- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-08
- Bylos Nr.
- 1-14-517/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- G. M.
- Nukentėjusysis
- T. Ž.
- Advokatai
- Arūnas Kontrimavičius
- Kategorijos
viešame mišriame(žodiniu būdu ir nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą) pravestame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, niekur nedirbantis ir nesiregistruojantis Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014m. gegužės 09d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., 178 str. 4d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, 2015m. sausio 05d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus apskrities probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus; 2) 2014m. gegužės 13d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 4d.-viešaisiais darbais trims mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, 2014m. rugpjūčio 20d. Širvintų raj. apyl. teismo nutartimi, LR BPK 347 str. nustatyta tvarka subendrinus paskirtas bausmes pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, t.y. 2014m. gegužės 09d. Širvintų raj. apyl. teismo nuosprendį ir 2014m. gegužės 13d. Širvintų raj. apyl. teismo nuosprendį, galutinė bausmė nustatyta-dešimt mėnesių laisvės apribojimo, 2014m. gruodžio 15d. Širvintų raj. apyl. teismo nutartimi galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 45(keturiasdešimt penkioms) paroms; 3) 2015m. balandžio 01d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 64 str. 1 ir 3d.d.,-9 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 4) 2015m. gruodžio 22d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d., 64¹ str.,-9 mėn. ir 15d. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 5) 2016m. sausio 07d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d., 178 str. 2d., 187 str. 1d., 187 str. 3d., pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d., 64¹ str.,-3m. ir 8 mėn. l/a; 6) 2016m. gegužės 17d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d., 64¹ str.,-4m. ir 3 mėn. l/a, 2018m. spalio 18d. lygtinai paleistam pagal 2018m. spalio 08d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį, pritaikius LR BVK 157 str. 2d. 2p., iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1(vieneriems) metams 8(aštuoniems) mėnesiams ir 20(dvidešimčiai) dienų, 2019m. rugpjūčio 07d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos namų ir pasiųstas atlikti likusią neatliktą bausmės dalį-1m. 8 mėn. ir 20d. l/a pagal 2016m. gegužės 17d. Širvintų raj. apyl. teismo nuosprendį; 7) 2019m. rugsėjo 03d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal LR BK 178 str. 2d., 281¹ str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d., 64¹ str.,-3m l/a, 2021m. gruodžio 27d. lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pagal Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021m. gruodžio 23d. įsakymą Nr. 2-2686, pritaikius LR BVK 157 str. 3d., su intensyvia priežiūra 8 mėn. ir 21d. l/a, 2022m. liepos 14d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos namų panaikintas ir pasiųstas atlikti likusią 2019m. rugsėjo 03d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį-8 mėn. ir 21d. l/a, 2023m. birželio 05d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, atlikęs laisvės atėmimo bausmės laiką, visi teistumai neišnykę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 135 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. M. sunkiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2022m. sausio 23d., apie 00¹⁰ val., po vidurnakčio, kaltinamasis G. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, kieme kilusio konflikto su pil. T. Ž. metu tyčia vieną kartą su peiliu sudavė nukentėjusiajam T. Ž. į pilvą, tuo pastarajam padarydamas pilvo sienos kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą su plonžarnės pažeidimu, ko pasekoje buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. Ž. sveikata, t.y. nukentėjusiajam T. Ž. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis G. M., ikiteisminio tyrimo metu duodamas labai prieštaringus ir nenuoseklius parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, dalinai prisipažino ir teisme parodė, kad 2022 m. sausio 23 d. pas jį į namus atvyko buvusi jo sugyventinė-pil. P. R. ir du nepažįstami asmenys. Jam išėjus pasitikti P. R., įvyko konfliktas su minėtais nepažįstamais asmenimis, kurio metu vieną ar du asmenis jis sužalojo su peiliu. Minėtą dieną jis su P. R. susirašinėjo trumposiomis žinutėmis dėl vaikų išlaikymo, P. R. priekaištavo, kad jis per mažai moka vaikų išlaikymui, nors moka po 185 eurus, kai priteista po 180 eurų. Tarėsi, kad atvyks per pietus apie tai gyvai, o ne telefonu pasikalbėti, o vakarop išsivystė kalba ir apie tai, kad parduotų alkoholio, nes turėjo jo nusipirkęs. Nurodo, kad 2022 m. sausio 23 d. vakarą buvo išgėręs porą litrų degtinės ir apie 6 litrus alaus. Alkoholį vartojo ne su motina ir broliu, o su pažįstamais ir draugais, kurie vėliau išsiskirstė. Neneigia, kad minėjo broliui, jog P. R. atvažiuos, po ko brolis atsikėlė iš lovos ir jie kartu vartojo alkoholį. Kai P. R. paskambino ir pasakė, kad ateina, jis pasiėmė nuo stalo peilį su juoda rankena, kurį užsikišo už rankoves, o taip pat su savimi visada turi peilį, kurį laiko kelnių kišenėje, kadangi dirba fermoje ir jis jam nuolat reikalingas. Nurodo peilį ėmęs dėl to, kad P. R. buvo ant jo supykusi, jis manė, kad gali būti užpultas. Pripažįsta, kad, jei tuo metu būtų buvęs blaivus, peilio nebūtų ėmęs. Išėjęs į lauką pamatė, kad P. R. atvyko ne viena, jis su ja pradėjo konfliktuoti, P. R. pradėjo jį stumdyti ir jie susistumdė. P. R. atlydėję vyrai pradėjo ją ginti. Kai jis pas minėtus vyrus pamatė lazdą, išsitraukė peilį. Prisimena, kad iš karto jį puolė aukštesnis vaikinas. Tas mažesnis vaikinas turėjo su savimi pagalį. Tas aukštesnis vaikinas nieko neturėjo rankose ir puolė jį plikomis rankomis, tada tas mažesnis vaikinas irgi puolė. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti parodymai teisingi, nes praėjo nemažai laiko ir jis visko nebeprisimena. Negali nurodyti, kodėl jo parodymai keičiasi. Gal ginu T. Ž., nežino. Neatsimena, gal ir daužė jį gulintį tie vaikinai. Kai jis krito, peilis nukrito prie jo kišenės. Ieškojo mažiuko peilio, o pastebėjo prie jo gulintį didelį peilį. Tiksliai aplinkybių, kaipo minėjo, nebepamena. Negali tiksliai pasakyti, gal minėti vaikinai buvo priklaupę prie jo, tačiau, kai pradėjo jis pradėjo badyti peiliu, tie vaikinai buvo ant jo užkritę. Tada pradėjo šaukti, kad pradėjo badyti ir nubėgo jie. Jis taip pat parėjo į namus. Muštynių metu jo brolis buvo kažkur nuėjęs. Jis nebuvo įsikišęs į konfliktą. Net nepastebėjo, kur brolis buvo. Tą vakarą į lauką buvo išėjęs be striukės, tik su megztiniu. Smūgiai buvo normalūs. Mėlynių nelieka pas jį. Daugiausiai smūgių buvo suduota per šonkaulius, per rankas. Gal pas juos batai buvo medžiaginiai, dėl to ir nelieka. Muštynės baigėsi labai greitai, pradėjo badyti su peiliu ir baigėsi. Su P. R. susistumdė, nes norėjo išsitraukti cigaretes, o ji pagalvojo, kad kažką turi. Po to P. R. atlydėję vyrai pradėjo pulti. Akinius sulaužė. Parkritęs atėmė lazdą. Gal ir pirma atėmė lazdą. Mano, kad žodžiu nei su vienu nesikalbėjo. Gal besigrumdamas ir pastūmė. Taip nebuvo, kad aš vaikščiotų ir juos stumdytų. Gal ir klausė, kuris vyras. Raudona rankena peilis ne lenktinis, paprastas, statybinis peilis. Jį visada nešiojasi galinėje kišenėje. Gal ir bandė išsitraukti raudoną peilį. Krisdamas pametė peilį. Paleido pirštus ir jis iškrito. Gulėdamas norėjo imti iš kišenės raudoną peilį, o tuo metu prie jo gulėjo juodas peilis iškritęs. Tada T. Ž. buvo ant jo užkritęs dešinėje pusėje. Dūrė jam, kai jis jam trenkė į akinius. Du kartus jam trenkė, tada jis T. Ž. pribadė. O antras vaikinas mosikavosi. Nesakė, kad turi peilį, neragino pasitraukti. Tai jie atėjo pas jį į kiemą, o ne aš. Konflikto metu atėmė lazdą, stovėdami. Jis gynėsi. Tuo metu, kai jis gulėjo ant žemės, tie vaikinai jį daužė, T. Ž. pataikė jam į akinius, po to jis pradėjo mosikuoti peiliu. Dūrė, kai ant jo buvo užgriuvę. Pataikė pirmą kartą į užpakalį ar koją, o paskui į šoną. Buvo sužeista blauzda ir koja. Smogė kelis kartus. Mėgino taikytis į koją, bet kodėl pateko į pilvą, negali nurodyti. Norėjo tik išgąsdinti, kad jie pabėgtų, bet pataikė stipriau. Nurodo, kad T. Ž. civilinio ieškinio nepripažįsta. Gali pripažinti tik ligonių kasų ieškinį. Gailisi, kad žmogų sužalojo. Nurodo, kad jo finansinė padėtis sunki, kai dirbo, jo atlyginimas buvo 560 eurų. Santaupų neturi. Savo vardu registruoto turto neturi. Kol yra kalėjime negali atlyginti nei cento. Antstoliai vykdo išieškojimus. Išėjęs galės kažkokią dalį ieškinio padengti.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis G. M. iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo T. Ž. ir liudytojų P. R., L. L., M. C., R. Norinkevičiaus, J. Armacko, T. Šikšnio, I. Vasilevskio ir A. Morozovos parodymais, byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintais liudytojo A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 183-186, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašais(b.l. 14-19, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2022m. sausio 23d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos(b.l. 73-74, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės 2022m. sausio 23d. tarnybiniu pranešimu dėl sužaloto asmens(b.l. 83, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 20-22, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 23-38, t. 1), Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada dėl biologinės kilmės pėdsakų paieškojimo(b.l. 49-50, t. 1) ir priedais prie minėtos išvados(b.l. 51-54, t. 1), Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada dėl biologinės kilmės pėdsakų tapatumo nustatymo(b.l. 63, t. 1) ir priedu prie minėtos išvados(b.l. 64, t. 1), 2022m. birželio 10d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 70-72, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje įrašytais telefoniniais pranešimais apie įvykį(b.l. 132, t. 3 esančiame baltame voke įdėtas baltas įdėklas su kompiuterine laikmena pavadinimu „ prie 2022m. birželio 10d. ir 2022m. birželio 13d. apžiūros protokolų “), 2022m. birželio 13d. apžiūros protokolu(b.l. 75-78, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su pagal pranešimą į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis filmuotais vaizdo įrašų failais(b.l. 132, t. 3 esančiame baltame voke įdėtas baltas įdėklas su kompiuterine laikmena pavadinimu „ prie 2022m. birželio 10d. ir 2022m. birželio 13d. apžiūros protokolų “), 2022m. birželio 16d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 79-82, t. 1) ir priedais prie minėto protokolo, t.y. 2 vnt. DVD-R kompaktinių diskų(laikmenų) su pagal pranešimą į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BO-DY “ kameromis filmuotais vaizdo įrašų failais(b.l. b.l. 132, t. 3 esančiame baltame voke įdėti du balti įdėklai su kiekviename iš jų po kompiuterinę laikmeną Nr. 1 ir Nr. 2 pavadinimu „ prie 2022m. birželio 16d. apžiūros protokolo “), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 97-98, t. 1), 2022m. balandžio 14d. daiktų apžiūros protokolu(b.l. 99-101, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 102-105, t. 1), parodymų patikrinimo vietoje protokolu(b.l. 54-56, t. 2) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 57-59, t. 2), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 119-123, t. 1), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu kvitais(b.l. 72, t. 2), alkotesterio „ Drager Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0435 patikros sertifikatu(b.l. 73, t. 2) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Nukentėjusysis T. Ž., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad įvykio dieną buvo kaime motinos gimtadienyje. Jam paskambino draugas-pil. L. L. su P. R.. Kadangi jie taip pat išreiškė norą sudalyvauti gimtadienyje, o tam reikėjo gauti alkoholio, tai sutarė su pil. G. M., kad parduos alkoholio, todėl visi trys nuvyko pas pastarąjį. Jis nematė, ar P. R. su L. L. buvo išgėrę. Automobiliu nuvažiavo iki kaltinamojo gyvenamosios vietos, automobilį paliko ant keliuko, negali nurodyti, kodėl vairuotojas nenorėjo važiuoti į kiemą. Atstumas iki namo buvo apie 50 metrų. Išlipo P. R. ir nuėjo pas G. M., o jie su L. L. liko mašinoje apie 10 min., tada ir jie išlipo, kadangi sunerimo, kur taip ilgai užtruko P. R.. Matė tik kaip G. M. sulakstė iki namų ir atgal. Ko bėgo į namus, nežino. Jis greitai grįžo, o jo brolis liko stovėti prie namo. Kaltinamasis artinosi prie brolio ir P. R.. Jie taip pat prie jų priėjo. Buvo keturiese. Vairuotojas sėdėjo mašinoje. G. M. pradėjo klausinėti, kuris čia P. R. bernas ar vyras. Tuo metu P. R. nieko neatsakė. Apie P. R. ir G. M. santykius sužinojo tik po visko. Kaltinamasis elgėsi agresyviai, nes kai klausė, vos ne veidu buvo įsirėmęs į veidą. Gal iš judesių ir buvo galima suprasti, kad buvo kaltinamasis išgėręs. Jis pradėjo kalbėti pakeltu tonu, jį patį pastūmė vieną kartą, po ko jis(T. Ž.), atsakęs, kad jo stumdyti nereikia ir G. M. pats pastūmė. Prasidėjo konfliktas. Nukrito ant žemės. Tada įsikišo L. L.. Jis gal norėjo jį (T. Ž.) apginti. Buvo jau trise ant žemės. Kelias buvo slidus, tai nesuprasi. Turbūt ir mušėsi. Rankose neturėjo jokių aštrių daiktų, ne į muštynes gi važiavo. Po minutės, pajutai, kad užšilo pilvas. Pridėjęs ranką, pamatė, kad ji kruvina. Buvo labiau susilenkęs per pusę stovimoje padėtyje. G. M. tai turbūt gulėjo. O kur L. L. buvo, tai nesureikšmino labai. Iš karto pradėjo rėkti, kad jį padūrė ir į mašiną. Jei būtų buvę šviesu, tai būtų gal matęs kažką kaltinamojo rankose. Bet buvo tamsu, todėl nieko nematė. G. M. brolis stovėjo ir nieko nedarė. Niekas daugiau nelindo į jų ratą. Nesutinka, kad kaltinamasis tiesiog gynėsi, nes kokia čia savigyna peiliu. Ar tai galima pavadinti savigyna. Kažkuriuo metu tai atliko jis tą veiksmą, jei įdūrė. Nepastebėjo, kuriuo metu jis išsitraukė tą peilį. Dūrė labiau per pilvo vidurį, daugiau prie bambos. Pasikėlęs marškinius, pamatė, kad durta. Kai su L. L. atbėgo prie mašinos, P. R. jau buvo mašinoje. Nežino, kada ji pasišalino, ar prieš konfliktą ar konflikto metu. Atėjęs į mašiną, pasakė, kad padūrė. Važiuojant link ligoninės, buvo praradęs sąmonę. Iš Širvintų jį išvežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje buvo gydytas tris dienas, darė operaciją, plonoji žarna buvo pažeista trijose vietose. Rytais jaučiasi pasekmės, atsikėlus tokie tempimai, nebegali sunkiai kelti, nes pradeda tempti toje vietoje. Prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Buvo sugadinti rūbai. Savaitę laiko pirkausi specialų maistą, nes buvo pažeistas žarnynas. Savaitę laiko nieko kieto negalėjo valgyti. Nežino, kas iškvietė policiją. Į BPC skambino P. R.. Kai grįžo iš ligoninės, sužinojo, kad L. L. sužalotas. Kuriuo metu buvo sužalotas L. L., negali pasakyti. Tai turbūt prieš jo padūrimą. Neturtinė žalą vertina 5.000 eurų dydžio suma. Buvo operacija, nedarbas. Darbo prarasti pinigai. Nedirbo mėnesį laiko. Tuo metu dirbo pas ūkininką. Draudimo išmokos negavo, nes nedraustas. Dirbo pas ūkininką oficialiai. Mėnesinis darbo užmokestis 800 eurų į rankas. Būnant nedarbingume gavo tik biuletenį, 60 procentų algos. Ką prarado nedarbingumą, tai ateityje paprašys atlyginti. Turėjo sukti galvą, kaip apsikūrenti namus, skambinti draugams, kad malkų atneštų, skambino tėvams, kad nuvežtų perrišimams. Buvo reikalinga žmonių pagalba. Dvi savaites nieko pats negalėjau nei kelti nei nešti, kol neišėmė siūlių. Nebuvo gera emocinė būklė. Savaitę tai kasdieną perrišinėjo žaizdą Širvintose. Nemato tikslo mažinti neturtinę žalą.
