akivaizdu, kad jokie A. B. ir M. G. telekomunikaciniai įvykiai su kitais nuteistaisiais – R. A., R. T. ir A. T., iš esmės surastų aktyviais L. L. veiksmais, nebuvo nustatyti būtent dėl to, kad tiesioginiais A. B. kontaktais vertinamu atveju buvo tik M. G. ir L. L., o tiesioginis M. G. kontaktas buvo A. B..
27. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-6-693/2018, 2K-21-976/2023). Taigi, visus jau aptartus telekomunikacinius įvykius teismas vertina kaip netiesioginius įrodymus, kurie logiškai paaiškina visus jau aptartus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui nuteistųjų duotus parodymus apie L. L. ir M. G. dalyvavimą ir vaidmenį padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jokio pagrindo nesivadovauti užfiksuotais telekomunikaciniais įvykiais, kaip netiesioginiais baudžiamosios bylos įrodymais, nėra.
28. Pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį L. L. ir M. G. atžvilgiu rėmėsi ir aplinkybe, kad byloje nebuvo aptikti jų biologiniai pėdsakai. Toks pirmosios instancijos teismo motyvas, įvertinus pirmiau išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, nepaneigia visų kitų jau aptartų įrodymų ir vertintinas kaip niekuo nepagrįstas tam tikro konkretaus įrodymo reikalavimas, nuvertinant visus kitus byloje surinktus įrodymus. Valstybinis kaltintojas inkriminuojamą nusikaltimą gali įrodinėti bet kokiais duomenimis, be to, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad sulaikius A. G. ir R. T. bei atlikus jų asmens kratas, pas juos, be kitų daiktų, buvo rastos ir darbinės pirštinės (t. 3, b. l. 182-184, t. 4, b. l. 1-4). Tokio pobūdžio bylose nuteistieji paprastai naudoja apsaugos priemones, todėl reikalavimas būtinai nustatyti DNR pėdsakus yra negalimas. Nagrinėjamoje byloje ant ryšulių, kuriuose buvo supakuotos kontrabandinės cigaretės, nebuvo rasti ne tik L. L. bei M. G., bet ir kitų nuteistųjų – A. G., A. B., R. A., R. T. ir A. T. DNR pėdsakai (t. 1, b. l. 158-159, 173-174, t. 2, b. l. 5-6). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui nesudarė pagrindo priimti išteisinamojo nuosprendžio A. G., R. T., R. A. ir A. T. atžvilgiu. Taigi, pirmosios instancijos teismas dviprasmiškai vertino byloje surinktus įrodymus ir šiuo aspektu.
29. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąją nuosprendį M. G. atžvilgiu, atmetė kaip klaidingus ir VSAT pareigūno liudytojo M. M. parodymus, jog šis stebėdamas įvykio vietos prieigas matė M. G. su alaus skardine, o pagal byloje nustatytas aplinkybes ant įvykio vietoje rastos alaus skardinės buvo rastas V. Ž. DNR pėdsakas. Teisėjų kolegijos vertinimu šis motyvas nepaneigia visų jau minėtų M. G. kaltės įrodymų ir labai aiškiai kitų nuteistųjų nurodyto M. G. vaidmens padarant nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas nutylėjo ir niekaip nepasisakė dėl tos minėto liudytojo parodymų dalies, kuri visiškai atitinka jau aptartus nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog būtent M. G. jam buvo žinomas kaip asmuo, kuris lydėdavo cigaretes nešančius asmenis, rodydavo kelią, atsiskaitydavo už cigaretes ir pan. Šis liudytojas teisme nurodė, kad turėjo kriminalinės žvalgybos informaciją, kad broliai Gudaičiai, užsiima kontrabanda, kad būtent pagal pakankamai tikslią kriminalinės žvalgybos informaciją buvo organizuota pasala. Taigi, minėto liudytojo teisme nurodytos, o taip pat ir jo 2018 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės byloje faktiškai pasitvirtino.
