- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- e2YT-6866-1099/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01795-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- E. T.
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.1Restruktūrizavimo proceso esmė ir paskirtis
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. T. (E. T.) skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Mindaugas Dabkus, R. I. R.-T. (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. T. (E. T.) pateikė skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, kuriame prašo: 1) panaikinti antstolio Mindaugo Dabkaus vykdomojoje byloje Nr. 0028/25/00057 priimtus 2025 m. sausio 3 d. patvarkymą priimti vykdomąjį raštą vykdyti Nr. S-25-28-358 ir 2025 m. sausio 16 d. patvarkymą Nr. S-25-28-1372; 2) sustabdyti išieškojimo vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0028/25/00057.
2. Pareiškėjas nurodo, kad 2025 m. sausio 3 d. jis sužinojo, jog jo atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla dėl 8 697,40 Eur išlaikymo skolos ir 285 Eur periodinių išmokų išieškojimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2YT-13646-1050/2018. Pareiškėjas aiškina, kad gavęs iš antstolio pradinius vykdymo dokumentus (raginimą įvykdyti sprendimą, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą), pareiškėjas 2025 m. sausio 13 d. išsiuntė antstoliui prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, kuriame nurodė, jog jis nesutinka su 8 697,40 Eur įsiskolinimo suma, nes teismo sprendimą dėl išlaikymo mokėjimo savo nepilnametei dukrai E. R.-T. pareiškėjas yra visiškai įvykdęs. Pareiškėjo teigimu, 2018 m. balandį jis susitaikė su išieškotoja (pareiškėjo sutuoktine, jo dukros E. R.-T. motina) R. I. R.-T. ir iki 2023 m. sausio 1 d. vedė su ja bendrą ūkį. Teigia, kad, gyvendamas kartu su išieškotoja, pareiškėjas prisidėjo prie dukros išlaikymo, t. y. dalį išlaikymo mokėjo bankiniais pavedimais, o dalį – pirkdamas įvairius daiktus, apmokėdamas šeimos būsto nuomą ir dengdamas tiek savo, tiek išieškotojos, skolinius įsipareigojimus. Pasak pareiškėjo, 2022 m. jis neatliko bankinių pavedimų išlaikymui mokėti, nes pagal jo ir išieškotojos susitarimą pareiškėjo mokamos įmokos paskolai dengti buvo užskaitomos kaip išlaikymo įmokos.
3. Pareiškėjas aiškina, kad jis pripažįsta tik tą skolos dalį, kurią sudaro skola dėl išlaikymo neindeksavimo laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. ir minėtą skolos dalį jis sutinka padengti, tačiau, pirmiausia, pareiškėjo manymu, būtina įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, be kita ko, faktą, kad pareiškėjas ir išieškotoja gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį bei nustatyti tikrąjį įsiskolinimo dydį. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad savo pateiktame prašyme jis informavo antstolį, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2133-566/2025 pagal išieškotojos ieškinį dėl jos ir pareiškėjo santuokos nutraukimo, o ieškinyje išieškotoja taip pat nurodė, kad pareiškėjas moka periodinį išlaikymą išieškotojos ir pareiškėjo nepilnametei dukrai (po 200 Eur per mėnesį).
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodo, kad jis nesutinka su antstolio 2025 m. sausio 16 d. patvarkymu, kuriuo antstolis atsisakė stabdyti vykdomąją bylą. Anot pareiškėjo, antstolis neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo yra visiškai įvykdytas, taip pat nepagrįstai neįtraukė pareiškėjo į išieškotojos sąskaitą atliktų pavedimų dalies, t. y. pavedimų, kurių paskirtyje buvo nurodyta: „pinigų pavedimas“, „batukams“, „gryniem“, „siųsti pinigus greitai“, „R.“, nors šie pavedimai buvo skirti šeimos, o tai reiškia, ir vaiko, išlaikymui, sutuoktiniams gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Pareiškėjas, vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis, prašo stabdyti vykdymo procesą, taip pat prašo panaikinti antstolio priimtus patvarkymus. Pareiškėjas teigia, kad nesustabdžius išieškojimo, gali susidaryti situacija, jog iš jo bus išieškota didesnė suma, nei kad turėjo būti išieškota pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo mokėjimo. Be to, pasak pareiškėjo, jis privalo teikti išlaikymą ne tik E. R.-T., bet ir kitai savo nepilnametei dukrai – E. M. T., o antstoliui areštavus pareiškėjo sąskaitas, pareiškėjo galimybės teikti vaikams išlaikymą pablogėtų.