Liudytoja P. R., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad įvykio dieną sėdėjo pirtyje su pil. L. L. ir jos vyru. Pradėjo girtas skambinėti jos buvęs sugyventinis-pil. G. M.. Sako ką jūs geriate silpnai. Sako turiu stipriau Susirado vairuoją. Bevažiuojant daug kartų skambino G. M. ir jo brolis. Klausinėjo, kur jie yra, už kiek laiko atvyks. Ji pati alkoholio nevartojo. Jos kompanijos vyrai buvo išgėrę, bet normalios būsenos. G. M. iš balso atrodė gerokai išgėręs. Automobilį paliko prie ženklo „ privati valda “. Namo valda nebuvo aptverta. Iš automobilio išlipo ji ir L. L. su pil. T. Ž., kurį paėmė važiuoti kartu pakeliui. Ji ėjo pirma, jie nuo jos atsilikę 3-4 žingsniais. Matė, kad G. M. buvo išėjęs į lauką. Juos pamatęs jis dar nubėgo namo. Ji jam pasakiusi: „ nesislėpk, aš gi matau “. Brolis atsinešė butelį, sako kur neši, o jis atsakė į šiukšlių dėžę. Sako aš nupirksiu, turėjo pinigus. Virtuvėje degė šviesa. Namuose G. M. užtruko apie minutę. G. M. brolis nuėjo į šiukšlių konteinerį išmesti butelio. G. M. priėjo prie L. L., klausė, kuris čia taviškis. Tada T. Ž. užkliudė petimi, sako T. Ž. „ nesistumdyk, aš tau ne gyvenimo ramstis “. Ji tada nuėjo į automobilį. Iki to dar jie nebuvo pradėję stumdytis. Sako nesąmonės prasideda, aš einu link mašinos. Po minutės-pusantros T. Ž. šaukė „ bėgam, pripjovė “. T. Ž. buvo užsiėmęs už pilvo. Bevažiuojant buvo praradęs sąmonę. Kai nuvažiavo į priimamąjį, pamatėme, kad ir L. L. kraujuoja. Į BPC skambino ji ir sakė, kad žmogus pripjautas. Sakė laikyti žaizdą prispaudus ir važiuoti link ligoninės. Jie nepasakojo, kaip peilis atsirado pas G. M.. G. M. gal laukė jos vyro, jam gal pavydas, gal jis pamiršti negali. Jų santykiai nutrūkę prieš 6 metus. Turi bendrą vaiką. Nežino, ką buvo sumanęs G. M.. Pasikvietė butelį parduoti, o va ką padarė. Nežino, ar jie seniau pažinojo G. M.. Net nežino, kuris buvo girtesnis. Turbūt L. L.. G. M. buvo gerai išgėręs. Iš pradžių kaip ir normaliai kalbėjosi, o paskui ir prasidėjo, kur taviškis. Gal su ta mintimi ir pasikvietė butelį parduoti, galvojo, kad vyrą atsiveš. Jie nieko neturėjo eidami link G. M.. Nieko rankose neturėjo. T. Ž. visai buvo be striukės. Kur ten ką pasislėpsi. Pas L. L. irgi nieko nematė rankose. G. M. buvo apsirengęs lengva labai slidžia striuke ir treninginėmis kelnėmis. Ją G. M. stumtelėjo, kad nuo jo atsitrauktų. Ji nugriuvusi nebuvo. Po jos atvažiavimo niekas nesudavė smūgio G. M.. Į kišenes rankų jis nebuvo susikišęs. Rankas laikė normaliai. Tik su dešine ranka taisėsi peilį po rankove. Matė peilį po rankove. Priėjo prie jo, sako, parodyk ką turi, jis iškėlė rankas į viršų, tada ją stumtelėjo. Peilis buvo kairėje rankovėje. Kaip atrodė peilis nematė, nes jis buvo už rankovės. Jis tiesiog taisėsi. Įtaria, kad buvo peilis. Grynai pačio peilio nematė. Tik sprendžia, kad peilis, nes žmogus buvo pripjautas.
Liudytojas L. L., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad važiavo butelio degtinės paimti. Jie visi šventė ir norėjo nusipirkti degtinės. Buvo svečiuose pas pil. R.. Trise gėrė alkoholį. Turėjo važiuoti pas P. R. buvusį draugą. Jis pasiūlė savo draugui-pil. T. Ž. prisijungti prie jų. Jis buvo išgėręs. T. Ž. ar buvo išgėręs, neprisimena. P. R. buvo blaivi, ji negeria. M. C. juos vežė iki kaimo. P. R. rodė kelią. Automobilį paliko ant kelio, į kiemą nevažiavo, nes buvo prisnigta. Koks galėjo būti atstumas, negali pasakyti. Buvo apie 50 metrų atstumas iki namo. Buvo tamsu. Išlipo be vairuotojo. Išlipo trise, P. R. ėjo pirmoji, jie kiek atsilikę, bet ne per toliausia. Jis buvo neblaivus, tai nelabai pamena. Gėrė pradžioj alų, paskui degtinę. Dviese išgėrė butelį su pil. R.. O alaus jau buvo išgėrę nemažai. Einant link namo sutikome G. M.. Su juo dar buvo vienas, gal draugas, nežino. Jis jau buvo kartu išėjęs su G. M.. Jis visą laiką laukė. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad jis prasivardžiavo ar kaip ten buvo. Tiesiog jie važiavo, o jis skambino. G. M. klausė, ar jis ne P. R. vyras ar draugas. Ką dar klausė, neatsimena. Jis buvo agresyviai nusiteikęs. Atsakė, kad ne jis P. R. draugas. Ką jis tada darė, nepamena. G. M. pradėjo muštynes. Jam atrodo, kad G. M. prasivardžiavo ir jie tada susistumdė. G. M. pastūmė jį, paskui T. Ž. po jo. Abu buvo su G. M. ant žemės. T. Ž. rėkė, kad bėgtų, nes jis peilį turi. Jis tik bandė atsistoti ir pabėgti, buvo slidu. Ranka nesudavė nei vieno smūgio. Ateinant į kiemą, rankose neturėjo jokio strypo. Jis buvo su cigarete. Jie nieko neturėjo. Jis tik paskui matė, kad G. M. turėjo peilį. Pastebėjo tuo metu, kai pradėjo T. Ž. rėkti. Dešinėje rankoje turėjo, buvo į rankovę įsikišęs. Peilis virtuvinis. Geležtė buvo ilga. Kuriuo metu sužalojo jį, negali pasakyti. Kai nuvažiavo į priimamąjį, policija pasakė, gal nori pasitikrinti, nes koja kraujuoja. Dar buvo pilvas apdraskytas. Rankos nebuvo sužalotos. Kiek pamena, buvo tik pilvas apdraskytas ir į koją įdurta. Jam buvo viena žaizda padaryta, dar ėjo į perrišimus. Kažką ne taip parašė. Ant kojos buvo viena žaizda, net randas yra likęs. Vienas buvo sužalojimas, ne du. Pareiškimą rašyti atsisakė, nes jam nieko baisaus nebuvo. Dėl kelių įdraskymų, tai jam nebūtina. Konfliktas vyko apie keletas minučių. Jie neturėjo su savimi jokių priemonių, pats G. M. galėjo susižaloti, pas jį gi peilis buvo. Peilį buvo įsikišęs į rankovę. G. M. dūrė gulėdamas. Jis iš viso mosikavosi tuo peiliu kažkaip. Negali pasakyti, kaip gavo smūgį peiliu, neprisimena. Tas kitas vaikinas irgi buvo išgėręs. Jis į konfliktą nesivėlė ir nebandė jų skirti. Tuo metu P. R. gal jau buvo išėjusi. Kai susistumdė, tai atrodo tada ir išėjo. Visko neatsimenu, nes buvau neblaivus ir seniai jau tas buvo. Aplinkybes geriau atsiminė, kai buvo iš karto apklaustas. Nurodo, kad G. M. peilį išsitraukė tuo metu, kai buvo nugriuvę. Matė tą momentą. Peilio sugriebti nebandė. Jis peiliu mosikavosi. Jis pats atsikėlęs bėgo ir viskas, nes jis peilį turėjo. Ką sakė mosikuodamas peiliu, nežino. Jis pats kumščiais nesumušė. Tik grūmėsi. Kuo jis buvo apsirengęs, neprisimena. Gal buvo apšvietimas toje vietoje. Gal stulpas švietė. Nelabai prisimena. Kai grūmėsi su G. M., tai nukentėjusysis gulėjo irgi ant sniego. Grūmėsi trise. Kai sėdėjo mašinoje, tada T. Ž. pasakė, kad yra padurtas. O kai grūmėsi, T. Ž. pasakė, kad bėgam, nes jis turi peilį.
Liudytojas M. C., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad paties įvykio negali pakomentuoti, nes nebuvo. Buvo vakaras. Parašė pil. R. dėl pirties, nes kūreno. Jie paprašė butelio paimti. P. R. su juo ir L. L. važiavo kartu. P. R. skambinėjo, sako ar atvažiuojat, nes baigiu sušalti. Dar paėmė draugą pakeliui ir važiavo. Sustojo ant kelio. Vienas namas buvo mūrinis, kito nesimatė. Sustojo prie kelio, nes buvo pusnys, kad neužbuksuoti. Pirma išlipo P. R., paskui abu vyriškiai. Viskas įvyko per dvi minutes gal. Pirma atėjo P. R., paskui jie abu dviese. Sako greičiau važiuok, nes padūrė. Bevažiuojant T. Ž. buvo praradęs sąmonę. L. L. buvo šiek tiek išgėręs. Kas padūrė nieko neaiškino. Tada palydėjo į Širvintų priimamąjį. Pradėjo kviesti seseles ir po poros minučių atvažiavo policija. T. Ž. buvo be sąmonės. Tada greit seselės sujudėjo, T. Ž. atsigavo, išvežė į ligoninę. P. R. skambino į BPC. L. L. sakė, kad truputį koją skauda. Pamatė, kad kruvina, tai jam subintavo. Po to karto nei su vienu nėra bendravęs. Kas iš tikro buvo, negali pasakyti. Taip pat nurodė, kad vaikinai išlipę iš mašinos, rankose nieko neturėjo. Į mašiną irgi nieko neatsinešė. Kaip buvo apsirengę vaikinai, neprisimena. Kai pamatė, kad padurtas T. Ž., labai didelį šoką gavo.