30. Taigi, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog M. G. ir L. L., veikdami bendrininkų grupe kartu su A. G., R. A., R. T., A. T., A. B. ir nenustatytais asmenimis, į Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Teisėjų kolegija įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus, tačiau netinkamai pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų, pripažįsta įrodytomis šias M. G. ir L. L. įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes:
M. G. ir L. L. 2018 m. balandžio 17–18 d. naktį iki 02.20 val., veikdami bendrininkų grupe kartu su A. G., R. A., R. T., A. T., A. B. ir nenustatytais asmenimis, Lietuvos Respublikos teritorijoje, (duomenys neskelbtini), valstybės sienos su Baltarusijos Respublika prieigose iš tyrimo tiksliai nenustatytos vietos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, neteisėtai, pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 ir 3.4 punkto reikalavimus, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes – jie, M. G. ir L. L., kartu su A. G., R. T., R. A., A. T., A. B. ir nenustatytais asmenimis, nešdami rankose bei ant nugaros ir plukdydami valtimi iki (duomenys neskelbtini), gabeno 10 000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, lygi 31 906 Eur ir 10 000 pakelių cigarečių „NZ Black Super Slims“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, lygi 31 906 Eur, t. y. iš viso gabeno 20 000 vnt. pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos pavyzdžio akcizo ženklais - banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra lygi 63 812 Eur, ir kurie nebuvo paženklinti nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kol 2018 m. balandžio 18 d. apie 02.20 val. pastebėję pareigūnus, M. G. ir L. L. pabėgo kartu su R. A., A. T., A. B. ir kitais nenustatytais asmenimis, o A. G. ir R. T. buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnų.
31. Tokie M. G. ir L. L. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), požymius. Dėl paminėtų aplinkybių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl M. G. ir L. L. išteisinimo naikintinas ir šioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
Dėl M. G. ir L. L. skirtinų bausmių
32. M. G. ir L. L. pripažinus kaltais pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) spręstinas ir bausmių paskyrimo klausimas. Prokuroras už šios nusikalstamos veikos padarymą M. G. ir L. L. prašo skirti pinigines baudas po 300 MGL (15 000 Eur). Šis prokuroro prašymas tenkinamas iš dalies.
33. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
34. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), padarymą nustatyta bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į byloje esančią M. G. ir L. L. charakterizuojančią medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuroro apeliaciniame skunde prašoma bausmės rūšis – bauda yra tinkama ir teisinga bausmė. Baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta alternatyvi laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, be to, skirti šios rūšies bausmę neprašoma ir prokuroro apeliaciniame skunde.
35. Kaip nustatyta BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte, asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, gali būti skiriama piniginė bauda nuo 150 iki 6 000 MGL. Nustatant M. G. ir L. L. skirtinų piniginių baudų dydžius visų pirma pažymėtina, kad jų įvykdytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. M. G. ir L. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė, jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Bylos duomenimis, M. G. praeityje neteistas (t. 5, b. l. 96), tačiau baustas administracine tvarka, be kita ko, ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalį už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą analogišku būdu – gabeno aštuonis ryšulius su cigaretėmis, informacijos apie jam skirtos piniginės baudos sumokėjimą nėra (t. 5, b. l. 97-102). Ši aplinkybė betarpiškai patvirtina, kad M. G. inkriminuota nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, jo elgesys ir praeityje pasižymėjo analogišku veikimu, kas neabejotinai sudaro pagrindą jo atsakomybę vertinti griežčiau nei kitų nuteistųjų. Be to, M. G., bylos duomenimis niekur nedirba, paskutinė jo darbo vieta, remiantis „Sodra“ duomenimis, buvo siejama su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau M. G. darbo santykiai su šia įmone nutrūko dar 2008 m. lapkričio 18 d. (t. 5, b. l. 110). Nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. M. G. registravosi Užimtumo tarnyboje, tačiau, 2011 m. gegužės 25 d. darbo paieškos buvo nutrauktos jo paties pageidavimu (t. 5, b. l. 112). Tai leidžia manyti, kad M. G. nesiekia darbo, o pragyvena ir iš neteisėtų pajamų. Įvertintina ir tai, kad M. G. nėra vedęs, tačiau turi vieną mažametį vaiką (t. 9, b. l. 16). Individualizuojant M. G. skiriamą bausmę svarbus ir jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog jis ieškojo asmenų, galinčių gabenti cigaretes, įtraukė į nusikalstamą veiką kitus nuteistuosius, rodė kelią nusikalstamos veikos padarymo metu, aktyviai bendravo su kitais nuteistaisiais, taip pat ir su stebėjusiais kelią, po sėkmingo nusikalstamos veikos padarymo turėjo atsiskaityti su kitais nuteistaisiais. Visa tai rodo, kad jo vaidmuo nebuvo antraeilis, taigi vertintinas griežčiau nei kitų nuteistųjų.