5. Antstolis Mindaugas Dabkus 2025 m. sausio 21 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
6. Antstolis nurodo, kad jis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2YT-13646-1050/2018 dėl išlaikymo nepilnametei E. R.-T. išieškojimo iš pareiškėjo. Pasak antstolio, 2025 m. sausio 2 d. jis gavo išieškotojos prašymą dėl vykdomojo rašto pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo; prašyme nurodyta, kad išlaikymo skola yra 8 296 Eur; kartu su prašymu buvo pateikti pareiškėjo atlikti mokėjimo pavedimai laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d. Antstolis aiškina, kad 2025 m. sausio 3 d. jis surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir raginimą įvykdyti sprendimą bei išsiuntė šiuos procesinius dokumentus pareiškėjui. Nurodo, kad 2025 m. sausio 13 d. antstolis gavo pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kurio antstolis netenkino 2025 m. sausio 16 d. patvarkymu. Antstolis nesutinka su pareiškėjo pateiktame skunde nurodytais argumentais.
7. Pasak antstolio, teismo sprendimu iš pareiškėjo jo nepilnametei dukrai E. R.-T. išlaikyti priteista po 200 Eur periodinėmis išmokomis. Nurodo, kad pagal teismo sprendimą išmokos turi būti indeksuojamos atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymui skirti pinigai turi būti mokami į E. R.-T. motinos banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 10 dienos. Antstolio teigimu, šiuo atveju įsiskolinimas yra paskaičiuotas už paskutinius 5 metus, t. y. už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 3 d. Anot antstolio, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. sausio 31 d. mokėtina išlaikymo suma buvo 190,40 Eur (204 Eur x 28 dienos); laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. – 2 520 Eur (210 Eur x 12 mėnesių); laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. – 2 520 Eur (210 Eur x 12 mėnesių); laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. – 2 784 Eur (232 Eur x 12 mėnesių); laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. – 3 384 Eur (282 Eur x 12 mėnesių); laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 3 d. – 3 163,50 Eur (282 Eur x 11 mėnesių ir 3 dienos). Antstolis paaiškina, kad iš viso laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2025 m. sausio 3 d. pareiškėjas turėjo sumokėti 14 561,90 Eur išlaikymą vaikui, o iš antstoliui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog per šį laikotarpį pareiškėjas sumokėjo 6 036 Eur, todėl susidarė 8 525,90 Eur išlaikymo skola. Antstolis teigia, kad paskutinė 200 Eur suma buvo įtraukta į mokėjimų sąrašą 2025 m. sausio 13 d., po to, kai pareiškėjas pateikė mokėjimą patvirtinantį banko išrašą.
8. Antstolis nurodo, kad jis negali įtraukti visų pareiškėjo atliktų pavedimų į išlaikymo įsiskolinimo dengimą, nes dalies mokėjimo pavedimų paskirtyje nėra nurodyta, jog šie pinigai mokėti vaiko išlaikymui. Pasak antstolio, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo sprendime nenustatyta tvarka atlikti pavedimai tiesiogiai vaikui ar kitokios išlaikymą turinčio mokėti tėvo išlaidos nėra laikomi išlaikymo mokėjimu, todėl antstolis negali šiomis sumomis mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nesant tam uzufrukto teise pinigus valdančio asmens sutikimo. Taip pat antstolis nurodo, kad jis neturi kompetencijos įvertinti ar pareiškėjas ir išieškotoja iki 2023 m. sausio 1 d. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį bei įvertinti, kokia dalimi pareiškėjas prisidėjo prie dukros išlaikymo. Antstolis akcentuoja, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi vykdyti, taip pat pažymi, jog šiuo atveju nėra privalomųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo R. I. R.-T. pateiktame atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
10. Suinteresuotas asmuo aiškina, kad gyvenimo su pareiškėju metu ji patyrė iš pareiškėjo tiek emocinį, tiek fizinį smurtą, dėl ko galiausiai jai teko bėgti iš bendrai nuomojamo būsto. Taip pat suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad pareiškėjas netinkamai rūpinasi ir kita savo nepilnamete dukra E. M. T.. Pažymi, kad pareiškėjas tinkamai nesirūpina suinteresuoto asmens ir pareiškėjo dukra, t. y. neprisideda prie lavinimo išlaidų, medicininių išlaidų; aiškina, kad prie bendro šeimos ūkio pareiškėjas neprisidėjo ir bendro pareiškėjo bei suinteresuoto asmens gyvenimo metu, dėl ko suinteresuotas asmuo nuolat turėjo skolintis pinigus iš šeimos narių ir draugių. Taip pat suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad stabdyti vykdomąją bylą nėra pagrindo, nes suinteresuoto asmens ir pareiškėjo santuokos nutraukimo byloje nebus nustatinėjama nuo kada iki kada suinteresuotas asmuo ir pareiškėjas vedė bendrą ūkį ir gyveno kartu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
11. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
12. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO sistema) duomenų nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdo vykdomąją bylą Nr. 0028/25/00057 dėl išlaikymo įsiskolinimo ir fiksuotų išlaikymo įmokų išieškojimo iš skolininko E. T. (E. T.) išieškotojos (uzufrukto teise lėšas tvarkančios) R. I. R.-T. naudai. Vykdomoji byla užvesta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. 2YT-13646-1050/2018, pagrindu. Vykdomajame rašte nurodyta: „Nepilnametės dukros E. R.-T., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui jos tėvas E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) moka po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo pinigai sumokami iki einamojo mėnesio 10 d. į dukros motinos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Dukros išlaikymo pinigais disponuoja motina uzufrukto teise išimtinai dukros poreikių tenkinimui. Dukros E. R.-T. išlaikymą tėvas pradeda mokėti nuo 2018 m. kovo 1 d.“
13. Vykdymo proceso metu antstolis 2025 m. sausio 3 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-28-358, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-28-367 ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-28-366, kuriuos išsiuntė pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu ir elektroniniu paštu. Pareiškėjas 2025 m. sausio 13 d. pateikė antstoliui prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus. Prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, kad jis nesutinka su išieškoma išlaikymo įsiskolinimo suma – 8 697,40 Eur. Pareiškėjas teigė, kad iki 2023 m. sausio 1 d. jis su suinteresuotu asmeniu vedė bendrą ūkį, pareiškėjas prisidėjo prie nepilnametės dukros išlaikymo. Be to, pareiškėjo teigimu, jis taip pat mokėjo išlaikymą dukrai ir banko pavedimais: 2018 metais jis pervedė į suinteresuoto asmens sąskaitą 2 088 Eur, 2019 metais – 2 612 Eur, 2020 metais – 3 666 Eur, 2021 metais – 4 670 Eur, 2023 metais – 2 200 Eur, 2024 metais – 2 400 Eur. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė banko išrašus už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. Iš pateiktų išrašų matyti, kad ne visų mokėjimų paskirtyse yra nurodyta, jog pareiškėjo suinteresuotam asmeniui mokamos sumos yra skirtos vaiko išlaikymui. Pavyzdžiui, 2018 m. liepos 4 d. pareiškėjas atliko mokėjimą suinteresuotam asmeniui ir paskirtyje nurodė „R.“; 2018 m. spalio 31 d. – „...“; 2019 m. vasario 15 d. – „Siųsti pinigus greitai“; 2019 m. rugsėjo 16 d. – „Siųsti pinigus greitai“; 2019 m. spalio 31 d. – „Siųsti pinigus greitai“; 2020 m. liepos 10 d. – du pavedimus „Gryniem“; nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. – 23 pavedimus „Pinigų pervedimas“; 2022 m. balandžio 27 d. – „Pinigų pervedimas“.
14. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (4 punktas). Taigi, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą antstolis privalo nenukrypti nuo vykdomojo dokumento teksto.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnis nustato, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas vykdomas pagal Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 3 punktą, periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. CK 3.208 straipsnio taikymo atveju, teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria nustatytas išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis, nėra keičiama, nes nėra sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).
17. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas skolos susidarymo laikotarpiu neindeksavo išlaikymo įmokų, nors vartotojų kainų indeksas skolos susidarymo laikotarpiu viršijo rodiklį 101 (žiūrėti https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=beca730b-6410-4920-8927-43b4f64908e0#/). Antstolis priimtame 2025 m. sausio 21 d. patvarkyme pagrįstai nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. sausio 31 d. mokėtina išlaikymo suma buvo 190,40 Eur (204 Eur x 28 dienos / 30 dienų); laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. – 2 520 Eur (210 Eur x 12 mėnesių); laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. – 2 520 Eur (210 Eur x 12 mėnesių); laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. – 2 784 Eur (232 Eur x 12 mėnesių); laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. – 3 384 Eur (282 Eur x 12 mėnesių); laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 3 d. – 3 163,50 Eur (285 Eur x 11 mėnesių ir 3 dienos). Atitinkamai, iš viso per nurodytą laikotarpį pareiškėjas turėjo sumokėti 14 561,91 Eur (190,40 Eur + 2 520 Eur + 2 520 Eur + 2 784 Eur + 3 384 Eur + 3 163,50 Eur) sumą nepilnametei E. R.-T. išlaikyti. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad per nurodytą laikotarpį pareiškėjas sumokėjo 6 036 Eur sumą vaikui išlaikyti, t. y. į lėšų tvarkytojos R. I. R.-T. banko sąskaitą, nurodytą vykdomajame rašte, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. sumokėjo 1 236 Eur sumą; laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. – 2 200 Eur sumą; laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2025 m. sausio 13 d. – 2 600 Eur sumą.
18. Pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, vadovaujasi vykdomojo rašto pažodiniu turiniu. Šiuo atveju vykdomajame rašte yra nurodyta, kad išieškojimą pareiškėjas privalo mokėti į lėšų valdytojos sąskaitą, todėl pareiškėjas privalo laikytis teismo procesiniu sprendimu nustatytos išlaikymo mokėjimo tvarkos. Pažymėtina, kad jokie žodiniai jo ir lėšų valdytojos susitarimai šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes vykdomajame rašte yra nurodyta aiški išlaikymo vykdymo tvarka ir ši tvarka nėra pakeista įstatymo nustatyta tvarka.
19. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendime dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nenustatytas išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) piniginių sumų teikimas tiesiogiai vaikui ar tokio tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galimai tenkinant papildomos vaiko priežiūros poreikius, nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, nesuteikia pagrindo teismo sprendimą vykdančiam antstoliui sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą. Toks sumažinimas viršija antstoliui suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), todėl vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
20. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad antstolis veikė savo įgaliojimų ribose ir tinkamai apskaičiavo pareiškėjo skolos dydį, susidariusį ginčui aktualiu laikotarpiu. Sutiktina su antstolio išdėstyta pozicija, kad nesant išieškotojos sutikimo, pareiškėjo atliktų mokėjimų, kurių pavedime yra nurodyta kita paskirtis, nei išlaikymas vaikui, antstolis negali laikyti mokėjimais, skirtais pareiškėjo nepilnametės dukters išlaikymui. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti pareiškėjo skundžiamų patvarkymų, nes pareiškėjas neįrodė, kad vykdomasis dokumentas yra tinkamai įvykdytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas turi teisę kitais būdais ginti savo galimai pažeistas teises, pvz., reikalaudamas tam tikrų suinteresuotam asmeniui (R. I. R.-T.) sumokėtų sumų, nesusijusių su vaiko išlaikymu, grąžinimo ir pan.
21. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjo reikalavimas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo iki bus išnagrinėta pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santuokos nutraukimo byla.
22. Vykdomosios bylos sustabdymo privalomieji pagrindai yra išvardinti CPK 626 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).
23. CPK 627 straipsnyje yra įtvirtinti fakultatyvieji vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai, kai antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai; 8) kai griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto, priklausančio tretiesiems asmenims, turto savininkai šio turto nepasiima ir turtas neperduodamas saugoti išieškotojui arba turto saugotojui (CPK 7711 straipsnio 3 dalis).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai yra ne įpareigojantys, bet antstoliui suteikiantys teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).
25. Šiuo atveju, teismo vertinimu, neegzistuoja nei vienas vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas, todėl antstolis pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Pabrėžtina, kad teismo procesinis sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2YT-13646-1050/2018, kurio pagrindu yra vykdomas įsiskolinimo išieškojimas iš pareiškėjo, yra įsiteisėjęs, vykdytinas ir privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims (CPK 18 straipsnis). Ta aplinkybė, kad teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla, susijusi su ginču tarp tų pačių šalių, nepaneigia anksčiau nurodyto procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo. Taip pat teisiškai nepagrįstais pripažintini pareiškėjo argumentai, esą šiuo atveju būtina nustatyti laikotarpį, kai pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo vedė bendrą ūkį, nes išlaikymo nepilnametei E. R.-T. mokėjimo tvarka jokiu laikotarpiu nebuvo pakeista įstatymo nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo nesikreipė į teismą dėl teismo nutartimi patvirtintos vaiko išlaikymo tvarkos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Dėl tos pačios priežasties atmestini ir pareiškėjo argumentai, kad jis turi mokėti išlaikymą ir kitai nepilnametei dukrai E. M. T.. Ši aplinkybė savaime nepanaikina pareiškėjo prievolės mokėti išlaikymą nepilnametei E. R.-T. pagal teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13646-1050/2018 patvirtintą išlaikymo mokėjimo tvarką.
26. Kiti pareiškėjo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Akcentuotina, kad suinteresuoto asmens R. I. R.-T. atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai (dėl galimo pareiškėjo smurto, netinkamo sutuoktinio pareigų vykdymo ir kt.) išeina už šios bylos ribų, todėl dėl šių argumentų (ne)pagrįstumo šioje nutartyje taip pat nepasisakoma.
27. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolis Mindaugas Dabkus nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo E. T. (E. T.) skundo dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.