Liudytojas R. Norinkevičius, duodamas parodymus teisme, parodė, kad tikslios datos ir laiko neatsimena, bet patį įvykį atsimena. Asmuo buvo sužalotas peiliu, buvo prašomas nuvežti į ligoninę. Vyko į (duomenys neskelbtini) tarnybiniu automobiliu. Atvykus prie minėto namo asmenų nebuvo. Nepamena, kur rado asmenį, kurį turėjo sulaikyti. Asmuo buvo išgėręs, pasakojo apie įvykį tai, kad pas jį atvyko trys asmenys, jo buvusi ar tai draugė, ar vaikų mama. Jis kvietėsi juos, kad atvežtų alkoholio, ar tai jei pas jį atvažiavo alkoholio ir jiems atvykus, įvyko konfliktas ir jie susistumdė. Jis pasiėmė peilį ir grumtynių metu sužalojo tą asmenį. Aiškino, kad gynėsi nuo tų žmonių, kurie atvyko pas jį į kiemą. Įvykio vietoje buvo rastas peilis, keli įrankiai buvo rasti. Aiškino, kad jis gynėsi ir peiliu sužalojo kitą žmogų. Namuose buvo mama ir brolis. Brolis aiškino, kad miegojo su mama kambaryje. Įtariamasis atėjo pas brolį ir pasakė, kad tuoj pas juos atvažiuos kažkokie asmenys ir bus kažkokios muštynės. Tada brolis atsikėlė. Automobilis stovėjo šiek tiek toliau, asmenys atėjo į kiemą. Kai įvyko grumtynės, tai brolis ar tai skyrė, ar bandė išskirti. Buvo sulaikytas šis asmuo, kuris yra prisijungęs, su akinukais. Veidas tikrai nebuvo sužalotas. O dėl rankų nepamena. Asmuo buvo apsirengęs sportinėmis kelnėmis, sportiniais bateliais. Į lauką išėjo su džemperiu. Vėliau jam buvo atnešti šilti rūbai. Asmuo paaiškino taip, kad jį užpuolė ir jis gynėsi peiliu, bet jiems kilo kitų klausimų. Jis žinojo, kad pas jį atvyksta žmonės į kiemą. Jis rašinėjo vaikų mamai, jie bendravo ir jie turėjo susitikti. Jis jau žinojo, kad pas jį atvyks, kad bus konfliktas, liepė ruoštis broliui. Žinojo, kad vyks konfliktas. Kam kitaip neštis tą peilį. Matėsi ant sniego, kad buvo grumtynės, sniegas ištryptas, gulinėta. Pats asmuo taip aiškino.
Liudytojas J. Armackas, duodamas parodymus teisme, parodė, kad tą dieną dirbo su laidos „Farai“ operatoriumi. Gavo iškvietimą, kad asmuo sužalotas peiliu, yra draugų vežamas į ligoninę, ir kad jiems reikia padėti Širvintų pareigūnams pristatyti asmenį. Tuo pat metu gavo pranešimą, kad buvo kažkas užpultas. Vyko į vietą. Namuose rado kaltinamąjį, jo brolį ir mamą. Bendravo ir su broliu, ir su kaltinamuoju. Kaltinamasis aiškino, kad jis buvo užpultas, kad atvyko jo vaikų mama su draugų kompanija ir kad konflikto metu panaudojo peilį. Sakė, kad broliui pasakė ruoškis, pasiėmė peilį ir išėjo į lauką. Viskas užfiksuota kūno kamerų „ Body “ įrašuose. Bendravo priešais automobilį, paskui viskas buvo filmuota automobilio salone. Pasak brolio, kaltinamasis iš karto pasiėmė peilį ir išėjo į lauką. Kaltinamasis iš pradžių viską neigė, elgėsi agresyviai, dėl ko buvo patalpintas į kamerą. Elgėsi agresyviai. Viskas yra užfiksuota kamerose. Brolis buvo neblaivus. Kaltinamasis kaltės nepripažino, o nukentėjusiojo nebuvo galimybės apklausti. O paskui atvyko operatyvinė grupė iš Širvintų. Kameroje kaltinamasis spardė duris, sienas ir rankomis, ir kojomis, gal ir galva. Kaltinamasis buvo sulaikytas namo kieme. Antrankiai buvo uždėti, kai pradėjo elgtis neadekvačiai. Nepamena, kuris policijos pareigūnas uždėjo antrankius jam. Kuris vedė į automobilį irgi nepamena. Jis daužėsi laikino sulaikymo kameroje. Ar buvo rankos sužalotos, nepasakys. Akivaizdžiai kraujas nebėgo. Asmenį nuvežė į areštinę ir perdavė kolegai. Kai išleidinėja asmenį, mato, ar sužalotas. Jis nebuvo kruvinas.
Liudytojas T. Šikšnys, duodamas parodymus teisme, parodė, kad tą įvykį atsimena. Nuvyko iš karto į ligoninės priimamąjį. Pil. T. Ž. priėmė gydytojai apžiūrai, o kitas asmuo-pil. L. L., jį apžiūrėjo ir paleido. Jie papasakojo aplinkybes, kad važiavo pas pil. G. M. pirkti degtinės. Jie ten susipyko, ir juos ten padūrė. T. Ž. pasiliko medikai, tada jie išvažiavo į komisariatą su vairuotoju ir L. L.. Vairuotojas buvo blaivus, L. L. išgėręs, bet buvo galima susikalbėti. L. L. buvo įdurta į koją, bet medikų jis atsisakė. Neatsimena, kokioje padėtyje smogė peiliu. Tik minėjo, kad dūrė peiliu. Jie nesakė, kad turėjo lazdą ar pagalį. G. M. brolis paminėjo, kad kažką atvykę asmenys turėjo, pagalį ar lazdą. Kai vežė su vežimėliu T. Ž., jis buvo praradęs sąmonę, apsivėmė. Po įvykio vėl buvome atvykę pas G. M.. Išvežė bausmę atlikti. Dėl ko konfliktas įvyko, nežino. Mergina pasakojo, kad yra susipykę iš anksčiau. Kad tai jos draugas ar sugyventinis buvęs. Įvykio vietoje jis pats nebuvo.
Liudytojas I. Vasilevskis, duodamas parodymus teisme, parodė, kad prisimena šitą pranešimą. Pranešėjas jau vyko automobiliu į Širvintų priimamąjį. Jiems buvo nurodyta nuvykti į Širvintų priimamąjį. Vienas asmuo buvo sužalotas. Trumpai buvo paklaustas, kur vyko įvykis, nurodė (duomenys neskelbtini). Toliau vykdė asmenų apklausą komisariate. Vienas jų buvo vairuotojas, mergina liudytoja. Vėliau dar vienas įvykio liudytojas buvo apklaustas. Dar vienas buvo sužalotas, kuris buvo apklaustas. Toje kompanijoje buvo sužaloti du asmenys. Vienas buvo sužalotas į pilvą, kitas į koją. Vairuotojas buvo blaivas. O dėl kitų asmenų nepamenu, atrodo neblaivūs. Kiek atsimena iš apklausos, tai mergina susirašė su įtariamuoju, dėl alkoholio butelio nupirkimo. Dėl ko įvyko konfliktas, nepamena. Nelabai ir suprato, dėl ko įvyko konfliktas. Neprisimena, ar buvo kalba apie kažkokią lazdą. Įtariamasis turėjo būti atvežtas į policijos komisariatą. Aš turėjau jį matyti ir užpildyti konvojavimo dokumentus. Jis buvo sulaikytas vienas. Vairuotojas atrodo aiškino, kad aplamai sėdėjo automobilyje ir nematė konflikto, mergina aiškino, kad konflikto metu pabėgo ir nelabai matė kas ten buvo panaudota. Sunkios buvo apklausos, galbūt kažką slėpė, nutylėjo ir sunku buvo išgauti informacijos. O įtariamojo brolį atsivežė jis. Nurodo supratęs, kad mergina yra buvusioji ir važiuoja nusipirkti alkoholio. Bet jis galvojo, kad galbūt buvo kažkoks santykių aiškinimasis ir važiuota su kažkokia mintimi paauklėti ar pasiaiškinti.
Liudytoja A. Morozova, duodama parodymus teisme, parodė, kad jie su kolega T. Šikšniu pasiskambino pranešėjai-pil. P. R., pasakė, kad vyksta į priimamąjį, o kitas kolega I. Vasilevskis vyko į įvykio vietą. Atvykome prie priėmimo, jau stovėjo automobilis. Kolega padėjo įkelti ir nuvežė medikams. Pil. L. L. buvo kraujuojant žaizda. Bet medikai nieko baisaus nenustatė. Vairuotojas-pil. M. C. ir pil. P. R. buvo blaivūs. L. L. buvo išgėręs, bet susikalbėti buvo galima. Jie pasakojo, kad sėdėjo pas P. R. pirtyje, išgėrinėjo, paskui nutarė važiuoti pas pil. G. M. nusipirkti alkoholio. Tada jie apsistumdė, neva jį puolė. P. R. matė, kad kažką G. M. turėjo užsikišęs, bet ką, ji nematė. Jie apsistumdė, paskui T. Ž. sušuko, kad jam skauda pilvą. Visa tai vyko lauke prie namo. L. L. sakė, kad ėjo ginti ar skirti, o gal jie kartu buvo, neatsimenu. Kažką turėjo ar pagalį, ar montiruotę. Sakė, kad pagalį turėjo atvažiavusi kompanija. Į įvykio vietą vyko I. Vasilevskis. Bendravo su P. R., o T. Šikšnys bendravo ar su vairuotoju ar su L. L.. Kas pradėjo konfliktą, negali pasakyti. Tik netiki, kad jie važiavo pirkti alkoholio pas G. M., turint omeny aplinką. Jam atrodo, kad važiavo kitu tikslu. Jie užvažiavo paimti T. Ž. ir tada visi važiavo. G. M. ir jo brolis buvo pristatyti į policijos komisariatą. Matė G. M., su juo nebendravo, nes jis buvo labai neblaivus, rėkavo. Kad būtų kraujo pas jį nepastebėjo. Nepamena, ar rankos buvo kruvinos. Nesakė nieko, neprašė nuvežti į ligoninę. Tiksliai negali pasakyti, bet kažkas kažką rėkavo, kad kompanija turėjo pagalį ar lazdą.
Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintų liudytojo A. K. parodymų, duotų 2023m. sausio 13d. atliktos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, jis kartu su savo broliu-pil. G. M. ir mama-pil. E. M. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). 2022m. sausio 22d. kartu su broliu G. M. vartojo alkoholį. Vėliau apie 18⁰⁰ val. jis nuėjo miegoti. Nakties metu, tikslaus laiko nežino, jį pažadino brolis G. M. ir pasakė, kad atvažiuoja buvusi sugyventinė-pil. P. R., nes atveža jų vaiką parodyti. Po kurio laiko broliui G. M. paskambino P. R. ir pasakė, kad jį sumuš jos draugai, nes jis kažką prišnekėjo. Laukdamas kada atvažiuos P. R., brolis G. M. į kairės pusės treningų kišenę įsidėjo mažą peiliuką su raudona rankena, o kitą ilgąjį virtuvinį peilį su juoda rankena įsidėjo už nugaros, įsikišo už treninginių kelnių. Po kurio laiko pastebėjo su broliu, kad netoli namų prie angaro sustojo automobilis ir nuo jo atėjo P. R. su dvejais vaikinais. Tuo metu jis su broliu stovėjo lauke, savo kieme, šalia aikštelės, kur statomi automobiliai. P. R. su vaikinais priėjus prie jų, ji iškaito, pradėjo stumdyti brolį G. M.. Tuo metu brolis G. M. pastūmė P. R. ir ji pargriuvo ant žemės. Jai pargriuvus, mažesnio ūgio vaikinas kumščiu trenkė broliui G. M. į galvą, dėl ko jis nugriuvo ant žemės. Tuo metu šalia stovėjęs aukštesnysis vaikinas rankose turėjo metalinį neilgą raudonos spalvos vamzdį, tačiau su juo jis nieko nedarė. Broliui G. M. gulint ant žemės, abu vaikinai puolė jį mušti, o P. R. nubėgo link automobilio. Broliui G. M. būnant ant žemės, pastebėjo, kad jis išsitraukė ilgąjį peilį ir kažkuriam vaikinui dūrė. Kuriam tiksliai jis pataikė, nežino, tačiau po to jie iš karto pabėgo į automobilį. Taip pat tuo metu, kai brolis G. M. buvo nugriuvęs ant sniego, pamatė, kad peilis su raudona rankena iškrito iš jo kišenės ant sniego. Po konflikto nurodyti asmenys išvažiavo automobiliu, o jis su broliu parėjo namo. Parėjęs į namus, brolis G. M. virtuvinį ilgą peilį padėjo virtuvėje ant stalo, jo neplovė. Vėliau atvykus policijos pareigūnams, jie sulaikė brolį G. M., o jis jiems parodė virtuvėje gulėjusį peilį. Kitas peilis su raudona rankena liko gulėti lauke ant sniego(b.l. 183-186, t. 1).