37. Atsižvelgdama į M. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, jo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat nustatytą jau ne pirmą atvejį darant panašaus pobūdžio pažeidimą (kaip minėta anksčiau jau baustas pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį), vadovaudamasi BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. G. skirtina 250 MGL dydžio (12 500 Eur) bauda.
38. Sprendžiant dėl bausmės L. L. pažymėtina, jog jis yra nevedęs, duomenų apie jo nepilnamečius vaikus baudžiamojoje byloje nėra (t. 7, b. l. 125-126). Kaip nustatyta „Sodra“ duomenimis, jis niekur nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Nors praeityje L. L. yra dirbęs trejose skirtingose įmonėse, tačiau jo darbo santykiai visais atvejais nebuvo ilgalaikiai – paskutinėje darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. L. dirbo vos tris dienas (t. 7, b. l. 163, 164, 165). Praeityje L. L. buvo teistas už viešos tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau teistumas išnykęs (t. 7, b. l. 129-130). Už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus L. L. buvo ne kartą baustas administracine tvarka (7 t., b. l. 158-161). Tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių L. L. dalyvavimą nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su neteisėtu akcizais apmokestinamų prekių gabenimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Aptartų duomenų visumoje įvertintina ir tai, kad L. L. vaidmuo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nusikaltimo padaryme iš esmės nesiskyrė nuo kitų skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistų asmenų. Su juo, esant poreikiui vykdyti cigarečių kontrabandą, susisiekė A. B., po ko, užsidirbti analogišku būdu jis pasiūlė ir kitiems nuteistiesiems.
39. Atsižvelgdama į aptartus L. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo vaidmenį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, įvertinusi vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasi BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti L. L. paskyrus 180 MGL dydžio (9 000 Eur) baudą.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo
40. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. vasario 6 d. pateikė pažymą Nr. APD-2023-02268, kuria prašo iš L. L. valstybės naudai priteisti 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.
41. Pagal BK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
42. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundė Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl L. L. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas (L. L. buvo laisvėje, jam kardomosios priemonės apeliacinio proceso metu nebuvo taikytos). Nuteistajam parinktas gynėjas buvo atvykęs susipažinti su byla, dalyvavo teismo posėdyje, todėl buvo patirtos išlaidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgusi į L. L. turtinę padėtį (darbingas, jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba), į tai, kad prokuroro apeliacinis skundas šiuo nuosprendžiu tenkinamas, sprendžia, kad prašymas dėl valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo L. L. yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria M. G. ir L. L. išteisinti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), ir paskirti jam 250 MGL dydžio (12 500 (dvylikos tūkstančių penkių šimtų eurų)) baudą.
L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), ir paskirti jam 180 MGL dydžio (9 000 (devynių tūkstančių eurų)) baudą.
Kitą Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Išieškoti iš L. L. 100 (vieną šimtą eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.