Iš byloje esančių Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašų matyti, kad 2022m. sausio 23d., 00²⁵ val., buvo užregistruotas neįvardinto fizinio asmens telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, jog pranešėja važiuoja link Širvintų ligoninės priėmimo skyriaus, nes į ligoninę veža pažįstamą (duomenys neskelbtini) amžiaus vyrą, kurį padūrė asmuo, pas kurį važiavo pirkti alkoholio. Vyras, kuris pardavinėjo alkoholį, gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, 00³² val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas ir paties kaltinamojo G. M. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad prieš 15 minučių pas jį(pranešėją G. M.) į namus adresu: (duomenys neskelbtini), atvažiavę du nepažįstami vyrai su panele sumušė pranešėją su lazda. Mušeikos pasišalino, t. y. pabėgo. GMP nereikia, tačiau turi pretenzijų, laukia, rašys pareiškimą (b. l. 14-19, t. 1).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2022m. sausio 23d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad 2022m. sausio 23d., apie 00³¹ val., patruliuojant kartu su tyrėju R. Norinkevičiumi ir laidos „Farai“ operatoriumi T. M., dirbant pagal užduotį Dukstynos kaime, Ukmergės rajone, iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad pranešėja iš įvykio vietos adresu: (duomenys neskelbtini) į ligoninę veža pažįstamą (duomenys neskelbtini) amžiaus vyrą, kurį padūrė asmuo, pas kurį važiavo pirkti alkoholio. Buvo nurodyta, jog pranešėja važiuoja link Širvintų ligoninės priėmimo skyriaus. Nuvykus į įvykio vietą, namo kieme juos pasitiko įtariamasis, kaip vėliau paaiškėjo, jog tai buvo pil. G. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad minėtu adresu su automobiliu, kurio modelio ir markės pasakyti negalėjo, nes asmenys automobilį paliko toliau nuo gyvenamojo namo, buvo atvykusi jo vaiko motina P. su dar dviem nepažįstamais vyriškiais, iš kurių vienas su savimi rankoje turėjo metalinį strypą. Pasak G. M., su atvykusiais asmenimis įvyko konfliktas, kurio metu buvo panaudotas peilis, tačiau pats asmuo (G. M.) kategoriškai neigė naudojęs peilį, kuris negalėjo nurodyti ir tikslios konflikto priežasties. Įvykio vietoje, t. y. namo kieme, ant sniego buvo matyti daug pėdsakų, tarp kurių ant žemės, sniege buvo rastas gulintis peilis su raudona rankena. Pabendravus ir paaiškinus asmeniui, t. y. G. M., kuo šis yra įtariamas, pastarasis 01⁰⁰ val. buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinio automobilio (šaukinys V7045) laikino sulaikymo kamerą, Įvykio vietoje taip pat buvo ir sulaikyto asmens brolis-pil. A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad, pas jį kambarį atėjęs brolis t. y. G., pasakė, kad pas jį atvažiuoja vaiko motina P. ir kad jis (A. K.) ruoštųsi muštynėms. Pasak A. K., iš karto išėjęs iš kambario, jo brolis G. virtuvėje pasiėmė nuo stalo ten gulėjusius du peilius, kuriuos užsikišo už kelnių, nugaros srityje, po ko išėjo į lauką, o jis (A. K.) liko namuose. Vėliau, kaip aiškino A. K., jis, išėjęs į kiemą, pastebėjo, kad šalia namo jo brolis konfliktuoja su dviem asmenims, kurie jį (G. M.) parvertė ant sniego ir kojomis pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas. Priėjęs prie jų, jis (A. K.) liepė liautis. Matė, kaip grumtynių metu jo brolis atsistojo nuo žemės ir, išsitraukęs iš už kelnių užsikištus peilius, pradėjo švaistytis prieš kitus asmenis, po ko atvykę asmenys iš karto pasišalino. Vėliau, pasak A. K., jo brolis G. pasiėmė namo kieme, grumtynių vietoje iškritusius daiktus, t. y. nepažįstamų asmenų atsineštą strypą ir vieną su savimi turėtą peilį, po ko atėjo į namus. A. K. žodžiais, brolis peilį pasidėjo virtuvėje, ant stalo, o metalinį strypą atsinešė į miegamąjį ir pasidėjo ant kambario viduryje esančio stalo. Vėliau brolis G. pats paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį, po ko laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Tolimesniam įvykio aplinkybių aiškinimuisi ir ikiteisminio tyrimo pradėjimui vėliau į įvykio buvo atvykęs operatyvinės grupės ekipažas (šaukinys V4075). Įvykis buvo užfiksuotas laidos „Farai“ operatoriaus ir kūno kameromis „ BODY 7006 “ ir „ BODY 7016 “(b.l. 73-74, t. 1).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės 2022 m. sausio 23 d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl sužaloto asmens matyti, kad 2022m. sausio 23d., 0026 val., tarnybos metu tarnybiniu automobiliu „ VW Transporter “, valst. Nr. KTK 216 (atpažinties Nr. V4075), nustatytame maršrute dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyr. patruliu-pil. Tautvydu Šykšniu ir vyresn. tyrėju-pil. Igoriumi Vasilevskiu, iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad pranešėja iš įvykio vietos adresu: (duomenys neskelbtini) į ligoninę veža pažįstamą (duomenys neskelbtini) amžiaus vyrą, kurį padūrė asmuo, pas kurį važiavo pirkti alkoholio. Buvo nurodyta, jog pranešėja važiuoja link Širvintų ligoninės priėmimo skyriaus. Atvykus tiesiai prie Širvintų ligoninės priėmimo skyriaus, ligoninės kieme pamatė automobilį „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio stovėjo trys žmonės, kaip vėliau paaiškėjo, jog tai buvo pranešėja-pil. P. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pil. L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir automobilio vairuotojas-pil. M. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Automobilyje buvo rastas sėdintis, už pilvo susiėmęs sužalotas asmuo-pil. T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas asmuo pats negalėjo eiti ir po truputį praradinėjo sąmonę, panaudojus priėmimo skyriuje esantį neįgaliojo vežimėlį, jis buvo nugabentas į gydytojo kabinetą. Gydytojas nustatė, jog pilvo srityje buvo padaryta durtinė-pjautinė žaizda. T. Ž. su greitosios medicinos pagalbos brigada Nr. 0818 buvo skubiai išgabentas į Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę. Širvintų ligoninės priėmimo skyriuje iš to pačio įvykio kartu atvykusiam L. L. pradėjo skaudėti koją, kuris, pasikėlęs sportines kelnes, pamatė, kad jo kairės kojos blauzdoje yra kraujuojanti žaizda, kurios ankščiau nebuvo. Medikai, apžiūrėję koją, nustatė, kad žaizda yra padaryta peiliu, kurią teko siųti. Pasak pranešėjos P. R., L. L. ir jos vyras-pil. R. R. sėdėjo pirtyje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Pritrūkus alkoholio, pranešėjos vyras paprašė pažįstamo-pil. M. C., kad šis juos nuvežtų pasiimti draugo-pil. T. Ž., o po to užsukti pas P. R. buvusį sugyventinį-pil. G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), į namus, kuris jiems parduos alkoholio. Pranešėjos žodžiais, nuvažiavus nusipirkti alkoholio, pas pranešėjos buvusį draugą G. M. kieme įvyko konfliktas, kurio melu buvo sužalotas L. L. ir T. Ž.. Kadangi T. Ž. buvo durtinė žaizda pilvo srityje ir matėsi, kad pastarojo rūbai yra įpjauti, buvo paimti ir prie bylos pridėti drabužiai, t. y. žalios ir raudonos spalvos marškinėliai su trumpomis rankovėmis ir tamsiai mėlynos spalvos megztas megztinis. Dėl L. L. durtinės kojos žaizdos taip pat buvo paimti ir pridėti prie bylos ir pastarojo drabužiai, t. y. juodos sportinės kelnės ir pilki marškinėliai su trumpomis rankovėmis. Alkotesterio matuokliu „ Drager “ ARFM-0403, patikros Nr. 1541808, L. L. buvo nustatytas 1,03 promilių girtumas, T. Ž.-0,98 promilių girtumas, o P. R. ir M. C.-0,00 promilių girtumas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str. „ Ne-sunkus sveikatos sutrikdymas “(b.l. 83, t. 1).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra nuosavo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kiemas ir jame stovintis namas. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvažiavimas į kiemą yra pažymėtas lentele „ Privati valda “, o privažiavimas į kiemą sukasi ratu, todėl jis nefilmuojamas. Nuo privažiavimo į kiemą, sniege yra aiškiai išmindytas takas link gyvenamojo namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia įvažiavimo, ant išmindyto tako, sniege yra matomas gulintis peilis su raudona rankena. Šis peilis pažymėtas Nr. 1 ir nufotografuotas, naudojant mastelinę liniuotę. Peilio rankenos ilgis yra apie 11 cm, o geležtės-apie 9 cm. Peilis paimtas iš įvykio vietos ir supakuotas į popierinį voką (įpakavimas Nr. 1). Ant įvažiavimo į kiemą, šalia išmindyto tako yra matomi su raudonos spalvos lašeliai, panašūs į kraujo lašelius, kurie nufotografuojami, juos pažymint Nr. 2 ir Nr. 3. Toliau tęsiant apžiūrą, tako gale yra matomas įėjimas į namą, kuris yra vieno aukšto. Durys į namą yra medinės, netvarkingos. Įėjus į namą, patenkama į prieangį, kur yra dar vienos medinės durys. Įėjus į namo vidų, yra matoma virtuvė, kurioje nėra šviesos. Ant virtuvės spintelės yra matomas gulintis peilis su juoda rankena ir kiti daiktai. Peilio geležtės ilgis yra apie 15 cm, o rankenos-apie 12,5 cm. Šis peilis pažymėtas Nr. 4 ir nufotografuotas, naudojant mastelinę liniuotę. Ant peilio apatinės rankenos dalies yra matoma nedidelė, galimai kraujo dėmė. Peilis paimtas iš įvykio vietos ir supakuotas į popierinį voką (įpakavimas Nr. 2). Virtuvės dešinėje pusėje yra matomas įėjimas į kambarį, kurio centre stovi stalas, o ant jo yra matomas padėtas raudonos spalvos metalinis apie 41 cm ilgio vamzdelis. Vamzdelis paimtas iš įvykio vietos ir supakuotas į kartoninę dėžutę (įpakavimas Nr. 1). Šalia stalo, ant grindų yra matomi stovintys degtinės butelys, alaus ir mineralinio vandens buteliai (b. l. 20-38, t. 1).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados dėl biologinės kilmės pėdsakų paieškojimo matyti, kad, 2022m. vasario 18d.-kovo 24d. laboratorijoje atlikus ant tyrimui pateiktų objektų, t. y. peilio su raudona rankena, peilio su juoda rankena, pil. T. Ž. seilių ėminio ir pil. L. L. seilių ėminio, biologinės kilmės pėdsakų paiešką, buvo nustatyta, jog ant peilio juodos plastmasinės rankenos(2 mėginys) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties DNR profilis, kuris nesutampa su pil. T. Ž. ir L. L. DNR profiliais ir kuris tinka tolimesniam asmens identifikavimui su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui. Ant peilio juoda plastmasine rankena geležtės(1 mėginys) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus ne mažiau dviejų asmenų DNR profilis, kurį gali sudaryti pil. T. Ž. DNR profilis ir DNR profilis, kuris sutampa su ant peilio juoda plastmasine rankena rankenos(2 mėginys) gautu dominuojančiu DNR profiliu. Ant peilio raudona plastmasine rankena geležtės(3 mėginys) ir rankenos(4 mėginys) žmogaus kraujo nerasta (b. l. 49-54, t. 1).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados dėl biologinės kilmės pėdsakų tapatumo nustatymo matyti, kad, 2022m. gegužės 17-30d.d. laboratorijoje atlikus ant tyrimui pateikto objekto, t. y. pil. G. M. seilių ėminio, biologinės kilmės pėdsakų tapatumą-DNR tyrimą, buvo nustatyta, jog ant peilio juodos plastmasinės rankenos(specialisto išvados Nr. S 88/2022(01) 2 mėginys)) gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su pil. G. M. DNR profiliu su 99,999999999999999999999 proc. tikimybe. Be to, DNR tyrimo metu buvo nustatyta, kad ant peilio juoda plastmasine rankena geležtės(specialisto išvados Nr. S 88/2022(01) 1 mėginys)) gautas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis galimai sutampa su pil. T. Ž.(specialisto išvados Nr. S 88/2022(01) 5 mėginys)) ir pil. G. M. DNR profiliais(b.l. 63-64, t. 1).
Iš byloje esančio 2022m. birželio 10d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 17²¹-18²⁹ val., Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus, esančio adresu: T. Ševčenkos gt. Nr. 26, Vilniaus m., tarnybinėse patalpose, panaudojant tarnybinį kompiuterį „ Lenovo “, buvo perklausyti Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje įrašyti telefoniniai pranešimai apie 20222m. sausio 23d. įvykį.
Apžiūrimas skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas pavadinimu „ 2022_01_23_
00-22-40_(duomenys neskelbtini) “. Skambutis yra iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Skambučio data 2022-01-23, laikas 00:22:40 val., o trukmė 4,12 min. Girdima, kad į bendrąjį pagalbos centrą skambina moteris, kuri aiškina, kad reikia greitosios medicinos pagalbos. BPC darbuotojai paklausus, kas nutiko, moteris paaiškina, kad šiuo metu važiuoja automobiliu iš (duomenys neskelbtini) link Širvintų, o jų automobilyje yra sužalotas žmogus, kuris buvo padurtas peiliu, ir kad reikia pagalbos. Po to skambinanti moteris paaiškina, jog važiavo pirkti alkoholio adresu: (duomenys neskelbtini), bet vyras, kuris turėjo parduoti alkoholį, išėjo iš namo ir su peiliu padūrė kartu su ja buvusį (duomenys neskelbtini) vaikiną. Moteris nurodo, jog buvo padurta į pilvą. Girdima, kaip skambinančioji toliau aiškina, jog vyras, kuris užpuolė su peiliu, neseniai yra grįžęs iš laisvės atėmimo vietos ir yra neadekvatus. Vėliau yra girdimas sujungimas su greitosios medicinos pagalbos dispečere, kuri pasiteirauja apie sužaloto asmens būklę ir pasako, kad žaizdą reikia užspausti. Tuo pokalbis pasibaigia.
Apžiūrimas skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas pavadinimu „ 2022_01_23_00-22-53_860203030084340 “. Skambutis yra iš telefono, kurio abonento Nr. (8-600) 29023. Skambučio data 2022-01-23, laikas 00:22:53 val., o trukmė min. Girdima, kad į bendrąjį pagalbos centrą skambina vyras, kuris prisistato pil. G. M., nurodydamas, kad jam yra (duomenys neskelbtini). Vyras aiškina, kad maždaug prieš 10-15 min. iki jo skambučio pas jį į sodybos kiemą adresu: (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavusi buvusi jo panelė su dviem vaikinais. Pranešėjo aiškinimu, jam išėjus į kiemą, tie vaikinai jį užpuolė, sudavė su lazda ir sumušė, bet jam pavyko atimti lazdą ir apsiginti. G. M. paaiškina, kad po to, kai jis apsigynė, tie vaikinai ir jo buvusi panelė pabėgo iš sodybos kiemo. BPC darbuotojai paklausus, ar reikia medikų pagalbos, G. M. pasako, kad medikų pagalbos jam nereikia, tačiau jis nori, kad atvažiuotų policijos pareigūnai ir kad šis įvykis būtų užfiksuotas. Toliau girdima, kaip pranešėjas sako, kad norės rašyti pareiškimą, o po to nurodo savo kontaktinį telefono numerį. BPC darbuotojai pasakius laukti pareigūnų, tuo pokalbis pasibaigia (b. l. 70-72, t. 1, b. l. 132, t. 3 esančiame baltame voke įdėtas baltas įdėklas su kompiuterine laikmena pavadinimu „ prie 2022m. birželio 10d. ir 2022m. birželio 13d. apžiūros protokolų “).
Iš byloje esančio 2022m. birželio 13d. apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 10³⁵-12³⁰ val., Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus, esančio adresu: T. Ševčenkos gt. Nr. 26, Vilniaus m., tarnybinėse patalpose, panaudojant tarnybinį kompiuterį „ Lenovo “, buvo peržiūrėti pagal pranešimą 2022m. sausio 23d. į įvykio vietą atvykusio vieno iš policijos pareigūnų dėvėta kūno kamera „ BODY “ Nr. 7006 nakties vaizdo įrašų failai pavadinimais „2022_0123_005502_008“, „2022_0123_010111_009“ ir „2022_0123_010611_010“.
1. Apžiūrimas kūno kameros „ BODY“ Nr. 7006 vaizdo įrašas pavadinimu „2022_2022_0123_005502_008“. Įrašo pradžioje matoma data ir laikas: 2022/01/23, 00:55:00 val. Įjungus įrašą, yra matomas policijos pareigūnas, kuris bendrauja su vyru, kaip vėliau nustatyta tyrimo metu, įtariamuoju-pil. G. M.. Pokalbis yra filmuojamas kūno kameros
„ BODY “ pagalba. G. M. pasakoja, kad pas jį į kiemą atėjo trys asmenys, t. y. viena panelė ir du vaikinai, iš vieno iš kurių jis atėmė lazdą, kurią vėliau pasidėjo savo namuose. Pasak G. M., vienas iš tų vaikinų jį puolė su peiliu ir sužalojo ranką, o kai jis atėmė lazdą, visi atvykusieji pabėgo iš kiemo. Policijos pareigūnui paklausus, ar jis atėmė peilį iš tų asmenų ir ar nieko nesužalojo su peiliu, G. M. atsako, kad peilio jis neturėjo ir jo neatėmė, o peilis lygtai iškrito ant žemės ir turi čia būti. Apžiūrėjus teritoriją, buvo aptiktas peilis, gulintis, ant sniego. Policijos pareigūnams paklausus, ar G. M. pažįsta atvykusius asmenis, šis paaiškina, kad pažįsta tik moterį, nes ji yra jo vaiko motina, o vaikinų jis nepažįsta. Policijos pareigūnams paklausus, dėl ko įvyko konfliktas, G. M. aiškina, jog jis nežino, paaiškindamas, kad apie 23⁰⁰ val. jam paskambino jo vaiko motina ir pasakė, kad nori pasikalbėti apie vaiką. Buvo susitarta, kad ji atvažiuos. Kai jie atvažiavo, pasak G. M., jis išėjo į kiemą ir prasidėjo visas konfliktas. Policijos pareigūnams paklausus, kieno tas peilis, kuris buvo aptiktas gulintis ant žemės, G. M. atsako, kad jis peilio neturėjo, nes į kiemą išėjo tik su telefonu ir cigaretėmis. G. M. žodžiais, atvykusieji į kiemą atėjo pėsti, o automobilį paliko prie ženklo „ Privati valda “. Policijos pareigūnams paklausus, kas dar yra namuose, nes kažkas buvo išėjęs pasižiūrėti, G. M. paaiškina, kad tai yra jo brolis. Toliau stebima, kaip policijos pareigūnas aiškina, kad pagal turimą informaciją šių muštynių metu žmogus buvo sužalotas peiliu ir yra vežamas į Širvintų ligoninę, todėl G. M. yra sulaikomas už kūno sužalojimo padarymą. Toliau stebima, kaip G. M. yra uždedami antrankiai, po ko šis yra įsodinamas į policijos tarnybinį automobilį. Matoma, kaip G. M. dar aiškina, jog jis nori parodyti lazdą, kuri yra pas jį namuose, kurią jis atėmė, ir piktinasi, kad jo niekas neklauso. Įrašas baigiasi 00:59:59 val.
2. Apžiūrimas kūno kameros „ BODY “ Nr. 7006 vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0123_010111_009“. Įrašo pradžioje matoma data ir laikas: 2022/01/23, 01:01:00 val. Įjungus įrašą, yra matomas gyvenamojo namo kambarys, kuriame yra policijos pareigūnas ir dar vienas vyras, kaip vėliau paaiškėja pokalbio metu, jog tai yra G. M. brolis-pil. A. K.. A. K. pasakoja, jog G. pasikvietė savo bobą, o ji atvažiavo su dviem nepažįstamais vaikinais, kurie sudavė G. per galvą. Tada A. K. nurodo, jog šoko ir jis, bet paskui pasitaiso, kad nešoko, nes, jeigu būtų šokęs, būtų ir jis gavęs. A. K. pasakoja, kad tie vaikinai spardė G., po ko šis išsitraukė peilį. Matoma, kaip policijos pareigūnas klausia, ar raudonas peilis yra jų, į ką A. K. atsako, kad G. paėmė tą peilį, sakydamas, jog juos pjaus. Policijos pareigūnas paklausia, ar G. M. ėjo į lauką iš karto su peiliu, į ką A. K. atsako, jog nežino, nematė, o pamatė tik būdamas lauke, kai išsitraukė. Toliau stebima, kaip A. K. pasakoja, jog ta mergiotė, kuri buvo atvažiavus, pamačiusi, kad tie vaikinai spardo G. M., pabėgo į mašiną. Toliau policijos pareigūnas pasitikslina A. K. duomenis, pastarojo kontaktinį telefono numerį. Dar kartą yra klausiama, ar tas peilis su raudona rankena yra iš jų virtuvės, ką A. K. patvirtina. Įrašas baigiasi 01:05:00 val.
3. Apžiūrimas kūno kameros „ BODY “ Nr. 7006 vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0123_010611_010“. Įrašo pradžioje matoma data ir laikas: 2022/01/23, 01:06:10 val. Įjungus įrašą, yra matoma, kaip A. K. eina į namo virtuvę, o policijos pareigūnas eina jam iš paskos. A. K. pasako, kad peilis, kur badė, guli virtuvėje, ant spintelės., po ko parodo tą peilį. Policijos pareigūnas perklausia, kas badė, ar G. badė. A. K. patvirtina, kad taip, dar pridurdamas, kad, jeigu būtų norėjęs, jis irgi būtų paėmęs tuos pacanus, bet ką ten juos imti. Policijos pareigūnas paklausia, ar raudonas peilis yra jų, o A. K. patvirtina, jog raudonas peilis yra jų, pridurdamas, kad G. į lauką buvo išėjęs su dviem peiliais. A. K. aiškina, kad G. jam pasakojo, kad su šiuo peiliu, gulinčiu virtuvėje, jis jiems pataikė. Pasak A. K., jis pats to nematė. Vėliau policijos pareigūnui dar kartą paklausus, ar G. sakė kuriuo peiliu pataikė, A. K. atsako, kad nesakė. Toliau stebima, kaip A. K. aiškina, jog jis pats matė kaip tą virtuvėje esantį peilį su juoda rankena, paslėpęs už nugaros, G. nešėsi į lauką. Paskui A. K. dar pasako, kad nežino kas tokie buvo atvažiavę. Policijos pareigūnas pasako duoti G. striukę. Įrašas baigiasi 01:08:33 val.(b.l. 75-78, t. 1, b.l. 132, t. 3 esančiame baltame voke įdėtas baltas įdėklas su kompiuterine laikmena pavadinimu „ prie 2022m. birželio 10d. ir 2022m. birželio 13d. apžiūros protokolų “).
Iš byloje esančio 2022m. birželio 16d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 08⁰²-11¹² val., Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus, esančio adresu: T. Ševčenkos gt. Nr. 26, Vilniaus m., tarnybinėse patalpose, panaudojant tarnybinį kompiuterį „ Lenovo “, buvo peržiūrėti pagal pranešimą 2022m. sausio 23d. į įvykio vietą atvykusio kito policijos pareigūno dėvėta kūno kamera „ BODY “ Nr. 7016 nakties vaizdo įrašų failai pavadinimais „2022_0123_005440_002“, „2022_0123_005941_003“, „2022_0123_010441_004“, „2022_0123_010941_005“, „2022_0123_011441_006“, „2022_0123_011941_007“, „2022_0123_012441_008“, „2022_0123_012941_009“, „2022_0123_013441_010“, „2022_0123_013941_011“ ir „2022_0123_014441_012“.
1. Apžiūrimas kūno kameros „ BODY “ Nr. 7016 vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0123_005440_002“. Įrašo pradžioje matoma data ir laikas: 2022/01/23, 00.54.40 val. Įjungus įrašą, yra girdimas pokalbis, kalba policijos pareigūnas ir, kaip vėliau nustatyta, įtariamasis-pil. G. M.. Policijos pareigūnas paklausia, kas nutiko, į ką G. M. aiškina, kad įvyko užpuolimas. Matoma, kaip G. M. pasakoja, jog atvažiavo jo buvusi sugyventinė, tačiau ko pastaroji norėjo, jis nežino, o vėliau įvyko grumtynės. G. M. pasakoja, kad pas jį į kiemą atėjo trys asmenys, t.y. viena panelė ir du vaikinai, iš vieno iš kurių jis atėmė lazdą, kurią vėliau pasidėjo savo namuose. Vienas iš tų vaikinų puolė jį su peiliu ir sužalojo ranką. Kai jis atėmė lazdą, jie atvykusieji pabėgo iš kiemo. Policijos pareigūnui paklausus, ar jis atėmė peilį iš tų asmenų ir ar nieko nesužalojo peiliu, G. M. atsako, kad peilio jis neturėjo ir jo neatėmė, o peilis lygtai iškrito ant žemės ir turi čia būti. Apžiūrėjus teritoriją, buvo aptiktas peilis, gulintis ant sniego. Policijos pareigūnams paklausus, ar G. M. pažįsta atvykusius asmenis, šis paaiškina, kad pažįsta tik moterį, nes ji yra jo vaiko motina, o vaikinų jis nepažįsta. Policijos pareigūnams paklausus dėl ko įvyko konfliktas, G. M. aiškina, jog jis nežino, paaiškindamas, kad apie 23⁰⁰ val. jam paskambino jo vaiko motina ir pasakė, kad nori pasikalbėti apie vaiką. Buvo susitarta, kad ji atvažiuos. Kai jie atvažiavo, jis išėjo į kiemą ir prasidėjo visas konfliktas. Policijos pareigūnams paklausus, kieno tas peilis, kuris buvo aptiktas gulintis ant žemės, G. M. atsako, jog peilio jis neturėjo, nes į kiemą jis išėjo tik su telefonu ir cigaretėmis. G. M. žodžiais, atvykusieji į kiemą atėjo pėsti, o automobilį paliko prie ženklo „ Privati valda “. Policijos pareigūnams paklausus, kas dar yra namuose, nes kažkas buvo išėjęs pasižiūrėti, G. M. paaiškina, kad tai yra jo brolis. Toliau stebima, kaip policijos pareigūnas aiškina, kad pagal turimą informaciją šių muštynių metu žmogus buvo sužalotas peiliu ir yra vežamas į Širvintų ligoninę, todėl G. M. yra sulaikomas už kūno sužalojimo padarymą. Toliau stebima, kaip G. M. yra uždedami antrankiai, po ko šis yra įsodinamas į policijos tarnybinį automobilį. Matoma, kaip G. M. dar aiškina, jog jis nori parodyti lazdą, kuri yra pas jį namuose, kurią jis atėmė, ir piktinasi, kad jo niekas neklauso. Įrašas baigiasi 00:59:41 val.
2. Apžiūrimas kūno kameros „ BODY “ Nr. 7016 vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0123_005941_003“. Įrašo pradžioje matoma data ir laikas: 2022/01/23, 00.59:41 val. Įjungus įrašą, yra matoma, kaip policijos pareigūnai dirba įvykio vietoje, t. y. panaudojus mastelinę liniuotę, nufotografuoja ant sniego aptiktą gulintį peilį su raudona rankena, kurį supakuoja ir paima iš įvykio vietos. Taip pat yra nufotografuojama raudonos spalvos dėmelė ant sniego, panaši į kraują. Įrašas baigiasi 01:04:41 val.
3. Apžiūrėtas kūno kameros „ BODY “ Nr. 7016 vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0123_010441_004“. Įrašo pradžioje matoma data ir laikas: 2022/01/23, 01.04:41 val. Peržiūrėjus įrašą, yra matoma, kaip policijos pareigūnai tęsia darbą įvykio vietoje, apžiūrėdami teritoriją aplinkui. Tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Įrašas baigiasi 01:09:41 val.
4. Apžiūrimas kūno kameros „ BODY “ Nr. 7016 vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0123_010941_005“. Įrašo pradžioje matoma data ir laikas: 2022/01/23, 01.09:41 val. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, yra matoma, kaip policijos pareigūnai tęsia darbą įvykio vietoje. Matoma, kaip vienas iš policijos pareigūnų iš namo atneša lazdą, kuria, kaip nurodė G. M., jį užpuolė. Vėliau girdisi pareigūnų tarpusavio pokalbis apie, jog G. M. pasakė broliui, kad eina su dviem peiliais ir kad pataikė. Toliau girdimas pasakojimas, kad jis(G. M.) pasikvietė savo žmoną, kuri atvažiavo su kažkokiais vaikinais, kurie su savimi turėjo pagalį, po to prasidėjo muštynės. G. M. buvo su dviem peiliais. Girdisi, kaip policijos pareigūnas sako, kad dar vienas peilis yra namuose, kuris yra sulenktas. Kitas policijos pareigūnas pasako, jog reikia paimti tą peilį, kad nedingtų. Paskui stebima, kaip policijos pareigūnai nueina į namą, kur ant stalo aptinka sulenktą virtuvinį peilį su juoda rankena. Įrašas baigiasi 01:14:41 val.
5. Apžiūrimas kūno kameros „ BODY “ Nr. 7016 vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0123_011441_006“. Įrašo pradžioje matoma data ir laikas: 2022/01/23, 01.14:41 val. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, pradžioje yra matoma, kaip policijos pareigūnas, fiksuodamas įvykio aplinkybes, fotografuoja namo patalpas, t. y. kambarius, virtuvę. Fone yra girdima, kaip G. M. brolis-pil. A. K. pasakoja, jog G. M. paskambino savo žmonai, kuri atvažiavo ne viena. Tada matoma, kaip policijos pareigūnas, užėjęs į virtuvę, klausia A. K., ar tas sulenktas peilis yra tas pats peilis, su kuriuo brolis buvo išėjęs į lauką. A. K. tą faktą patvirtina. Policijos pareigūnas dar klausia, ar A. K. brolis yra sakęs apie tai, jog buvo su tuo peiliu ir kodėl jis(G. M.) ėjo su tuo peiliu. Matoma, kaip A. K. atsako, kad brolis jam apie tai sakė, pasakydamas, nes turėjo įvykti kažkokios muštynės. Toliau stebima, kaip policijos pareigūnas nufotografuoja visas vidaus patalpas, įspėja namuose buvusius asmenis, t. y. A. K. ir pastarojo motiną, kad šie namuose nieko nekeistų, nes dar atvažiuos kiti policijos pareigūnai. Po to policijos pareigūnas dar paklausia, kaip viskas buvo ir kas skambino G. M., į ką A. K. atsako, jog savo žmonai P. paskambino pats G. M.. Įrašas baigiasi 01:19:41 val.
6. Apžiūrimas kūno kameros „ BODY “ Nr. 7016 vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0123_011941_007“. Įrašo pradžioje matoma data ir laikas: 2022/01/23, 01.19:41 val. Įjungus įrašą, yra matomas pil. A. K., kuris pasakojo, kad ji(pastaba: kalbama apie G. M. buvusią sugyventinę) sutiko atvažiuoti pas brolį į svečius, į (duomenys neskelbtini). Pasak A. K., važiavo, nes G. norėjo pamatyti savo vaiką. Kai ji (pastaba: kalbama apie G. M. buvusią sugyventinę) atvažiavo, tai buvo ne su savo vyru, o su dviem svetimais vaikinais. A. K. žodžiais, G. paprašė jo padėti ir kartu išeiti į kiemą, bet jis nespėjo padėti, nes, kai išėjo, tie vaikinai brolį jau spardė. A. K. aiškina, kad brolis G. M. jau ėjo nusiteikęs sumušti tuos atvažiavusius vaikinus, todėl į pagalbą kvietėsi ir jį. Pasak A. K., Kai G. M. išėjo į kiemą, tie vaikinai jo(G. M.) paklausė, kas jis toks ir iš karto pradėjo mušti, po ko brolis kažkaip pagriuvo ir tada jį(G. M.) pradėjo spardyti kojomis. A. K. aiškina, kad G. M. iš karto iš namų pasiėmė peilius, tačiau peilių nesimatė, nes vienas peilis buvo už nugaros. Kai brolį pradėjo spardyti, A. K. žodžiais, G. M. išsitraukė peilį ir pradėjo juos badyti. Toliau A. K. aiškina, jog tada tie vaikinai sušuko: „ bėgam, bėgam, nes pridurs “, po ko pabėgo iš kiemo. Kad kas nors šauktų, jog jau padūrė, pasak A. K., jis negirdėjo. Toliau A. K. nurodo, kad, bėgdami iš kiemo, tie vaikinai pametė lazdą. Policijos pareigūnui paklausus, ar brolis vieną peilį atsinešė į namus, o kitas peilis liko ant žemės, A. K. atsako teigiamai. Policijos pareigūnas dar paklausia, ar čia tas didysis peilis, kuris šiuo metu yra sulenktas ir ar šis peilis prieš įvykį jau buvo sulenktas, į ką A. K. atsako, jog čia tas pats peilis, kuris iki įvykio buvo tiesus. Dar A. K. nurodo, kad muštynių metu broliui sulaužė akinius. Įrašas baigiasi 01:24:41 val.
7. Apžiūrimas kūno kameros „ BODY “ Nr. 7016 vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0123_012441_008“. Įrašo pradžioje matoma data ir laikas: 2022/01/23, 01.24:41 val. Peržiūrėjus įrašą, tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Įrašas baigiasi 01:29:41 val.
8. Apžiūrimas kūno kameros „ BODY “ Nr. 7016 vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0123_012941_009“. Įrašo pradžioje matoma data ir laikas: 2022/01/23, 01.29:41 val. Peržiūrėjus įrašą, tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Įrašas baigiasi 01:34:41 val.
9. Apžiūrimas kūno kameros „ BODY “ Nr. 7016 vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0123_013441_010“. Įrašo pradžioje matoma data ir laikas: 2022/01/23, 01.34:41 val. Peržiūrėjus įrašą, girdima, kaip įvykio vietoje dirbantis policijos pareigūnas pasakoja įvykio aplinkybes kitam policijos pareigūnui, kuris, kaip suprantama iš pokalbio, taip pat vyksta į įvykio vietą. Įrašas baigiasi 01:39:41 val.
10. Apžiūrimas kūno kameros „ BODY “ Nr. 7016 vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0123_013941_011“. Įrašo pradžioje matoma data ir laikas: 2022/01/23, 01.39:41 val. Peržiūrėjus įrašą, matoma, kaip toliau tęsiamas darbas įvykio vietoje, tačiau tyrimui reikšmingos informacijos negauta. Įrašas baigiasi 01:44:41 val.
11. Apžiūrimas kūno kameros „ BODY “ Nr. 7016 vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0123_014441_012“. Įrašo pradžioje matoma data ir laikas: 2022/01/23, 01.44:41 val. Peržiūrėjus įrašą, matoma, jog alkotesteriu yra tikrinamas G. M. blaivumas. Tikrinimo rezultatas yra 1,83 promilių girtumas. Įrašas baigiasi 01:46:13 val.(b.l. 79-82, t. 1) ir priedais prie minėto protokolo, t. y. 2 vnt. DVD-R kompaktinių diskų(laikmenų) su pagal pranešimą į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis filmuotais vaizdo įrašų failais(b.l. b.l. 132, t. 3 esančiame baltame voke įdėti du balti įdėklai su kiekviename iš jų po kompiuterinę laikmeną Nr. 1 ir Nr. 2 pavadinimu „ prie 2022m. birželio 16d. apžiūros protokolo “).
Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2022m. sausio 23d. nukentėjusysis T. Ž. Širvintų ligoninės priėmimo skyriuje ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai atidavė įvykio dieną vilkėtus savo viršutinius drabužius, t. y. žalios-raudonos spalvos marškinėlius su trumpomis rankovėmis ir mėlynos spalvos megztą megztinį (b. l. 97-98, t. 1). Pateikti drabužiai buvo apžiūrėti ir, kaip daiktiniai įrodymai, prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos (b. l. 99-105, t. 1).
Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2022m. gegužės 16d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis G. M., aiškindamas aplinkybes apie pas jį į sodybą adresu: (duomenys neskelbtini) su automobiliu atvykusius asmenis, parodė vietą sodybos kieme, kur įvyko konfliktas su dviem vaikinais, kurio metu vienas iš jų su savimi turėtu strypu sudavė per koją, po ko nurodė vykusių grumtynių eigą, kurių metu jis, gindamasis nuo prieš jį pavartoto fizinio smurto, panaudojo su savimi turėtą peilį (b. l. 54-59, t. 2). Kaltinamojo G. M. aiškinamas aplinkybes patvirtina ir įvykio vietos sodybos kieme apžiūros metu rasti pėdsakai (b. l. 20-29, t. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje teismo medicinos ekspertei 2022m. vasario 17d. susipažinus su pateikto įvykio aplinkybių aprašymu ir atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo T. Ž. asmens apžiūrą tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam T. Ž. konstatuotas sužalojimas, t. y. pilvo sienos kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda su plonžarnės pažeidimu, padaryta vienu trauminiu poveikiu, paveikus duriančiai-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, kuris yra nebūdingas savęs žalojimui. Sužalojimas, kuris neatspindi žalojančio įrankio, formos ir dydžio, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl pilvo kiauryminio sužalojimo su vidaus organo pažeidimu (b. l. 119-123, t. 1).
Iš byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu kvitų matyti, kad, 2022m. sausio 23d. įvykio vietoje patikrinus buvusio sulaikyto kaltinamojo G. M., kaip įtariamojo, fiziologinę būseną, t. y. blaivumą, pastarajam buvo nustatytas 1,83 promilių girtumas (b. l. 72, t. 2).
Iš byloje esančio alkoholio matavimo prietaiso, t. y. alkotesterio „ Drager Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0435, patikros sertifikato Nr. 1540654 matyti, kad alkotesterio, kuriuo buvo tikrinamas kaltinamojo G. M. blaivumas, patikra buvo atlikta 2021m. lapkričio 15d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2022m. gegužės 15d. (b. l. 73, t. 2).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022m. sausio 22d., vakare, pil. R. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės, kur pirtyje parodymus byloje davusios liudytojos P. R.(toliau-liudytojos P. R.) sutuoktinis R. su parodymus byloje davusiu liudytoju L. L.(toliau-liudytoju L. L.) vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu kaltinamasis G. M. rašinėjo SMS žinutes savo buvusiai sugyventinei-liudytojai P. R., su kuria jie turi bendrą dukrą, kviesdamas atvažiuoti pas jį į namus išgerti ir tuo pačiu jo (kaltinamojo G. M.) motinai parodyti jų bendrą vaiką, tačiau liudytoja P. R. atsakiusi, jog gerti alkoholio ji nevažiuos, tačiau, jeigu jis (kaltinamasis G. M.) turi butelį degtinės, ji sutinkanti iš jo (kaltinamojo G. M.) tą butelį nupirkti. Pas kaltinamąjį G. M. į namus liudytojus L. L. ir P. R. vežė pastarosios sutuoktinio paprašytas jo draugas-parodymus byloje davęs liudytojas M. C. (toliau-liudytojas M. C.). Prisijungti prie kompanijos išgerti liudytojas L. L. pasiūlė ir pas save namuose motinos gimtadienį šventusiam savo draugui-nukentėjusiajam T. Ž., kurį paėmė pakeliui iš (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusysis gyvena. Nuvykus į vietą, automobilį vairavęs liudytojas M. C. liko laukti ant kelio, o iš automobilio išlipę nukentėjusysis T. Ž. ir liudytojai L. L. ir P. R. nuėjo link kaltinamojo G. M. sodybos, kur prie gyvenamojo namo, kieme juos pasitiko kaltinamasis G. M., pasak kurio, savigynai nuo galimo užpuolimo jis iš namų buvo pasiėmęs du peilius, vieną iš kurių, t. y. lenktinį peilį su raudona rankena, buvo įsidėjęs į kelnių kišenę, o kitą peilį su juoda rankena užsikišo už rankovės, kurios geležtė buvo nukreipta į išorę. Kaltinamasis G. M., būdamas neblaivus, nes tą dieną irgi girtavo, ir agresyviai nusiteikęs, pradėjo liudytojai P. R. priekaištauti, kodėl ši pas jį atvažiavusi ne viena, nes pastarosios draugų jis nekvietęs, pradėjo liudytoją P. R. įžeidinėti ir stumdyti, o po to prikibo ir prie nukentėjusiojo T. Ž. bei liudytojo L. L., pastarųjų klausinėdamas, kuris iš jų yra dabartinis jos buvusios sugyventinės-liudytojos P. R. draugas. Kilusio konflikto metu vyrai susistumdė, o po to prasidėjo ir tarpusavio grumtynės, kurių metu nuo kaltinamojo G. M. suduotų smūgių peiliu buvo sužaloti ne tik liudytojas L. L. ir nukentėjusysis T. Ž., bet nukentėjo ir pats konfliktą pradėjęs kaltinamais G. M., ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 119-123, 164-168, t. 1, b. l. 60-63, 68-70, t. 2). Nežiūrint į tai, kaltinamasis G. M., pripažindamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, t. y. nukentėjusiojo T. Ž. sužalojimo su peiliu kilusių tarpusavio grumtynių metu faktą, su kuriuo buvo sužalotas ir kitas grumtynėse dalyvavęs, tačiau dėl padaryto sužalojimo pretenzijų neturėjęs ir rašyti pareiškimą policijai atsisakęs asmuo-liudytojas L. L., kartu nurodė, jog peilį jis panaudojo, tik gindamasis nuo liudytojo L. L. ir nukentėjusiojo T. Ž. panaudotų smurtinių veiksmų jo atžvilgiu.
BK 28 straipsnio 2 dalies pagrindu asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis konstatuojama tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei padarant veiką neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tuo tarpu būtinosios ginties ribų peržengimo svarstymas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija. Nustatant būtinosios ginties situaciją, orientuojamasi į tai, jog itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Be to, laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393- 489/2017, Nr. 2K-36-689/2018).
Šiuo konkrečiu atveju, pasak paties kaltinamojo G. M., kilusių grumtynių metu jis buvo mušamas rankomis ir spardomas kojomis, smūgius suduodant į įvairias kūno vietas, iš kurių vienas smūgis teko į kojos kelį ir su metaline lazda, kurią rankose turėjo nukentėjusysis T. Ž., o atiminėdamas šią lazdą, jis susižalojo ir rankos pirštą. Nežiūrint į tai, paties kaltinamojo G. M. duoti parodymai byloje apie panaudoto fizinio smurto prieš jo asmenį mastą ir intensyvumą nėra patvirtinti jokiais kitais byloje surinktais objektyviais įrodymais, nes kaltinamojo asmens medicininės apžiūros pas teismo medicinos ekspertą metu pastarajam buvo konstatuoti tik dešinės plaštakos V-o piršto žaizda, padaryta aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu, ir kairio kelio odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu(daiktais) ar, galimai, paviršiumi, o daugiau kitur kūno sužalojimų nustatyta nebuvo, juolab, kad pats kaltinamasis G. M., teismo medicinos ekspertui papildomai aiškindamas įvykio aplinkybes, buvo nurodęs, jog mušamas nebuvo, o gavo tik smūgį su lazda per kairį kelį(b.l. 60-63, 68-70, t. 2). Ir nors teismo medicinos ekspertai teisminio bylos proceso metu paskirtoje teismo medicininėje ekspertizėje apžiūrėję pateiktą metalinę lazdą, kuri buvo rasta ir paimta įvykio vietos apžiūros metu pas kaltinamąjį G. M. namuose, konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu 2022m. sausio 24d. specialisto išvadoje Nr. G 228/2022(01) kaltinamajam G. M. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame kelyje galėjo būti padaryti ir tyrimui pateiktu metaliniu vamzdžiu, o nustatyta žaizda dešinės plaštakos 5-ame piršte-apžiūrai pateikto metalinio vamzdžio aštrios atsikišusios atplaišos dinaminio(slystamo) poveikio, tiriamajam(kaltinamajam G. M.) suėmus dešine ranka minėtą vamzdį ir bandant jį atimti iš užpuoliko(b.l. 20-43, t. 1, b.l. 151, t. 3, b.l. 21-23, t. 4), visgi aplinkybė apie tai, kad grumtynių metu jis(kaltinamasis G. M.) buvo mušamas ir su metaline lazda, irgi yra paremta vien tik paties kaltinamojo G. M. aiškinimu, nes tiek liudytojas L. L., tiek ir nukentėjusysis T. Ž., duodami parodymus byloje, kategoriškai neigė, jog su savimi turėjo kokius nors daiktus, kurie buvo panaudoti grumtynių metu, o ir liudytojai P. R. ir M. C. nurodė, jog liudytojas L. L. ir nukentėjusysis T. Ž., tiek įlipdami į automobilį, su savimi nieko neatsinešė(liudytojo M. C. parodymai), tiek ir išlipdami iš automobilio prie kaltinamojo G. M. sodybos, rankose irgi nieko neturėjo(liudytojų P. R. ir M. C. parodymai). Čia verta pažymėti tai, kad ant metalinės lazdos jos apžiūros metu jokių kraujo pėdsakų rasta nebuvo, o pats daiktas įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas pas kaltinamąjį G. M. namuose, kuris taip ir negalėjo teismui paaiškinti, kodėl, kaltinamojo aiškinimu, pastarajam nepriklausantį daiktą po įvykusių grumtynių jis nepaliko gulėti ant žemės, įvykio vietoje, o metalinį vamzdį parsinešė pas save į namus. Nežiūrint į tai, jeigu ir tikėti kaltinamojo G. M. aiškinimu apie jo mušimą ir su metaliniu vamzdžiu vykusių grumtynių metu, pagal byloje išaiškintas aplinkybes matyti, jog suduoto smūgio su peiliu nukentėjusiajam T. Ž. į pilvą momentu iš pastarojo pusės nebuvo jokio akivaizdaus pavojingo kėsinimosi, tiesiogiai kėlusio grėsmę kaltinamojo G. M. sveikatai ar gyvybei, dėl ko kaltinamasis būtų buvęs priverstas gynybai panaudoti peilį, nes, pasak paties kaltinamojo, po su metaliniu vamzdžiu jam suduoto smūgio per kairį kelį jis, iš nukentėjusiojo rankų atiminėdamas vamzdį, susižalojo pirštą, o po to paslydo ir griuvo ant žemės, po ko, gulėdamas ant žemės, pastvėręs šalia jo, ant žemės gulėjusį iškritusį peilį su juoda rankena, tuo metu prieš ant jo užgriuvusius ir rankomis besimosikuojančius liudytoją L. L. ir nukentėjusįjį T. Ž., kurie galimai buvo klūpimoje padėtyje, gindamasis nuo smūgių rankomis, ėmė mosikuoti su peiliu, užpuolikams durdamas kur papuola. Kadangi teisė į būtinąją gintį nekyla, jeigu žala yra daroma abipusio konflikto metu, kadangi, esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, besiginančiųjų nėra-abi pusės yra puolančiosios, nes, kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124-719/2022), šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamojo G. M. padaryti nusikalstami veiksmai pagal sukeltas pasekmes, atsižvelgiant į jo duotų parodymų byloje prieštaringumą ir visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, negali būti vertintini nei kaip peilio panaudojimas kilusio konflikto metu, jam labai susijaudinus, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 136 str., nei kaip būtinoji gintis ar tariama būtinoji gintis, nes tokie kaltinamojo veiksmai neatitiktų ir būtinosios ginties teisėtumo sąlygų. Kaltinamojo G. M. padaryti nusikalstami veiksmai negalėtų būti vertintini ir kaip būtinosios ginties ribų peržengimas, nes būtinosios ginties ribų peržengimo svarstymas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija, o šiuo konkrečiu atveju remiantis visų byloje išaiškintų aplinkybių visuma apie peilio panaudojimą grumtynių metu, teismo vertinimu, būtinosios ginties situacijos nebuvo. Tokiu būdu paties kaltinamojo G. M. duoti parodymai byloje yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu sušvelninti savo atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo G. M. duoti parodymai yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.
BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys-tiesioginė ir netiesioginė. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė-kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti įstatyme numatyti pavojingi padariniai ir, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Taigi netiesioginei ir tiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2008, 2K-402/2013, 2K-244-942/2015 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad kaltininko suvokimas ir numatymas yra konkretus. Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnį, jeigu jis suvokia, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kad gali sukelti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, jis numato tokią galimybę, didelį tikėtinumo laipsnį, bet lieka abejingas numatomiems sunkiems padariniams(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015 ir kt.).
Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad tyčia gali būti apibrėžta(konkretizuota) ir neapibrėžta(nekonkretizuota). Neapibrėžta(nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius(kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-75-689/2018 ir kt.).
Šiuo konkrečiu atveju pagal bylos aplinkybes konstatuotina, jog kaltinamasis G. M. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, nes, pasak jo, mosikuodamasis peiliu, jis tik norėjo užpuolikus(liudytoją L. L. ir nukentėjusįjį T. Ž.) išgąsdinti, kad šie pabėgtų, kurių nužudyti ar sunkiai sutrikdyti pastarųjų sveikatą nenorėjo, nes, kaltinamojo G. M. žodžiais, jis, durdamas kur papuola, tik gynėsi nuo liudytojo L. L. ir nukentėjusiojo T. Ž. fizinio smurto prieš jo asmenį panaudojimo, tačiau, teismo vertinimu, kaltinamasis T. Ž., su peiliu suduodamas smūgius liudytojui L. L. ir nukentėjusiajam T. Ž., kuriam smūgis teko į pilvo sritį, neabejotinai suvokė, kad, taip veikdamas, jis gali sužaloti žmogų. Pažymėtina, jog žmogus paprastai suvokia ir numato dėsningus padarinius. Smurtaudamas kaltininkas paprastai numato platų padarinių spektrą ir nors jis šių padarinių atžvilgiu veikia neapibrėžta tyčia(smūgiuodamas į įvairias kūno vietas padarinių nekonkretizuoja), tačiau jis(kaltininkas) atsako už faktiškai sukeltą žalą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios 2022m. vasario 17d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 471/2022(01), kaltinamojo G. M. padaryti veiksmai nukentėjusiajam T. Ž. sukėlė sunkų sveiktos sutrikdymą(b.l. 119-123, t. 1).
Kadangi kaltinamasis G. M. veikė tikslingai, kuris, iš anksto ruošdamasis galimam konfliktui, iš namų su savimi pasiėmė du peilius, o kieme, pats pirmas pradėjęs konfliktą su atvažiavusia jo vaiko motina-liudytoja P. R., užsipuolė ir kartu su pastarąja atvykusius liudytoją L. L. ir nukentėjusįjį T. Ž., ko pasekoje iš žodinio konflikto peraugusių grumtynių metu tyčia smogdamas su peiliu nukentėjusiajam T. Ž. į pilvo sritį, suprato savo veiksmo pavojingumą, o tarp kaltinamojo suduoto smūgio ir nukentėjusiajam atsiradusių pasekmių, t. y. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, buvo tiesioginis priežastinis ryšys, todėl, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų bei kitų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo G. M. kaltė yra pilnai įrodyta, todėl pastarojo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1d., požymius, t. y. sunkus kito žmogaus sveikatos sutrikdymas.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 2.389,14 Eur.(dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 14 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo T. Ž. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti (b. l. 132-134, t. 1).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).
Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo G. M. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiojo T. Ž. gydymui, bendrais pagrindais (b. l. 135, t. 1)(LR CK 6.263 str. 2d.).
Be to, juridinis asmuo -Vilniaus teritorinė ligonių kasa, atstovaudama valstybės interesus, baudžiamojoje byloje savo pareikštame civiliniame ieškinyje prašo priteisti ir LR CK 6.210 str. 1d. numatytas 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo(LR CK 6.37 str. 2d.).
Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir(ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019m. birželio 06d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos ir nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.
LR CK 6.2 str. apibrėžia prievolių atsiradimo pagrindus, pagal kurį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, o palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai(LR CK 6.37 str. 1d.). Kadangi civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė, o šiuo atveju dėl kaltinamojo G. M. nusikalstamų veiksmų, t.y. dėl pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo T. Ž. asmenį, buvo padaryta žala žmogaus sveikatai, o pastarojo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl ko atsiranda prievoliniai santykiai dėl žalos atlyginimo, t.y. civilinė deliktinė atsakomybė-turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, kaltinamasis G. M., kaip žalą padaręs asmuo, yra įpareigotinas mokėti ir įstatymo numatytas nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistinų valstybės turėtų išlaidų, išleistų nukentėjusiojo T. Ž. gydymui, atlyginti, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas LR CK 6.37 str. 2d. pagrindu.
Baudžiamojoje byloje teisminio bylos proceso metu civilinį ieškinį nukentėjusiojo T. Ž. interesais yra pareiškęs ir jo atstovas pagal susitarimą-advokatas A. Kontrimavičius, kuriuo yra prašoma atlyginti jam nusikaltimu padarytą žalą bendroje 5.175,46 Eur.(penkių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų ir 46 eur/ct.) sumoje, tame tarpe 175,46 Eur.(vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų ir 46 eur/ct.) sumą turtinei žalai(pastaba: dėl aiškaus rašymo apsirikimo civiliniame ieškinyje pagal pateikiamus vaistinių kasos čekius yra neteisingai paskaičiuota prašoma atlyginti patirtų išlaidų už įsigytus vaistus suma, kuri vietoj 63,96 Eur. sumos yra nurodoma bendroje 56,46 Eur. sumoje) ir 5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą neturtinei žalai atlyginti(b.l. 51-56, t. 3).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).
Nukentėjusiojo T. Ž. interesais jo atstovo pagal susitarimą-advokato 2022m. rugsėjo 09d. teismui pateiktame civiliniame ieškinyje keliamus turtinius reikalavimus sudaro prašoma atlyginti įvykio dieną nukentėjusiojo vilkėtų drabužių, kurie buvo nepataisomai sugadinti, vertė, patirtos išlaidos už įsigytus vaistus ir turėtos kelionės išlaidos.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2022m. sausio 23d. Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyresn. tyrėjo rašyto tarnybinio pranešimo pagrindu pradėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-02741-22 pagal žymes nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1d.(b.l. 1-8, t. 1), nukentėjusysis T. Ž. po išleidimo iš VšĮ „ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė “, kur pagal siuntimą laikotarpyje nuo 2022m. sausio 23d. iki 2022m. sausio 26d. imtinai stacionariai buvo gydomas bendrosios chirurgijos centro I chirurgijos skyriuje, ikiteisminio tyrimo metu 2022m. vasario 07d. vyko į apklausą, kuri buvo atliekama Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iame skyriuje, dėl ko patyrė kelionės išlaidų. Be to, dėl patirto sužalojimo tolimesniam gydymui po išleidimo iš ligoninės nukentėjusysis T. Ž. už savo lėšas pirko ir vaistus, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 54-56, t. 3). Buvo nepataisomai sugadinti, t.y. įplėšti ir sukruvinti, ir įvykio dieną nukentėjusiojo T. Ž. vilkėti drabužiai(marškinėliai ir megztinis), kuriuos savanoriškai ikiteisminio tyrimo pareigūnams VšĮ „ Širvintų ligoninė “ priėmimo skyriuje pateikė pats nukentėjusysis, juos, kaip daiktinius įrodymus, prijungus prie baudžiamosios bylos medžiagos, o minėtų drabužių sugadinimo faktas buvo užfiksuotas daiktų apžiūros protokole(b.l. 97-105, t. 1). Tuo tarpu jokių įrodymų apie įvykio dieną mūvėtų džinsų nepataisomo sugadinimo faktą nukentėjusysis T. Ž. prie teismui pareikšto civilinio ieškinio nepateikė, juolab, kad nukentėjusiojo nurodomi džinsai, kuriuos jis įvertina 40,- Eur. suma, ikiteisminio tyrimo metu irgi apžiūrėti nebuvo, todėl ieškinys šioje dalyje, kaip neįrodytas, yra atmestinas.
Kadangi žala nukentėjusiojo T. Ž. sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo G. M. veiksmais, o dalis prašomų priteisti išlaidų yra priskirtinos patirtai turtinei žalai, kuri atsirado vėliau kaip prieš nukentėjusiojo asmenį pavartoto fizinio smurto padarinys, nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos, sudarančios įvykio dieną nukentėjusiojo vilkėtų drabužių, kurie buvo nepataisomai sugadinti, vertę, patirtas kelionės ir vaistų pirkimo išlaidas, yra tenkintinas dalinai bendroje 135,46 Eur. sumoje, šią turtinę žalą priteisiant iš kaltinamojo G. M. LR CK 6.263 str. 2d. ir 6.283 str. 1-2d.d. pagrindu.
Nukentėjusiojo T. Ž. interesais jo atstovas pagal susitarimą-advokatas, byloje reikšdamas civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią jis patyrė, atlyginimo, pastarajam prašant priteisti 5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą.
Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.).
Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.
Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).
Išaiškinus visas bylos aplinkybes matyti, kad nukentėjusysis T. Ž. po patirto fizinio smurto prieš jo asmenį 2022m. sausio 23d., po vidurnakčio, įvykusio konflikto kaltinamojo-pil. G. M. sodybos kieme metu, iš karto po grumtynių su durtine žaizda tą pačią naktį liudytojo M. C. vairuojamu automobiliu buvo pristatytas į VšĮ „ Širvintų ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur po budėjusių medikų pirminės apžiūros pagal siuntimą skubos tvarka tolimesniam ištyrimui ir gydymui buvo išgabentas į VšĮ „ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė “. Šios gydymo įstaigos skubiosios pagalbos skyriuje po papildomos gydytojo-pilvo chirurgo apžiūros, o po to ir po atliktų išsamesnių tyrimų(pilvo ultragarsinio tyrimo) nukentėjusysis T. Ž. buvo hospitalizuotas ir stacionariai gydomas bendrosios chirurgijos centro I chirurgijos skyriuje laikotarpyje nuo 2022m. sausio 23d. iki 2022m. sausio 26d., 2022m. sausio 23d., tarpe 03⁰⁰-04¹⁰ val., bendroje intubacinėje nejautroje jam atlikus operaciją, t.y. laparatomiją, plonosios žarnos užsiūvimą. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 108-112, 119-123, t. 1). Pasak nukentėjusiojo T. Ž., dėl su peiliu padaryto sužalojimo jam ne tik buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, bet jis patyrė ir nemažą išgąstį, stresą, dvasinius išgyvenimus dėl pavojaus gyvybei ir nepatogumus, nes po atliktos operacijos dvi savaites, kol nebuvo išimti siūlai, jis pats negalėjo nei nieko nešti, nei kelti, todėl kurį tai laiką negalėjo pasirūpinti savimi, buvo reikalinga kitų asmenų pagalba, nes malkoms kūrenamam pečiui atsinešti prašydavo kaimynų pagalbos, o dėl nevienkartinio nuvežimo į ligoninę žaizdos perrišimams skambindavo savo tėvams. Be to, nukentėjusiojo T. Ž. žodžiais, nors po įvykio praėjo ir nemažas laiko tarpas, tačiau jis ir dabar kartas nuo karto tebejaučia skausmą pilvo srityje, kas jam kelia nerimą dėl sveikatos būklės ateityje, o patirtas sužalojimas ir dabar ne tik atsiliepia jo darbui, nes jis, turėjęs nedarbingumą mėnesį laiko, ir šiuo metu turi vengti sunkesnių darbų, saugoti pilvą, bet ir jo gyvenimo kokybei dėl bendravimo su draugais ir laisvalaikio įvairovės sumažėjimo.
Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pobūdį, t.y. dūris peiliu buvo atliktas į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą-pilvo sritį, į paties žalą padariusios kaltinamojo G. M. kaltės formą-tyčią ir pastarojo pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo asmenį sukeltas pasekmes(nors jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius po patirto sužalojimo byloje ir nėra, tačiau dėl atlikto dūrio su peiliu į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą-pilvo sritį nukentėjusiajam T. Ž. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), į nukentėjusiojo individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusysis T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametis asmuo, ir jo užimtumą, t. y. nukentėjusysis yra dirbantis asmuo), bet ir į paties kaltinamojo G. M. turtinę padėtį(kaltinamasis, būdamas darbingas asmuo, šiuo metu niekur nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal LR BK 135 straipsnį, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl, vertindamas visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, laiko, jog baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo T. Ž. interesais jo atstovo pagal susitarimą-advokato pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pilnai pagrįstas, kuris atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nes prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė ir nepažeidžia paties kaltinamojo interesų. Esant tokioms aplinkybėms, iš kaltinamojo G. M. yra priteistina visa nukentėjusiojo prašoma priteisti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos suma, nes ši žala buvo padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo G. M. veiksmais, kurią šis privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).
Be to, nukentėjusysis T. Ž. baudžiamojoje byloje savo pareikštame civiliniame ieškinyje irgi prašo priteisti ir LR CK 6.210 str. 1d. numatytas 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo(LR CK 6.37 str. 2d.).
Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir(ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019m. birželio 06d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos ir nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.
LR CK 6.2 str. apibrėžia prievolių atsiradimo pagrindus, pagal kurį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, o palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai(LR CK 6.37 str. 1d.). Kadangi civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė, o šiuo atveju dėl kaltinamojo G. M. nusikalstamų veiksmų, t. y. dėl pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo T. Ž. asmenį, buvo padaryta žala žmogaus sveikatai, dėl ko atsiranda prievoliniai santykiai dėl žalos atlyginimo, t. y. civilinė deliktinė atsakomybė-turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, kaltinamasis G. M., kaip žalą padaręs asmuo, yra įpareigotinas mokėti ir įstatymo numatytas nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistinos nukentėjusiajam T. Ž. nusikaltimu padarytos žalos dydžio, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas LR CK 6.37 str. 2d. pagrindu.
Be to, kaip matyti iš prie baudžiamojoje byloje pateikto civilinio ieškinio pridėtų dokumentų ir teisminio bylos proceso metu vėliau pateiktų papildomų dokumentų, nukentėjusysis T. Ž. turėjo išlaidų advokato, dalyvavusio jo atstovu byloje pagal susitarimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos proceso metu, paslaugoms apmokėti, kurios bendroje sumoje sudaro 900,- Eur.(devynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą, kurias nukentėjusiojo atstovas pagal susitarimą-advokatas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti (b. l. 57-58, 127-129, t. 3).
LR BPK 106 str. 2d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2022m. sausio 23d. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal LR BK 138 str. 1d., advokatas A. Kontrimavičius, pateikdamas advokato orderį, pagal susitarimą pradėjo atstovauti nukentėjusiojo T. Ž. interesus byloje nuo 2022m. vasario 07d. (b. l. 141-144, t. 1), kurią toliau atstovavo tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Kadangi ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje tęsėsi iki 2022m. birželio 22d. imtinai, o baudžiamąją bylą perdavus į teismą, teisminio proceso metu buvo paskirta 12(dvylika) teismo posėdžių, teisminio bylos proceso metu nukentėjusiojo atstovui pagal susitarimą-advokatui savo kliento interesais paruošus ir pateikus byloje civilinį ieškinį, todėl, atsižvelgiant tiek į nusikaltimo padarymo pobūdį, aplinkybes ir nusikaltimu padarytos žalos dydį, tiek ir į paties kaltinamojo G. M., kaip ne vieną kartą buvusio teisto asmens, kuris būdamas laisvėje ir vesdamas amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, paskutiniu metu oficialiai niekur nedirbo ir nesiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo, turtinę padėtį, laikytina, kad nukentėjusiojo T. Ž. byloje patirtos išlaidos advokato, dalyvavusio jo atstovu byloje, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės, atitinka protingumo kriterijus ir neviršija rekomenduojamų dydžių(pastaba: teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti proceso išlaidų, t.y. apmokėjimo už advokato paslaugas, atstovaujant nukentėjusiojo T. Ž. interesus byloje, išeities pagrindu laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. sausio 22d. nutarimu Nr. 69(2016m. balandžio 13d. nutarimo Nr. 364 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nustatytas advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatas dėl užmokesčio dydžio advokatams, atstovaujantiems nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų interesams baudžiamojoje byloje)), kurios nepažeidžia ir paties kaltinamojo G. M. teisių ir teisėtų interesų, todėl šios išlaidos, jas pripažinus proceso išlaidomis, visa apimtimi yra priteistinos iš kaltinamojo G. M., nukentėjusiojo T. Ž. interesais jo atstovo pagal susitarimą-advokato baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį šioje dalyje tenkinant pilnai LR BPK 106 str. 2d. pagrindu.
Spręsdamas kaltinamojo G. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Kaltinamojo G. M. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie sunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 5d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam G. M. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas septynis kartus, tačiau pastarasis, dar turėdamas neišnykusius teistumus už anksčiau padarytas veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2021m. gruodžio 27d. būdamas lygtinai paleistas iš paskutinės įkalinimo vietos(pastaba: 2022m. liepos 14d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos namų buvo panaikintas, kaltinamąjį pasiuntus atlikti likusią paskutiniu 2019m. rugsėjo 03d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį-8 mėn. ir 21d. l/a, kurią atlikęs, 2023m. birželio 05d. buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo(b.l. 38-39, t. 3)), toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje būdamas kaltinamas naujo įžūlaus nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu(b.l. 76-173, t. 3). Visa tai rodo kaltinamojo G. M. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis G. M. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, ne tik būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytas veikas, t.y. būdamas recidyvistu, kas sunkina jo atsakomybę. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo G. M. atžvilgiu byloje nėra.
Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).
Kaltinamajam G. M. inkriminuojamas nusikaltimas yra tyčinis, įstatymų leidėjui sankcijoje numačius tik vienintelę bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą. 2019m. birželio 27d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pakeista ir LR BK 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d., pagal kurią ir asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, įstatymo leidėjas numato galimybę iš dalies atidėti bausmės vykdymą. Visgi, įstatymo leidėjas numatė ir išimtį, jog bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikytinas asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, numatytus LR BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII ir XLIV skyriuose. Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamojo G. M. padarytas sunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai yra priskirtinas LR BK XVIII skyriuje numatytų nusikaltimų kategorijai, todėl pastarajam negali būti taikytinos nuo 2020m. liepos 01d. įsigaliojusios naujos LR BK 75 str. redakcijos nuostatos. Teismo vertinimo, byloje nėra pagrindų kaltinamajam G. M. taikyti ir LR BK 54 str. 3d. nuostatas, nes kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą ir jam inkriminuojamą nusikaltimą šioje nagrinėjamoje byloje padarė, dar neišnykus teistumams už anksčiau padarytas veikas.
Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, nusikaltimo, dėl kurio atsiradusios pasekmės, t. y. nukentėjusiajam padaryta žala, nėra pašalintos, padarymo aplinkybes, ir įvertindamas tai, kad kaltinamasis G. M. jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(LR BK 41 str.), laiko, jog kaltinamajam G. M., kaip toliau linkusiam nusikalsti ir visuomenei pavojingam asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra tikslinga paskirti tik sankcijoje numatytą bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo G. M. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka.
Kaltinamojo G. M., ikiteisminio tyrimo metu atsisakiusio gynėjo paslaugų, kuris, kaip suimtas asmuo, bylos nagrinėjimo teisme metu atlikinėjo ir likusią jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal ankstesnįjį nuosprendį, interesus baudžiamojoje byloje viso teisminio bylos proceso metu, tame tarpe ir po paleidimo iš įkalinimo vietos į laisvę atlikus bausmę, pagal paskyrimą atstovavo gynėjas (b. l. 75, 77-79, 83, t. 3).
Bylos nagrinėjimo teisme metu 2023m. vasario 27d. ir 2023m. spalio 27d. Ukmergės rūmuose buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam G. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos galutinėje bendroje sumoje sudaro 513,33 Eur.(penkis šimtus trylika eurų ir 33 eur/ct.) (b. l. 147-149, t. 3, b.l. 24-27, t. 4). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.
Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.
Bylos duomenimis kaltinamasis G. M. tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek ir teisminio bylos proceso metu iki jo sulaikymo 2022m. rugsėjo 15d., kada, panaikinus lygtinį paleidimą, jis buvo pasiųstas atlikti likusią pagal ankstesnįjį nuosprendį paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, o vėliau grįžus į laisvę po bausmės atlikimo, paskutiniu metu niekur oficialiai įsidarbinęs nebuvo ir Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo, nesiregistravo. Kadangi kaltinamajam, kaip buvusiam suimtam asmeniui, baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), kuris pastarajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo G. M. dabartinę esamą turtinę padėtį iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo G. M. interesus baudžiamojoje byloje teisme atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 301, 304-305, 307 str.str.
nusprendė:
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1d., ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo G. M. sulaikymo dienos, jį suimant.
Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2022m. sausio 23d., 01⁰⁰ val., iki 2022m. sausio 24d., 16¹⁷ val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo-suėmimo dienas, kada kaltinamasis G. M. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Baudžiamojoje byloje kaltinamajam G. M. paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiojo T. Ž. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo G. M. 135,46 Eur.(vieno šimto trisdešimt penkių eurų ir 46 eur/ct.) sumą turtinės žalos ir 5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą neturtinės žalos nukentėjusiojo T. Ž. naudai jam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.
Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo G. M. 2.389,14 Eur.(dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 14 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo T. Ž. gydymui, atlyginti ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.
Priteisti iš kaltinamojo G. M. 900,- Eur.(devynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo T. Ž. atstovas, paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo T. Ž. naudai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo G. M. interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, priteisimo netenkinti.
Daiktinius įrodymus-2022m. sausio 23d. įvykio vietos apžiūros metu paimtus peilį su raudona rankena, peilį su juoda rankena ir metalinį vamzdelį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; daiktinius įrodymus-žalios-raudonos spalvos marškinėlius su trumpomis rankovėmis ir mėlynos spalvos megztą megztinį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-nukentėjusiajam T. Ž.; daiktinius įrodymus-pilkos spalvos marškinėlius su trumpomis rankovėmis ir juodos spalvos sportines kelnes, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-pil. L. L.; daiktinius įrodymus-mėlynos spalvos žieminę striukę, rudos spalvos megztinį, užsegamą užtrauktuku, juodos spalvos treningines kelnes, juodas kojines ir medžiaginius juodai raudonus sportbačius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-kaltinamajam G. M.,;daiktinius įrodymus-pavyzdžių lyginamajam tyrimui paimtus G. M., T. Ž. ir L. L. seilių pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o daiktinius įrodymus-DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje įrašytais telefoniniais pranešimais apie įvykį ir 3 vnt. DVD-R kompaktinių diskų(laikmenų) su pagal pranešimą į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BO-DY “ kameromis filmuotais vaizdo įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.